- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 2-242-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00278-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. sausio 19 d. gautas Klaipėdos apygardos teismo persiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu patenkinus Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Neįgaliųjų integracija“ įpareigota atlaisvinti valstybinę žemę (477,85 kv. m): pašalinti įrengtus želdinius, betono trinkeles, stoginę, teritoriją juosiančią tvorą (surenkamus vartus). Pagal minėtą teismo sprendimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdęs antstolis Aleksandras Selezniovas 2020 m. spalio 6 d. raštu informavo, kad vykdomoji byla Nr. 0010/20/02318 2020 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S1e-92335 užbaigta, o vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. raštu kreipėsi į nemokumo administratorę apie minėtu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymą, tačiau nemokumo administratorė jokios informacijos nesuteikė. Nacionalinė žemės tarnyba prašo įtraukti ją į bylą suinteresuotu asmeniu, tam, kad galėtų išsiaiškinti, ar nemokumo administratorė vykdo teismo sprendimą ir ar yra inicijuoti darbai (pavyzdžiui, patvirtinta administravimo išlaidų sąmata susijusi su darbais) atitinkantys sprendimo rezoliucinę dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino Nacionalinės žemės tarnybos prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įpareigojo nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Prokesa“ iki 2023 m. sausio 25 d. teismui pateikti kokių veiksmų ėmėsi, gavusi antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. spalio 6 d. raštą Nr. S1g-5671, kuriame nurodyta, kad vykdomoji byla užbaigta, kokius veiksmus atliko gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gruodžio 7 d. raštą dėl vykdomosios bylos eigos, t. y. kokius priėmė sprendimus, atliko veiksmus susijusius su minėto teismo sprendimo vykdymu, ir ar yra įvykdytas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-103-328/2019.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prašo ją įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, tam, jog ji galėtų gauti informaciją apie sprendimo vykdymą. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Nacionalinė žemės tarnyba, būdama suinteresuota sprendimo įvykdymu, turi teisę ir pareigą bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi ir kreiptis į administratorių dėl informacijos pateikimo.
4. Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas pateikti informaciją dėl vykdytino teismo sprendimo nėra turtinis. Sprendimo vykdymą reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. Iškėlus bankroto bylą, kaip minėta, nemokumo administratorė turi pareigą spręsti dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Nacionalinei žemės tarnybai prašyme nurodžius, kad ji turi būti įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, tam, jog galėtų gauti informaciją apie sprendimo vykdymą, nėra teisinio pagrindo Nacionalinę žemės tarnybą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų. Todėl teismas jos prašymo netenkino.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo vykdymą / įvykdymą, sprendžiant klausimą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos, bylos teisingam išsprendimui reikalingi papildomi duomenys, susiję su minėto teismo sprendimo įvykdymu, t. y. kokių veiksmų ėmėsi nemokumo administratorė, gavusi antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. spalio 6 d. raštą Nr. S1g-5671, kuriame nurodyta, kad vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, bei kokius veiksmus atliko gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gruodžio 7 d. raštą dėl vykdomosios bylos eigos, kokius priėmė sprendimus, atliko veiksmus susijusius su minėto teismo sprendimo vykdymu, kreditorių susirinkimas, ir ar yra įvykdytas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-103-328/2019, kuris paliktas Klaipėdos apygardos teismo galioti ir įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 5 d. (civilinė byla Nr. e2A-1553-777/2019). Teismas skyrė terminą nemokumo administratorei reikalaujamiems duomenims pateikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta netenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir klausimą išspręsti iš esmės – Nacionalinės žemės tarnybos prašymą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo atsakovė yra įpareigota atlaisvinti valstybinę žemę, atsakovė nevykdo. Priimta nutartimi teismas nepagrįstai apribojo teisę Nacionalinei žemės tarnybai dalyvauti atsakovės bankroto byloje ir turėti teisę: 1) skųsti atsakovės administratorės veiksmus ar neveikimą; 2) reikalauti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (nes jis dėl Nacionalinei žemės tarnybai neaiškių priežasčių nevykdomas); 3) gauti visą informaciją ir duomenis susijusius su Nacionalinei žemės tarnybai patikėjimo teise valdomo žemės sklypo atlaisvinimu ar neatlaisvinimu; 4) atsižvelgti į atsakovės byloje esančius duomenis ir aplinkybes, rinktis teisėtus, savo teisėtų interesų, gynybos būdus.
6.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų būti įtraukta į bylą vien dėl to, jog galėtų gauti informaciją apie įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė ir kitus, suinteresuotumo atsakovės bankroto byla, pagrindus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai ignoravo, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą nutartį.
6.3. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo metu Nacionalinei žemės tarnybai paaiškėjo, jog atsakovė ne tik nevykdo įsiteisėjusio sprendimo, tačiau pirmosios instancijos teismas yra patvirtinęs galutinę ataskaitą, taip pat bankroto byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė vykdytų įsiteisėjusį sprendimą.
6.4. Bankroto bylose teismas yra aktyvus, todėl skundžiama nutartimi užkirto kelią Nacionalinei žemės tarnybai dalyvauti bankroto byloje bei išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su įsiteisėjusios teismo sprendimo nevykdymu.
6.5. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovė ir jos administratorė privalėjo dėti maksimalias pastangas tam, kad įsiteisėjusio sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas atsakovės bankroto byloje. Tuo atveju jei atsakovė nepagrįstai nevykdo sprendimo, Nacionalinė žemės tarnyba, būdama bankroto bylos šalimi, galėtų įgyvendinti savo teises ir taip padėtų užkirsti kelią ateityje galimiems kilti ginčams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą.
10. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai.
11. Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019 54 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.
14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, galimų sukeliamų teisinių padarinių apeliantui neįžvelgė. Teismas nurodė, kad apeliantė siekia būti įtraukta į bylą iš esmės vienu pagrindu – siekdama gauti informaciją apie tai, kodėl jos naudai priimtas teismo sprendimas nėra vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
15. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010 ir kt.), laikytina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, turintys pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla turi plačias teises ginti savo turtinius interesus. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiami bankrutuojančios įmonės turtiniai klausimai, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą turintys pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
16. Susipažinus su byloje pateiktu apeliantės prašymu ir jo priedais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu patenkinus Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį, BUAB „Neįgaliųjų integracija“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įpareigota atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, atlaisvinti valstybinę žemę (477,85 kv. m): pašalinti įrengtus želdinius, betono trinkeles, stoginę, teritoriją juosiančią tvorą (surenkamus vartus). Pagal minėtą teismo sprendimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdęs antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdomosios bylos Nr. 0010/20/02318), 2020 m. spalio 6 d. raštu informavo, kad vykdomoji byla Nr. 0010/20/02318 2020 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S1e-92335 užbaigta, o vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių bankroto procesui keliamų tikslų – tenkinti kreditorių reikalavimus, būtina užtikrinti, jog kreditoriai turėtų galimybę laiku pareikšti turtinius reikalavimus bankroto byloje. Bankroto procese nėra numatyta galimybė trečiajam asmeniui įstoti į bylą turint tik nematerialaus pobūdžio reikalavimą. Nagrinėjamo ginčo atveju Nacionalinė žemės tarnyba jokio turtinio reikalavimo atsakovei BUAB „Neįgaliųjų integracija“ neturi.
18. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byloje yra gautas teismo išreikalautas paaiškinimas dėl teismo sprendimo vykdymo aplinkybių, kuriame nemokumo administratorė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba į ją nesikreipė. Šie nemokumo administratorės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba pateikė įrodymus, kad su raštu kreipėsi į nemokumo administratorės atstovą K. S. Ir nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nemokumo administratorės teiginiais, kad užbaigus vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą perdavus teismui, pasibaigia ir atsakovės pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su nemokumo administratorės teigimu, jog apeliantė elgėsi gana pasyviai ir daugiau nei dvejus metus tinkamai nesirūpino, kad jos naudai priimtas teismo sprendimas būtų kaip įmanoma greičiau įvykdytas. Minėta, kad atsakovė buvo įpareigota atlikti veiksmus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
19. Vertinant apeliantės argumentus pasakytina, kad vien apeliantės prašyme įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nurodoma aplinkybė, jog jos naudai yra priimtas teismo sprendimas, kuris bankrutavusios bendrovės galimai nėra tinkamai vykdomas (nors šiuo metu nėra byloje jokios informacijos apie galimas jo (ne)vykdymo priežastis), nesudaro prielaidų pripažinti, jog bankroto procedūrų vykdymas gali turėti įtakos apeliantės teisinei padėčiai ir / ar pažeisti kurią nors teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės būtent jos teisėms ir (ar) pareigoms. Konstatuotina, kad vien apeliantės suinteresuotumas dalyvauti nagrinėjamos bylos procese gaunant tam tikrą informaciją apie bankroto procedūrų vykdymo eigą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jos trečiuoju asmeniu byloje, kurioje yra vykdomos atsakovės bankroto procedūros.
20. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl įmonės pabaigos, kadangi teismo sprendime minimame valstybinio žemės sklypo dalyje esančių atliekų (taršos) sutvarkymo atsakomybė tenka ir bankrutavusios bendrovės nemokumo administratorei, ir byloje, be kita ko, nesant duomenų, ar administratorė pateikė Aplinkos apsaugos inspekcijai visus duomenis apie atsakovės visas veiklos vykdymo vietas, šiuo atveju dėl aplinkybių nustatytų minėtame teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendime, kuriuo patenkinus Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį, UAB „Neįgaliųjų integracija“ įpareigota už įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, atlaisvinti valstybinę žemę (477,85 kv. m): pašalinti įrengtus želdinius, betono trinkeles, stoginę, teritoriją juosiančią tvorą (surenkamus vartus), byloje reikalingi papildomi duomenys. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, ar nurodytos aplinkybės galėjo, gali turėti įtakos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. spalio 21 d. išduotai pažymai Nr. AD5-20699, kuria patvirtinta, kad inspekcija BUAB „Neįgaliųjų integracija“ pretenzijų neturi.
21. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad nemokumo administratorė nepagrįstai neįvykdyto teismo sprendimo atsakomybę perkelia Nacionalinei žemės tarnybai vien dėl to, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2020 m. spalio 6 d. patvarkymą Nr. Sle-92335, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0010/20/02318 ir vykdomąjį dokumentą Nr. e2-103-328/2019 persiuntė teismui, išsiuntė ir nemokumo administratorei. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nėra žinoma, ar bendrovės kreditoriams yra žinomos aplinkybės dėl priimto ir neįvykdyto Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo, o šios aplinkybės gali turėti tiesioginės įtakos kreditorinių reikalavimų apimčiai.
22. Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, pripažintina, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti apeliantę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
23. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į teisminį procesą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.