Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-789-796/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-23
Bylos Nr.: e2A-789-796/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07811-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Varinukas“
Atsakovas: G. G.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-789-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07811-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 2.6.18.1; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varinukas“ ir atsakovo G. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varinukas“ ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Varinukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. G. 10 032,70 Eur skolą, 1 165,43 Eur palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti bendros 11 198,13 Eur skolos sumos nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2020 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. vasarą atsakovas kreipėsi į UAB „Varinukas“ direktorių, prašydamas pakeisti šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas atsakovo įsigytame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu tarp UAB „Varinukas“ direktoriaus V. P. ir atsakovo buvo susiklostę draugiški santykiai, atsakovas periodiškai įsigydavo prekių UAB „Varinukas“. Ieškovės darbuotojai T. G. ir G. P., naudodami ieškovės medžiagas, naujai įrengė trijų aukštų namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą, vandentiekį ir kanalizaciją pagal atsakovo pageidavimą, t. y. buvusį šildymą radiatoriais pakeitė grindiniu šildymu namo pirmame ir antrame aukšte, įrengė įvadus tualetui, kriauklei ir dušui pirmame aukšte, antrame aukšte atvedė įvadus ir įrengė po du tualetus, kriaukles ir dušus sanitariniuose mazguose bei dvi virtuves, atvedė šaltą vandenį į trečią aukštą, įrengė katilinę, pajungė vandens šildytuvą (boilerį), įdėjo kelis kontrolinius vandens skaitiklius, padarė šalto vandens įvadą į garažą. Atlikus visus darbus ir suskaičiavus darbams atlikti sunaudotas medžiagas, atsakovui buvo išrašytos ir pateiktos dvi sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, t. y. sąskaita išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini) iš viso 6 475,01 Eur sumos už šildymo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimui sunaudotas medžiagas ir sąskaita išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini) iš viso 3 557,69 Eur sumos už atliktus darbus. Sąskaitos turėjo būti apmokėtos iki 2018 m. liepos 11 d., tačiau atsakovas mokėjimų pagal sąskaitas neatliko. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 165,43 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. už 848 uždelstas atsiskaityti dienas. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo, t. y. dėl 23,40 Eur palūkanų, apskaičiuotų už 48 dienas (darbų atlikimo trukmė), priteisimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo, jog jis nesikreipė į ieškovę dėl namo šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo, montavimo ir su tuo susijusių darbų. Dėl šių darbų atlikimo jis tarėsi su T. G., į kurį nuolatos kreipiasi, jei reikalingos santechnikos prekės, paslaugos ir su tuo susiję klausimai. T. G. prieš tai atsakovui du kartus vykdė tokio pobūdžio darbus. Atsakovui žinoma, kad T. G. turėjo verslo liudijimą, vykdė tokio pobūdžio veiklą, todėl būtent jis ir buvo samdomas bei su juo asmeniškai atsiskaityta. T. G. buvo aprodytos patalpos, išsakyti pageidavimai ir norimas rezultatas, atitinkamai T. G. po poros dienų viską tiksliai suskaičiavo ir pateikė pasiūlymą su visų reikalingų medžiagų ir detalių sąrašu bei kainomis. T. G. pasiūlymo bendra suma – 4 900,00 Eur. Ši suma apėmė medžiagas ir darbus, pastarųjų kaina buvo 1 650,00 Eur. Atsakovas sutiko su tokiu pasiūlymu, davė T. G. 2 000,00 Eur avansą, po to sumokėjo dar 2 900,00 Eur. Visi darbai buvo atlikti per 1,5–2 mėnesius.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad už atliktus darbus ir medžiagas atsiskaitė su T. G.. Pažymėjo, kad T. G. dirba UAB „Varinukas“, kartais pastarasis vykdo individualią veiklą (santechnikos darbus) pagal verslo liudijimą, tačiau šiuo atveju T. G. dirbo kaip ieškovės darbuotojas, jis darbus atsakovo name atliko kartu su kitu įmonės darbuotoju G. P., o dėl darbų atlikimo atsakovas kreipėsi tiesiogiai į UAB „Varinukas“ direktorių V. P.. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė darbus turėjo atlikti ir trečiame atsakovo namo aukšte, bet jų neatliko, nes atsakovas neapmokėjo jam išrašytų sąskaitų. Ieškovė nuolat ragino atsakovą atsiskaityti, siuntė atsakovui pretenziją dėl skolos padengimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė tripliką, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė pripažino, kad T. G. kartais vykdo individualią veiklą, be to, jis du kartus buvo atlikęs santechnikos darbus atsakovo užsakymu. Pažymėjo ir tai, jog ieškovės pozicija nėra nuosekli, kadangi ieškovė tą pačią dieną neva parengė atsakovui pasiūlymą su nuolaidomis, taip pat tą pačią dieną išrašė atsakovui išankstines sąskaitas, nurodydama, jog jos turi būti apmokėtos išrašymo dieną, o atsakovui jų neapmokėjus, neva vis tiek atliko darbus atsakovo name. Be to, išankstinėje sąskaitoje prekių kainos nurodytos be nuolaidos, skiriasi prekių kiekiai ir pozicijų skaičius nuo atsakovui pateikto pirminio pasiūlymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo vartojimo rangos santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu priimtas ieškovės UAB „Varinukas“ ieškinio atsisakymas dėl 23,40 Eur palūkanų priteisimo (už darbus) ir ši bylos dalis nutraukta. Ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei iš atsakovo 3 250,81 Eur skola, 377,63 Eur palūkanos, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 3 628,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 068,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kita ieškinio dalis atmesta. Taip pat priteista atsakovui iš ieškovės 1 292,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi, paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1 Atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančiame name nuo 2018 m. liepos 11 d. buvo vykdomi šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbai. Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių turinio, taip pat atsiskaitymo už prekes (medžiagas ir detales) bei darbus (šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbus).

5.2 Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad su atsakovu buvo sutarta dėl darbų, jų apimties, kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Nagrinėjant bylą atsakovas paaiškino, kad dėl rangos darbų tarėsi ne su ieškove, tačiau su T. G., pateikė T. G. ranka ant atskiro lapo surašytą darbų sąmatą 1 650,00 Eur sumos. Atsakovas teigė, kad T. G. kaip patikimą žmogų pažinojo iš anksčiau, T. G. yra dirbęs santechnikos darbus atsakovo prašymu kituose objektuose. Byloje pateikti prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai patvirtina, kad T. G. atsakovo užsakymu atliko santechnikos darbus 2016 m. ir 2017 m., įskaitant ir darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas paaiškino, kad anksčiau ir pats užsiėmė statybos, remonto, taip pat ir santechnikos darbais, dėl to žinojo, kokios atitinkamų darbų kainos, o su T. G. sutarta darbų kaina jam pasirodė tinkama ir atitiko to meto tokių darbų kainą. Liudytojas T. G. patvirtino, kad darbų sąmatą surašė jis.

5.3 Teismas konstatavo, jog vien tik UAB „Varinukas“ direktoriaus paaiškinimai, kad atsakovas atvyko į ieškovės patalpas prašydamas vykdyti darbus, o darbus atliko UAB „Varinukas“ darbuotojai T. G. ir G. P., nesudaro pakankamo pagrindo laikyti šiuos paaiškinimus įrodymais, kurie pakankamai pagrįstų realiai tarp šalių susiklosčiusius santykius. Atsakovas viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad su ieškove derybų dėl darbų atlikimo nevedė, dėl darbų vykdymo kreipėsi tiesiogiai į T. G..

5.4 Teismas pažymėjo, jog liudytojas T. G. nurodė, kad atsakovo name, adresu (duomenys neskelbtini), darbus vykdė kaip ieškovės darbuotojas. Liudytojas G. P. taip pat teigė, kad darbus atsakovo name vykdė kaip ieškovės darbuotojas. Jei teismui kyla abejonių dėl liudytojų paaiškinimų objektyvumo, apie liudytojų paaiškinimų patikimumą teismas turi spręsti įvertinęs, ar liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje gauti įrodymai. Sprendžiant klausimą dėl liudytojų paaiškinimų patikimumo šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kelianti abejonių liudytojų paaiškinimų objektyvumu, yra ta, kad abu liudytojai yra ieškovės darbuotojai. Ieškovė pateikė T. G. darbo sutartį, taip pat duomenis apie G. P. įdarbinimą UAB „Varinukas“. Iš T. G. darbo sutarties nustatyta, kad asmuo priimtas dirbti į vadybininko-pardavėjo pareigas. Duomenų, kad T. G. ieškovė būtų pavedusi montuotojo pareigas, teismui nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų dėl liudytojo G. P. atitinkamų darbo funkcijų. UAB „Varinukas“ direktorius patvirtino teismui, jog žinojo, kad T. G. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. O į teismo klausimą, kokia veikla užsiima UAB „Varinukas“, direktorius nurodė, kad ieškovė užsiima santechnikos prekių ir šildymo įrangos pardavimu. Netgi atsakovo nurodyta ir liudytojų patvirtinta aplinkybė, kad po darbų G. G. juos vaišino, labiau patvirtina atsakovo argumentą, kad dėl darbų atlikimo jis nesikreipė į UAB „Varinukas“.

