Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-154-913/2021

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-29
Bylos Nr.: e2-154-913/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00738-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gasparavičienė
Ieškovas: O. J.
Atsakovas: G. A.
Advokatai: Darius Karvelis

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės

Civilinė byla Nr. e2-154-913/2021Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00738-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.3.1; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.2 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 29 d.Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant ieškovės O. J. atstovui advokatui Dariui Karveliui,

nedalyvaujant ieškovei O. J., atsakovui G. A. ir išvadą teikiančios institucijos atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. patikslintą ieškinį atsakovui G. A. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nepilnamečio sūnaus A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina O. J.; pakeisti 2010-12-02 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1301-266/2010 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. A. išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui A. A. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, minėtas lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti jo motinai O. J. bei priteisti iš atsakovo valstybei teisinės pagalbos bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo vaiko gimimo su atsakovu jokių santykių nepalaiko. G. A. visiškai nesidomi savo vaiku, jo nelanko. Nuo pat gimimo sūnus A. gyvena kartu su ieškove, jie gyvena socialiniame bute (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos tinkamos, kartu gyvena ieškovės sugyventinis G. G., jo nepilnametis sūnus V. G. bei ieškovės sūnus M. J., kuriam jau 18 metų, tačiau jis niekur nedirba ir nesimoko. Sūnus A. A. su tėvu nebendrauja visiškai, o tarp jos su sūnumi yra susiformavęs artimas ryšys, ji geriausiai gali pasirūpinti vaiku, todėl prašo sūnaus A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina O. J.. 2010-12-02 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1301-266/2010 iš atsakovo G. A. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui A. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur). Atsakovas išlaikymą moka, tačiau papildomai niekuo neprisideda prie vaiko išlaikymo. Šių lėšų nepakanka vaikui išlaikyti, todėl bandė tartis gražiuoju, kad jis padidintų išlaikymą, tačiau atsakovas atsisako tai padaryti, į mediaciją neatvyko. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo 10 metų. Tuo metu vaikui buvo 2 metai, o dabar jau 12 metų, todėl išlaidos maistui, drabužiams, kitiems jo poreikiams žymiai išaugo. Be to, per tą laiką žymiai išaugo kainos, todėl 58 Eur išlaikymas neatitinka vaiko interesų, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Sūnui A. A. 2020 m. lapkričio mėn. buvo nustatytas neįgalumas, teko pirkti brangius vaistus, dėl to jo poreikiai dar labiau išaugo. Sūnaus mėnesio poreikius šiuo metu sudaro 450 – 500 Eur. Tai minimalūs vaiko poreikiai. Sūnus turi sveikatos problemų, jam nustatytas vidutinis neįgalumas dėl jo psichinės būklės. Neįgalumo terminas – iki jam sukaks 18 metų. Dėl šių priežasčių jam reikalinga didesnė priežiūra. Teko pradėti pirkti vaistus, kurie mėnesiui kainuoja apie 50 Eur, tačiau kvitų šiuo metu ieškovė nėra išsaugojusi. Vaistai nekompensuojami. Perka ir vitaminus vaikui bei kitus vaistus, jei jis suserga, todėl visos išlaidos vaistams sudaro apie 70 Eur. Taip pat dažnai važiuoja pas gydytojus į Anykščius, todėl kelionės išlaidos pas gydytojus sudaro apie 20-30 Eur kas mėnesį. Pas psichologę sūnui A. rekomenduojama lankytis kuo dažniau, todėl ieškovė sūnų veždavo bent 3 kartus per mėnesį į Anykščių psichikos sveikatos centrą. Nuo to laiko kai kreipėsi į teismą, ieškovė atidžiau paskaičiavo išlaidas vaiko maistui ir mano, kad maistui reikia apie 5 Eur dienai (mėnesiui apie 150 Eur), kitos išlaidos lieka apytiksliai tokio paties dydžio. Drabužiai kainuoja po 30 Eur mėnesiui. Gyvena socialiniame būste, tačiau privalo jį išlaikyti, mokėti už elektrą, šildymą, vandenį ir kt. Mokesčiai gana dideli, vien už elektrą moka apie 40-45 Eur. Mokesčių vidurkis padalinus visiems asmenims apie 30 Eur vienam žmogui į mėnesį. Higienos priemonės 15 Eur, lavinimo priemonės 30 Eur. Kiekvieną dieną vaikui yra duodami dienpinigiai po 1,5 Eur, iš viso apie 45 Eur. Taip pat mokykloje organizuojamos įvairios išvykos, pramogos, susidaro dar apie 30 Eur suma. Taip pat būna nenumatytų išlaidų. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Ji dar pablogėjo nuo to laiko kai kreipėsi į teismą, nes nebegauna 600 Eur vienkartinės išmokos pandemijos padariniams sumažinti, 156 Eur mokymo priemonėms įsigyti ir 335 Eur kompensacijos malkoms. Ieškovė niekur nedirba, nes yra neįgali, gauna 231 Eur neįgalumo pašalpą. Sūnui M. buvo mokamas 29 Eur išlaikymas, tačiau jam ką tik sukako 18 m. ir jis išlaikymo nebegauna. Dar iš savivaldybės ieškovė gaudavo 300,69 Eur socialines išmokas vaikams, tačiau dabar jos jau 2 mėnesius sudaro 120 Eur dviem vaikams. Nors sugyventinio sūnus V. G. ir nėra ieškovės sūnus, tačiau ji tvarkė dokumentus dėl pašalpų, nes pats sugyventinis neraštingas ir negalėjo jų sutvarkyti. Taigi 120 Eur iš moka yra abiem vaikams, o A. yra skirta 60 Eur. Kompensacijų už butą ieškovė negauna, nes turi įsiskolinimų. Taigi paskutinius 2 mėnesius ieškovės pajamas sudaro 231 Eur neįgalumo išmoka, 60 Eur išmoka vaikui, 58 Eur tėvo išlaikymas A. (kurio kažkodėl jis nebemoka). Ieškovė papildomai prižiūri neįgalų žmogų, todėl šiek tiek užsidirba papildomai apie 150 Eur per mėnesį. Sugyventinis gauna 180 Eur išmoką, nes yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jokio nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, jog ieškovė yra neįgali, negali dirbti ir pagerinti savo turtinės padėties, o atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, daugiau išlaikytinių neturi, mano, kad atsakovas turėtų prisidėti didesniąją dalimi prie vaiko išlaikymo, todėl sūnui A. A. prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Darius Karvelis palaikė patikslintą ieškinį. Nurodė, kad patikslintas ieškinys yra pilnai pagrįstas, į bylą pateikti visi įrodymai, aktualūs ginčo išsprendimui, todėl prašo jį tenkinti, nustatyti nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą kartu su motina O. J. bei pakeisti 2010-12-02 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1301-266/2010 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. A. išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui A. A. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, minėtą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovui G. A. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalimi – procesinius dokumentus priėmė atsakovo darbovietės administracija (e. b. l.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį bei į patikslintą ieškinį, atitinkančio CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimus į posėdį išsiunčiant atsakovo darbovietės administracijai. Iš atsakovo prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl teismo posėdyje byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. Tarnybos specialistai apsilankė ieškovės šeimoje. O. J. nurodė, kad G. A. visiškai neprisideda prie sūnaus A. išlaikymo ir nesidomi jo ugdymu, lavinimu. Atsakovo tėvai taip pat nepadeda ieškovei išlaikyti nepilnamečio sūnaus. Pati ieškovė tėvų neturi, yra užaugusi vaikų namuose. Ieškovė su atsakovu gyveno kartu apie trejus metus ir susilaukė sūnaus A.. Atsakovui pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus ieškovė išsikraustė iš atsakovo, kai A. buvo šeši mėnesiai. Nuo to laiko atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, teikia tik teismo priteistą išlaikymą, kuris atskaičiuojamas nuo jo darbo užmokesčio. Ieškovė pasakojo, kad A. turi sveikatos problemų, jam neseniai nustatytas neįgalumas, taip pat Aidui yra palengvinta mokymosi programa. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi A., pilnamečiu sūnumi M. J., sugyventiniu G. G. ir jo nepilnamečiu sūnumi V. G. gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi susikaupusią skolą už komunalinius mokesčius. Nepilnametis A. turi atskirą kambarį, kuriame gyvena kartu su V. G.. Su atsakovu Tarnybos specialistams susisiekti nepavyko. Tarnyba, rinkdama duomenis išvadai, nustatė, kad ieškovė nedirba, gauna neįgalumo pensiją, jai nustatytas 35 proc. darbingumas. Iš SPIS sistemos duomenų matyti, kad ieškovė neturi daugiau nepilnamečių vaikų. NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovas G. A. yra darbingas, daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. Tarnybos nuomone, konkrečiu atveju nustatant teiktino išlaikymo dydį reikia įvertinti nepilnamečio A. A. poreikius, jo sveikatos būklę (nustatytas vidutinis neįgalumo dydis) ir abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y., kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi daugiau nepilnamečių vaikų, ieškovei yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, atsakovas yra darbingas, taip pat įvertinti tai, kad ieškovei tenka pareiga rūpintis kasdieniais nepilnamečio A. A. poreikiais, kuris turi sveikatos sutrikimų ir jam yra nustatytas neįgalumas. Todėl Tarnyba teikia išvadą, kad ieškovės O. J. pareikšti reikalavimai atsakovui G. A. dėl nepilnamečio A. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina O. J., konkrečios tėvo, atsakovo G. A. ir nepilnamečio A. A. bendravimo tvarkos nenustatymas ir dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. A. padidinimo iki 200 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį, minėtą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepažeidžia geriausių nepilnamečio A. A. teisių ir jo teisėtų interesų. Prašoma priteisti išlaikymo suma būtų pakankama, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai.

