- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- e2-103-328/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10543-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 2.4.3.1Turto patikėjimo teisės subjektai, jos turinys ir atsiradimo pagrindai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašo įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę: pašalinti įrengtus želdinius, betono trinkeles, stoginę, visą teritoriją juosiančią tvorą (surenkamus vartus) ir gyvatvorę.
Ieškovė nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teritorinių padalinių darbuotojai, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu yra tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas planinę žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2016 m. lapkričio 3 d. atliko valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia 0,0786 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso atsakovei, atliko žemės naudojimo patikrinimą ir 2016 m. lapkričio 4 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-140-(14.13.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad už žemės sklypo ribų (prie (duomenys neskelbtini) g.), valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, betoninės trinkelės, stoginė. Visą teritoriją juosia tvora (su surenkamais vartais) ir gyvatvorė. Ieškovė nurodė, jog atsakovė savavališkai naudoja apie 0,0478 ha valstybinės žemės. Pastebėjo, jog atsakovė buvo informuota apie planuojamą patikrinimą, tačiau bendrovė jame nedalyvavo. Ieškovė 2016 m. lapkričio 8 d. raštu informavo atsakovę apie atlikto patikrinimo rezultatus bei nurodė atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę iki 2017 m. sausio 9 d., informuodama, kad gera valia neatlaisvinus valstybinės žemės bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau atsakovė gera valia žemės sklypo neatlaisvino. Nurodė, jog gavusi iš atsakovės informaciją apie tai, kad valstybinę žemę greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), aptvėrė ne atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ankstesnė žemės sklypo savininkė bei į tai, kad atsakovė, pasikeitus jos buveinės adresui, negavo NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštų dėl prašymo atlaisvinti valstybinę žemę, pratęsė atsakovei terminą iki 2017 m. gegužės 31 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. birželio 29 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, jog valstybinė žemė neatlaisvinta.
Ieškovė pažymėjo, jog valstybinės žemės sklypas, kuriuo savavališkai naudojasi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra suformuotas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, valstybinės žemės patikėtinis nėra davęs leidimo nesuformuotame žemės sklype sodinti želdinius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gera valia nesutiko atlaisvinti savavališkai užimtos valstybinės žemės, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nurodė, jog ieškovei, vienai iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų, suteikta teisė kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą - atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.
Atsakovė nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė savavališkai naudojasi 0,0478 ha valstybinės žemės sklypu. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu teigia, kad stoginė, tvora, trinkelės ir kt. užfiksuoti ieškovės 2017 m. sausio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte yra ne ant privačios žemės sklypo, o yra ant valstybinio žemės sklypo, nenurodė, kokiu būdu bei pagrindu nustatė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog ieškovė nepaaiškino, kokiu pagrindu yra tvirtinama, jog žemės sklypo dalis, ant kurio stovi atsakovei priklausanti stoginė, tvora ir kt. yra valstybinė žemė. Nurodė, jog ieškovė gina pažeistas teises į daiktą/žemės sklypą, kurio nėra, kuris neegzistuoja. Mano, jog ieškovė turėtų patikslinti, kodėl būtent dabar prašo atlaisvinti už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų esančią žemę (jei tos ribos yra peržengtos), kodėl nuo 1994 m., kada buvo pastatytas pastatas ir kiti objektai, ieškovė nesiėmė veiksmų sklypui atlaisvinti, nekonstatavo, jog yra/buvo nuo 1994 m. pažeidžiamos ieškovės teisės. Nurodė, jog atsakovė žemės sklypą kartu su stogine, tvora, želdiniais, trinkelėmis ir kt. įsigijo 2013 m. gegužės 28 d. Buvusi turto savininkė neinformavo apie tai, kad dalis žemės sklypo teritorijos, aptvertos tvora, nėra perleidžiama pirkimo – pardavimo sutartimi, jog stoginė, tvora, želdiniai galimai stovi ne privačiame perleidžiamame žemės sklype. Nurodė, jog visa kvartalo linija, einanti (duomenys neskelbtini) gatve, yra pastatyta tokiu principu, kaip suformuotas atsakovės žemės sklypas, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleidžiamas ne visas žemės sklypas. Papildomai nurodė, jog atsakovės žemės sklype esantis pastatas naudojamas kaip poilsio namai, kuriuose bendrovės darbuotojai priima miesto svečius. Sklypo dalis, kurį ieškinyje nurodė ieškovė, ir ant kurio yra tvora, stoginė ir kt., yra būtina vykdant svečių apgyvendinimo veiklą ir sukuriant darbo vietas.
Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
Atsiliepime nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), stovi ant 0,786 ha registruoto žemės sklypo, kurio ribos pavaizduotos žemėlapyje. Pažymėjo, jog oficialiuose kadastro žemėlapiuose matyti, jog teritorijos ruože tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) pusę, aiškiai pažymėtas faktinis užstatymas, atitinkantis ieškovės teiginius ir pateiktas fotonuotraukas dėl atsakovės stoginės.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė ieškinį tenkinti, įpareigoti atsakovę pašalinti valstybinėje žemėje esančius pažeidus. Pabrėžė, jog atsakovė įgijusi nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, įgijo ne tik teises, bet ir pareigas, taigi įgijo pareigą nustatytus užimtoje valstybinėje žemėje pažeidimus, kompetentingoms institucijoms prašant ir reikalaujant, juos pašalinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog pirko žemės sklypą su želdiniais ir statiniais. Supranta, kad sklypo dalis priklauso ne atsakovei. Nesupranta, kodėl savivaldybė ilgą laiką nereikalavo atlaisvinti žemės, pažeidimo nematė. Prašo sprendimą atidėti 3-4 mėnesiams iki bus suformuoti sklypai ir išsispręs ta problema, arba įmonė nusipirks papildomą sklypą, arba jei kas kitas įsigis.
Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovas su ieškiniu sutiko. Paaiškino, jo šioje situacijoje, atsakovė bando suklaidinti teismą. Atsakovė įsigijo apie 8 arų dydžio žemės sklypą. Bet taip pat prisijungė apie 4 arus – tvoros dalį perkėlė arčiau gatvės ir tvoros perimetrą apsodino augalais. Nurodė, jog pagal byloje pateiktus duomenis matosi, kad toje dalyje (4 arai) į gatvės pusę, esančios tarp registruoto žemės sklypo ir gatvės ribos, papildomai pasodinta gyvatvorė, įrengta tvora, trinkelės suklotos, kiti želdiniai susodinti. Patvirtino, jog savivaldybė pradėjo planuoti gatvės praplėtimą pagal pačių gyventojų prašymą. Paaiškino, jog savivaldybė pradėjo planuoti, plėsti (duomenys neskelbtini) plentą, numatyti dubliuojančią gatvę, kad gyventojai galėtų patogiai važinėti. Ieškovė, gavusi pranešimą, atliko tyrimą ir nustatė faktus. Papildomai paaiškino, jog neketinama suformuoti sklypus pardavimui, aplinkybės nepasikeitė. Prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso 0,0786 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v.) ir pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23-24, 155-158, t. I; b. l. 13-14, t. II) pagal 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. l. 104-111, t. I). 2016 m. lapkričio 4 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-140-(14.13.78.) (priedai – situacijos schema, fotolentelė, kontrolinis klausimynas), patikrinus suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, jog savavališkai užimta valstybinė žemė – už žemės sklypo ribų (prie (duomenys neskelbtini) g.) valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, trinkelės, stoginė, visą teritoriją juosia tvora (su rakinamais vartais) ir gyvatvorė; nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio pažeidimas (el. b. l. 5-11, t. I; b. l. 2-5, t. II). Iš byloje pateiktos matavimų schemos (naudojama valstybinė žemė) M 1:200 matyti, jog atsakovė naudoja 477,85 kv. m. ploto teritoriją, esančią už suformuoto žemės sklypo ribos (el. b. l. 8, t. I). Byloje pateiktoje 2016 m. lapkričio 3 d. fotofiksacijoje matyti, jog yra pastatyta tvora (su vartais), gyvatvorė, stoginė, įrengta danga (trinkelės) (el. b. l. 7). Apie atlikto patikrinimo rezultatus (nustatyta, jog už žemės sklypo ribų ((duomenys neskelbtini) pusėje) yra naudojama valstybinė žemė, t. y. įrengta gyvatvorė, įvažiavimas (trinkelės), rakinami vartai, stoginė; žemės sklype nėra laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimų) atsakovė informuota 2016 m. lapkričio 8 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštu, prašoma iki 2017 m. sausio 9 d. pašalinti pažeidimus (el. b. l. 14, t. I). 2017 m. sausio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-7-(14.13.73.) nurodoma, jog pažeidimai nėra pašalinti (el. b. l. 15-17, t. I). NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. raštu terminas atlaisvinti valstybinę žemę greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinant iš jos tvorą, gyvatvorę, plyteles ir pavėsinę pratęstas iki 2017 m. gegužės 31 d. (el. b. l. 27, t. I). 2017 m. birželio 29 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-82-(14.13.73.) nurodoma, jog atliktus pakartotinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog žemės sklypo savininkas į raginimus atlaisvinti savavališkai naudojamą valstybinę žemę nereaguoja; iš atliktos fotofiksacijos matyti įrengta tvora (su vartais), želdiniai, trinkelės (el. b. l. 19-21).
Byloje pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos (el. b. l. 159,160, t. I), kuriose matyti inžinerinis statinys ((duomenys neskelbtini) gatvė), atsakovei nuosavybės teise priklausantis suformuotas žemės sklypas (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris į (duomenys neskelbtini) pusę ribojasi su valstybine žeme, už sklypo ribos žemėlapyje yra pažymėtas statinys.
Dėl ieškinio reikalavimų
Ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, nuosavybės teisės objektą (žemės sklypas), aplinkybę, jog ieškovė siekia pašalinti kliūtis, trukdančias jai naudotis žemės sklypu, dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo spręstina CK 4.98 straipsnio pagrindu, t. y. ieškovė reiškia negatorinį ieškinį.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
Nagrinėjamu atveju, byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), į vakarus link (duomenys neskelbtini)gatvės pusės ribojasi su nesuformuotu ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotu žemės sklypu. Atsakovė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Byloje pateiktų įrodymų visuma (Žemės naudojimo patikrinimo aktai, NŽT ir atsakovės susirašinėjimo dokumentai, kadastro žemėlapio ištraukos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir kt.) patvirtina, jog žemės sklypas link (duomenys neskelbtini)gatvės pusės, su kuriuo ribojasi atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo dalis tarp inžinerinio statinio – (duomenys neskelbtini)gatvės ir atsakovės sklypo), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nurodytą aplinkybę (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo subjektas. Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisę reikšti negatorinį ieškinį (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 11 dalis).
Byloje pateikti įrodymai (Žemės naudojimo patikrinimo aktai, kadastro žemėlapio ištraukos ir kt.) patvirtina, jog valstybinėje žemėje yra įrengti želdiniai, trinkelės, stoginė, visą teritoriją juosia tvora (su rakinamais vartais) ir gyvatvorė (el. b. l. 5-11, 14, 15-17, 19-21, t. I). Iš byloje pateiktos situacijos schemos nustatyta, jog atsakovė naudojasi 477,85 kv. m. valstybinės žemės sklypu (el. b. l. 8, t. I). Atsakovė, nesutikdama su nurodytu užimamos valstybinės žemės sklypo plotu, įrodymų, patvirtinančių atsakovės poziciją, nepateikė, duomenų, sudarančių pagrindą abejoti byloje pateikta situacijos schema, viešojo registro duomenimis bei kadastro žemėlapių ištraukomis, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Priešingai, iš byloje pateikto atsakovės 2017 m. vasario 6 d. (el. b. l. 25, t. I) rašto turinio matyti, jog atsakovė neginčijo ieškovės nustatytų pažeidimų, rėmėsi aplinkybe, jog įsigydama turtą apie pažeidimus duomenų neturėjo, o 2017 m. kovo 22 d. (el. b. l. 26, t. I) rašte ieškovei atsakovė nurodė, jog pripažįsta, kad yra apsitvėrusi didesnį žemės plotą, nei jai priklauso, tačiau vėl rėmėsi aplinkybe, jog tai buvo padaryta ankstesnio savininko. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog želdiniai, trinkelės, stoginė, tvora (su vartais) ir gyvatvorė buvo įrengti teisėtai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog savininko teisės yra pažeistos. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog pažeidimai nebuvo nustatyti daugiau nei dvidešimt metų nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi nepaneigia savininko teisės kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-537/2008).
Pagrindinis šalies įstatymas įtvirtina, jog nuosavybė neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia, jog yra garantuojama įstatyminė subjektinių nuosavybės teisių apsauga. Subjektinė nuosavybės teisė paprastai apibūdinama kaip įstatymų saugoma savininko galimybė savo nuožiūra ir interesais valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, tačiau savininkas negali peržengti įstatymų nustatytų ribų, varžyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimas). Minėta Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia ir tai, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Tačiau nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta ar reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (CK 4.93 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė be teisinio pagrindo naudoja 477,85 kv. m. ploto valstybinės žemė sklypą, nustatytų pažeidimų iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepašalino. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), apjuostas tvora su vartais, įrengtos trinkelės bei želdiniai, iki atsakovė nuosavybės teise įgijo turtą, nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovės pareigos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, kadangi šie pažeidimai buvo nustatyti laikotarpiu, kai žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, stoginės, trinkelių, tvoros ir želdinių įrengimo momento, neįrodė aplinkybės, kada šie buvo įrengti, be to, atsakovė pripažino, jog yra apsitvėrusi didesnio, nei jai priklauso, ploto žemės sklypą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 4.37 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis).
Atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimą 3-4 mėnesiams iki bus suformuotas žemės sklypas negali būti tenkinamas, kadangi toks prašymas nėra pagrįstas, be to, tokios galimybės nenumato civilinio proceso įstatymas (Civilinio proceso kodekso 269 straipsnis). Kiti atsakovės argumentai (dėl užimto valstybinio žemės sklypo naudojimo įmonės veiklai vykdyti, valstybinio žemės sklypo suformavimo) neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).
Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais išaiškinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikalauti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę pašalinant joje įrengtus tvorą su vartais, trinkeles, stoginę, želdinius (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis).
Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalis numato, jog savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, byloje pateikti įrodymai patvirtina nuosavybės teisės pažeidimo faktą, ieškovės teisę reikalauti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Tačiau įvertinus Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtintą želdinių sąvoką (želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai), bei aplinkybę, jog gyvatvorė – tai tvora iš augančių medžių ar krūmų, pripažintina nesant tikslinga sprendime gyvatvorę išskirti atskirai iš kitų želdinių kategorijos, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų į (duomenys neskelbtini)pusę, užimtą valstybinę žemę (477,85 kv. m.): pašalinti įrengtus želdinius, betono trinkeles, stoginę, teritoriją juosiančią tvorą (surenkamus vartus) (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio pareiškimą atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovės. Už ieškinio pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas (redakcija, galiojusi ieškinio pareiškimo teismui (2017 m. rugpjūčio 2 d.) dieną), 7 dalis), kuris ieškinį tenkinus, priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), per 1 (vieną) mėnesį teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę (477,85 kv. m.): pašalinti įrengtus želdinius, betono trinkeles, stoginę, teritoriją juosiančią tvorą (surenkamus vartus).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų ) žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.