5.5 Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepagrindė, kodėl sudarydama pasiūlymą dėl medžiagų, detalių įsigijimo, nepateikė ir tokio paties pasiūlymo rangos darbų atlikimui. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo įformintas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. UAB „Varinukas“ direktorius teismo posėdyje nurodė, kad pabaigus darbus buvo išrašyta sąskaita už atliktus darbus, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Kartu su ieškiniu teismui ieškovės pateikta išankstinė sąskaita (duomenys neskelbtini) 3 557,69 Eur sumos parengta 2018 m. liepos 11 d. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad ši sąskaita atsakovui buvo įteikta.

5.6 Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, o tarp šalių buvo susitarimas dėl rangos darbų, jų apimties ir kainos. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo 3 557,69 Eur sumą už darbus pagal 2018 m. liepos 11 d. išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ši ieškinio dalis atmesta.

5.7 Teismas konstatavo, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovo name darbams panaudotos medžiagos buvo gautos iš UAB „Varinukas“. Nors atsakovas teigė, kad už medžiagas mokėjo T. G., tačiau tokių įrodymų nepateikė. Iš byloje ištirto 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymo nustatyta, kad jį sudarė vadybininkas T. G.. Pasiūlyme nurodyti visi UAB „Varinukas“ rekvizitai, todėl atsakovo argumentas, kad jis nesuprato, iš kur perka detales, atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nurodė ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad T. G. būtų užsiėmęs detalių, medžiagų prekyba. Atsakovui buvo žinoma, kad T. G. dirba UAB „Varinukas“ ir darbui reikalingos medžiagos bus įsigytos UAB „Varinukas“.

5.8 Ieškovė pateikė 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini), prašydama priteisti minėtoje sąskaitoje nurodytą 6 475,01 Eur sumą. Atsakovas nesutiko su sąskaitoje nurodyta prekių kaina ir ją ginčijo. Savo argumentus grindė jam T. G. pateiktu 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymu, kuriame darbams reikalinga prekių suma – 3 250,81 Eur.

5.9 Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog lyginant šių dokumentų turinį nustatyta, kad skiriasi kai kurių prekių kainos, kiekiai, į ieškovės pateiktą sąskaitą įrašyta daugiau prekių pozicijų. Aiškindamas, kodėl išankstinėje sąskaitoje prekės brangesnės nei atsakovui pateiktame pasiūlyme, UAB „Varinukas“ direktorius nurodė, jog nuo 2018 m. santechnikos prekės žymiai pabrango, todėl iš atsakovo priteistina skola už medžiagas didesne kaina, be nuolaidų. Tačiau tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti ir logiški, kadangi tiek pasiūlymas, tiek išankstinė sąskaita išrašyti tą pačią dieną. Įmonės direktorius patvirtino, kad pradinė išankstinėje sąskaitoje medžiagų kaina buvo tokia pat, kaip ir T. G. surašytame pasiūlyme. Tai patvirtino ir liudytojas T. G., nurodydamas, kad su G. G. buvo suderintos kainos, jam tiko pasiūlyme nurodytos kainos. UAB „Varinukas“ direktorius nurodė, kad nuolaidos buvo panaikintos, nes atsakovas laiku neatsiskaitė. Tačiau dėl neatsiskaitymo laiku ieškovė prašo teismo priteisti palūkanas. Taip pat ieškovė teigė, kad medžiagų bendra kaina padidėjo, nes vykdant darbus atsakovas sugalvojo atlikti papildomų darbų, kuriems buvo reikalingas didesnis medžiagų kiekis. UAB „Varinukas“ direktorius nurodė, kad parduotos medžiagos nurašomos. Teismas siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius parduotų prekių kainą, kiekį, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

Šalies argumentai

5.10 Ieškovė taip pat nurodė, kad sąskaita (duomenys neskelbtini), kuri pateikta su ieškiniu, atsakovui nebuvo įteikta. Ieškovės argumentas, kad atsakovas atsisakė ją priimti, nepatvirtintas įrodymais. Ieškovės teiginys, kad pradinėje išankstinėje sąskaitoje sutartos kainos buvo pakeistos, papildytos naujomis medžiagomis ir galutinė sąskaita buvo išrašyta po darbų atlikimo, nepatvirtintas jokiu įrodymu, be to, tokiu atveju ieškovė turėjo išrašyti kitą sąskaitą ir kita data. Ieškovė direktoriaus paaiškinimu turi net 20 metų verslo patirtį. Direktorius, duodamas teismui paaiškinimus, taip pat nurodė, kaip įprastai vyksta užsakymas, prekių perdavimas, apmokėjimas, todėl ieškovės aiškinimas, kodėl prekių pardavimas atsakovui turėjo vykti kitaip, nepagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytą aplinkybę apie draugiškus santykius su atsakovu.

5.11 Teismas, byloje surinktų įrodymų visumos kontekste įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo prievolinių pirkimo–pardavimo santykių faktą. Teismas nurodė, jog ieškovė patiekė prekes, todėl atsakovui atsirado prievolė sumokėti patiektų prekių kainą. Tačiau ieškovė neįrodė, kad atsakovui patiekė prekių daugiau nei nurodyta pasiūlyme (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrindė kitokios kainos, negu buvo sutarta.

Žemesnės instancijos teismas

5.12 Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas sumokėjo prekių kainą pagal pasiūlymą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui neįrodžius, kad už patiektas prekes atsiskaitė, sumokėdamas ieškovei tiesiogiai ar per T. G., ieškovei iš atsakovo priteisė 3 250,81 Eur sumą.

5.13 Teismas taip pat išsprendė klausimą dėl ieškovės reikalavimo dėl dalies palūkanų (už darbus) priteisimo atsisakymo, dėl likusios palūkanų dalies priteisimo, procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai:

6.1 Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad už santechnikos prekes atsiskaitė.

6.2 Pažymi, jog atsakovas ne pirmą kartą kreipėsi tiesiogiai į T. G., kuris atlikinėjo santechnikos darbus. Kadangi atsakovas pasitikėjo T. G., kaip kokybiškai paslaugas atliekančiu subjektu, todėl jam nekilo jokio poreikio ar būtinybės prašyti atsiskaitymą patvirtinančio dokumento. Remiantis byloje esančiais dokumentais, akivaizdu, jog pastarasis net nebūtų galėjęs tokio kvito išrašyti, kadangi T. G. tuo metu (2018 m. liepos mėn.) neturėjo išsiėmęs verslo liudijimo tokio pobūdžio darbams atlikti.

6.3 Pažymi ir tai, kad išduotų santechnikos prekių kiekis bei suma yra dideli. Nesant duomenų, kad atsakovas buvo nuolatinis ieškovės pirkėjas, akivaizdu, kad ieškovė niekada neišduotų tokio kiekio savo prekių už tokią didelę sumą atsakovui, nereikalaudama jokio avanso, neprašydama pasirašyti ant prekių išdavimo sąrašo, išankstinės sąskaitos ar pan. Atsakovo nuomone, tai įrodo, kad jokie teisiniai santykiai (pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos ar pan.) tarp šalių nesusiklostė.

6.4 Tarp šalių kylant esminiam ginčui – koks subjektas tiekė atsakovui santechnikos prekes, koks jų kiekis, kokia jų tikroji kaina, ar sąraše esančios prekės buvo panaudotos ir t.t., ieškovė nesiėmė jokių priemonių šioms abejonėms išsklaidyti. Ieškovė neteikė jokių duomenų apie prekių įsigijimą, turėjimą, pardavimą ir pan.

6.5 Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. pažymas dėl išrašytų ir neapmokėtų išankstinių sąskaitų, nurodė, kad darbų atlikimo metu sąskaitos buvo ne tik tikslinamos ir įrašomos papildomai paimtos medžiagos, bet ir įrašomos grąžintos medžiagos. Ši pačios ieškovės nurodyta aplinkybė apie medžiagų grąžinimą leidžia daryti išvadą, kad jos teikiami dokumentai yra netikro ir neteisingo turinio.

6.6 Pažymi, jog atsakovas iš dalies ir neneigia, kad žinojo ir matė, jog T. G. prekes turėjo imti iš ieškovės, t. y. matė T. G. pateiktą pasiūlymą bei tai, kad dalis tų medžiagų buvo sumontuota pas jį (matė sumontuotas medžiagas ir dalis).

6.7 Mano, jog nereikėtų suabsoliutinti rašytinio įrodymo dėl atsiskaitymo nebuvimo. Priešingai, įvertinus visas aplinkybes, tampa objektyviai paaiškinama, kodėl T. G. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų paėmimo faktą iš atsakovo, t. y. T. G. uždarbiavo pas atsakovą ir tuo metu neturėjo galiojančio verslo liudijimo. Mano, jog šioje situacijoje įrodinėjimo pareigos apie atsiskaitymo faktą perkėlimas atsakovui yra neteisingas. Tokia įrodinėjimo pareiga būtų pagrįsta, jei ieškovė būtų įrodžiusi prekių perdavimą atsakovui.

6.8 Atsakovo nuomone, ieškovė reikšdama reikalavimą pagal išankstinę sąskaitą ir neišrašydama PVM sąskaitos faktūros nelaiko, kad yra atlikusi pardavimą atsakovui.

6.9 Pažymi, jog ieškovė nepateikė jokio duomens iš savo buhalterinės apskaitos apie prekių įsigijimą, įtraukimą į apskaitą, sandėliavimą, išdavimą, perdavimą, užfiksuotą skolą, metų gale daromą inventorizaciją ir trūkstamus likučius. Atsakovo nuomone, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė ginčo prekių niekada neturėjo.

6.10 Pažymi ir tai, jog teismas priteisė skolą iš atsakovo pagal jo paties išsaugotą ir pateiktą į bylą 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą (duomenys neskelbtini), kuris nėra sąskaita, neturi būtinųjų rekvizitų (pirkėjo duomenys apsiriboja tik atsakovo vardu), sudarytas T. G., o išankstinėje sąskaitoje jau pasirašė direktorius. Be to, pasiūlymas galiojo tik vieną dieną, nėra pasirašytas, nėra net prekių išdavimo grafos, o išankstinėje sąskaitoje tokia grafa yra. Šio pasiūlymo teisingumo, jo apimties, prekių kiekio, kainų ieškovė neįrodinėjo.

6.11 Atsakovo nuomone, jo išsaugoti du dokumentai (T. G. rankraštinis įrašas bei T. G. pateiktas pasiūlymas) daro labiau tikėtiną aplinkybę, kad būtent su pastaruoju atsakovas tarėsi tiek dėl darbų, tiek prekių, bei su juo ir buvo atsiskaityta. Tarp ieškovės ir atsakovo jokie santykiai nesusiklostė.

6.12 Mano, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, dėl to buvo priimtas nepagrįstas bei neteisingas sprendimas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamo sprendimo dalį dėl tenkintos ieškinio dalies palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas advokatui už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai:

7.1 Nesutinka su atsakovo pozicija, kad dėl darbų atlikimo jis tarėsi su T. G.. Mano, jog aplinkybės, kad T. G. 2018 m. liepos mėn. nevykdė individualios veiklos, kad po darbų atlikimo nepateikė išrašyto tokio paties kvito, kaip kad buvo pateikęs atsakovui 2016 m. ir 2017 m., kad T. G. oficiali darbovietė buvo ir yra ieškovė UAB „Varinukas“, kad santechnikos remonto darbai pas atsakovą buvo atliekami darbo dienomis, o T. G. nebuvo pasiėmęs kasmetinių ar nemokamų atostogų tuo metu, patvirtina, kad be ieškovės žinios ir pavedimo T. G. nebūtų galėjęs 1,5–2 mėnesius papildomai uždarbiauti pas atsakovą, kartu pasitelkdamas į pagalbą kitą ieškovės darbuotoją G. P., vykstant pas atsakovą naudotis įmonės automobiliu, neatlygintinai imti iš ieškovo prekes santechnikos darbams atlikti.

7.2 Atsakovas 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje patvirtino, kad dažnai lankydavosi ieškovės parduotuvėje verslo reikalais, dažnai pirkdavo statybai, santechnikai reikalingas medžiagas savo klientų vardu. Be to, atsakovas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika dėl prekių pakeitimo ir grąžinimo atgal, o tai patvirtina, jog tarp šalių per daug metų buvo susiklostę draugiški verslo pasitikėjimo santykiai. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo kvalifikuotų pirkimo–pardavimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių.

7.3 Nesutinka, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl atsakovo vengimo atsiskaityti už darbus ir prekes. Pažymi, kad ieškovė sustabdė jau pradėtus darbus statybos objekto trečiame aukšte, garaže iki galo nebeįvedė santechnikos, siekiant tokiu būdu priversti atsakovą su ieškove atsiskaityti. Atsakovas į tokius ieškovės veiksmus reagavo itin palankiai, prižadėjo atsiskaityti ir, siekdamas susitarti dėl tolimesnių darbų, nusivežė ieškovės darbuotojus į restoraną pavakarieniauti, kur dalyvavo ir ieškovės vadovas. Ieškovės vadovas, atsižvelgdamas į tokius atsakovo deklaruojamus geranoriškus ir su viskuo sutinkančius veiksmus, nematė pagrindo netikėti atsakovu ir siekė išspręsti viską taikiai.

7.4 Nesutinka, kad ieškovė turėjo visas galimybes įrodyti, jog atsakovas turėjo nuolatinio pirkėjo statusą. Teismui ieškovė negalėjo pateikti šių įrodymų, nes sąskaitos paties atsakovo prašymu būdavo išrašomos ne atsakovo, o jo klientų vardu, o atsekti, kurie konkrečiai klientai buvo atsakovo, neįmanoma.

7.5 Ieškovė į bylą pateikė dvi buhalterines pažymas – 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. – dėl išrašytų ir neapmokėtų išankstinių sąskaitų, kuriose nurodyta, kad darbų atlikimo metu sąskaitos buvo tikslinamos, įrašomos papildomai paimtos ar šalinamos grąžintos medžiagos, atlikti darbai. Aplinkybė, kad ieškovė į bylą nepateikė papildomų įrodymų apie ieškovės prekių įsigijimą, turėjimą, pardavimą ir kt., nepaneigia, kad atsakovo objekte buvo naudojamos ieškovės medžiagos ir kad už jas atsakovas neatsiskaitė.

7.6 Be to, PVM sąskaitos faktūros neišrašymas nelemia pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prekės atsakovui nebuvo perduotos, nes bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas pripažino, jog visos medžiagos jo statybos objekte buvo įsigytos iš ieškovės.

7.7 Atsakovas savo argumentų, jog jis su T. G. yra atsiskaitęs tiek už darbus, tiek už sunaudotas medžiagas, nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais.

7.8 Atsakovui neįrodžius, kad jis atsiskaitė su T. G., teismas pagrįstai konstatavo tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius pirkimo–pardavimo teisinius santykius.

7.9 Dėl 2018 m. liepos 11 d. pasiūlyme ir 2018 m. liepos 11 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodytų prekių pozicijų ir jų kainų skirtumo pažymi, jog pats atsakovas 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo atlikti papildomi darbai: sumontuotas radiatorius į koridorių, įvesti įvadai į garažą, įrengti vandens skaitikliai abiejuose antro aukšto tualetuose, įrengti kanalizacijos ir vandentiekio stovai į trečią aukštą. Kadangi buvo sunaudota nemažai papildomų medžiagų, buvo tikslinama medžiagų sąskaita. Be to, sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui kai kurių prekių įkainiai skiriasi dėl paties atsakovo vėliau pasirinktų kokybiškesnių prekių. Taip pat sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui kaina apskaičiuota be nuolaidų, nes atsakovas daugiau nei dvejus metus neatvyko atsiskaityti už atliktus darbus ir suteiktas medžiagas. Nuolaidų panaikinimas – pardavėjo teisė, nes pačiose sąskaitose nurodyta, kad apmokėjimas privalomas tą pačią dieną, o laiku neapmokėjus, nuolaidų netenkama.

7.10 Kadangi pats atsakovas patvirtino, jog buvo atlikti papildomi darbai, o tam reikėjo papildomų medžiagų, tai paneigia atsakovo poziciją, kad dėl galutinės kainos buvo susitarta dar iki darbų pradžios.

Šalies argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai:

8.1 Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Darydamas šią išvadą teismas vadovavosi išimtinai tik atsakovo paaiškinimais, o ieškovės teiktus įrodymus ir duotus paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus dėl darbų atlikimo ignoravo.