Šalies argumentai

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo be išvadą teikiančios institucijos atstovo nedalyvavimo. Atsižvelgiant į gautą prašymą, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusio A. A. tėvai yra ieškovė O. J. ir atsakovas G. A. (e. b. l.). Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1301-266/2010 dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo G. A. priteistas išlaikymas sūnui A. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) (e. b. l.). A. A. nuo 2020-11-18 yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, neįgalumo terminas iki 2026-07-03, diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Iš į bylą pateikto SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad A. A. yra paskirta šalpos neįgalumo pensija nuo 2020-11-16, kurios dydis 210 Eur, taip pat A. A. 2020-12-01 buvo išmokėta vienkartinė 200,00 Eur išmoka, skirta socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (e. b. l.). Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos sutrikimų, jam yra nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, pritaikyta ugdymosi programa, jo intelektiniai gebėjimai yra lengvo protinio atsilikimo lygio (e. b. l.).

8. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie save bei apie gaunamas pajamas. Be nepilnamečio sūnaus A., ieškovė turi sūnų M. J., kuriam (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų ir jis tapo pilnamečiu. Todėl dalis ieškovės gaunamų pajamų, laikotarpiu iki sūnui M. suėjo 18 metų, buvo skirtos ir šiam vaikui. Ieškovė yra bedarbė. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovei O. J. neterminuotai nustatytas 65 proc. netektas darbingumas, kurio priežastis invalidumas nuo vaikystės, diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie pajamas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėtos iš viso 2815,71 Eur išmokos, kurias sudarė išmoka vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti, vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, šildymo išlaidų kompensacija (e. b. l.). Iš VSDFV Utenos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovės gaunama šalpos neįgalumo pensija sudaro 231,00 Eur, 2020-08-04 ieškovei buvo išmokėta vienkartinė 200,00 Eur išmoka, skirta socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams (e. b. l.). Atsakovo G. A. darbovietė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Swedbank banke kas mėnesį perveda alimentus, kurių dydis 58,00 Eur (e. b. l.). Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020-11-26 Pažymos apie pajamas matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovei buvo išmokėta 472,83 Eur išmokų, kurias sudaro išmoka vaikui (už A. A., V. G. ir M. J. iki jam suėjo 18 metų) (e. b. l.). Ieškovė gyvena socialiniame būste, už kurį turi mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas (e. b. l.). Iš į bylą pateiktų SPIS sistemos duomenų matyti, kad kartu su ieškove be dviejų ieškovės vaikų M. ir A., gyvena jos sugyventinis G. G. ir jo nepilnametis sūnus V. G. (e. b. l.).

9. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Teismui savo iniciatyva užklausus viešuosius registrus, nustatyta, kad atsakovas nuo 2015 m. dirba Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 1085,50 Eur, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra, antstolių informacinė sistema patvirtina, kad jokie išieškojimai iš atsakovo nėra vykdomi, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, be nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamasis namas su ūkio pastatais, atsakovas 2020-01-31 įsigijo žemės sklypo dalį ir butą su pagalbiniais ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriems yra įregistruota hipoteka (e. b. l.). Teismui nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų.

10. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių bei jos atstovo paaiškinimų, nepilnametis šalių sūnus A. A. nuo gimimo gyvena su ieškove, o atsakovas sūnumis nesirūpina, su sūnumi nebendrauja, sūnus tėvo nepažįsta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas visiškai.

11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

12. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

14. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 10 metų, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo įsakymo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 57,92 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių sūnui jau yra 12 metų, jis lanko mokyklą, tačiau dėl turimų sveikatos problemų mokosi pagal palengvintą mokymosi programą. Be to, per 10 metų pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis po 57,92 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės.

16. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie vieno mėnesio A. A. poreikius, kurie sudaro apie 470 Eur. Sudarytoje lentelėje nurodyta, kad maistas sudaro 150 Eur (5 Eur dienai), vaistai, vitaminai sudaro 70 Eur, drabužiai, avalynė 30 Eur, mokesčiai (šildymas, elektra ir kt.) 30 Eur, higienos priemonės 15 Eur, mokslo, lavinimosi priemonės 30 Eur, dienpinigiai 45 Eur (1,5 Eur dienai), pramogos, išvykos mokykloje ir namuose 30 Eur, nenumatytos išlaidos 20 Eur, kelionės pas gydytojus išlaidos 50 Eur.

17. Šiais ieškovės nurodytais skaičiavimais teismas neturi pagrindo netikėti. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

18. Šalių vaikas gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas nuo sūnaus auginimo yra nusišalinęs, dėl ko visa sūnaus išlaikymo ir auginimo našta tenka vien tik ieškovei.

19. Ieškovė prašo padidinti nepilnamečiui vaikui teismo priteistą išlaikymo dydį iki 200,00 Eur. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog šalių sūnui per mėnesį yra reikalinga 470 Eur išlaikymo suma. Pažymėtina, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, ieškovės nurodoma suma vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui yra objektyviai būtina. Ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų (kuris nuo 2021-01-01 yra 642 Eur neatskaičius mokesčių), yra teisingas, protingas ir sąžiningas. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

20. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

21. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė iki 2020-12-31 gaudavo 60 Eur dydžio išmoką už sūnų A., o nuo 2021-01-01 ši išmoka sieks 70 Eur, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių sūnaus poreikių tenkinimui šiuo atveju abu tėvai turi skirti 400 Eur (470 Eur – 70 Eur) išlaikymą per mėnesį.

22. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovės ir atsakovo turtinė bei finansinė padėtis yra išdėstyta šio sprendimo 8 bei 9 punktuose. Atsakovas apie bylos iškėlimą ir ieškovės reikalavimus neabejotinai žino, tačiau civilinės bylos nagrinėjime pasirinko pasyvų dalyvavimą. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

24. Įvertinus šalių turtinę padėtį, bei galimybę dirbti ir užsidirbti (ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), įvertinus, kad apie kitus atsakovo išlaikytinius asmenis duomenų nėra, į tai, kad atsakovo gaunamų pajamų dydis yra didesnis už ieškovės gaunamas pajams, įvertinus, kad pati ieškovė yra iš esmės išlaikoma valstybės, o atsakovas dirba, bei iš esmės atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiu šalių sūnumi išimtinai rūpinasi viena ieškovė, nes atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, manytina, kad prašoma priteisti sūnaus išlaikymui 200,00 Eur suma yra pagrįsta. Įvertinus tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas – pakeistinas Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1301-266/2010 priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui A. A. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. spalio 5 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis); nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė O. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

25. Vertinant nustatytus specialiuosius A. A. poreikius dėl jam nustatyto vidutinio neįgalumo, teismas sprendžia, jog šių specialių poreikių patenkinimui jam yra mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri ir padengia jo padidėjusius poreikius dėl neįgalumo. Todėl teismas padidėjusius vaiko poreikius vertino neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, kadangi kaip jau nurodyta, šių specialių A. A. poreikių patenkinimas yra dengiamas papildomai mokant jam šalpos neįgalumo pensiją.

26. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

27. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

28. Byloje yra 2019 m. gruodžio 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei O. J. šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l.). 2020 m. gruodžio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ ieškovei O. J. antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. A. dydžio pakeitimo pratęstas iki 2021-11-30 (e. b. l.). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta 2021-01-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad šioje byloje už ieškovei O. J. suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 288,94 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l.). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina – 288,94 Eur už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

29. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.) ir 54,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 200,00 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc. = 54,00 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 129,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

30. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 9,52 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1301-266/2010 iš G. A. priteisto A. A. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-10-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei vaiko atstovei – motinai O. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 9,52 Eur (devynis eurus 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso – 138,52 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 52 ct). Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 288,94 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 94 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė