- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-24463-808/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19571-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. A. pateikė teismui pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po brolio I. A. mirties, priimti. Pareiškėjas nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jis neturi teisinio išsilavinimo ir niekada nebuvo susidūręs su panašia situacija. Paaiškino, jog palikėjui priklausė ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kita buto dalis priklauso pareiškėjui, pastarasis minimame bute gyvena, todėl manė, jog palikimas pereis pareiškėjui savaime. Apie būtinybę priimti palikimą pareiškėjas sužinojo tik tuomet, kai susimąstė apie savo palikimą. Pasikonsultavęs su teisininku, pareiškėjas suprato, jog yra nesutvarkytas brolio palikimo priėmimo klausimas, todėl pareiškėjas nedelsiant kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašymo tenkinimui neprieštaraus, jei bus nustatytas pagrindas terminui atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas I. A. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Mirusiojo brolis yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad palikėjui priklausė ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po I. A. mirties palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjas taip pat praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai, patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusiojo turtą. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo. Pareiškėjas nurodė, kad palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė dėl žinių stokos, t. y. manė, kad palikimas turi pereiti jam savaime, tačiau pasikonsultavęs su teisininku, nedelsdamas ėmėsi veiksmų. Teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – teisinių žinių stoka, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą brolio I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.