8.2 Nurodo, jog tarp šalių per daug metų buvo susiklostę draugiški verslo pasitikėjimo santykiai. Kai atsakovas 2018 m. liepos mėn. kreipėsi į ieškovę dėl šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemos darbų atlikimo jam su žmona priklausančiame gyvenamajame name, ieškovei nebuvo pagrindo atsakovu nepasitikėti, todėl nebuvo pasirašyta rangos sutartis, kurią paprastai ieškovė sudarydavo tik su juridiniais asmenimis ir nepažįstamais fiziniais asmenimis. Pažymi, jog įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos. Jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš rangos sutartinių santykių.

8.3 Atsakovui paprašius apskaičiuoti, kiek jam maždaug kainuotų darbai ir medžiagos, ieškovės darbuotojas T. G. preliminariai apskaičiavęs kvadratūros įkainius, nepridėdamas laiko sąnaudų, mokesčių ir papildomų darbų, kurie tokio pobūdžio darbe visada atsiranda ir kurių neįmanoma numatyti statybos objekto apžiūros metu, surašė ant paprasto popieriaus lapo preliminarią darbų kainą (sąmatą), o reikiamų prekių sąrašą T. G. pateikė ieškovės direktoriui. Jam nustatant kainas su nuolaidomis buvo sudarytas 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymas preliminariai apskaičiuotoms medžiagoms įsigyti, kurios reikalingos darbų pradžiai.

8.4 Pačiam atsakovui pasiėmus pirmines medžiagas, nurodytas 2018 m. liepos 11 d. pasiūlyme, ieškovė nepareikalavo iš atsakovo avanso, nes jam tuo metu labai reikėjo pinigų atliekamiems darbams name ir atsakovas prižadėjo ieškovei atsiskaityti darbų eigoje.

8.5 Mano, jog tai, kad atsakovas preliminarius įkainius derino su įmonės darbuotoju T. G., pastarojo be datos surašytas raštelis neįrodo susitarimo dėl darbų atlikimo kainų, nes liktų neaišku, kokios buvo papildomų darbų kainos.

8.6 Atsakovo statybos objekte ieškovės pavedimu darbus atlikinėjo du ieškovės darbuotojai. T. G. neigia, kad samdė G. P. atlikti santechnikos darbus. Teismas dėl G. P. statuso nepasisakė, vadinasi, pripažįsta, kad jis dirbo kaip ieškovės darbuotojas.

8.7 Ieškovei buvo žinoma, kad tam tikrais laikotarpiai jos darbuotojas T. G. buvo išsiėmęs verslo liudijimą ir dirbdavo papildomai laisvu nuo darbo laiku. Tačiau 2018 m. vasarą, kai buvo atliekami darbai atsakovui, T. G. nevykdė individualios veiklos, nebuvo išėjęs kasmetinių ar nemokamų atostogų.

8.8 Du įmonės darbuotojai apie 1,5–2 mėnesius dirbo atsakovo objekte, atliko darbus, kuriuose specializuojasi įmonė, darbus atliko darbo dienos metu, į statybos objektą atvykdavo įmonės automobiliu, o teismas konstatavo, kad jie ten dirbo privačiai, nes taip suprato atsakovas.

8.9 Be to, teismas spręsdamas, ar tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, vadovavosi ne išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šalių paaiškinimais, bet tuo, kad ieškovės vadovas 2021 m. vasario 11 d. vykusio teismo posėdžio metu teismo užklaustas, kokia veikla ieškovė užsiima, dėl jaudulio netiksliai, nebaigdamas minties nurodė, kad ieškovė užsiima santechnikos prekių ir šildymo įrangos pardavimu. Tačiau liudytojų paaiškinimai įrodo, kad jie rangos darbus atlikinėjo ieškovės pavedimu ne tik atsakovo name, bet ir pas kitus ieškovės klientus, o tai patvirtina, kad ieškovė užsiima ne vien prekių pardavimu, bet ir rangos darbais, prekių montavimu. Be to, ir iš viešai prieinamų duomenų www.rekvizitai.vz.lt apie UAB „Varinukas“ matyti, kad ši įmonė atlieka ir santechnikos montavimo darbus.

8.10 Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo nurodyta ir liudytojų patvirtinta aplinkybė, jog po darbų atsakovas liudytojus vaišino kavinėje, labiau patvirtina atsakovo argumentą, kad dėl darbų atlikimo jis nesikreipė į UAB „Varniukas“. Pažymi, jog atsakovas ieškovės darbuotojus vaišino už gerai atliktą darbą, norėjo prisikalbinti atlikti kitus papildomus darbus, nemokant už jau atliktus. Atsakovas patvirtino, kad po vaišių į kavinę pasiimti darbuotojų atvyko ieškovės direktorius, o tai patvirtina, kad dėl darbų atlikimo buvo tartasi būtent su įmone.

8.11 Pažymi ir tai, jog ieškovė už atliktus darbus paprastai priėmimo–perdavimo aktų neįformindavo, buvo įprasta dalyvaujant klientui darbus perduoti paleidžiant šildymo, santechnikos sistemą ir tikrinti, ar darbai atlikti kokybiškai. Po darbų atlikimo ieškovės darbuotojas T. G. perduodamas galutinį darbų rezultatą paleido visą šildymo sistemą, atsakovas jokių pretenzijų neturėjo, tai pats patvirtino 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu. Atsakovui buvo nurodyta, kad jis turi atvykti pas ieškovę į parduotuvę, kad būtų iki galo sutvarkyti dokumentai ir atsiskaityta su ieškove už suteiktas medžiagas bei atliktus darbus, o po atsiskaitymo bus galima atlikti kitus sutartus papildomus darbus, t. y. namo 3 aukšte bei garaže užbaigti santechnikos, kanalizacijos ir šildymo sistemos įrengimo darbus. Atsakovui neatvykus, pradėjus neatsakinėti į skambučius, darbai nebebuvo tęsiami, o taikytos nuolaidos atsakovui už ieškovės suteiktas prekes bei atliktus darbus buvo anuliuotos. Faktas, kad darbų perdavimas nebuvo įformintas darbų priėmimo–perdavimo aktu, nelemia, jog ieškovė darbų neatliko.

8.12 Pažymi ir tai, jog ieškovės darbo praktikoje visada buvo laikomasi tokios tvarkos, kad jeigu yra išduotas pasiūlymas klientui, vėliau išrašant jam išankstines sąskaitas visada nurodoma ta pati data ir numeris, kuria buvo išrašytas pasiūlymas. Tai padeda nesuklysti prireikus pildyti sąskaitas dėl papildomų darbų ar medžiagų įtraukimo. Šiuo atveju išankstinės sąskaitos iki darbų pabaigos buvo tikslinamos, pildomos atsiradus naujiems darbams, išdavus papildomas prekes, tai nurodyta ir į bylą pateiktose ieškovės buhalterinėse pažymose, kurių teismas visiškai nevertino. Galutinė sąskaita išrašyta tik po darbų atlikimo (2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje–rugsėjo mėn. pradžioje).

8.13 Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atlikti papildomi darbai, nenumatyti pasiūlyme, ir atskiras darbų sąrašas nebuvo sudarytas, t. y. buvo sumontuoti radiatoriai, papildyta šildymo sistema, įvesti vandentiekio ir kanalizacijos įvadai į trečią namo aukštą, garažą. Už šiuos papildomus darbus reikėjo papildomai mokėti, prireikė papildomų medžiagų. Teismas šių šalių pripažįstamų aplinkybių visiškai nevertino, priteisė tik 2018 m. liepos 11 d. pasiūlyme nurodytą pirminę 3 250,81 Eur sumą už prekes.

8.14 Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu, pastarasis 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo sulaukęs skambučio iš ieškovės. Ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. kreipėsi į teisines paslaugas teikiančią įmonę, kuri ieškovės vardu parengė ir išsiuntė pretenziją atsakovui dėl skolos padengimo, pridėdama sąskaitas. Tačiau atsakovui ši pretenzija nebuvo įteikta, nes jis piktybiškai laiško neatsiėmė pašto skyriuje.

8.15 Teismas, pasisakydamas dėl prašomos priteisti 6 475,01 Eur sumos pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini) už prekes, nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovui patiekė prekių daugiau nei nurodyta pasiūlyme (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė kitokios prekių kainos negu buvo sutarta. Tačiau ši teismo išvada nepagrįsta, nes atsakovas 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo atlikti papildomi darbai, t. y. pastatytas radiatorius į koridorių, įvesti įvadai į garažą, vandens skaitikliai abiejuose antro aukšto tualetuose, stovai į trečią aukštą. Todėl buvo sunaudota nemažai papildomų medžiagų ir buvo tikslinama prekių sąskaitą. Tačiau teismas priteisė tik pirminę 3 250,81 Eur sumą už prekes.

Žemesnės instancijos teismas

8.16 Teismas konstatavo, kad pirminė sąskaita – tai tarp šalių sudarytas susitarimas. Tačiau vėlesnė patikslinta sąskaita už prekes taip jau nebevertinama, nors abi šalys pripažino papildomus darbus. Dėl šio prieštaravimo teismas nepasisakė. Teismas nemotyvavo, kodėl priteista suma už prekes su nuolaidomis, o ne be nuolaidų.

8.17 Be to, 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu aiškinantis, kodėl kai kurių prekių įkainiai skiriasi nuo pateiktų pirminiame pasiūlyme, ieškovės direktorius paaiškino, kad atsakovas pats rinkosi prekes, jis norėjo ekonominio varianto nuomai, tačiau vėliau nusprendė pirkti geresnės kokybės brangesnes prekes. Be to, pirminiame pasiūlyme nurodytos tik prekių rūšys, jų preliminarūs kiekiai, tačiau nė prie vienos prekės nėra nurodytas konkretus prekės kodas, kurių įkainiai žymiai skiriasi. Abi šalys pripažino, kad atliekant darbus dažnai yra būtina grąžinti prekes, vienos rūšies prekes pakeisti kitomis prekėmis, kurių kaina paprastai skiriasi. Taip nutiko ir šiuo konkrečiu atveju, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir šių aplinkybių nevertino.

8.18 Ieškovės nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai:

9.1 Ieškovė nepateikė jokio įrodymo apie tai, kiek anksčiau atsakovas pas ieškovę buvo atlikęs įsigijimų, kokio dydžio buvo pirkimai, kaip dažnai pastarasis pirko prekes iki nagrinėjamos datos (2018 m. liepos 11 d.). Pažymi, jog atsakovas anksčiau tik kelis kartus buvo apsipirkęs pas ieškovę ir atsiskaitymai vyko nedidelėmis sumomis. Tarp atsakovo ir ieškovės jokie pasitikėjimo santykiai nebuvo susiklostę.

9.2 Mano, jog ieškovė įprastam klientui neišduotų prekių už kelis tūkstančius eurų, nereikalaudama nė vieno parašo ant dokumento bei minimalaus avanso. Tai patvirtina, kad šiuo atveju prekės buvo išduotos ne klientui, o T. G.. Ieškovės direktorius patvirtino, jog žinojo, kad T. G. užsiėmė papildoma veikla – santechnikos darbais, vadinasi, T. G. dažnai turėjo imti prekes iš ieškovės, o pastaroji savo darbuotoju pasitikėjo ir jam duodavo prekes be parašo.

9.3 Atsakovas turėjo daugiau negu pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų atsiskaityti su T. G. ir už jo pateiktas prekes bei medžiagas. Atsakovas neturėjo jokio motyvo neatsiskaityti.

9.4 Tarp atsakovo ir ieškovės jokie teisiniai santykiai nesusiklostė, nes jie buvo susiklostę tik tarp atsakovo ir T. G.. Šią aplinkybę patvirtina T. G. ranka surašytas raštelis su darbų įkainiais ir faktinės aplinkybės, kad nėra jokių parašų ir dokumentų, kurie sietų atsakovą su ieškove.

9.5 Nesutinka su ieškovės pozicija dėl raštelio, kurį surašė T. G., surašymo aplinkybių. Mano, jog nelogiška, kad T. G. rašytų vienokį įkainį ir jį pateiktų atsakovui, o vėliau visus šiuos įkainius pakeltų beveik dvigubai ir surašytų į sąskaitą. Būtent įkainių skirtumas ir atskleidžia, kad tai ne ieškovės įkainiai, o fizinio asmens – T. G. – darbų įkainiai, ir būtent su T. G. tarėsi atsakovas. T. G. pateikė savo, kaip privataus asmens, pasiūlymą, o atsakovas jį akceptavo.

9.6 Vertinant ieškovės poziciją tampa neaišku, koks iš viso buvo susitarimas ir dėl kokių kainų bei įkainių buvo susitarta, o svarbiausia, kodėl ieškovė nusprendė vienašališkai panaikinti nuolaidas. 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymo turinys atskleidžia, kad taikomų nuolaidų vidurkis siekia beveik 45 proc. nuo esamos prekės kainos, o tokio dydžio nuolaidos atsakovas neturėjo galimybės turėti pas ieškovę. Tokio dydžio nuolaidą turėjo T. G., kuris ir sudarė šį pasiūlymą savo būsimo objekto pas atsakovą atliekamiems darbams. Tai atskleidžia, kad visi susitarimai tarp atsakovo vyko ne su ieškove, o su T. G..

9.7 Ieškovės teikiama išankstinė sąskaita (duomenys neskelbtini) yra netikro ir neteisingo turinio, kadangi ši sąskaita nuolat kito, buvo išrašyta tik po darbų, nėra jokių duomenų, kad ji suderinta su atsakovu. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bent dalį šių prekių ji turėjo.

9.8 Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė išrašydama išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), pagal kurią reikalauja priteisti už darbus 3 557,69 Eur sumą, joje nenurodė papildomų darbų („įvesti vandentiekio ir kanalizacijos įvadai į trečią namo aukštą, garažą“), tačiau neva papildomai sunaudotas medžiagas išankstinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (146–158 pozicijos) nurodo. Atsakovas mano, jog toks ieškovės nenuoseklumas atskleidžia šių sąskaitų netikrumą ir nepagrįstumą.

9.9 Ieškovės pateiktos sąskaitos yra sąskaitos išankstiniam apmokėjimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šios sąskaitos įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. O ieškovės buhalterės surašytos 2021 m. balandžio 7 ir 2021 m. balandžio 13 d. pažymos neturi jokios buhalterinės reikšmės, nes surašytos pačios ieškovės darbuotojos – buhalterės, ir nepateikti pažymose nurodyti dokumentai.

9.10 Pažymi, jog atsakovas kartu su tripliku buvo pateikęs 2018 m. liepos 11 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui ir pasiūlymo palyginimą. Palyginime yra išskirtos pozicijos, kuriose kainos yra skirtingos. Atsakovas papildomai atkreipia dėmesį į pasiūlymo 88 poziciją, kurioje nurodyta „TECE flex vamzdis 25x3,5 – kaina 4,25 Eur“, bei į sąskaitos 9 poziciją, kurioje nurodyta „732025 TECE flex vamzdis 25x3,5 – kaina 6,80 Eur“. Žodis „Tece“ žymi gamintoją ir šis gamintojas atitinkamų parametrų vamzdį turi tik vieną modelį. Jei šis modelis turėtų papildomą modifikaciją, tai pastarasis turėtų ir papildomą prierašą. Tad akivaizdu, jog ieškovė, bandydama pagrįsti prekių kainų skirtumą, nesąžiningai bando interpretuoti aplinkybes sau naudinga linkme.

10. 2021 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė prašo, atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei priteisti iš atsakovo 1 100,00 Eur sumą. Nurodo, jog bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą (700,00 Eur) ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (400,00 Eur). Kartu pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą ir jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad nuo 2018 m. liepos 11 d. atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbai. Tačiau byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, įrengiant šias sistemas, taip pat dėl atsiskaitymo už prekes (medžiagas, detales) ir atliktus darbus (šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbus).

Dėl rangos teisinių santykių ir skolos už atliktus darbus priteisimo (pagal ieškovės apeliacinį skundą)

14. Ieškovė viso proceso metu laikėsi ir apeliacinėje instancijoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsakovas dėl šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbų susitarė su ieškovės direktoriumi, tuo pagrindu ieškovės pavedimu du įmonės darbuotojai T. G. bei G. P. ir atliko šildymo, vandentiekio bei kanalizacijos sistemų įrengimo darbus atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, rangos teisiniai santykiai nagrinėjamoje situacijoje susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo.

15. Atsakovas viso proceso metu laikėsi ir apeliacinėje instancijoje laikosi nuoseklios savo pozicijos, kad dėl darbų atlikimo – šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo – jis susitarė su T. G., tuo pagrindu pastarasis, kaip fizinis asmuo, o ne ieškovės darbuotojas, ir atliko šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo darbus atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, rangos teisiniai santykiai nagrinėjamoje situacijoje susiklostė tarp atsakovo ir T. G., kuriam už darbus atsakovas ir sumokėjo, o tarp jo ir ieškovės jokių rangos teisinių santykių nebuvo.

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

17. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos visapusiškai įvertinęs, susiejęs tarpusavyje, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo rangos teisiniai santykiai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl rangos darbų, jų apimties ir kainos, todėl teismas nepriteisė ieškovei iš atsakovo jos nurodytos 3 557,69 Eur sumos už darbus pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, aktualius rangos teisinių santykių konstatavimui, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejęs tarpusavyje, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde teikiamais argumentais dėl rangos teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimo ir daryti priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas.

18. Kaip minėta, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovė teigdama, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai, šias aplinkybes ir turėjo įrodyti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Rangos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo buvimą ieškovė įrodinėjo savo aiškinimu, jog tarp įmonės direktoriaus ir atsakovo buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai, todėl susitarimas dėl rangos darbų nebuvo įformintas raštiškai, taip pat dviejų liudytojų (įmonės darbuotojų) T. G. bei G. P. parodymais, aplinkybėmis, kad darbus įmonės darbuotojai pas atsakovą dirbo darbo metu, į ginčo objektą jie vykdavo įmonės automobiliu, ir tuo, kad tuo metu T. G. individualios veiklos nevykdė.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju nesivadovauja ieškovės darbuotojų – liudytojų – parodymais, t. y., jei teismui kyla abejonių dėl liudytojų paaiškinimų objektyvumo, apie liudytojų paaiškinimų patikimumą teismas turi spręsti įvertinęs, ar liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje gauti įrodymai. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl liudytojų paaiškinimų patikimumo šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kelianti abejonių liudytojų paaiškinimų objektyvumu, yra ta, kad abu liudytojai yra ieškovės darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog byloje nėra nė vieno įrodymo, kurie patvirtintų liudytojų aiškinimą, kad jie pas atsakovą dirbo kaip ieškovės darbuotojai ir jos pavedimu, todėl ir apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymais, sprendžiant dėl rangos teisinių santykių (ne)egzistavimo tarp šalių, nesivadovauja. Taip pat tokią teismo poziciją lemia byloje esantis T. G. ranka surašytas raštelis – darbų sąmata 1 650,00 Eur sumos, kuris iš esmės yra pagrindas teismui daryti priešingas išvadas, negu nurodo ieškovė.

21. Be to, atsižvelgdamas į ieškovės veikloje susiformavusius tam tikrus neįprastus veiklos įpročius ir praktiką (pasitikėjimu grindžiamas prekių paėmimas, keitimas, grąžinimas; rangos sutarčių sudarymas tik su juridiniais asmenimis ir ieškovei nepažįstamais fiziniais asmenimis; liudytojo T. G. įdarbinimas į vadybininko-pardavėjo pareigas, o neva pavedama atlikti ir montuotojo pareigas bei pan.), apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, kad du ieškovės darbuotojai pas atsakovą dirbo darbo metu ir į objektą jie vykdavo įmonės automobiliu, nevertina kaip įrodančiomis, kad šie asmenys pas atsakovą dirbo kaip ieškovės UAB „Varinukas“ darbuotojai, kadangi nepašalinta abejonė, jog ieškovė, remdamasi gerais ir pasitikėjimu grįstais santykiais su savo darbuotojais, galėjo leisti jiems išvykti darbo metu įmonės automobiliu į kitą objektą, juolab, kad ieškovei buvo aktualus jos parduodamų prekių, reikalingų šildymo, vandentiekio, kanalizacijos sistemų įrengimui, realizavimas.

22. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog atsakovo statybos objekte darbus atlikinėjo du ieškovės darbuotojai, T. G. neigia, kad samdė G. P. atlikti santechnikos darbus, o teismas dėl G. P. statuso nepasisakė, vadinasi, pripažįsta, kad jis dirbo kaip ieškovės darbuotojas. Tačiau dar kartą pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas klausimą dėl rangos teisinių santykių tarp ginčo šalių (ne)egzistavimo, liudytojų parodymais nesivadovauja, todėl ir T. G. pozicija, kad nesamdė G. P. atlikti santechnikos darbų, nevertinama kaip teisinga.

23. Atsakovas bandydamas paneigti ieškovės poziciją, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, į bylą pateikė liudytojo T. G. ranka surašytą raštelį, įvardijamą kaip T. G. sąmata už darbus 1 650,00 Eur sumos. Liudytojas T. G. 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šią darbų sąmatą surašė jis. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad anksčiau ir jis pats užsiėmė statybos, remonto, taip pat ir santechnikos darbais, dėl to žinojo, kokios atitinkamų darbų kainos, o su T. G. sutarta darbų kaina jam pasirodė tinkama ir atitiko to meto tokių darbų kainą.

24. Vertinant T. G. ranka surašytus įkainius už darbus ir ieškovės 2018 m. liepos 11 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), nurodytus įkainius už darbus, nustatyta, jog T. G. ranka surašyti įkainiai daugiau nei 1,5 karto mažesni už ieškovės taikomus įkainius. Todėl konstatuojama, kad T. G. atsakovui nurodė fizinio asmens, o ne ieškovės (įmonės) taikomus darbų įkainius.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės darbuotojas T. G. preliminariai apskaičiavęs kvadratūros įkainius, nepridėdamas laiko sąnaudų, mokesčių ir papildomų darbų, kurie tokio pobūdžio darbe visada atsiranda ir kurių neįmanoma numatyti statybos objekto apžiūros metu, surašė ant paprasto popieriaus lapo preliminarią darbų kainą (sąmatą). Toliau dėstydama savo argumentus ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovui vengiant atsiskaityti, buvo anuliuotos atsakovui taikytos nuolaidos už atliktus darbus. Kaip matyti, ieškovė, bandydama pagrįsti, kodėl skiriasi T. G. ranka surašyti įkainiai nuo ieškovės sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), nurodytų įkainių, vienu atveju nurodo, jog taip yra dėl to, kad T. G. nurodė tik preliminarius kvadratūros įkainius, nepridėjo laiko sąnaudų, mokesčių ir papildomų darbų kainos, kitu atveju teigia, jog įkainiai skiriasi dėl panaikintų nuolaidų.

26. Vertindamas tokius ieškovės argumentus apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog T. G. ranka surašytame raštelyje nėra jokios žymos apie tai, kad nuo 1 650,00 Eur sumos dar atsakovas privalės mokėti mokesčius. Teismo vertinimu, jeigu būtų buvę tartasi dėl tokios aplinkybės, jeigu T. G. būtų nurodęs ieškovės darbų įkainius, raštelyje aiškiai būtų įvardyta „1 650,00 Eur +PVM“; „1 650,00 Eur plius PVM“, „ir PVM“ ar pan.

Žemesnės instancijos teismas

27. Taip pat T. G. ranka surašytame raštelyje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų tartasi, jog papildomai bus skaičiuojamos ir laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog paprastai rangovai dirba arba už tam tikrą kvadratūros įkainį, arba už fiksuotą valandinį darbų įkainį, arba taikomas konkretus vieno objekto / įrangos sumontavimo / įrengimo įkainis. Šiuo atveju T. G. ranka surašytame raštelyje nurodytas 200 kv. m grindų (pastaba – grindinio vamzdžio) sumontavimo įkainis (taigi kvadratūros įkainis) bei įkainiai už 3 vnt. kolektorių pastatymą, už 3 vnt. san. mazgų (vandentiekio, kanalizacijos) įrengimą, 1 vnt. katilinės sumontavimą ir 1 vnt. dujų (pastaba – dujų įrangos) sumontavimą. Todėl ieškovės teiginys, kad T. G. nepridėjo ir laiko sąnaudų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstai išplečia susitarimo ribas, kadangi akivaizdu, jog už darbus buvo tartasi mokėti pagal kvadratūros įkainį bei pagal konkrečios įrangos sumontavimo / įrengimo įkainius, o ne papildomai dar skaičiuoti ir fiksuotą valandinį darbų įkainį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovės 2018 m. liepos 11 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), jokios laiko sąnaudos taip pat nėra nurodytos.

28. Ieškovė taip pat nurodo, kad T. G. preliminariuose skaičiavimuose nėra papildomų darbų, kurie tokio pobūdžio darbe visada atsiranda ir kuriuos jos darbuotojai atliko nagrinėjamu atveju. Pažymi ir tai, jog atsakovas 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atlikti papildomi darbai, nenumatyti preliminariame pasiūlyme, t. y. buvo sumontuoti radiatoriai, papildyta šildymo sistema, įvesti vandentiekio ir kanalizacijos įvadai į trečią namo aukštą, garažą. Tačiau atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teisingai pastebėjo, jog ieškovė, išrašydama 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), tokių darbų kaip įvesti vandentiekio ir kanalizacijos įvadai į trečią namo aukštą, garažą, minėtoje sąskaitoje nėra nurodžiusi.

29. Taigi vertinant tai, kokie objektyvūs įrodymai patvirtina, kad 2018 m. liepos mėn. pradžioje / viduryje tarp ieškovės ir atsakovo įvyko susitarimas dėl rangos darbų, ieškovė be liudytojų, kurie yra ir jos darbuotojai, parodymų nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie šias aplinkybes patvirtintų. Teisėjų kolegijos nuomone, jog tuo atveju, jeigu tarp atsakovo ir ieškovės tikrai būtų buvęs susitarimas dėl rangos darbų, labai tikėtina, jog ieškovė būtų parengusi ir perdavusi atsakovui ne tik pasiūlymą dėl prekių (medžiagų ir detalių), bet ir dėl rangos darbų, o tokio pradinio ieškovės parengto pasiūlymo dėl darbų apimties ir kainos nagrinėjamu atveju nėra. Byloje yra tik T. G. ranka surašytas raštelis dėl darbų apimties ir kainos, tačiau jis dėl anksčiau nurodytų aplinkybių nevertinamas kaip įrodantis susitarimą tarp atsakovo ir ieškovės.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nepakanka duomenų išvadai, jog tarp ieškovės ir atsakovo egzistavo susitarimas dėl rangos darbų ir kad juos siejo rangos teisiniai santykiai. Tokios išvados nagrinėjamu atveju padaryti negalima, kadangi byloje yra rašytinių įrodymų, t. y. T. G. ranka surašytas raštelis dėl darbų apimties ir kainos, kuris iš esmės prieštarauja ieškovės teikiamai pozicijai.

31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia ieškovės dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju nei aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, nei aplinkybė, kad nėra darbų priėmimo– perdavimo akto, nelemia apeliacinės instancijos teismo išvados, jog neįrodyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl rangos darbų, jų apimties ir kainos. Jokios įtakos tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai neturi ir ta aplinkybė, kad ieškovės direktorius V. P. 2021 m. vasario 11 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė užsiima santechnikos prekių ir šildymo įrangos pardavimu, nes, įvertinus visą bylos medžiagą, akivaizdu, jog šis ieškovės direktoriaus atsakymas buvo neišsamus, byloje yra duomenų, jog ieškovė užsiima ne tik prekyba, bet ir sistemų montavimu. Aplinkybes, susijusias su rangos teisinių santykių tarp šalių egzistavimu, ieškovė galėjo įrodinėti ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonės, tačiau ji šios pareigos tinkamai neįvykdė.

32. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo už darbus pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, rangos teisinius santykius, padarė teisingas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas šiuo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių ir skolos už prekes (medžiagas bei detales) priteisimo (pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus)

33. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti jai 3 250,81 Eur skolą iš atsakovo pagal 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą, serija (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu prašo jos ieškinį dėl skolos už prekes (medžiagas ir detales) priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 6 475,01 Eur sumą pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini).

34. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo ieškovei 3 250,81 Eur skolą pagal 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą, serija (duomenys neskelbtini). Anot jo, jokie prekių pirkimo–pardavimo santykiai tarp jo ir ieškovės nagrinėjamoje situacijoje nebuvo susiklostę, už šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimo metu sumontuotas / panaudotas medžiagas bei detales jis atsiskaitė su T. G. ir niekam nėra skolingas.

35. Atsakovui ginčijant bet kokių pirkimo–pardavimo santykių tarp jo ir ieškovės egzistavimą, o ieškovei reikalaujant, kad iš atsakovo būtų priteista didesnė skola už prekes (medžiagas bei detales), apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako, ar šalis nagrinėjamu atveju siejo teisiniai pirkimo–pardavimo santykiai, jei taip, ar yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo didesnę skolą už prekes (medžiagas bei detales), negu priteisė pirmosios instancijos teismas.

36. Nors atsakovas viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jo ir ieškovės nesiejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, dėl prekių (medžiagų ir detalių) tarėsi su T. G., su juo už jas ir atsiskaitė, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalis vis dėlto siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis šiomis aplinkybėmis ir įrodymais: byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovo name darbams panaudotos medžiagos buvo gautos iš UAB „Varinukas“; nors atsakovas teigė, kad už medžiagas mokėjo T. G., tačiau tokių įrodymų nepateikė; iš byloje ištirto 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymo nustatyta, kad jį sudarė vadybininkas T. G., pasiūlyme nurodyti visi UAB „Varinukas“ rekvizitai, todėl atsakovo argumentas, kad jis nesuprato, iš kur perka detales, atmestinas kaip nepagrįstas; byloje nėra jokių duomenų, kad T. G. būtų užsiėmęs detalių, medžiagų prekyba; atsakovui buvo žinoma, kad T. G. dirba UAB „Varinukas“ ir darbui reikalingos medžiagos bus įsigytos UAB „Varinukas“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir padarytai išvadai, kad šalis nagrinėjamu atveju vis dėlto siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

37. Iš atsakovo į bylą pateikto 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymo, serija (duomenys neskelbtini), matyti, jog šį pasiūlymą dėl prekių (medžiagų, detalių) sudarė ieškovės darbuotojas- vadybininkas T. G.. Pasiūlyme nurodyti visi ieškovės UAB „Varinukas“ rekvizitai. Pasiūlymas adresuotas pirkėjui G.. Nors pavardė nenurodyta, tačiau faktas, kad šį pasiūlymą turėjo atsakovas G. G., leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pasiūlymas dėl prekių (medžiagų, detalių) buvo skirtas būtent atsakovui, to pastarasis ir neginčija. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad T. G. būtų užsiėmęs detalių bei medžiagų, skirtų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimui, prekyba, todėl atsakovas, gavęs pasiūlymą iš UAB „Varinukas“ dėl prekių (medžiagų, detalių), negalėjo nesuprasti, kad prekės jam bus tiekiamos būtent iš ieškovės, o vadybininkas T. G. šiuose pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose atstovauja ieškovei. Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamoje situacijoje ieškovė įrodė, kad prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo.

38. Atsakovas taip pat bandė įrodinėti, kad prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju susiklostė tarp jo ir T. G.. Taigi atsakovas teigdamas, kad tarp jo ir T. G. buvo susiklostę prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, šias aplinkybes turėjo įrodyti ir įrodinėjimo našta jam nepagrįstai nebuvo perkelta, kadangi, kaip anksčiau jau minėta, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl prekių pirkimo–pardavimo jis susitarė su T. G. kaip fiziniu asmeniu ir kad su juo už prekes atsiskaitė, o be to, nesant duomenų, kad T. G. būtų užsiėmęs detalių bei medžiagų, skirtų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimui, prekyba, pagrindo konstatuoti, kad atsakovą ir T. G. nagrinėjamu atveju siejo pirkimo–pardavimo santykiai, nėra.

39. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neneigia, jog žinojo ir matė, kad T. G. prekes (medžiagas ir detales) turėjo imti iš ieškovės, t. y. matė T. G. pateiktą pasiūlymą bei tai, kad dalis tų prekių buvo sumontuota pas jį (matė sumontuotas medžiagas ir dalis). Pažymėtina ir tai, jog tiek ieškovės direktorius V. P., tiek liudytojas T. G. teismo posėdžiuose parodė, kad prekes pagal pirminį pasiūlymą pasiėmė ir į objektą nusivežė pats atsakovas. Taigi kadangi ieškovė, kaip pardavėja, suteikė atsakovo namo šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimui reikalingas prekes (medžiagas ir detales), atsakovui atsirado prievolė sumokėti ieškovei prekių kainą.

40. Ir nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą ne pagal PVM sąskaitą faktūrą, tačiau šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, jog prekės pagal 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą, serija (duomenys neskelbtini), buvo perduotos atsakovui, o ne tai, kokiu dokumentu visa tai įforminta. Atsakovas, gavęs prekes, privalo už jas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnis).

41. Byloje kilo ginčas dėl to, kokia apimtimi atsakovas liko skolingas ieškovei už prekes (medžiagas ir detales). Ieškovė reikalauja skolą iš atsakovo už prekes (medžiagas, detales) priteisti pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini) (t. y. 6 475,01 Eur sumą), o ne pagal 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą, serija (duomenys neskelbtini) (t. y. 3 250,81 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nesutinka su ieškovės reikalavimu ir argumentais, kad skola iš atsakovo už prekes (medžiagas bei detales) turi būti priteista pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), o ne pagal 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą, serija (duomenys neskelbtini).

42. Kaip minėta, 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymas, serija (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas atsakovui. Pasiūlyme aiškiai nurodytos prekės, jų mato vnt., kiekiai, kaina Eur, suteikiamos nuolaidos nuo 25 proc. iki 45 proc., PVM 21 proc., kaina iš viso – 3 250,81 Eur. 2021 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas parodė, jog apžiūrėjęs medžiagų sąmatą, darbų sąmatą, pagalvojęs, „paspaudė rankas“. Pažymėtina ir tai, jog šio teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad jis pas buvusį UAB „Varinukas“ darbuotoją, kuris įkūrė savo parduotuvę, galėjo gauti medžiagas taip pat su labai geromis nuolaidomis. Tad darytina išvada, jog būtent UAB „Varinukas“ pateiktas pasiūlymas, pritaikytos nuolaidos bei atsakovą tenkinanti kaina (3 250,81 Eur) nulėmė tai, kad atsakovas nusprendė prekes namo šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimui įsigyti iš ieškovės. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė pateikdama atsakovui 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą, serija (duomenys neskelbtini), o atsakovas šį pasiūlymą priimdamas, ir pagal ieškovės direktoriaus V. P. bei liudytojo T. G. parodymus pats išsiveždamas šias prekes, susitarė su ieškove dėl prekių kiekio ir jų kainos.

43. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo skolą pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini) (t. y. 6 475,01 Eur sumą), vieną iš argumentų nurodo tai, jog atsakovui laiku nesumokėjus už prekes, nuolaidos prekėms buvo panaikintos. Nurodo, jog nuolaidų panaikinimas – pardavėjo teisė, nes sąskaitoje nurodyta, kad apmokėjimas privalomas tą pačią dieną, o laiku neapmokėjus, nuolaidų netenkama. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog 2018 m. liepos 11 d. pasiūlyme, serija (duomenys neskelbtini), tokios sąlygos dėl nuolaidų panaikinimo nėra ir ieškovė neįrodė, kad šalys papildomai buvo susitarusios dėl tokios sąlygos. Teismo nuomone, vienašališkas sutarties sąlygų pakeitimas (nuolaidų panaikinimas) nėra sąžiningas atsakovo atžvilgiu, kadangi jis apie tokias neatsiskaitymo už prekes pasekmes nebuvo informuotas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog už tai, kad laiku nebuvo atsiskaityta, ieškovė paprašė teismo priteisti iš atsakovo palūkanas.

44. Atsakovas teisingai pastebėjo, jog 2018 m. liepos 11 d. pasiūlyme, serija (duomenys neskelbtini), kai kurių prekių vieneto kaina (skiltis „kaina EUR“) labai skiriasi nuo 2018 m. liepos 11 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), nurodytų prekių vieneto kainos (skiltis „kaina EUR“). Nors ieškovė bandė įrodinėti, kad šis skirtumas atsirado dėl to, kad buvo panaikintos atsakovui suteiktos nuolaidos, tačiau šis ieškovės argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi iš 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymo, serija (duomenys neskelbtini), matyti, jog ir prekių vieneto kaina nurodyta mažesnė, ir dar papildomai buvo taikoma nuolaida.

45. Pagrįsdama prekių vieneto kainų skirtumą ieškovė taip pat nurodo, jog pasiūlyme nurodytos ekonominio varianto prekės, tačiau vėliau atsakovas nusprendė pirkti geresnės kokybės ir brangesnes prekes, kurių įkainiai labai skiriasi. Atsakovas apeliuodamas į tokį ieškovės argumentą nurodo, jog atsakovas kartu su tripliku buvo pateikęs 2018 m. liepos 11 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui ir pasiūlymo palyginimą. Palyginime yra išskirtos pozicijos, kuriose kainos yra skirtingos. Atkreipia dėmesį į pasiūlymo 88 poziciją, kurioje nurodyta „TECE flex vamzdis 25x3,5 – kaina 4,25 Eur“, bei į sąskaitos išankstiniam apmokėjimui 9 poziciją, kurioje nurodyta „732025 TECE flex vamzdis 25x3,5 – kaina 6,80 Eur“. Žodis „Tece“ žymi gamintoją ir šis gamintojas atitinkamų parametrų vamzdį turi tik vieną modelį. Taigi ieškovės argumentas, kad neva kainų skirtumas susidarė dėl to, kad atsakovas nusprendė pirkti geresnės kokybės ir brangesnes prekes, kurių įkainiai labai skiriasi, nėra teisingas, nes pagal pirminį pasiūlymą ieškovė analogišką prekę atsakovui pasiūlė įsigyti už mažesnę kainą ir dar su papildoma nuolaida, o vėliau už tą pačią analogišką prekę ėmė reikalauti didesnės kainos.

46. Dėl anksčiau aptartų 2018 m. liepos 11 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini), neatitikimų ir netikslumų nėra galimybės nustatyti, kaip šalys vėliau tarėsi dėl papildomų prekių, jų kiekio ir kainos, nuolaidų suteikimo ir pan., o šių aplinkybių nepagrindžia nei ieškovės papildomai pateiktos 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 13 d. buhalterinės pažymos.

47. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išdavą, jog ieškovė neįrodė, kad su atsakovu už prekes susitarė dėl kitokios prekių kainos, negu nurodyta 2018 m. liepos 11 d. pasiūlyme, serija (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo jai skolą iš atsakovo už prekes (medžiagas ir detales) priteisti pagal 2018 m. liepos 11 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, serija (duomenys neskelbtini).

48. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė atsiskaitymo fakto. Nurodo, jog, kadangi jis pasitikėjo T. G., jam nekilo jokio poreikio ar būtinybės prašyti atsiskaitymą patvirtinančio dokumento. Atkreipė dėmesį į tai, jog pastarasis net nebūtų galėjęs tokio kvito išrašyti, kadangi T. G. tuo metu (2018 m. liepos mėn.) neturėjo išsiėmęs verslo liudijimo tokio pobūdžio darbams atlikti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jeigu iš tikrųjų atsakovas būtų sumokėjęs T. G., atsakovas būtų galėjęs reikalauti iš T. G. paprasto atsiskaitymą patvirtinančio raštelio, nebūtinai oficialaus pinigų priėmimo kvito. Be to, kadangi atsakovui buvo žinoma, jog prekės imamos iš ieškovės, jeigu atsakovas tikrai būtų sumokėjęs T. G. už prekes, jis būtų galėjęs reikalauti iš T. G. patvirtinimo, kad pastarasis atsiskaitė su UAB „Varinukas“ už prekes.

49. Atsakovas mano, jog šioje situacijoje įrodinėjimo pareigos apie atsiskaitymo faktą perkėlimas atsakovui yra neteisingas, tokia įrodinėjimo pareiga, anot atsakovo, būtų pagrįsta, jei ieškovė būtų įrodžiusi prekių perdavimą atsakovui. Tačiau pats atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog neneigia, kad žinojo ir matė, jog T. G. medžiagas ir prekes turėjo imti iš ieškovės, t. y. matė T. G. pateiktą pasiūlymą bei tai, kad dalis tų medžiagų buvo sumontuota pas jį (matė sumontuotas medžiagas ir dalis). Taigi prekių perdavimas atsakovui įrodytas ne tik ieškovės, liudytojų parodymais, bet ir pats atsakovas patvirtiną šį faktą. Ieškovei įrodžius prekių perdavimo pagal 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą (duomenys neskelbtini) faktą, atsakovui tenka pareiga įrodyti atsiskaitymo už prekes faktą. O kadangi atsakovas neįrodė, kad sumokėjo prekių kainą pagal 2018 m. liepos 11 d. pasiūlymą (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteista 3 250,81 Eur suma.

50. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo už parduotas prekes (medžiagas bei detales), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pirkimo–pardavimo teisinius santykius, padarė teisingas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl šio ieškovės reikalavimo. Naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Netenkinus nė vienos iš šalies apeliacinio skundo, joms jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų rengimą, žyminių mokesčių už apeliacinius skundus sumokėjimą neatlygintinos.

54. Tačiau šalims atlygintinos išlaidos, kurias jos patyrė teikdamos atsiliepimus į priešingos šalies apeliacinius skundus.

55. Nustatyta, jog ieškovė UAB „Varinukas“ už atsiliepimo į atsakovo G. G. apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 400,00 Eur. Šias aplinkybes patvirtina pateikta sąskaita už teisinę pagalbą ir jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Šios ieškovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.11 punktuose, todėl ieškovei UAB „Varinukas“ iš atsakovo G. G., kurio apeliacinis skundas atmestas, priteistina 400,00 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

56. Nors atsakovas taip pat teikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie jo turėtas išlaidas rengiant atsiliepimą. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Varinukas“ 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė