- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-2465-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33479-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Litgrid“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 2 793,93 Eur žalos atlyginimo, 184,97 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. kovo 16 d. draudėjai V. K. (toliau – Pirmoji draudėja) išdavė Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 116735617, TIA Nr. 608736840, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. apdraustas maksimaliu variantu draudėjos gyvenamasis pastatas, namų turtas ir gyvenamojo namo civilinė atsakomybė, adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – Pirmasis atvejis). 2019 m. spalio 29 d. ieškovas draudėjui Klaipėdos Dramos Teatras (toliau – Antrasis draudėjas) išdavė Verslo draudimo liudijimą Serija LD Nr. 115718381, TIA Nr. 577565449, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. apdrausti draudėjo statinys ir įrengimai, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Antrasis atvejis). 2019 m. vasario 18 d. ieškovas draudėjui K. Š. (toliau – Trečiasis draudėjas) išdavė Būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 113268162, TIA Nr. 528933408, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2024 m. vasario 17 d. apdraustas maksimaliu variantu draudėjo pastatai ir stacionarūs kiemo statiniai (tvora su kiemo vartais) bei gyvenamojo namo civilinė atsakomybė, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Trečiasis atvejis).
3. 2020 m. kovo 29 d. Pirmojo atvejo įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų (viršįtampio) sugadintas draudėjos turtas. Bendra patirtos žalos suma įvertinta 1 499 Eur, pritaikius 40 Eur išskaitą, draudėjai išmokėjo 1 459 Eur. Teikiant ieškinį, ieškovė paskaičiavo 675,95 Eur nusidėvėjimą, tad galutinė reikalavimo suma sudaro 783,05 Eur.
4. Antrojo atveju 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų (viršįtampio) sugadintas turtas, kurio žala įvertinta 1 936 Eur, pritaikius 115 Eur išskaitą ieškovė draudėjui išmokėjo 1 821 Eur išmoką. Ieškovė paskaičiavo 805,49 Eur nusidėvėjimą ir prašė iš atsakovės priteisti 1 015,51 Eur.
5. Trečiojo atveju 2020 m. lapkričio 4 d. įvykio metu nukentėjo turtas – šilumos siurblys, priežastis – viršįtampis. Žalos suma sudarė 1 527,27 Eur (su PVM 1 848 Eur), pritaikius 40 Eur išskaitą bei atskaičiavus 21 proc. PVM, išmoką sudarė 1 487,27 Eur. Ieškovė paskaičiavo 491,90 Eur nusidėvėjimą, galutinė reikalaujama suma – 995,37 Eur.
6. Ieškovė žalos atsiradimo faktą, dydį, atlyginimą ir apskaičiavimą grindė pridėtais išmokų apskaičiavimais, PVM sąskaitomis faktūromis, pranešimais, banko sąskaitų išrašais ir kt. Nurodė, kad bendra trijų atvejų žalos suma sudaro iš viso 2 793,93 Eur. Ieškovė visais trimis atvejais nustatė, kad žala atsirado dėl elektros tiekimo tinklo gedimo (viršįtampio), padaryta žala jautriems elektros srovei komponentams. Elektros energijos tiekimo sutrikimai visais trimis atvejais sutapo su žalos atsiradimo dienomis. Antruoju atveju iš defektavimo aktų Nr. SON-202004 ir Nr. SON-202003, matyti, kad turtas sugadintas dėl viršįtampio. Draudėjo vidaus elektros tinklai tvarkingi, šis atliko rekonstrukciją, sumontavo naujus elektros tinklus, žala negalėjo įvykti dėl draudėjo vidaus elektros tinklų. Antrojo draudėjo įranga turėjo apsaugą nuo viršįtampio, todėl viršįtampis buvo galingas, virš 300 V, nes sudegė apsauga, kuri būtent ir sudirba esant virš 300 V. Trečiuoju atveju atsakovė atsiuntė draudėjui trumpąją žinutę su pranešimu apie elektros sutrikimus, po to pastebėjo, kad nustojo veikti šilumos siurbliai. Trečiojo draudėjo turtas sugadintas dėl viršįtampio ar srovės svyravimų, papildomų veiksnių, defektų atsiradimui nenustatyta, šilumos siurblio vidus sausas, drėgmės nerasta. Atsakovė atsisakė atlyginti žalą, kadangi fizinis vartotojas neturi viršįtampių ribotuvų, tačiau teisės aktai nenumato įpareigojimo dėl viršįtampių ribotuvų turėjimo. Atsakovę ir draudėjus siejo sutartiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos tiekimo teisiniai santykiai, prie atsakovės tinklų prijungti draudėjų elektros energijos įrenginiai, žalą turi atlyginti atsakovė. Ieškovo teigimu, atsakovė pateikė nekokybišką elektrą. Atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl jos atsakomybė yra užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą, o ne draudėjų.
Šalies argumentai
7. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad medį ant laidų užmetė AB „Litgrid“. Atsakovė tiekė elektros energiją pirmajai draudėjai, todėl yra atsakinga už kokybiškos elektros energijos tiekimą. Antruoju atveju atsakovė ginasi tik vienu argumentu, t. y. įvykio dieną atsakovės tinkle ir apskritai Klaipėdos mieste gedimų nebuvo, tačiau vien tik tai, kad nebuvo gedimų, nereiškia, jog atsakovės elektros tinkluose nebuvo viršįtampio. Pagal elektrotechnikos teoriją viršįtampiai gali atsirasti ne tik dėl gedimų, bet ir dėl staigaus elektros linijos apkrovos pokyčio. Atsakovė nepateikė sutarties, sudarytos su draudėju ir nenurodė, kuriuos būtent sutarties punktus pažeidė draudėjas Antruoju atveju. Fiziniams buitiniams vartotojams, teisės aktai nėra nustatę įpareigojimo savo vidaus tinkluose įsirengti viršįtampių ribotuvus. Atsakovė supranta, kad elektros tinkluose tarp transformatorinės ir buitinių vartotojų atsiranda viršįtampiai, ir kad transformatorinėse sumontuotos apsaugos iki galo neapsaugoja vartotojų nuo viršįtampių. Būtent atsakovė privalo įrodyti, jog viršįtampis ar elektros įtampos svyravimai neviršijo standarto leistinas ribas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad pirmuoju atveju atsakovė patikrino jai priklausantį ir eksploatuojamą elektros energijos skirstomąjį tinklą ir nustatė, kad atsakovės tinkle jokių gedimų tą dieną Tauragės įvykio vietoje nebuvo. Nustatyta, kad gedimas įvyko perdavimo sistemos operatoriaus 110 kv tinkle ant oro linijos Jurbarkas – Tauragė tarp atramų Nr. 45 ir 46 užvirtus medžiui. Pirmojo įvykio metu dėl atsijungimo perdavimo tinkle nutrauktas elektros energijos tiekimas 153 transformatorinėms su 3 526 vartotojais. Atsakydama į pretenziją atsakovė ieškovui paaiškino, kad užfiksuotas gedimas, esant teisingai įrengtoms nuostolių mažinimo techninėms priemonėms vartotojo tinkle, įtakos įrenginiams negalėjo turėti. Gedimas galėjo būti vidaus elektros tinkle, gedimas įvyko tiekėjo AB „Litgrid“ perdavimo tinklo įrenginiuose. Dėl Antrojo atvejo atsakovė paaiškino, kad atsakovės eksploatuojamame tinkle elektros tinklo gedimų ginčo dieną nebuvo. Dėl Trečiojo atvejo atsakovė paaiškino, kad objektas į atsakovo tinklą pajungtas per transformatorinę P-235, kurioje įrengti apsaugos aparatai ir viršįtampių ribotuvai. Trečiojo atvejo įvykio dieną atsakovės tinkle 10 kv oro linijoje tarp 200/36-37 atramų nutrūko laidas, gedimo metu elektros energijos tiekimas nutrauktas 8 transformatorinėms, per kurias elektros energija tiekiama 436 klientams. Atsakovė, išnagrinėjusi faktines aplinkybes, atlikusi Trečiojo atvejo vidaus tinklų patikrinimą, nustatė, kad Trečiuoju atveju nebuvo įrengti viršįtampių ribotuvai. Taisyklėse ir elektros energijos tiekimo ir persiuntimo sutartyse su vartotojais aiškiai suformuluota vartotojo pareiga vidaus elektros tinkle numatyti ir įrengti apsaugas bei imtis visų priemonių, kad būtų išvengta nuostolių dėl elektros įtampos svyravimų, kryčių, viršįtampių, leistinų pagal Standartą. Civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negalima, nes pirmuoju atveju atsakovė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus/neveikimą, kai elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl gedimo AB „Litgrid“ tinkle. Antruoju atveju atsakovės elektros tinkle Klaipėdos mieste jokio gedimo įvykio dieną nebuvo, o ieškovė priešingai neįrodė. Trečiuoju atveju ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio, žalos padarymo, atsakovei teikiant priešingus argumentus ir įrodymus, ieškovės reikalavimas nepagrįstas.
9. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės civilinę atsakomybę visais trimis atvejais. Ieškovės reikalavimas nepagrįstas, paremtas tik deklaratyviais argumentais. Nėra ginčo dėl to, kad Pirmojo atvejo įvykio dieną atsakovės tinke elektros energijos persiuntimas nutrūko dėl to, jog atsijungė AB „Litgrid“ aukštos įtampos elektros tinklas, ant laidų užvirtus medžiui. Pirmojo atvejo metu atsijungė daugiau kaip 3 000 vartotojų, tačiau pagal atsakovės turimus duomenis nei vienas iš likusių vartotojų jokių sutrikimų nepastebėjo, nesikreipė nei tiesiogiai į atsakovės, nei į savo draudimo įmones. Aplinkybė, kad ieškovė Pirmajai draudėjai išmokėjo draudimo išmoką, neištyrus visų žalos padarymo aplinkybių, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovei. Atsakovė, reaguodama į Antrosios draudėjos kreipimusis, tikrindavo savo elektros tinklo veikimą ir nei vienu atveju nebuvo nustačiusi gedimų ar kitokių nenormalių reiškinių. Atsakovės tinkle (ginčo atveju transformatorinėje P-235) įrengti viršįtampių ribotuvai apsaugo tinklą ir įrenginius nuo atsakovės tinkle susidarančių viršįtampių, tinklo apkrovų neigiamo poveikio, tačiau jeigu viršįtampis ar įtampos svyravimas įvyko trečiojo draudėjo vidaus tinkle, atsakovės tinkle įrengti viršįtampių ribotuvai neapsaugo vartotojo įrenginių, kadangi šiuo atveju viršįtampis sklinda ne iš atsakovės tinklo, o iš vartotojo vidaus tinklo. Defektinį aktą surašęs asmuo nėra elektrotechnikos ekspertas ir specialistas, jam suteikta kitokio pobūdžio kvalifikacija.
10. Trečiasis asmuo AB „Litgrid“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog paaiškinimus teikia tik dėl Pirmojo atvejo. AB „Litgrid“ 2021 m. birželio 4 d. gavo ieškovės reikalavimą atlyginti draudėjui išmokėtą žalą, tačiau atsisakė. Atsakydamas trečiasis asmuo pažymėjo, kad pirmojo draudėjo elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų – atsakovės tinklų. AB „Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už 110 kv ir 330 kv (kilovoltų) (aukštos įtampos) elektros perdavimo tinklą visoje Lietuvoje, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos perdavimą. Šiuo atveju su žalą patyrusiu pirmuoju draudėju ir AB „Litgrid“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl vieni kitų atžvilgiu neturi teisių ir pareigų. Pirmasis draudėjas AB „Litgrid“ atžvilgiu nėra laikytinas vartotoju, o AB „Litgrid“ nėra tiekėjas ar operatorius, kuris tiesiogiai persiunčia elektros energiją pirmajam draudėjui. AB „Litgrid“ nėra laikytinas elektros energijos tiekėju žalą patyrusių atsakovo vartotojų atžvilgiu. 2020 m. kovo 29 d. 11:38 val. 110 kv oro linijoje Tauragė–Jurbarkas įvyko trumpas jungimas dėl ko be įtampos liko Eržvilko TP, Tauragės TP, Taurų TP, Lauksargių VE, Kreivėnų VE. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad tarp atramų Nr. 44-45 išvirto iš šaknų medis (pušis), kuris pakibo ant oro linijos laido. Greta išvirtusio medžio, priešingoje virtimo krypties pusėje, rastos miško medienos traukimo technikos gilios provėžos, kurios pažeidė ir susilpnino medžio įsitvirtinimą pelkėtame grunte. AB „Litgrid“ tinkle atsijungimą sukėlusi priežastis – dėl pažeisto medžio įsitvirtinimo grunte ir vėjo poveikio užvirtęs medis ant 110 kv oro linijos Tauragė–Jurbarkas kairio laido tarp atramų Nr. 45-46. Dėl šio įvykusio atjungimo AB „Litgrid“ tinkle atsakovės vartotojams tam tikram laikui galėjo būti atjungtas elektros energijos tiekimas iš atsakovės tinklo, kadangi elektros energiją į atsakovo žemos ir vidutinės įtampos elektros tinklą perduodama iš AB „Litgrid“ aukštos įtampos elektros tinklo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent AB „Litgrid“ perdavimo tinkle 2020 m. kovo 29 d. įvykęs atsijungimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su atsakovės vartotojų įrenginių gedimais. Bet kokie elektros įtampos svyravimai perdavimo tinkle tiesiogiai nepersiduoda atsakovės tinklo vartotojams, nes atsakovo vartotojams elektros energija yra tiekiama iš 0,4 kv tinklo, tai reiškia, jog iš 110 kv AB „Litgrid“ tinklo (aukštos įtampos) elektra transformuojama į 10 kv ir 0,4 kv (žemos įtampos), o transformatorinėse pastotėse ir skirstyklose yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai, kurie neleidžia viršįtampiui persiduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
12. Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. Būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 113268162, TIA Nr. 528933408 – apdrausti pastatai ir namo civilinė atsakomybė, adresu (duomenys neskelbtini); 2019 m. spalio 29 d. Verslo draudimo liudijimas 115718381, TAI Nr. 528933408 – apdraustas statinys ir įrengimai (duomenys neskelbtini).; 2020 m. kovo 16 d. Būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 116735617, TIA Nr. 608736840 – apdraustas namų turtas ir namo civilinė atsakomybė (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos energijos pirkimo/paslaugų sutartys: 2006 m. rugsėjo 1 d. su pirmąja draudėja sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 33179960, dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini)ė; 2013 m. sausio 1 d. su antruoju draudėju sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 602148-53512/1330187, dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 1 d.su trečiuoju draudėju sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 20674908-52312/103326 dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos sutarčių bendrosios ir specialiosios sąlygos.
13. 2020 m. kovo 29 d. atsakovė siuntė pirmajam draudėjui trumpąsias žinutes dėl gedimų pašalinimo bei informavo, jog gali sutrikti elektros tiekimas. 2020 m. kovo 30 d. elektrikas A. B. (Energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. EAD-19/342) surašė paaiškinimą, kad 10.13 val. atvyko pas pirmąją draudėją, apžiūrėjęs elektros prietaisus, gedimo priežastimi nurodė elektros tinklo gedimą. 2020 m. gegužės 19 d. UAB „Teledas“ surašė Prietaiso gedimo nustatymo aktą – televizorius „Samsung UE46C8000XW S/N : BAEZ3SRSB01627J“, namų kinas „BOSE Model AV3-2-1 II“, televizorius „Sony KD-55XE8096“, domofonas „Moniteurvideocouler A2-V5AC“, priežastis – prietaisai sugedo dėl viršįtampio elektros tinkle. Mokėjimo nurodymu Nr. 18800735, ieškovė 2020 m. birželio 26 d., išmokėjo pirmajai draudėjai 1 459 Eur draudimo išmoką. UAB „Sonusexsertus“ surašė defektavimo aktus Nr. SON-202004 ir SON-202003, specialistas D. V. (Energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko garso pulto „Digico SD“ maitinimo šaltinio išorės apžiūrą bei garso pulto jungčių bloko „D-Rack“ apžiūrą, gedimo priežastimi nurodė elektros tiekimo sutrikimo metu atsiradusį viršįtampį. 2020 m. lapkričio 17 d. antrasis draudėjas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2020 m. lapkričio 9 d. UAB „SVEO grupė“ direktorius R. P. surašė Defektavimo aktą Nr. 20201109, dėl neveikiančio šilumos siurblio, nurodyta, kad defekto atsiradimo priežastis – greičiausiai dėl elektros viršįtampių ar srovės svyravimų, papildomų veiksnių, defektų nenustatė, šilumos siurblys eksploatavimo laikas sudaro 12 metų. 2020 m. lapkričio 25 d., ieškovė trečiajam draudėjui pervedė 1 487,27 Eur sumą.
14. Sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės (dėl Pirmojo atvejo metu patirtos žalos), turi būti išanalizuota atsakovės ir draudėjos V. K. 2006 m. rugsėjo 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 33179960 sąlygos bei punktai. Atsakovė įsipareigojo klientui galiojančius Standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal Sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios dydį (Sutarties bendrųjų sąlygų 6. 1. 1. p.), organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančias elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, įgyvendindama šias prievoles, atsakovė (buvęs pavadinimas LESTO) įdiegia galios ribojimo priemones, kurios neleistų viršyti Klientui suteiktos leistinosios naudoti galios (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.2. p.). Klientas įsipareigojo, kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas, imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.7. p.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudėjos turte 2020 m. kovo 29 d. įvyko elektros tiekimo sutrikimas. Elektros sutrikimo priežastis – atjungti AB „Litgrid“ aukštos įtampos elektros tinklai, ant elektros laidų užvirtus medžiui. Taisyklių 150.5 punktas reglamentuoja, kad tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ar pan.). Iš byloje esančios 2022 m. rugsėjo 3 d. elektros tinklo schemos M 1:10,000, matyti, kad AB „Litgrid“ 110 kv tinklo gedimo vieta (netoli Čeikiškių esančio tvenkinio) bei pirmosios draudėjos turtas ((duomenys neskelbtini)) yra toli nuo Pirmojo atvejo, t. y. nuo tinklo gedimo vietos iki vartotojos (pirmosios draudėjos) elektros persiuntimas vyko per transformatorinę, esant atsakovo įrengtai elektros tinklo perdavimo apsaugai. Esant stipriam bei pavojingam vėjui, nusilpusioms medžio šaknims po technikos padarytos žalos (provėžų), tai visumoje sukėlė medžio siūbavimą ir medžio išvirtimą iš šaknų ant oro linijos. AB „Litgrid“ nurodė, kad faktinių aplinkybių, galėjusių sukelti įtampos šuolį atsakovės tinkle, nenustatė. Elektros įtampos svyravimai perdavimo tinkle tiesiogiai nepersiduoda atsakovės vartotojams, nes šiems elektros energija tiekiama iš 0,4 kv tinklo, kas reiškia, kad iš 110 kv AB „Litgrid“ aukštos įtampos tinklo, elektra transformuojama į 10 kv ir 0,4 kv žemos įtampos.
15. Pateiktuose dokumentuose nėra aiškiai, konkrečiai ir akivaizdžiai konstatuota bei nurodyta, jog pirmosios draudėjos elektros prietaisai sugedo būtent dėl viršįtampio, neleistino teisės aktuose, atsakovės elektros tinkle. Byloje esančios trumposios žinutės iš atsakovės yra tik informacinio/perspėjamo pobūdžio, perspėjančios apie galimą elektros energijos tinklų sutrikimą, gedimo pašalinimą. Elektriko A. B. paaiškinimuose nėra nurodyta bei paaiškinama, koks gedimas įvyko, kokiame tinkle, kokiu būdu nustatė, jog visi prietaisai sugedo būtent dėl elektros gedimo atsakovės tinkle, juolab – viršįtampio. Tokie elektros prietaisų parodymai (pridėtos nuotraukos su prietaiso rodmenimis), negali būti teismo vertinami kaip objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys atsakovės civilinę atsakomybę, kadangi nėra aišku, kurią dieną, kokiame tinkle, ar konkrečiai adresu (duomenys neskelbtini), prietaisu matuota elektros įtampa. Pirmojo atvejo metu, įvykio dieną, elektros energijos tiekimas nutrauktas 153 transformatorinėms su 3 526 elektros vartotojais, tačiau byloje nėra duomenų, kad kiti vartotojai kreipėsi į atsakovę dėl sugadintų, neveikiančių elektros prietaisų, lemtų viršįtampio. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės elektros tinkle įvykusio elektros gedimo, viršįtampio, sugedo ne tik pirmosios draudėjos elektros prietaisai, tačiau su tuo susidūrė ir kiti atsakovės vartotojai, kuriems yra tiekiama elektros energija iš tos pačios transformatorinės, kaip ir pirmajai draudėjai. Tuo atveju, jei atsakovės elektros skirstomajame tinkle iš tiesų būtų fiksuotas nenormalus reiškinys (viršįtampis), suveiktų ribotuvai-automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Ieškovei kilo pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovo tinkluose.
16. Dėl Antrojo atvejo teismas nustatė, kad ieškovė su draudėju Klaipėdos dramos teatru sudarė Verslo turto draudimo sutartį, draudimo laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. Draudėjas ir draudikas susitarė, kad draudimo sutartimi draudžiamą įrangą sudaro: baldai/inventorius, žiūrovinių salių baldai – 60 000 Eur draudimo suma; scenų viršutinė mechanika su apšvietimo įranga – 100 000 Eur draudimo suma; pastato valdymo įranga – 50 000 Eur suma. 2020 m. rugsėjo 11 d. draudėjui dėl elektros tiekimo sutrikimų, viršįtampio, adresu (duomenys neskelbtini), sugedo turtas – garso pulto „Digico SD 11“ maitinimo šaltinis, garso pulto jungčių blokas „D-Rack“, iškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 1 821 Eur. Remiantis byloje esančia Neplaninių atjungimo be etapų ataskaita nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atsakovės elektros tinkle įvyko energijos atjungimas, lemtas viršįtampio – ataskaitoje tokių duomenų neužfiksuota. Klaipėdos mieste elektros energijos sutrikimų (viršįtampio) neužfiksuota. Neaišku, kokia data surašyti Defektavimo aktai, kada tikrino antrojo draudėjo įrangą bei kada prietaisų defektai atsirado. Ieškovė siekia išvengti įrodinėjimo pareigos - ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovei. Įvykis įvyko 2020 m. rugsėjo mėnesį – po elektros tinklo rekonstrukcijos praėjus 5 metams, todėl teismas ieškovės argumentą, esą po rekonstrukcijos antrojo draudėjo elektros tinklai buvo tvarkingi ir įvykio dieną, vertintino abejotinai.
17. Dėl Trečiojo atvejo teismas nustatė, kad ieškovė su draudėju K. Š. sudarė Būsto draudimo sutartį, draudimo laikotarpis nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2024 m. vasario 17 d. 2020 m. lapkričio 4 d. draudėjui dėl elektros tiekimo sutrikimų, viršįtampio, adresu (duomenys neskelbtini)., sugedo turtas – šilumos siurblys, ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 1 487,27 Eur. Teismas, išanalizavęs Defektavimo akto Nr. 20201109 turinį nustatė, jog akte nėra pateikta konkreti pozicija, išvada dėl trečiojo draudėjo elektros įrenginio gedimo priežasčių, t. y. Defektavimo akte Nr. 20201109 apsiribojo nurodant, kad „greičiausiai“ gedimai atsirado dėl elektros viršįtampių ar svyravimų. Defektavimo akte nurodoma tik numanoma, tačiau ne reali defekto atsiradimo priežastis, šaltinis. Akte nurodyta, kad „Šilumos siurblys eksploatuojamas daugiau kaip dvylika metų“, kas rodo, kad įrenginys galėjo sugęsti ir dėl kitų priežasčių, kaip eksploatavimo laikotarpis, elektros tinkle apsaugų nebuvimas, fizinis įrenginio nusidėvėjimas (senas įrenginys). Atsakovo elektros tinklas (transformatorinė) buvo apsaugota tinkamai. Tinklo gedimo vietai esant nutolusiai nuo vartotojo, kai tarp tinklo gedimo vietos ir vartotojo yra skirianti transformatorinė, kurioje sumontuoti viršįtampių ribotuvai bei kitų vartotojų turtas nebuvo sugadintas, tikėtina, kad trečiojo draudėjo turtas galimai galėjo būti sugadintas dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsakovės kaltės, veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
19. Nurodė, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog elektros įtampos svyravimai nepersidavė pro transformatorinę bei viršįtampių ribotuvus. Ieškovė nesutinka su tuo, jog elektros sutrikimo priežastis yra dėl užvirtusio medžio. Buvo dvi gedimų priežastys, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatkreipė dėmesio ir pasirinko atsakovės samprotavimus atitinkančią gedimo priežastį. Todėl, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo išvada, jog gedimas įvyko dėl medžio užvirtimo, nėra pagrįsta. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę, o atsakovė nepateikė įrodymų (elektros įtampos matavimų), jog tokių nurodytų elektros trumpų jungimų metu nebuvo viršįtampio. Ribotuvai suveikia su uždelsimu, todėl būtent uždelsimo laikotarpiu ir atsirado viršįtampis atsakovės elektros tinkluose. Uždelsimo metu nebuvo įsijungusios jokios apsaugos (jokie ribotuvai ir pan.), todėl ieškovės pateikta elektriko išvada ir matavimai yra pagrįsti. Atsakovas atliktų elektriko matavimų rezultatų nepaneigė. Atsakovė jokių kitokių įrodymų, paneigiančių elektriko paaiškinimą ir matavimus arba patvirtinančių kitokią galimą įrenginių gedimo priežastį, teismui nepateikė. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kliento vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko Taisyklių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ar kokiais kriterijais remiantis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 5 metai yra ilgas laiko tarpas po atliktos rekonstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir tik atsakovės naudai. Vien tik gedimų nebuvimas elektros tinkle dar nereiškia, jog juose nebuvo viršįtampių. Viršįtampiai gali atsirasti ne tik dėl gedimų, bet ir dėl, pavyzdžiui, staigaus elektros linijos apkrovos pokyčio. Atsakovė nepateikė jokių elektros įtampos matavimų, kurie pagrįstų jos poziciją, jog įvykio dieną elektros tinkle nebuvo viršįtampio. Aplinkybę, jog trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai neviršijo Standarte nustatytos leistinos ribos, turi įrodyti atsakovė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateikti defektiniai aktai yra neobjektyvūs ir kad ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės civilinę atsakomybę. Defektinius aktus surašė kvalifikuotas specialistas, kurio išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus ieškovė pateikė į bylą.
21. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kritikavo Defektavimo aktą Nr. 20201109. Ieškovė, reaguodamas į tokią pirmosios instancijos teismo kritiką ir siekdama ją paneigti, pateikia į bylą Defektavimo aktą Nr. 20201109 surašiusios įmonės paaiškinimą. Prie defektavimo akto buvo pridėtas kvalifikacijos atestatas, kuris patvirtina, jog šilumos siurblys buvo tinkamai apžiūrėtas kvalifikuoto ir savo sritį išmanančio specialisto. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsakomybę dėl atsiradusios žalos permetė pačiam draudėjui ir nurodė, jog jis neva atsakingas dėl atsiradusios žalos. Fiziniams buitiniams vartotojams teisės aktai nėra nustatę įpareigojimo savo vidaus tinkluose įsirengti viršįtampių ribotuvus. Tai, kad trečiojo draudėjo vidaus elektros tinklai yra tvarkingi, patvirtino pati atsakovė, patikrinusi šio draudėjo vidaus elektros tinklus. Būtent atsakovė privalo įrodyti, jog teikė kokybišką elektros energiją (jog nebuvo viršįtampių). Atsakovė ir teismas negali perkelti įrodinėjimo pareigos ieškovei ar ieškovės draudėjui. Atsakovė nepateikė duomenų apie viršįtampių tinkle buvimą ar nebuvimą. Atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, turėjo iškart po įvykio atlikti įtampos charakteristikų duomenis.
22. Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, nepriimti ieškovės teikiamų naujų įrodymų. Nurodė, kad apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais. Subjektyvus draudimo bendrovės noras atgauti užsiimant profesionalia draudimo veikla savo rizika išmokėtas draudimo išmokas, ypač, kai pati draudimo bendrovė tinkamai neadministravo draudiminių atvejų, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Byloje nepateikti patikimi duomenys, patvirtinantys, kad elektros prietaisai sugedo dėl atsakovės, kaip elektros energijos tiekėjo, veiklos. Ieškovė, kildindamas žalą iš Pirmojo įvykio, turėjo įrodyti priežastinį ryšį, kad būtent dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo sugedo elektros prietaisai. Priešingai, nei bando įrodinėti ieškovė, būtent ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo už neva elektros įtampos svyravimais padarytą žalą, turi įrodyti, o ne tik deklaratyviai nurodyti, kad kokie nors svyravimai apskritai buvo. Elektriko paaiškinime ir prietaisų gedimo nustatymo akte nėra paaiškinama, koks būtent gedimas įvyko, kokiame elektros tinkle, nedetalizuojama, kokiu būdu buvo nustatyta, kad visi prietaisai sugedo būtent įvykio dieną ir būtent dėl neleistino viršįtampio atsakovės tinkle. Į bylą pateikti elektros srovės matavimo prietaiso parodymai negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas dėl to, kad nėra aišku, kas konkrečiai, kokiame tinkle ir kokią dieną šio prietaiso pagalba buvo matuojama; nėra duomenų apie prietaiso, kuriuo buvo atlikti matavimai, patikimumą ir metrologinę patikrą; neaišku, kokia informacija juose užfiksuota. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu paklausta, ką konkrečiai nurodo užfiksuoti skaičiai, niekaip negalėjo paaiškinti, ką tie skaičiai reiškia, ir kodėl jie neatitinka normų. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovės tinkle buvo įrengti visi reikalingi apsaugos aparatai, tačiau apeliaciniu skundu bando išplėsti atsakovės įrodinėjimo pareigą iki absurdo. Kaip teisingai nurodė teismas sprendime, jeigu atsakovės tinkle būtų viršįtampis, kurio nesulaikė transformatorinėse įrengti viršįtampių ribotuvai, neabejotina, kad žalą patirtų ne vienas asmuo. Atsakovės civilinė atsakomybė negalima vien dėl to, kad Pirmojo įvykio metu gedimas įvyko ne atsakovės, o Litgrid elektros tinkle.
23. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad Antrojo draudėjo vidaus tinklo rekonstrukcija atlikta 2015 m., o įvykis (duomenys neskelbtini), įvyko 2020 m. rugsėjo mėnesį – po elektros tinklo rekonstrukcijos praėjus iš esmės 5 metams. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovė gretina jos nurodytą elektromechanikos teoriją su byloje pateiktais objektyviais duomenimis apie atsakovės elektros tinkle įrengtus viršįtampių ribotuvus. Iš pateiktų defektavimo aktų nėra aišku, kada jie surašyti, kada buvo tikrinama įranga, ir tokie defektai atsirado, nepateikta įrodymų, kokiame tinkle nurodomas viršįtampis įvyko. Defektavimo aktus turėjo kompetenciją surašyti tik atitinkamą kvalifikaciją atlikti elektros prietaisų gedimo tyrimus dėl elektros energijos sutrikimų turintis elektrotechnikos specialistas. Nesant įrodymų apie gedimus atsakovės tinkle ar nekokybiškos elektros energijos tiekimo atvejį, o atsakovei pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad Antrojo įvykio dieną jokių gedimų atsakovo tinkle Klaipėdos mieste nebuvo, reikalavimas atlyginti žalą teismo atmestas pagrįstai. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad paaiškinimų ieškovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismo proceso metu. Tiek Defektavimo aktą, tiek paaiškinimus pasirašė UAB „SVEO grupė“ direktorius R. P., o byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys šio asmens kvalifikaciją atlikti elektros prietaisų tyrimus dėl elektros energijos sutrikimų. Toks specialisto vertinimas nelaikomas profesionaliu, o pateiktos išvados grindžiamos spėjimais, bet ne elektrotechnikos mokslo dėsniais.
24. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Trečiasis draudėjas būtų ėmęsis priemonių nagrinėjamu atveju tam, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui arba svyruojant elektros įtampai net ir Standarto ribose, būtų išvengta nuostolių atsiradimo. Nuo Trečiojo draudėjo objekto pirmojo pajungimo į tinklą praėjo 15 metų, o per tą laiką nepasikeitus techniniams elektros energijos persiuntimo parametrams vartotojo vidaus tinklas nebuvo tikrintas. Taigi per tokį laiko tarpą Trečiojo asmens vidaus tinkle galėjo įvykti daug pokyčių, įskaitant ir gedimų. Nėra duomenų apie į Trečiojo draudėjo objektą tiektą elektros energijos įtampą, kadangi pas Trečiąjį draudėją nebuvo įrengtas skaitiklis, fiksuojantis įtampos parametrus. Būtent ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo už neva elektros įtampos svyravimais padarytą žalą, turi įrodyti, o ne tik deklaratyviai nurodyti, kad kokie nors svyravimai apskritai buvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
26. Ieškovė su apeliaciniu skundu teikia į bylą naujus įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 8 d. defektavimo akto paaiškinimą iš UAB „Sveo grupė“ ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantė teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Apeliantė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl jų neteikė pirmos instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apelianto teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį. Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) klausimas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinį ryšį, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti tas, kas prašo atlyginti žalą. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovei.
29. Dėl Pirmojo atvejo apeliantė nurodo, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog elektros įtampos svyravimai nepersidavė pro transformatorinę bei viršįtampių ribotuvus, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog elektros sutrikimo priežastis yra dėl užvirtusio medžio. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad 2020 m. kovo 29 d. 11.38 val. Oro linijoje Tauragė–Jurbarkas įvyko trumpas jungimas, jog tarp atramų Nr. 44-45 išvirtęs iš šaknų medis, kuris pakibo ant oro linijos laido. Byloje AB „Litgrid“ nurodė, kad elektros įtampos svyravimai perdavimo tinkle tiesiogiai nepersiduoda atsakovo vartotojams, nes šiems elektros energija tiekiama iš 0,4 kv tinklo, kas reiškia, kad iš 110 kv AB „Litgrid“ aukštos įtampos tinklo, elektra transformuojama į 10 kv ir 0,4 kv žemos įtampos ir šiuo atveju nenustatyta faktinių aplinkybių, galėjusių sukelti įtampos šuolį atsakovo tinkle. Apeliantė nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau rašytiniais įrodymais jų nepaneigė. Kaip pagrįstai byloje nusprendė pirmosios instancijos teismas ieškovės į bylą pateikti įrodymai (2020 m. kovo 30 d. elektriko A. B. paaiškinimai) negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys atsakovo civilinę atsakomybę, kadangi nėra aišku, kurią dieną, kokiame tinkle matuota elektros įtampa, nėra duomenų, jog prietaisas buvo tinkamai veikiantis, metrologiškai patikrintas. Akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl atsakovo, o ne vartotojo vidaus tinkle kilusio viršįtampio būtų sugedę ir kitų vartotojų (t. y. visų 3 526) įrenginiai, tačiau šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog nors vienas iš likusių 3 525 vartotojų būtų kreipęsi į atsakovą ar į draudimo įmones dėl viršįtampiu atsiradusios žalos. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.
30. Dėl Antrojo atvejo apeliantė nurodo, jog defektinius aktus surašė kvalifikuotas specialistas, kurio išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus ieškovė pateikė į bylą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad byloje esančioje Neplaninių atjungimo be etapų nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 00.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.56 val. ataskaitoje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atsakovo elektros tinkle įvyko energijos atjungimas, lemtas viršįtampio. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog aplinkybę, jog trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai neviršijo Standarte nustatytos leistinos ribos, turi įrodyti atsakovė, tačiau vadovaujantis formuojama teismų praktika, pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui <...> ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017). Taigi, ieškovė ieškiniu siekdama prisiteisti žalą subrogacijos tvarka iš atsakovės, turi įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina, jog jos valdomame tinkle antrojo įvykio dieną nebuvo fiksuota jokių sutrikimų ar nenormalių reiškinių, galėjusių sukelti neleistinus įtampos svyravimus, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti, juolab, kad ieškovė nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovės įrodymus. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės ieškinys šioje dalyje netenkintas pagrįstai.
31. Dėl Trečiojo atvejo ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kritikavo Defektavimo aktą Nr. 20201109. Kaip pagrįstai nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą pateiktame Defektiniame akte yra nurodyta, kad defektai, susijęs su šilumos siurblio gedimu, greičiausiai atsirado dėl viršįtampių ar srovės svyravimų, tai yra, yra nurodyta tik galima šilumos siurblio gedimo priežastis, kas savaime neįrodo atsakovės kaltės. Taip pat Defektiniame akte buvo užfiksuoti ir šilumos siurblio trūkumai, tai yra, kad jo valdiklis neveikia, neįmanoma įeiti į nustatymus, pakeisti parametrus, pasikartojančiai identifikuojamos klaidos, įrenginys išsijungia, dėl neaiškių priežasčių, kas patvirtina, kad įrenginys nėra naujas ir yra nusidėvėjęs. Apeliantė nurodo, kad atsakovė privalo įrodyti, kad teikė kokybišką elektros energiją, tačiau kaip nustatyta byloje, trečiojo įvykio draudėjui yra tiekiama elektros energija per transformatorinę P-235, kurios schema yra pateikta į bylą, ir kurią vertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad transformatorinės schemoje geltonai pažymėti viršįtampių ribotuvai, o raudona spalva apibraukti saugikliai, kurie apsaugo tinklą nuo apkrovos, kas patvirtina, jog atsakovės elektros tinklas (transformatorinė) buvo apsaugota tinkamai tam, kad per elektros tinklą būtų patiekta tik tinkamos kokybės elektros energija. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, paneigiančių šias byloje padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje taip pat atmetė pagrįstai.
32. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
33. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.