- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- e2-3323-909/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33479-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Litgrid“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas pareikštu ieškiniu (DOK-33447) prašo iš atsakovo priteisti 2 793,93 Eur žalos atlyginimo, 184,97 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. kovo 16 d. draudėjai V. K. (toliau – pirmoji draudėja) išdavė Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 116735617, TIA Nr. 608736840, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. apdraustas maksimaliu variantu draudėjos gyvenamasis pastatas, namų turtas ir gyvenamojo namo civilinė atsakomybė, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., Tauragės miesto sen., Tauragės r. sav. (toliau – Pirmasis atvejis).
3. 2019 m. spalio 29 d. ieškovas draudėjui Klaipėdos Dramos Teatras (toliau – antrasis draudėjas) išdavė Verslo draudimo liudijimą Serija LD Nr. 115718381, TIA Nr. 577565449, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. apdrausti draudėjo statinys ir įrengimai, adresu Teatro g. 2, Klaipėda (toliau – Antrasis atvejis).
4. 2019 m. vasario 18 d. ieškovas draudėjui K. Š. (toliau – trečiasis draudėjas) išdavė Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 113268162, TIA Nr. 528933408, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2024 m. vasario 17 d. apdraustas maksimaliu variantu draudėjo pastatai ir stacionarūs kiemo statiniai (tvora su kiemo vartais)bei gyvenamojo namo civilinė atsakomybė, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (toliau – Trečiasis atvejis).
Šalies argumentai
5. Ieškovas paaiškino, jog 2020 m. kovo 29 d. Pirmojo atvejo įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų (viršįtampio) sugadintas draudėjos turtas. Bendra patirtos žalos suma įvertinta 1 499 Eur, pritaikius 40 Eur išskaitą, draudėjai išmokėjo 1 459 Eur. Teikiant ieškinį, ieškovas paskaičiavo 675,95 Eur nusidėvėjimą, tad galutinė reikalavimo suma sudaro 783,05 Eur. Antruoju atveju, 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu, dėl elektros tiekimo sutrikimų (viršįtampio) sugadintas turtas, kurio žala įvertinta 1 936 Eur. Pritaikius 115 Eur išskaitą draudėjui išmokėjo 1 821 Eur išmoką. Ieškovas paskaičiavo 805,49 Eur nusidėvėjimą ir prašo iš atsakovo priteisti 1 015,51 Eur. Trečiojo atveju, 2020 m. lapkričio 4 d. įvykio metu, nukentėjo turtas – šilumos siurblys, priežastis – viršįtampis. Žalos suma sudarė 1 527,27 Eur (su PVM 1 848 Eur), pritaikius 40 Eur išskaitą bei atskaičiavus 21 proc. PVM, išmoką sudarė 1 487,27 Eur. Ieškovas paskaičiavo 491,90 Eur nusidėvėjimą, galutinė ieškovo reikalaujama suma – 995,37 Eur. Ieškovas žalos atsiradimo faktą, dydį, atlyginimą ir apskaičiavimą grindė pridėtais išmokų apskaičiavimais, PVM sąskaitomis faktūromis, pranešimais, banko sąskaitų išrašais ir kt. Nurodė, kad bendra trijų atvejų žalos suma sudaro iš viso 2 793,93 Eur.
6. Ieškovas visais trimis atvejais nustatė, kad žala atsirado dėl elektros tiekimo tinklo gedimo (viršįtampio), padaryta žala jautriems elektros srovei komponentams. Elektros energijos tiekimo sutrikimai visais trimis atvejais sutapo su žalos atsiradimo dienomis. Pirmuoju atveju atsakovas pakartotinai tvarkė gedimą, tris kartus siuntė pranešimą apie gedimo pašalinimą, o elektriko A. B. paaiškinimai bei iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Teledas“ vadovo V. S. prietaiso gedimo nustatymo aktas patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes. Reikalavimą dėl žalos pareiškė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Litgrid“, kurie nurodė kreiptis į atsakovą. Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui ir gavo atsakymą, kad žalos atlyginti nesutinka. Antruoju atveju iš defektavimo aktų Nr. SON-202004 ir Nr. SON-202003 (toliau – defektavimo aktai), matyti, kad turtas sugadintas dėl viršįtampio. Draudėjo vidaus elektros tinklai tvarkingi, šis atliko rekonstrukciją, sumontavo naujus elektros tinklus. Žala, anot ieškovo, negalėjo įvykti dėl draudėjo vidaus elektros tinklų. Pridūrė, kad antrojo draudėjo įranga turėjo apsaugą nuo viršįtampio, todėl viršįtampis buvo galingas, virš 300 V, nes sudegė apsauga, kuri būtent ir sudirba esant virš 300 V. Trečiuoju atveju nurodė, kad atsakovas atsiuntė draudėjui trumpąją žinutę su pranešimu apie elektros sutrikimus, po to pastebėjo, kad nustojo veikti šilumos siurbliai. Trečiojo draudėjo turtas sugadintas dėl viršįtampio ar srovės svyravimų, papildomų veiksnių, defektų atsiradimui nenustatė, šilumos siurblio vidus sausas, drėgmės nerado. Atsakovas ir šiuo atveju atsisakė atlyginti žalą, kadangi fizinis vartotojas neturi viršįtampių ribotuvų. Paaiškino, kad teisės aktai nenumato įpareigojimo dėl viršįtampių ribotuvų turėjimo. Pridūrė, kad pats atsakovas, patikrinęs trečiojo draudėjo vidaus elektros tinklus, be viršįtampių ribotuvų nebuvimo, nenustatė, kad draudėjo vidaus elektros tinklai būtų netvarkingi dėl kitų priežasčių.
Šalies argumentai
7. Ieškovas paaiškino, kad visais trimis atvejais, atsakovą ir draudėjus siejo sutartiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos tiekimo teisiniai santykiai. Būtent prie atsakovo tinklų prijungti draudėjų elektros energijos įrenginiai, žalą turi atlyginti atsakovas. Ieškovo teigimu, atsakovas pateikė nekokybišką elektrą. Taip pat atsakovas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl atsakovo atsakomybė užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą, o ne draudėjų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas turi parengęs Elektros energijos kokybės analizatoriaus nustatymų atmintinę, jų pagalba gali pamatuoti įtampą, kryčius, viršįtampius ir pan. – pateikti įtampos charakteristikas. Todėl atsakovas pats gali nustatyti elektros kokybę, atsakovas reikalaudamas iš ieškovo tokių matavimų, pastatytų ieškovą į blogesnę padėtį, kadangi ieškovas turi naudoti papildomas lėšas, tokiems tyrimams atlikti. Teigė, kad atsakovas turėjo iškart po įvykio atlikti įtampos charakteristikų duomenis, tačiau su atsiliepimu į pretenziją to nepateikė, tik abstrakčiai nurodė, jog neatlygins žalos.
8. Be kitų reikalavimų ieškovas prašė priteisti viso 184,97 Eur kompensacinių palūkanų. Pirmuoju atveju – 65,13 Eur nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d., antruoju atveju – 61,10 Eur nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d., trečiuoju atveju – 58,74 Eur nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d., taikant 0,06 proc. palūkanų dydį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-4777), prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti AB „Litgrid“.
10. Atsiliepime nurodė, kad Pirmuoju atveju atsakovas patikrino jam priklausantį ir eksploatuojamą elektros energijos skirstomąjį tinklą, nustatė, kad atsakovo tinkle jokių gedimų tą dieną Tauragės įvykio vietoje nebuvo. Tačiau nustatė, kad gedimas įvyko perdavimo sistemos operatoriaus 110 kv tinkle ant oro linijos Jurbarkas – Tauragė tarp atramų Nr. 45 ir 46 užvirtus medžiui. Pirmojo įvykio metu dėl atsijungimo perdavimo tinkle nutrauktas elektros energijos tiekimas 153 transformatorinėms su 3 526 vartotojais. Atsakydamas į pretenziją, atsakovas ieškovui paaiškino, kad užfiksuotas gedimas, esant teisingai įrengtoms nuostolių mažinimo techninėms priemonėms vartotojo tinkle, įtakos įrenginiams negalėjo turėti. Nurodė, kad gedimas galėjo būti vidaus elektros tinkle. Papildomai išanalizavę situaciją, 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu nurodė, kad gedimas įvyko tiekėjo AB „Litgrid“ perdavimo tinklo įrenginiuose.
11. Dėl Antrojo atvejo atsakovas paaiškino, kad atsakovo eksploatuojamame tinkle elektros tinklo gedimų ginčo dieną nebuvo. Atsakydamas ieškovui nurodė, jog įvykio dieną atsakovui priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija objektui, elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros energijos tiekimo sutrikimų neužfiksavo.
12. Dėl Trečiojo atvejo atsakovas atsiliepime paaiškino, kad objektas į atsakovo tinklą pajungtas per transformatorinę P-235. Transformatorinėje P-235 įrengti apsaugos aparatai ir viršįtampių ribotuvai. Trečiojo atvejo įvykio dieną atsakovo tinkle 10 kv oro linijoje tarp 200/36-37 atramų nutrūko laidas. Teikiamoje schemoje gedimo vieta pažymėta geltona spalva, o Trečiasis atvejis – raudonu apskritimu. Gedimo metu elektros energijos tiekimas nutrauktas 8 transformatorinėms, per kurias elektros energija tiekiama 436 klientams. Daugiau vartotojų dėl elektros prietaisų į atsakovą nesikreipė. Atsakovas, išnagrinėjęs faktines aplinkybes, atlikęs Trečiojo atvejo vidaus tinklų patikrinimą, nustatė, kad Trečiuoju atveju nebuvo įrengti viršįtampių ribotuvai. Papildomai pamatavo elektros įtampa vartotojo tinkle, kurį patikrinimo dieną buvo normos ribose.
13. Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Būtent tokią, standartą atitinkančią elektros energiją, atsakovas tiekė klientams (vartotojams). Atkreipė dėmesį, kad remiantis standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai (pagal Standartą leistini įtampos pokyčiai – nuo 207 V iki 253 V). Būtent tuo tikslu Taisyklėse ir elektros energijos tiekimo ir persiuntimo sutartyse su vartotojais aiškiai suformuluota vartotojo pareiga vidaus elektros tinkle numatyti ir įrengti apsaugas bei imtis visų priemonių, kad būtų išvengta nuostolių dėl elektros įtampos svyravimų, kryčių, viršįtampių, leistinų pagal Standartą.
14. Atsakovas teigė, kad civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negalima, nes Pirmuoju atveju atsakovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus/neveikimą, kai elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl gedimo AB „Litgrid“ tinkle. Antruoju atveju atsakovo elektros tinkle Klaipėdos mieste apskritai jokio gedimo įvykio dieną nebuvo, o ieškovas priešingai neįrodė. Trečiuoju atveju ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio, žalos padarymo, atsakovui teikiant priešingus argumentus ir įrodymus, ieškovo reikalavimas nepagrįstas.
15. 2022 m. sausio 18 d. teisėjos rezoliucija į bylą, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas AB „Litgrid“.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo AB „Litgrid“ pateikė atsiliepimą (DOK-24256), prašė priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas tik dėl Pirmojo atvejo turto sugadinimo (783,05 Eur žalos), kuris galimai susijęs su AB „Litgrid“, todėl trečiasis asmuo paaiškinimus teikė tik dėl Pirmojo atvejo. AB „Litgrid“ 2021 m. birželio 4 d. gavo ieškovo reikalavimą atlyginti draudėjui išmokėtą žalą, tačiau atsisakė. Atsakydamas, trečiasis asmuo pažymėjo, kad pirmojo draudėjo elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų – atsakovo tinklų. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė paaiškinimą, kad pirmajam draudėjui elektros energijos tiekimas sutriko dėl gedimo AB „Litgrid“ tinkle. Teigė, kad AB „Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už 110 kv ir 330 kv (kilovoltų) (aukštos įtampos) elektros perdavimo tinklą visoje Lietuvoje, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos perdavimą. Šiuo atveju su žalą patyrusiu pirmuoju draudėju ir AB „Litgrid“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl vieni kitų atveju neturi teisių ir pareigų. Pirmasis draudėjas AB „Litgrid“ atžvilgiu nėra laikytinas vartotoju, o AB „Litgrid“ nėra tiekėjas ar operatorius, kuris tiesiogiai persiunčia elektros energiją pirmajam draudėjui. Nurodė, kad AB „Litgrid“ nėra laikytinas elektros energijos tiekėju žalą patyrusių atsakovo vartotojų atžvilgiu.
17. AB „Litgrid“ paaiškino, kad 2020 m. kovo 29 d. 110 kv oro linijoje Tauragė–Jurbarkas fiksuotas atsijungimas. Tiriant įvykį nustatė, kad 2020 m. kovo 29 d. 11:38 val. 110 kv oro linijoje Tauragė–Jurbarkas įvyko trumpas jungimas dėl ko be įtampos liko Eržvilko TP, Tauragės TP, Taurų TP, Lauksargių VE, Kreivėnų VE. Nuvykus į įvykio vietą nustatė, kad tarp atramų Nr. 44-45 išvirto iš šaknų medis (pušis), kuris pakibo ant oro linijos laido. Greta išvirtusio medžio, priešingoje virtimo krypties pusėje, rado miško medienos traukimo technikos gilias provėžas, kurios pažeidė ir susilpnino medžio įsitvirtinimą pelkėtame grunte. Technikos padarytos vėžės pelkėtame grunte užfiksavo foto nuotraukose. Hidrometerologų užfiksuotas didžiausias pietvakarių vėjas siekė 15 m/s ir pūtė iš medžio šaknyno silpnos pusės, kuris sukėlė pušies siūbavimą ir medžio išvirtimą iš šaknų ant oro linijos. Todėl konstatavo, kad AB „Litgrid“ tinkle atsijungimą sukėlusi priežastis – dėl pažeisto medžio įsitvirtinimo grunte ir vėjo poveikio užvirtęs medis ant 110 kv oro linijos Tauragė–Jurbarkas kairio laido tarp atramų Nr. 45-46. Dėl šio įvykusio atjungimo AB „Litgrid“ tinkle, atsakovo vartotojams, taip pat, tam tikram laikui galėjo būti atjungtas elektros energijos tiekimas iš atsakovo tinklo, kadangi elektros energiją į atsakovo žemos ir vidutinės įtampos elektros tinklą perduodama iš AB „Litgrid“ aukštos įtampos elektros tinklo. Byloje nėra įrodymų, kad būtent AB „Litgrid“ perdavimo tinkle 2020 m. kovo 29 d. įvykęs atsijungimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsakovo vartotojų įrenginių gedimais. AB „Litgrid“ nuomone, pagal gedimo tyrimui AB „Litgrid“ surinktą faktinę informaciją apie įrenginių darbą atsijungus elektros perdavimo linijai AB „Litgrid“ eksploatuojamuose įrenginiuose, faktinių aplinkybių galėjusių sukelti įtampos šuolį (šuolius) atsakovo tinkle nenustatė. Bet kokie elektros įtampos svyravimai perdavimo tinkle tiesiogiai nepersiduoda atsakovo tinklo vartotojams, nes atsakovo vartotojams elektros energija yra tiekiama iš 0,4 kv tinklo, tai reiškia, jog iš 110 kv AB „Litgrid“ tinklo (aukštos įtampos) elektra transformuojama į 10 kv ir 0,4 kv (žemos įtampos), o transformatorinėse pastotėse ir skirstyklose yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui persiduoti. Viršįtampių ribotuvai yra sumontuoti tiek trečiojo asmens įrenginiuose, tiek atsakovo įrenginiuose. Vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas iš AB „Litgrid“ tinklo į atsakovo tinklą, savaime neįrodo/nesąlygoja vartotojų elektros įrenginių gedimo. Bet to, patys vartotojų atjungimai tam tikram laikotarpiui yra leistini ir galimi priklausomai nuo atsakovo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytų aprūpinimo elektra patikimumo kategorijų. Todėl trečiasis asmuo nesutiko su atsakovo teiginiu, kad už pirmajam draudėjui, kuris yra atsakovo vartotojas, padarytą žalą yra atsakingas AB „Litgrid“.
Šalies argumentai
18. Ieškovas teikė dubliką (DOK-32954), prašė atmesti atsakovo argumentus ir tenkinti ieškinį. Pažymėjo, kad dėl Pirmojo atvejo atsakingas būtent atsakovas. Teigė, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad medį ant laidų užmetė AB „Litgrid“. Pabrėžė, jog būtent atsakovas tiekė elektros energiją pirmajai draudėjai, todėl atsakingas už kokybiškos elektros energijos tiekimą, o ne AB „Litgrid“. Šias aplinkybes, anot ieškovo, patvirtino AB „Litgrid“ atsiliepime išdėstyti motyvai. Antruoju atveju atsakovas ginasi tik vienu argumentu, t. y. įvykio dieną atsakovo tinkle ir apskritai Klaipėdos mieste gedimų nebuvo. Vien tik tai, kad nebuvo gedimų, nereiškia, jog atsakovo elektros tinkluose nebuvo viršįtampio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tik gedimai elektros tinkluose sąlygoja viršįtampius. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad pagal elektrotechnikos teoriją viršįtampiai gali atsirasti ne tik dėl gedimų, bet ir dėl staigaus elektros linijos apkrovos pokyčio, tuo remiamasi ir teismų praktikoje. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, prieštaraujančių ieškovo teiginiams dėl to, kad antrojo draudėjo vidinis elektros tinklas tvarkingas po atliktos rekonstrukcijos. Ieškovas teikė kvalifikuoto specialisto pateiktus defektinius aktus, kurie paneigė atsakovo argumentus. Pridūrė, kad atsakovas nepateikė sutarties, sudarytos su draudėju ir nenurodė, kuriuos būtent sutarties punktus pažeidė draudėjas Antruoju atveju. Trečiuoju atveju, atsakovas nepagrįstai teigė, kad dėl atsiradusios žalos atsakovas nekaltas, nes trečiasis draudėjas neįsirengė viršįtampių ribotuvus. Ieškovas paaiškino, kad fiziniams buitiniams vartotojams, teisės aktai nėra nustatę įpareigojimo savo vidaus tinkluose įsirengti viršįtampių ribotuvus. Šis įpareigojimas turėti viršįtampių ribotuvus yra nustatytas tik nebuitiniams vartotojams. Pridūrė, kad jeigu trečiojo draudėjo vidaus elektros tinklai nebūtų tvarkingi ar jeigu neužtektų viršįtampių ribotuvų, tokiu atveju su tokiu draudiku atsakovas negalėtų pasirašyti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Jodesta“ atliko trečiojo draudėjo vidaus elektros tinklų apžiūrą ir išvadose nurodė, kad tik rekomenduojama susimontuoti viršįtampių ribotuvus. Todėl, jei būtų buvę privaloma, tai būtų nurodyta ir išvadoje. Ieškovas pridūrė, kad atsakovo nepagrįstas argumentas, jog žala atsirado dėl kryčių ar pertrūkių. Tad atsakovo atsiliepime minimas elektros pirkimo-pardavimo 22 punktas niekaip nesusijęs ir netaikomas, nes jame yra nurodymas įsirengti apsaugas tik dėl kryčių ar pertrūkių, o ne nuo viršįtampių. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiu, kuriame nurodė, kad transformatorinėje P-235 įrengti apsaugos aparatai, apsaugantys tinklą nuo viršįtampių ir kitų neleistinų reiškinių. Tokiu atveju, neaišku, kodėl atsakovas teigė, jog trečiasis draudėjas privalėjo įsirengti viršįtampių ribotuvus, jeigu tokios apsaugos nuo viršįtampių jau yra sumontuotos atsakovo transformatorinėje P-235. Ieškovo nuomone, atsakovas supranta, kad elektros tinkluose tarp transformatorinės ir buitinių vartotojų atsiranda viršįtampiai, ir kad transformatorinėse sumontuotos apsaugos iki galo neapsaugoja vartotojų nuo viršįtampių, tai atsakovas pripažino ir atsiliepimo 60 punkte. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokia įtampa įvykio dieną tekėjo iš transformatorinės P-235 – ar iš transformatorinės tekėjusi įtampa neviršijo standarte nustatytos ribos. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad atstumas turi įtakos viršįtampių nesusidarymui.
Atsiliepimas
19. Ieškovas nesutiko su atsakovo atsiliepime esančiais motyvais, kad būtent ieškovas privalo įrodyti, jog viršįtampis ar elektros įtampos svyravimai viršijo standarto leistinas ribas. Pabrėžė, kad pagal teismų praktiką, būtent atsakovas privalo įrodyti, jog viršįtampis ar elektros įtampos svyravimai neviršijo standarto leistinas ribas. Atsakovas kritikavo ieškovo pateiktą defektinį aktą, tačiau pabrėžė, kad atsakovas kitokių įrodymų, paneigiančių akte nurodytą arba patvirtinančių kitokią galimą įrenginių gedimo priežastį, nepateikė, apsiribojo tik teorinio pobūdžio pamąstymais. Ieškovas nurodė, kad atsakovas visais trimis atvejais nepateikė įrodymų, jog žalos atsiradimo momentu buvę elektros sutrikimai negalėjo įtakoti žalos atsiradimo. Ieškovas mano, kad būtent atsakovas turi atlikti matavimus ir stebėti ar tiekiama elektros kokybė yra tinkama. Privalo atlikti elektros energijos kokybės matavimus, todėl būtent atsakovui teko pareiga, o tuo pačiu ir lengviau pateikti elektros kokybės matavimus, jog elektros energijos įtampa įvykių dienomis neviršijo standarte leistinų ribų.
20. Atsakovas triplike (DOK-46041) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo civilinę atsakomybę visais trimis atvejais. Teigė, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo būtent sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Vadinasi, būtent ieškovas, turėdamas pareigą suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasirinko savo tariamai pažeistas teises ginti būtent sutartinės atsakomybės pagrindu. Ieškovas, prašydamas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę nepagrindė, ir to net nesistengė daryti, kad atsakovas pažeidė kokią nors sutartinę nuostatą, t. y. kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Vien tai patvirtina, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, paremtas tik deklaratyviais argumentais, o įrodinėjimo naštą dublike nepagrįstai bandoma perkelti atsakovui. Pažymėjo ir tai, jog atsižvelgiant į ginčo aplinkybes bei ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, šioje byloje keliamas nuostolių atlyginimo klausimas gali būti susijęs ir su deliktinės atsakomybės taikymu. Tokiu atveju visiškai nebūtinas sutarties buvimas, atitinkamai, ieškovo dublike nurodytos teisės aktų nuostatos, skirtos vartotojo ir operatoriaus sutartiniams santykiams reglamentuoti, galėtų būti netaikomos, o už žalą, padaryta konkretaus asmens veiksmais, turėtų atsakyti tas konkretus asmuo, taikant jam deliktinę atsakomybę.
21. Atsakovas teigė, kad Pirmojo atvejo įvykio dieną jokių kitų nenormalių reiškinių atsakovo tinkle, kuriuo elektros energija perduodama Pirmajai draudėjai, nebuvo fiksuota (priešingų įrodymų į bylą nepateikė ir ieškovas), vadinasi, jokio kito reiškinio nustatė, nepaisant to, kad ieškovas dublike nurodo, jog elektros tinkle nuolat vyksta elektros energijos kryčiai ir pertrūkiai, ir bet kuris iš jų tariamai galėjo sąlygoti asmens turto sugadinimą, tačiau tokių reiškinių ar nekokybiškos elektros perdavimo pirmajai vartotojai, kaip minėta, ieškovas neįrodė, tik deklaratyviai teigė, jog neva pats atsakovas neneigė, kad elektros tinkle tokių reiškinių būna. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Pirmojo atvejo įvykio dieną atsakovo tinke elektros energijos persiuntimas nutrūko dėl to, jog atsijungė AB „Litgrid“ aukštos įtampos elektros tinklas, ant laidų užvirtus medžiui. Tai patvirtino ne tik atsakovo į bylą su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai, bet ir gausi AB „Litgrid“ pateikta Pirmojo atvejo tyrimo medžiaga. Papildomai pažymėjo, kad tokias aplinkybes patvirtino bei akcentavo pats ieškovas, jog AB „Litgrid“ atsiliepime nurodytos svarbios aplinkybės, išvados, atsakovo manymu, turinčios reikšmės sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo. Pastebėjo, kad ginčo Pirmojo atvejo metu atsijungė daugiau kaip 3 000 vartotojų, tačiau pagal atsakovo turimus duomenis nei vienas iš likusių vartotojų jokių sutrikimų nepastebėjo, nesikreipė nei tiesiogiai į atsakovą, nei į savo draudimo įmones. Vadinasi, tikimybė, jog dėl įvykio AB „Litgrid“ arba, tuo labiau, atsakovo tinkle Pirmojo atvejo metu negalėjo būti sugadinti pirmosios draudėjos įrenginiai, yra labai maža ir faktiškai prilygsta nuliui.
22. Atsakovas pridūrė, jog elektriko, atlikusio elektros srovės matavimus, paaiškinimų, prietaisai sugedo tariamai dėl elektros tinko gedimo. Tačiau nei šiuose paaiškinimuose, nei kituose dokumentuose nepaaiškinta bei nenurodyta, pagal kokius požymius buvo nustatyta, jog prietaisai sugedo būtent dėl viršįtampio, jog viršįtampis (jeigu toks buvo) neatitiko teisės aktų (standarto) normų, ir, tuo labiau, kad viršįtampis buvo būtent atsakovo (o ne Pirmosios draudėjos) tinkle. Pažymėjo, kad aplinkybė, kad ieškovas pirmajai draudėjai išmokėjo draudimo išmoką, neištyrus visų žalos padarymo aplinkybių, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovui.
23. Pasisakydamas dėl Antrojo atvejo, atsakovas nurodė, kad ieškovas dublike nepateikė konkrečios informacijos apie priežastį, dėl kurios buvo sugadinti antrosios draudėjos elektros įranga. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais galėjo padaryti žalos antrosios draudėjos elektros įrangai. Priešingai, minėtas įrodymas kaip tik patvirtina, jog atsakovas, reaguodamas į antrosios draudėjos pasikreipimus, tikrindavo savo elektros tinklo veikimą ir nei vienu atveju nebuvo nustatęs gedimų ar kitokių nenormalių reiškinių. Pasisakydamas dėl ieškovo minimos rekonstrukcijos Antruoju atveju, nurodė, kad vidaus tinklo rekonstrukcija atlikta 2015 m., tuo tarpu Antrasis atvejis įvyko 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. po elektros tinklo rekonstrukcijos praėjus 5 metams. Toks ilgas laiko tarpas tarp tinklo rekonstrukcijos ir elektros įrangos gedimo momento negali patvirtinti, kad antrosios draudėjos vidaus elektros tinklas Antrojo atvejo metu buvo tvarkingas, kad jame nebuvo gedimų ar pan. Elektros įrangos gedimas, atsakovo teigimu, galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių (netinkamas elektros prietaisų eksploatavimas, elektros tinklo apkrova, viršijama leistina naudoti galia ar kt.), todėl ieškovo reikalavimas grindžiamas prielaidomis, nepateikiant konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų patvirtinimo faktų.
24. Dėl trečiojo įvykio atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo motyvus, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui ir klaidina teismą. Teigė, jog jo pateikti įrodymai patvirtino, kad Trečiojo atvejo draudėjo vidaus tinkle nebuvo įrengti viršįtampių ribotuvai, kurie galėjo apsaugoti trečiojo draudėjo turtą. Paaiškino, jog ieškovas netinkamai ir neteisingai interpretavo atsakovo tinklo apsaugos nuo viršįtampių priemones ir jų teikiamą apsaugos lygį. Atsakovo tinkle (ginčo atveju transformatorinėje P-235) įrengti viršįtampių ribotuvai apsaugo tinklą ir įrenginius nuo atsakovo tinkle susidarančių viršįtampių, tinklo apkrovų neigiamo poveikio, tačiau jeigu viršįtampis ar įtampos svyravimas įvyko trečiojo draudėjo vidaus tinkle, atsakovo tinkle įrengti viršįtampių ribotuvai neapsaugo vartotojo įrenginių, kadangi šiuo atveju viršįtampis sklinda ne iš atsakovo tinklo, o iš vartotojo vidaus tinklo. Nuo tokių viršįtampių, kurie susidaro vartotojo vidaus tinkle, gali apsaugoti tik paties vartotojo savo vidaus tinkle įrengti apsaugos aparatai. Tokių ginčo atveju nebuvo, ir taip patvirtina UAB „Jodesta“ apžiūros aktas. Elektros energijos tiekimo (persiuntimo) sutartis dėl trečiojo draudėjo objekto sudaryta 2007 m., vėliau ji tik atnaujinta pasikeitus trečiojo draudėjo objekto savininkui, o taip pat trečiajam draudėjui pasirašius sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Tokiu atveju papildomos pažymos apie vidaus tinklo įrengimą nėra teikiamos, nes nesikeičia elektros persiuntimo parametrai. Nuo trečiojo draudėjo objekto pirmojo pajungimo į tinklą (2007 m.) praėjo 15 metų. Per tokį laiko tarpą trečiojo asmens vidaus tinkle galėjo įvykti daug pokyčių, tame tarpe ir gedimų. Vadinasi, sutarties su trečiuoju draudėju sudarymo aplinkybė niekaip nepatvirtina fakto, kad Trečiojo įvykio dieną trečiojo asmens vidaus tinkle negalėjo būti jokių nepageidaujamų reiškinių. Ieškovo dubliko argumentas, kad neva paties atsakovo į bylą pateiktas įrodymas – UAB „Jodesta“ aktas patvirtino, jog trečiojo draudėjo tinklas įrengtas tinkamai, taip pat nepaneigė galimybės, jog Trečiojo atvejo įvykio dieną trečiojo draudėjo vidaus tinkle galėjo būti viršįtampis, įtampos svyravimas ar kitas reiškinys, kurie, ką patvirtina ir pats ieškovas dublike cituodamas elektrotechnikos mokslo teoriją, nuolat vyksta elektros tinkluose, nepaisant tinkamo jų įrengimo.
25. Pasisakydamas dėl ieškovo teikto defektinio akto, atsakovas teigė, kad sugedusio šilumos siurblio pateikiama prieštaringa informacija. Defektiniame akte nurodė, kad siurblys neveikia dėl neaiškių priežasčių, o toliau pasisakė, jog defektai greičiausiai atsirado dėl elektros viršįtampio arba srovės svyravimų. Akte nurodė skirtingas gedimo galimas priežastis, t. y. viena vertus, priežastys neaiškios, kita vertus, „greičiausiai“ viršįtampiai, tačiau ir nurodyta antroji gedimo priežastis pateikiama tik kaip galima, faktiškai pagrįsta spėjimais. Be kita ko, pridūrė, jog defektinį aktą surašęs asmuo nenurodė, pagal kokius požymius jis sprendė, kad šios priežastys galėjo būti siurblio gedimo priežastimi – nepateiktas tyrimo aprašymas, analizė, išvados ar pan. Defektiniame akte nurodė ir tai, kad siurblys eksploatuojamas daugiau kaip 12 metų. Toks prierašas leido atsakovui daryti išvadą, kad siurblys galėjo sugesti ir dėl jo senumo, kaip matyti, defektinį aktą surašęs asmuo šią aplinkybė akcentavo, vadinasi, ilgas siurblio eksploatavimo laiko tarpas taip pat galėjo turėti įtakos siurblio gedimui. Atsakovas pridūrė, kad defektinį aktą surašęs asmuo nėra elektrotechnikos ekspertas ir specialistas, jam suteikta kitokio pobūdžio (statybų srities, šilumos ir oro kondicionavimo sistemų specialisto) kvalifikacija, ieškovas neįrodė, kad šis asmuo turi išsivalinimą ir kompetenciją vertinti ir nustatyti, ar elektros įranga (elektronikos detalės) sugedo dėl viršįtampio, elektros srovių svyravimo ar kitų priežasčių.
26. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas selektyviai citavo teismų praktiką, pateiktus konkrečiose bylose, įvertinus surinktus įrodymus. Skirtingų bylų aplinkybės dažniausiai nesutampa, todėl tam, kad būtų galima vadovautis teismų išaiškinimais, būtina lyginti faktines bylų aplinkybes bei pateiktus konkrečius įrodymus. Šiuo gi atveju, atsakovės teigė, ieškovo nurodyta teismų praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
Šalies argumentai
27. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovas tiekė nekokybišką elektrą, tuo pažeidė teisės aktuose įtvirtintas pareigas, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad atsakovas tinkamai tiekė elektros energiją, nepateikė įrodymų, kad atsakovo tinkle nebuvo viršįtampių, atsakovas visais atvejais yra atsakingas už trečiųjų asmenų patirtą turtinę žalą, kurią atsakovas atlygindamas, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą.
Atsiliepimas
28. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, nes atsakovo neteisėtų veiksmų nėra, defektiniai aktai nepatvirtina, kad atsakovo tinkle buvo viršįtampis, nėra konkretizuota, kad yra „elektros tinklo gedimas“, ieškovas interpretuoja sau palankia linkme, remiasi prielaidomis. Iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kada jos darytos, neaišku, kas yra matuojama, ir kodėl matuojama kitą dieną. Defektinis aktas dėl Trečiojo atvejo surašytas asmens, kuris neturi tinkamos kvalifikacijos atlikti tokius tyrimus, įrodymas neišsamus, nekonkretus. Byloje ieškovui kilo pareiga įrodyti elektros gedimo faktą ir atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau šios pareigos ieškovas neįvykdė, taipogi ieškovas neįvykdė pareigos išsamiai ištirti įvykius. Pabrėžė, kad jei tinkle yra įvykis ir nėra kitų asmenų skundų, tai rodo, kad gedimas yra vartotojo tinkle, kadangi elektros tinklas yra tiek atsakovo, tiek vartotojo. Atsakovas neturi pareigos nuolat matuoti įtampą.
29. Trečiasis asmuo AB „Litgrid“ į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
30. Byloje pateikti 3 draudimo liudijimai, kuriais nustatyta, kad: 1) 2019 m. vasario 18 d. Būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 113268162, TIA Nr. 528933408 – apdrausti pastatai ir namo civilinė atsakomybė, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 2) 2019 m. spalio 29 d. Verslo draudimo liudijimas 115718381, TAI Nr. 528933408 – apdraustas statinys ir įrengimai Teatro g. 2, Klaipėdos m.; 3) 2020 m. kovo 16 d. Būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 116735617, TIA Nr. 608736840 – apdraustas namų turtas ir namo civilinė atsakomybė (duomenys neskelbtini), Tauragės m., Tauragės m. sen.
31. Dėl pirmojo atvejo nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2020 m. kovo 29 d. atsakovas siuntė pirmajam draudėjui trumpąsias žinutes dėl gedimų pašalinimo bei informavo, jog gali sutrikti elektros tiekimas. 2020 m. kovo 30 d. elektrikas A. B. (Energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. EAD-19/342) surašė paaiškinimą, kad 10.13 val. atvyko pas pirmąją draudėją, apžiūrėjęs elektros prietaisus (pamatavęs elektros prietaisu „FLUKE 374 TRUE AMS CLAMP METER“), gedimo priežastimi nurodė elektros tinklo gedimą. 2020 m. gegužės 19 d. UAB „Teledas“ surašė Prietaiso gedimo nustatymo aktą – televizorius „Samsung UE46C8000XW S/N : BAEZ3SRSB01627J“, namų kinas „BOSE Model AV3-2-1 II“, televizorius „Sony KD-55XE8096“, domofonas „Moniteurvideocouler A2-V5AC“, priežastis – prietaisai sugedo dėl viršįtampio elektros tinkle. Remiantis 2020 m. balandžio 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo lentele (Žalos bylos Nr. 2382629), mokėtina draudimo išmokos suma sudarė 823,05 Eur. 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Teledas“ pirmajai draudėjai išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija TD Nr. 1122 bendrai 342,43 Eur sumai, už prietaisų remontą. Ieškovas 2020 m. birželio 25 d. išsiuntė pranešimą Nr. 2382217 draudėjai V. K. apie žalos atlyginimą, suma – 1 459 Eur (įskaitant 40 Eur išskaita). Mokėjimo nurodymu Nr. 18800735, ieškovas 2020 m. birželio 26 d., išmokėjo pirmajai draudėjai 1 459 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2020 m. liepos 6 d. pranešimu dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002434564 kreipėsi į atsakovą, prašydamas pervesti 1 459 Eur sumą. 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas atsakė dėl prašymo atlyginti žalą (Nr. 5275198) ir nurodė, kad atsakovas neatlygina nuostolių, kilusių dėl tiekėjo, atsisakė atlyginti žalą, kadangi nėra teisinio pagrindo. 2021 m. birželio mėn. AB „Litgrid“ pateikė atsakymą ieškovui dėl išmokos išieškojimo, nurodė, kad pirmojo draudėjo elektros įrenginiai prijungti prie atsakovo tinklų, paslaugas perka tiesiogiai iš atsakovo, todėl dėl žalos atlyginimo turėtų kreiptis į atsakovą.
32. Dėl Antrojo atvejo nustatytos šios faktinės aplinkybės: UAB „Sonusexsertus“ surašė defektavimo aktus Nr. SON-202004 ir SON-202003, specialistas D. V. (Energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. EDAS 2020-09-27) atliko garso pulto „Digico SD“ maitinimo šaltinio išorės apžiūrą bei garso pulto jungčių bloko „D-Rack“ apžiūrą, gedimo priežastimi nurodė elektros tiekimo sutrikimo metu atsiradusį viršįtampį, dėl ko neįsijungė minėti prietaisai. 2020 m. lapkričio 16 d. minėta įmonė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SON18359 1 936 Eur sumai, už remontą, defektavimo darbus.2020 m. lapkričio 17 d. antrasis draudėjas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjo už darbus UAB „Sonusexsertus“. 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovas Klaipėdos Dramos Teatrui išsiuntė pranešimą apie žalos atlyginimą Nr. 2505048, dėl 1 821 Eur išmokos (įskaitant 115 Eur išskaitą). Mokėjimo nurodymu Nr. 19840484, 2020 m. lapkričio 20 d., ieškovas pervedė 1 821 Eur sumą UAB „Sonusexsertus“. 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovas atsakovui siuntė pranešimą Nr. R0002522180 dėl 1 821 Eur išmokos išieškojimo. Draudėjas elektroniniu laišku informavo, kad teatras buvo pilnai rekonstruotas, pridėjo 2015 m. lapkričio 2 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-30-151102-00301 bei 2015 m. spalio 21 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 14ĮP-128425, kurie įrodo, kad teatro pastato vidaus elektros tinklo įrenginiai tvarkingi, rekonstruoti, leistina galia 135 kW.
33. Dėl Trečiojo atvejo nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2020 m. lapkričio 9 d. UAB „SVEO grupė“ (Kvalifikacijos atestatas Nr. 8320) direktorius R. P. surašė Defektavimo aktą Nr. 20201109, dėl neveikiančio šilumos siurblio, nurodyta, kad defekto atsiradimo priežastis – greičiausiai dėl elektros viršįtampių ar srovės svyravimų, papildomų veiksnių, defektų nenustatė, šilumos siurblys eksploatavimo laikas sudaro 12 metų. 2020 m. lapkričio 11 d. sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, Žalos bylos Nr. 2514775, sugadintas šilumos siurblys. Ieškovas 2020 m. lapkričio 16 d. atliko draudimo išmokos apskaičiavimą, draudimo išmokas suma – 1 035,37 Eur. Pranešimu apie žalos atlyginimą, 2020 m. lapkričio 24 d. Nr. 2514775, ieškovas informavo draudėją K. Š. apie 1 487,27 Eur draudimo išmoką (įskaitant 40 Eur išskaitą). Mokėjimo nurodymu Nr. 19886709, 2020 m. lapkričio 25 d., ieškovas trečiajam draudėjui pervedė 1 487,27 Eur sumą. 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl skolos išieškojimo Nr. R0002525993, prašant atlyginti 1 487,27 Eur. 2021 m. sausio 25 d. atsakovas pateikė atsakymą dėl prašymo atlyginti žalą (Nr. 5608059) ir nurodė, kad atlyginti žalos atsakovas neturi teisinio pagrindo, nes nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir kitų teisės aktų nuostatų.
34. 2020 m. balandžio 9 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atsakė AB „Litgrid“ ir pateikė Pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1107. Informavo, kad (duomenys neskelbtini), artimiausios Tauragės automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. kovo 29 d. 11-12 val. kritulių nebuvo, didžiausias vėjo greitis 15 m/s, Tauragės savivaldybės teritorijoje žaibų neužfiksavo.
35. 2020 m. gegužės 8 d. AB „Litgrid“ surašė Ypatingo įvykio 110 kv. OL Tauragė – Jurbarkas atsijungimo tyrimo aktą, pridėti akto priedai. Išvadoje nurodoma atsijungimą sukėlusi priežastis – užvirtęs medis ant 110 kv. oro linijos (OL) Tauragė – Jurbarkas kairio laido tarp atramų Nr. 45-46, ant laido matyti elektros lanko degimo žymės. Nuostolių apskaičiavimo akte (priedas Nr. 3) padarytos žalos apibūdinimas – 110 kv. OL Tauragė – Jurbarkas tarp atramos Nr. 44-45 užvirtęs ir pakibęs medis sugadino visą viršutinį laido aliuminio sluoksnį ir atramos Nr. 167 nutrūko apeinama jungtis. Pridėtos nudegusios laido kilpos nuotraukos, kuriose matomi akivaizdūs laido pažeidimai (priedas Nr. 8).
36. Byloje pateiktos energijos pirkimo/paslaugų sutartys: 2006 m. rugsėjo 1 d. su pirmąja draudėja sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 33179960, dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragė; 2013 m. sausio 1 d. su antruoju draudėju sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 602148-53512/1330187, dėl objekto, esančio Teatro g. 2, Klaipėda; 2020 m. lapkričio 1 d.su trečiuoju draudėju sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 20674908-52312/103326 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., Kauno apskr. Byloje pateiktos sutarčių bendrosios ir specialiosios sąlygos.
37. Byloje pateiktas išrašas iš atsakovo gedimų nustatymo operatyvinės sistemos, Pirmojo atvejo metu, skiltyje „Aprašymas“ nurodyta, kad Jurbarkas – Tauragė 110 kv. OL užvirto medis tarp atramų Nr. 45 ir 46. Išrašas patvirtina aplinkybę, kad Pirmojo įvykio metu energijos tiekimas nutrauktas 153 transformatorinėms (išrašo skiltis „Atj. TR). Tuo pačiu, byloje pateikti duomenys apie neplaninius atjungimus be etapų laikotarpiu 2020 m. rugsėjo 11 d., išrašo suformavimo laikas – 2021 m. gruodžio 28 d.
38. UAB „Jodesta“, esant šalių ginčui dėl Trečiojo atvejo, įvykio vietą apžiūrėjo ir 2021 m. sausio 18 d. surašė Vartotojo elektros instaliacijos apžiūros aktą. UAB „Jodesta“ atstovas nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d. nuvykus į vietą, apžiūrėjo paskirstymo skydą ir komercinės apskaitos skydą, pamatavo įtampą elektros tinkle: L1-N=225V, L2-N=238V, L3-N=235V. Teigė, jog kliento tinklas tvarkingas. Paskirstymo dėžėje, atlikus vizualią apžiūrą, gedimų nenustatė. Atstovas pridūrė, kad paskirstymo skyde įrengti automatiniai jungikliai ir srovės nuotėkio relė, viršįtampių ribotuvų nenustatė. Paaiškino, kad nuostoliams išvengti arba sumažinti, rekomendavo susimontuoti viršįtampių ribotuvus.
39. Pateiktos modulinės transformatorinės MT-100 schema (10 kv), eksploatavimo žemėlapis, tinklo schema. Iš schemos matyti transformatorinėje įrengti apsaugos aparatai ir viršįtampiui ribotuvai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
40. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl trijų įvykių, kurių metu sugedo ieškovo draudėjams priklausantis turtas, atsiradusios žalos atlyginimo.
41. Šiame ginče taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (toliau – Įrengimo taisyklės), Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 (toliau – Tinklų eksploatavimo taisyklės), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-382, (toliau – Taisyklės).
42. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad nuostoliai trimis atvejais patirti dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovui teko pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitinka Standarto nuostatas, todėl jis nėra atsakingas už padarytą žalą.
Dėl Pirmojo atvejo metu patirtos žalos
43. Byloje nustatyta, kad ieškovas su draudėja V. K. sudarė Būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas Nr. TIA Nr. 608736840). Draudimo laikotarpis nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. Draudėja V. K. ir draudikas (ieškovas) susitarė, kad draudiminė apsauga yra taikoma turto sugadinimui arba sunaikinimui dėl elektros įtampos svyravimo ar viršįtampių (iki 15 000 Eur). 2020 m. kovo 29 d. draudėjai dėl elektros tiekimo sutrikimų, viršįtampio, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, sugedo turtas – elektriniai prietaisai. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai V. K. išmokėjo 1 459 Eur. Išmokėjęs draudiminę išmoką ieškovas subrogacijos pagrindu reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo.
44. Visų pirma, teismas pažymi, kad sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės, turi būti išanalizuota atsakovo ir draudėjos V. K. 2006 m. rugsėjo 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 33179960 (toliau – Sutartis 1) sąlygos bei punktai. Atsakovas įsipareigojo klientui galiojančius Standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal Sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios dydį (Sutarties bendrųjų sąlygų 6. 1. 1. p.). Organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančias elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Įgyvendindama šias prievoles, atsakovas (buvęs pavadinimas LESTO) įdiegia galios ribojimo priemones, kurios neleistų viršyti Klientui suteiktos leistinosios naudoti galios (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.2. p.). Klientas (V. K.) įsipareigojo, kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas, imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.7. p.). Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju, ieškovas, pareiškęs reikalavimą atsakovui subrogacijos pagrindu, turi įrodyti civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas – kaltę, atsiradusią žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį.
45. Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudėjos turte, kuriame buvo elektroniniai prietaisai, 2020 m. kovo 29 d. įvyko elektros tiekimo sutrikimas. Ginčo nėra ir dėl to, kad elektros sutrikimo priežastis – atjungti AB „Litgrid“ aukštos įtampos elektros tinklai, ant elektros laidų užvirtus medžiui. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar Pirmojo atvejo įvykio dieną dėl draudėjos elektros prietaisų sugedimo, esant elektros tinklo sutrikimams, kaltas atsakovas. Pažymėtina aplinkybė, kad AB „Litgrid“ byloje įtrauktas, kaip trečiasis asmuo, dėl pirmosios draudėjos turto sugadinimo atvejo.
46. Šalis siejant sutartiniams santykiams, t. y. esant Sutarčiai 1, kurioje įtvirtintas elektros energijos tiekėjo atsakomybės ribojimas ir nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, yra tikslinga taikyti ne deliktinę, o sutartinę civilinę atsakomybę. Tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti esant pagrindą taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę, būtina, laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių nustatyti dėl Sutartimi 1 šalių sulygtų elektros energijos tiekėjo atsakomybės ribojimo sąlygų, nes nuo to priklausys ieškovo, perėmusio reikalavimą, teisių apimtį.
47. Taisyklių 150.5 punktas reglamentuoja, kad tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ar pan.). Šiuo atveju, dėl medžio nukritimo ant laidų.
48. Pirmajai draudėjai elektros energija buvo teikta per 10 kv transformatorinę MT-100, kurioje, remiantis byloje esančia 10 kv modulinės transformatorinės MT-100 schemoje, geltona spalva pažymėtomis vietomis, sumontuoti viršįtampių ribotuvai. Iš AB „Litgrid“ 110 kv tinklo, yra perduodama elektra, transformuojama į 10 kv atsakovo tinklą. Tai trečiasis asmuo AB „Litgrid“ patvirtino ir savo pateiktame atsiliepime – dėl įvykusio atjungimo AB „Litgrid“ tinkle (pažeisto medžio įsitvirtinimo grunte ir vėjo poveikio užvirtęs medis ant 110 kv oro linijos Tauragė–Jurbarkas, atramų Nr. 45-46), atsakovo vartotojams <...> kadangi elektros energiją į atsakovo žemos ir vidutinės įtampos elektros tinklą perduodama iš AB „Litgrid“ aukšto įtampos elektros tinklo (DOK-24256, atsiliepimo 4 psl.). Iš byloje esančios 2022 m. rugsėjo 3 d. elektros tinklo schemos M 1:10,000, matyti, kad AB „Litgrid“ 110 kv tinklo gedimo vieta (netoli (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio) bei pirmosios draudėjos turtas ((duomenys neskelbtini), Tauragė) yra toli nuo Pirmojo atvejo, t. y. nuo tinklo gedimo vietos iki vartotojos (pirmosios draudėjos) elektros persiuntimas vyko per transformatorinę, esant atsakovo įrengtai elektros tinklo perdavimo apsaugai. Remiantis Ypatingo įvykio 110 kv oro linijos Tauragė–Jurbarkas atsijungimo tyrimo aktu, surašytu 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. kovo 29 d. 11.38 val. Oro linijoje Tauragė–Jurbarkas įvyko trumpas jungimas. Vietoje nustatė, jog tarp atramų Nr. 44-45 išvirtęs iš šaknų medis, kuris pakibo ant oro linijos laido. Netoli išvirtusio medžio, rado gilias technikos provėžas, kurios nusilpnino medžio įsitvirtinimą pelkėtame grunte, šie faktai užfiksuoti minėto tyrimo akto Nr. 6 priede – išvirtusio medžio nuotraukos. Tyrimo akte, priede Nr. 3, pridėta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas 2020 m. kovo 29 d. nuo 11-12 val., užfiksuota artimiausioje Tauragės automatinės meteorologijos stotyje – nuo 11 val. iki 12 val. vidutinis vėjo greitis 6,4 m/s, didžiausias 15 m/s, pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Nustatytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad esant stipriam bei pavojingam vėjui, nusilpusioms medžio šaknims po technikos padarytos žalos (provėžų), tai visumoje sukėlė medžio siūbavimą ir medžio išvirtimą iš šaknų ant oro linijos. AB „Litgrid“ nurodė, kad faktinių aplinkybių, galėjusių sukelti įtampos šuolį atsakovo tinkle, nenustatė. Taip pat pridūrė, kad elektros įtampos svyravimai perdavimo tinkle tiesiogiai nepersiduoda atsakovo vartotojams, nes šiems elektros energija tiekiama iš 0,4 kv tinklo, kas reiškia, kad iš 110 kv AB „Litgrid“ aukštos įtampos tinklo, elektra transformuojama į 10 kv ir 0,4 kv žemos įtampos. Kaip minėta, transformatorinėse, pagal byloje esančią schemą sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui persiduoti elektros energijos vartotojams.
49. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę Pirmuoju atveju, iš esmės įrodinėjo ieškinio prieduose pateiktais įrodymais, paminėtais sprendimo 31 punkte. Visgi teismas pastebi, kad pateiktuose dokumentuose nėra aiškiai, konkrečiai ir akivaizdžiai konstatuota bei nurodyta, jog pirmosios draudėjos elektros prietaisai sugedo būtent dėl viršįtampio, neleistino teisės aktuose, atsakovo elektros tinkle. Byloje esančios trumposios žinutės iš atsakovo yra tik informacinio/perspėjamo pobūdžio, perspėjančios apie galimą elektros energijos tinklų sutrikimą, gedimo pašalinimą. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad žinutės besikartojančios, t. y. kovo 29 d. 15.25 val. gautos dvi žinutės, jog pašalinti gedimai, ir viena žinutė dėl galimo elektros tiekimo sutrikimo adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė. Vėliau, tos pačios dienos 19.50 val. atsakovo siųsta žinutė dėl gedimo pašalinimo. Tačiau nedetalizuojama, būtent koks gedimas įvyko, ir ar būtent dėl neleistino viršįtampio. 2020 m. kovo 30 d. elektriko A. B. paaiškinimuose taipogi nėra nurodyta bei paaiškinama, koks gedimas įvyko, kokiame tinkle, kokiu būdu nustatė, jog visi prietaisai sugedo būtent dėl elektros gedimo atsakovo tinkle, juolab – viršįtampio. Kaip minėta, atvykęs elektrikas, elektros prietaisu pamatavo įtampą ir gedimo priežastimi nurodė elektros tinklo gedimą. Tačiau tokie elektros prietaisų parodymai (pridėtos nuotraukos su prietaiso rodmenimis), negali būti teismo vertinami kaip objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys atsakovo civilinę atsakomybę. Kadangi nėra aišku, kurią dieną, kokiame tinkle, ar konkrečiai adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, prietaisu matuota elektros įtampa. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad nėra duomenų apie prietaiso, kuriuo atliko matavimus patikimumą ir metrologinę patikrą, kuri patvirtintų, jog prietaisas buvo tinkamai veikiantis, metrologiškai patikrintas. Pabrėžtina, kad Pirmojo atvejo metu, įvykio dieną, elektros energijos tiekimas nutrauktas 153 transformatorinėms su 3 526 elektros vartotojais (DOK-4777 atsiliepimo priedas Nr. 1, sprendimo 35, 47 punktai). Tačiau byloje nėra duomenų, kad kiti vartotojai kreipėsi į atsakovą dėl sugadintų, neveikiančių elektros prietaisų, lemtų viršįtampio. Šių, teismo paminėtų aplinkybių, ieškovas neįrodė, t. y. kad dėl atsakovo elektros tinkle įvykusio elektros gedimo, viršįtampio, sugedo ne tik pirmosios draudėjos elektros prietaisai, tačiau su tuo susidūrė ir kiti atsakovo vartotojai, kuriems yra tiekiama elektros energija iš tos pačios transformatorinės, kaip ir pirmajai draudėjai. Atsižvelgtina ir į esminę Pirmojo atvejo aplinkybę, kad įvykio dieną elektros energijos tiekimo nutrūkimas įvyko dėl ant trečiojo asmens oro linijų užvirtusio medžio, todėl atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė, ne tik, kad šiuo atveju lieka neįrodyta, tačiau ir negalima.
50. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei atsakovo elektros skirstomajame tinkle iš tiesų būtų fiksuotas nenormalus reiškinys (viršįtampis), suveiktų minėti ribotuvai-automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl atsakovo, o ne vartotojo vidaus tinkle kilusio viršįtampio, būtų sugedę ir kitų vartotojų, ar daugumos iš jų, (t. y. visų 3 526) įrenginiai. Viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime taip pat nėra neteisėtas. Taisyklių 49.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Standarto ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad atsakovo tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).
Žemesnės instancijos teismas
51. Byloje nepateikti patikimi duomenys, patvirtinantys, kad elektros prietaisai sugedo dėl atsakovo kaip elektros energijos tiekėjo veiklos, ieškovo nurodomi įrodymai nėra pakankami priežastiniam ryšiui nustatyti (CPK177straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, 178straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovas nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovo civilinę atsakomybę už Pirmojo atvejo žalą, įrodyti (CPK12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl atsakovo atsakomybės nėra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis. Ieškovas, kildindamas žalą iš Pirmojo atvejo, turėjo įrodyti priežastinį ryšį, kad būtent dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo sugedo pirmosios draudėjos elektros prietaisai. Byloje ieškovui neįrodžius, kad šiuo atveju žalą sukėlęs veiksnys yra atsakovo, kaip elektros energijos tiekėjo, veikla ir nenustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ieškinys (Dėl pirmojo atvejo) negali būti tenkintinas.
52. Be kita ko, remiantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021, 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovo tinkluose, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti. Ieškovui nurodant, jog pirmosios draudėjos turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą teko ieškovui.
53. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, kad atsakovas pirmajai draudėjai tiekė nekokybišką elektros energiją. Nei atsakovo ir pirmosios draudėjos sudarytoje 2006 m. rugsėjo 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 33179960, nei Taisyklėse, kituose teisės aktuose, nenurodyta, jog elektros tinkluose negalimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, priešingai neįrodė ir ieškovas. Darytina išvada, kad atsakovo veiksmuose neteisėti veiksmai, minėtos Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neįvykdymo kontekste, nenustatyti.
Dėl Antrojo atvejo metu patirtos žalos
54. Byloje nustatyta, kad ieškovas su draudėju Klaipėdos dramos teatru sudarė Verslo turto draudimo sutartį (Verslo draudimo liudijimas Nr. TIA Nr. 528933408). Draudimo laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. Draudėjas Klaipėdos dramos teatras ir draudikas (ieškovas) susitarė, kad draudiminė apsauga yra taikoma turto sugadinimui arba sunaikinimui dėl elektros įtampos svyravimo ar viršįtampių. Draudėjas ir draudikas susitarė, kad draudimo sutartimi draudžiamą įrangą sudaro: baldai/inventorius, žiūrovinių salių baldai – 60 000 Eur draudimo suma; scenų viršutinė mechanika su apšvietimo įranga – 100 000 Eur draudimo suma; pastato valdymo įranga – 50 000 Eur suma. 2020 m. rugsėjo 11 d. draudėjui dėl elektros tiekimo sutrikimų, viršįtampio, adresu Teatro g. 2, Klaipėda, sugedo turtas – garso pulto „Digico SD 11“ (serijinis numeris 1117831502) maitinimo šaltinis (serijinis numeris 12096442), garso pulto jungčių blokas „D-Rack“ (serijinis numeris 9833111503). Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui Klaipėdos dramos teatrui išmokėjo 1 821 Eur. Išmokėjęs draudiminę išmoką ieškovas subrogacijos pagrindu reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo. Ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui subrogacijos pagrindu, bet turi įrodyti civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, t. y. sutarties netinkamą vykdymą, kaltę, žalą, priežastinį ryšį.
55. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo civilinės sutartinės atsakomybės, derėtų apibrėžti atsakovo ir Klaipėdos dramos teatro 2013 m. sausio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 602148-53512/130187 (toliau – Sutartis 2) sąlygas bei punktus. Pagal Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį atsakovas teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą, o klientas (antrasis draudėjas) ją perka. Objektai, kuriems teikiama persiuntimo paslauga, jų leistinosios naudoti galios dydžiai ir elektros energijos tiekimo sąlygos nurodyti Sutarties 1 priedu (Sutarties bendrųjų sąlygų 4 p.). Šioje Sutartyje vartojama sąvoka „Klientas“ atitinka „elektros energijos vartotojo“ sąvoką, vartojamą Elektros energetikos įstatyme, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (EETNT) ir kituose teisės aktuose, kartu su visomis iš to kylančiomis teisėmis bei pareigomis (Sutarties bendrųjų sąlygų 5 p.). Klientas (antrasis draudėjas) įsipareigojo leisti atsakovo darbuotojams <...> matuoti naudojamą elektros galią, įtampos dydį, kontroliuoti kitus elektros energijos parametrus, vartojimo rėžimą, įrengti, keisti, eksploatuoti elektros apskaitos prietaisus (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 p.). Klientas (antrasis draudėjas) įsipareigojo atsižvelgiant į suteiktą aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją, turėti tinkamai įrengtas technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti dėl galimo persiuntimo nutraukimo, apribojimo ar kitokio sutrikdymo, o pastarajam įvykus – imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, taip pat tinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Elektros energijos persiuntimo nutraukimu laikomi tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimas Kliento objektui nutraukiamas iš visų įrengtų elektros energiją Kliento objektui tiekiančių elektros linijų (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.8 p.).
56. Ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovo civilinę atsakomybę Antruoju atveju, į bylą pateikė įrodymus, kurie išvardinti sprendimo 32 punkte. Remiantis byloje esančia Neplaninių atjungimo be etapų nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 00.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.56 val. ataskaita, matyti, kuriuose objektuose įvyko atsakovo vartotojų (klientų) neplaninis elektros energijos atjungimas esant paslaugų sutrikimams ir pan. Iš ataskaitos nenustatyta, kad Teatro g. 2, Klaipėdoje, atsakovo elektros tinkle įvyko energijos atjungimas, lemtas viršįtampio – ataskaitoje tokių duomenų neužfiksuota. Ieškovas pateiktais Defektavimo aktais, siekė įrodyti, kad antrojo draudėjo prietaisų gedimo priežastis yra dėl atsiradusio viršįtampio. Visgi, Defektavimo aktuose konkrečiai nenurodyta, ar gedimas įvyko būtent atsakovo elektros tinkle ar dėl atsakovo nekokybiškos elektros energijos tiekimo. Pastebėtina, kad ir aptartoje Neplaninių atjungimo be etapų ataskaitoje, Klaipėdos mieste elektros energijos sutrikimų (viršįtampio) neužfiksuota apskritai. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad neaišku, kokia data surašyti Defektavimo aktai, kada tikrino antrojo draudėjo įrangą bei kada prietaisų defektai atsirado. Ant Defektavimo aktų yra tik spaudai „Gauta“, kurie datuoja 2020 m. spalio 26 d., tačiau šie neįrodo, nekonkretizuoja datos, kada apžiūrėti antrojo draudėjo įrenginiai ir kitas, jau teismo minėtas, aplinkybes. Šiuo gi atveju, ieškovas teismui nepateikė objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. Defektiniai aktai, kuriuose nurodyta gedimo priežastis (dėl viršįtampio elektros tinkle), nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo motyvais ir ieškinio reikalavimu – nesant įrodymų kokiame elektros tinkle viršįtampis įvyko, kurią dieną, kada konkrečiai apžiūrėti įrenginiai ir pan. Byloje nėra įrodymų, kad gedimas įvyko dėl neteisėtų ar nerūpestingų atsakovo veiksmų. Taigi, elektros energijos tiekimo nutrūkimas pats savaime nepatvirtina, kad atsakovo netinkamai vykdė Sutartimi 2 prisiimtus įsipareigojimus.
57. Be kita ko, ieškovas procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad nors Antrojo atvejo įvykio dieną atsakovo tinkle Klaipėdos mieste gedimų nebuvo, nereiškia, jog atsakovo elektros tinkluose nebuvo viršįtampio. Taipogi ieškovas citavo elektrotechnikos teoriją, t. y. kad viršįtampiai gali atsirasti ne tik dėl gedimų, bet ir dėl staigaus elektros linijos apkrovos pokyčio, kuo remiamasi ir teismų praktikoje. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad teorinės galimybės nurodymas ieškinyje, jog elektros tinkle gali būti įtampos svyravimų, iškrovų ir kitų reiškinių, ko neneigė ir atsakovas, turėtų būti laikytinas pakankamu atsakovo veiksmų neteisėtumo įrodymu. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas turi įrodyti, jog viršįtampio Antruoju atveju nebuvo, atsakovas turėjo pareigą nuvykti ir atlikti tyrimą, pasinaudoti savo prietaisais aplinkybėms nustatyti, nes esą atsakovui įrodyti aplinkybes yra lengviau, taipogi atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas be pagrindo siekia išvengti įrodinėjimo pareigos, nes neva teismų praktikoje būtent tokiu būdu paskirstoma įrodinėjimo našta – įrodinėjimo naštos pareiga tenka asmeniui, kuriam yra lengviau įrodyti tam tikras aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, byloje dėl žalos atlyginimo, yra priėjęs išvados, kad pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui <...> ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020). Remiantis nurodytu, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad atsakovas tiekė netinkamo kokybės elektros energiją, pažeidė šalių sudarytos Sutarties 2 sąlygas/sąlygą, ir būtent dėl to sugedo (nebeveikė) antrojo draudėjo prietaisai.
58. Ieškovas teigė, kad draudėjo vidaus elektros tinklai buvo tvarkingi, atliko rekonstrukciją, sumontavo naujus elektros tinklus. Žala, anot ieškovo, negalėjo įvykti dėl draudėjo vidaus elektros tinklų. Kaip ir buvo nustatyta bylos faktinėse aplinkybėse, antrojo draudėjo vidaus tinklo rekonstrukcija atlikta 2015 m., o įvykis, Teatro g. 2, Klaipėdoje, įvyko 2020 m. rugsėjo mėnesį – po elektros tinklo rekonstrukcijos praėjus 5 metams. Todėl ieškovo argumentas, esą po rekonstrukcijos antrojo draudėjo elektros tinklai buvo tvarkingi ir įvykio dieną, vertintinas abejotinai, t. y. ilgas laiko tarpas tarp elektros tinklo rekonstrukcijos ir elektros įrangos gedimo negali įrodyti, jog antrojo draudėjo vidaus elektros tinklas Antrojo atvejo metu buvo tvarkingi, kad nebuvo kitų gedimų, trikdžių. Pažymėtina, kad ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog antrojo draudėjo vidaus elektros tinklai, galėjo turėti įtakos įvykiui, viršįtampiui.
59. Iš byloje esančio ieškinio, dubliko, taip pat iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius (žalos atlyginimą) grindė nekokybiškos elektros energijos tiekimu, pasireiškusiu elektros energijos trikdžiams (viršįtampiui), įtampos svyravimais. Teismas, vertindamas atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą/nebuvo faktą, pažymi, kad tiek iš Sutarties 2, tiek iš EEĮ neišplaukia atsakovo pareiga nepertraukiamai tiekti elektros energiją. Atsakovas Sutartimi 2 nebuvo įsipareigojęs atlyginti bet kokius nuostolius, atsiradusius dėl elektros energijos nutrūkimo. Analogišką išvadą teismas padarė analizuodamas Pirmąjį atvejį.
60. Įvertinus Antrojo atvejo aplinkybes, spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog įrenginiai, apdraustas turtas, adresu Teatro g. 2, Klaipėda, sugadintas dėl elektros įtampos (viršįtampio) sutrikimų atsakovo skirstomajame tinkle. Nenustatyta, atsakovo ir antrojo draudėjo, sutarties pažeidimų. Nesant būtinųjų sąlygų, civilinei (sutartinei) atsakomybei kilti, nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.
Dėl Trečiojo atvejo metu patirtos žalos
61. Byloje nustatyta, kad ieškovas su draudėju K. Š. sudarė Būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas Nr. TIA Nr. 528933408). Draudimo laikotarpis nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2024 m. vasario 17 d. Draudėjas K. Š. ir draudikas (ieškovas) susitarė, kad draudiminė apsauga yra taikoma turto sugadinimui arba sunaikinimui dėl elektros įtampos svyravimo ar viršįtampių (iki 15 000 Eur). 2020 m. lapkričio 4 d. draudėjui dėl elektros tiekimo sutrikimų, viršįtampio, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r., sugedo turtas – šilumos siurblys. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui K. Š. išmokėjo 1 487,27 Eur. Išmokėjęs draudiminę išmoką, ieškovas subrogacijos pagrindu reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo. Ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui subrogacijos pagrindu, bet turi įrodyti civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, t. y. sutarties netinkamą vykdymą, kaltę, žalą, priežastinį ryšį.
62. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, aptartinos atsakovo ir K. Š. 2020 m. lapkričio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 20674908-52312/103326 (toliau – Sutartis 3) sąlygos bei punktai. Iki Sutarties 2 priede nurodytos elektros energijos pirkimo-pardavimo vietos tiekti Klientui galiojančius standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal Sutarties 2 priede numatytos leistinosios naudoti galios dydį (Sutarties bendrųjų sąlygų 9 p.). Klientas įsipareigoja užtikrinti tinkamą Klientui priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę, įrenginių įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus ir saugų jų eksploatavimą. Įrengti, naudoti ir eksploatuoti savo elektros įrenginius taip, kad jie nekeltų grėsmės operatoriaus elektros tinklų, kitų asmenų elektros įrenginių ar prietaisų normaliam veikimui, nesudarytų sąlygų trikdžiams, turintiems neigiamą įtaką elektros energijos kokybei (Sutarties bendrųjų sąlygų 19 p.). Klientas įsipareigoja užtikrinti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei elektros apskaitos prietaisų, apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų plombų, apie kurias Klientas yra informuotas Sutarties specialiosiose sąlygose, periodinį stebėjimą (Sutarties bendrųjų sąlygų 20 p.). Klientas įsipareigoja, kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas, imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo, įskaitant ir priemones dėl staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių (Sutarties bendrųjų sąlygų 22 p.).
63. Ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovo civilinę atsakomybę Antruoju atveju, į bylą pateikė įrodymus, kurie išvardinti sprendimo 33 punkte. Vienas iš esminių Trečiojo įvykio įrodymų – 2020 m. lapkričio 9 d. Defektavimo aktas Nr. 20201109. Jame nurodyta, kad defektai, susijęs su šilumos siurblio gedimu, greičiausiai atsirado dėl viršįtampių ar srovės svyravimų. Teismas, išanalizavęs Defektavimo akto Nr. 20201109 turinį, nustatė, jog akte nėra pateikta konkreti pozicija, išvada dėl trečiojo draudėjo elektros įrenginio gedimo priežasčių, t. y. Defektavimo akte Nr. 20201109 apsiribojo nurodant, kad „greičiausiai“ gedimai atsirado dėl elektros viršįtampių ar svyravimų. Tačiau pastebėtina ir tai, kad akte nurodoma – „Šilumos siurblio valdiklis neveikia, neįmanoma įeiti į nustatymus, pakeisti parametrus, pasikartojančiai identifikuojamos klaidos, įrenginys išsijungia, dėl neaiškių priežasčių“. Sutiktina su atsakovo motyvu, kad aptariamame Defektavimo akte Nr. 20201109 nurodoma tik numanoma, tačiau ne reali defekto atsiradimo priežastis, šaltinis. Konkrečiai nenurodyta, dėl ko būtent sugedo šilumos siurblys. Atkreiptinas dėmesys ir į akte nurodytą aplinkybę, kad „Šilumos siurblys eksploatuojamas daugiau kaip dvylika metų“, kas rodo, kad nesant Defektavimo akte Nr. 20201109 konkrečios išvados dėl šilumos siurblio defekto šaltinio ir atsiradimo priežasties, galima prielaida, jog įrenginys galėjo sugęsti ir dėl kitų priežasčių, kaip eksploatavimo laikotarpis, elektros tinkle apsaugų nebuvimas, fizinis įrenginio nusidėvėjimas (senas įrenginys).
64. Be kita ko, pagal byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad trečiajam asmeniui tiekiama elektros energija per transformatorinę P-235, kurios schema pateikta teismui. Transformatorinės schemoje, geltonai pažymėti viršįtampių ribotuvai, o raudona spalva apibraukti saugikliai, kurie apsaugo tinklą nuo apkrovos. Todėl spręstina, kad atsakovo elektros tinklas (transformatorinė) buvo apsaugota tinkamai. Priešingų duomenų ieškovas teismui nepateikė, šių aplinkybių neginčijo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo ir trečiojo draudėjo elektros pirkimo-pardavimo sutartimi, 19 ir 22 punktuose, numatyta, kad klientas (trečiasis draudėjas) įsipareigoja užtikrinti elektros įrenginių, prietaisų saugumą pagal teisės aktų reikalavimus, juos saugoti. Ir tai, jog klientui (trečiajam draudėjui) numatyta pareiga imtis priemonių nuostoliams išvengti, esant elektros tiekimo trikdžiams. Taipogi remiantis Taisyklių 150.6 punktu tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai <...> dėl vartotojo veiksmų ar neveikimo (kai vartotojas nesilaiko sutartyse ar teisės aktuose nustatytų reikalavimų, neįdiegia teisės aktuose ir sutartyse nustatytų nuostolių mažinimo techninių priemonių, kai dėl netinkamos vartotojo įrenginių priežiūros ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų automatikos ar apsaugos sistemos atjungė elektros energijos persiuntimą ir tiekimą vartotojui ar pan.). Todėl tiek Sutartyje 3, tiek Taisyklėse numatyta vartotojo, trečiojo draudėjo, pareiga apsaugoti tinklą, to nepadarius, esant viršįtampiui, kitiems reiškiniams – atsakovo atsakomybė negalima.
65. Ieškovas iš esmės nurodė, kad atsakovas nepateikė byloje duomenų, įrodančių, atstumo tarp atsakovo tinklo ir trečiojo asmens vidaus elektros tinklo įtakos viršįtampių nesusidarymui. Neįrodė, jog trečiojo draudėjo vidaus tinklai yra netvarkingi bei įpareigojimas turėti viršįtampių ribotuvus nustatytas tik nebuitiniams vartotojams. Visų pirma, nesutiktina su ieškovo pozicija, jog įpareigojimas dėl ribotuvų turėjimo trečiojo asmenio vidaus tinkle netaikytinas. Nagrinėjamu atveju apsauga būtina ne tik konkrečiai dėl elektros tiekimo sutrikimų, tačiau šiuo atveju apskritai trečiajam draudėjui yra įpareigojimas imtis priemonių nuostoliams išvengti, kaip tai numatyta elektros energijos tiekimo sutartyje, t. y. pareiga platesnio pobūdžio, kuri leidžia atsakovo vartotojui nuspręsti kokiu būdu apsaugoti elektros tinklus. Byloje yra 2021 m. sausio 18 d. UAB „Jodesta“ Vartotojo elektros instaliacijos apžiūros aktas, kuris patvirtino, jog trečiojo draudėjo vidaus tinkle neįrengti viršįtampių ribotuvai (akto „Įrengtos apsaugos“ lentelė). Primintina ir tai, kad nei Sutartis 3, nei teisės aktas neįpareigoja atsakovą tiekti elektros energijos nenutrūkstamai be jokių svyravimų ir viršįtampių. Pareiga veikti rūpestingai numatyta ne tik atsakovui, bet ir vartotojui, kuris atitinkamą sutartį sudarė su atsakovu. Aptariant keliamą klausimą dėl elektros tinklų atstumo įtakos Trečiojo atvejo žalos atsiradimui, pažymėtina, kad tinklo gedimo vietai esant nutolusiai nuo vartotojo, kai tarp tinklo gedimo vietos ir vartotojo yra skirianti transformatorinė, kurioje, kaip šiuo atveju sumontuoti viršįtampių ribotuvai bei kitų vartotojų turtas nebuvo sugadintas, tikėtina, kad trečiojo draudėjo turtas galimai galėjo būti sugadintas dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsakovo kaltės, veiksmų.
66. Taisyklių 49.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Standarto ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtas standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Nėra įrodymų, kad atsakovo tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai. Nustatyta, jog atsakovas, siekdamas apsaugos tinklus nuo neigiamo viršįtampių poveikio elektrolos tinkluose, sumontavo atitinkamas apsaugas. Atsakovas nurodė, jog saugiklių paskirtis nėra apsaugoti elektros įrenginius nuo viršįtampių. Saugiklių paskirtis yra apriboti srovės dydį (galią) ir apsaugoti tinklą nuo perkrovimo.
67. Teismas vertina, kad ieškovo byloje pateikti įrodymai neinformatyvūs, juose gana lakoniškai nurodomos gedimų priežastys, Defektavimo akte Nr. 20201109 akte nedaroma kategoriška išvada dėl gedimo prigimties, kitų įrodymų, pagrindžiančių gedimų priežastis, byloje pateikta. Nėra galimybės spręsti, kad aktą surašęs specialistas būtų nustatinėję įmanomas gedimo priežastis, nesiaiškino, ar įtampos svyravimai viršijo leistinas ribas, kuriame tinkle jie kilo, nepateikti metodai, kokiais būdais atliktas tyrimas, ar buvo atlikti įtampos matavimai. Defektavimo akte Nr. 20201109 nėra nurodyta, kokiu būdu nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Nėra paaiškinama, kaip nustatyta gedimo priežastis, ir kokios aplinkybės patvirtina, kad įtampa įvyko metu buvo aukštesnė, nei numato teisės aktai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas nepagrindė atsakovo atsakomybės dėl kilusių nuostolių. Konstatuotina, kad neįrodytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bei ieškovo ieškinys atmestinas.
68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka neįrodytas ir nepagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 793,93 Eur žalos atlyginimo. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl 2 793,93 Eur žalos atlyginimo, išvestiniai reikalavimai dėl 184,97 kompensacinių palūkanų bei 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo taip pat negali būti tenkinami. Taigi, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas pilna apimtimi.
69. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui atmetus ieškovo ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (67 Eur žyminis mokestis, 942,95 Eur atstovavimo išlaidos) nepriteistinos. Atsakovas ir trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė, priešingų duomenų byloje nėra, todėl, ieškinį atmetus, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl pašto išlaidų
71. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.