Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei , Rūtai Baltušninkaitei, Laimai Grėbliūnienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, Dariui Jakučiui, gynėjams advokatams Algiui Girdučiui Šalavkai,Jonui Gintautui Valivoniui, Reginai Šeperienei, nukentėjusiosioms A. B., D. B., jų atstovui advokatui Antanui Pliaugai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

JOLANTA GRIGARAVIČIŪTĖ, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, turi mažametį vaiką, į kurį apribotos motinystės teisės, nesimokanti ir nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, -

- kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 140 str. 1 d.

DARIUS GAVUTIS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -

kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 1d., 178str.1d. ir 214str.1d.

MARTYNAS TAURASEVIČIUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2007-04-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo už nusikaltimą, numatytą` LR BK 178 str. 2d., laisvės apribojimu 6 mėnesiams 2) 2008-01-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2009-04-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo už nusikaltimus, numatytus LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 4) 2009-10-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, teistumai neišnykę –

kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str.1d., 178 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. G. 2010m. birželio mėn. laikotarpyje nuo 15 dienos 22,00 val. iki 16 dienos 01,00val. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, H. B. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su R. V. metu, bendrais veiksmais su D. G. ir M. T., tyčia suduodama jam rankomis ir kojomis ne mažiau dešimt smūgių į nugarą, šonus, užpakalį, kojas, rankas, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamoji J. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Kaltinamieji D. G. ir M. T. 2010m. birželio mėn. laikotarpyje nuo 15 dienos 22,00 val. iki 16 dienos 01,00val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, H. B. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su R. V. metu, bendrais veiksmais ir su J. G. tyčia, suduodami jam rankomis ir kojomis ne mažiau dešimt smūgių į nugarą, šonus, užpakalį, kojas, rankas, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, ir sukėlė jam fizinį skausmą, po ko bendrais veiksmais su M. T. tyčia suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau trylika smūgių į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam R. V. lokalią kraujosruvą galvos smegenų žievėje kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkias kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje, kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant beveik visą kairį pusrutulį bei pereinant į pamatines skiltis, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje, dešinio momens srityje, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kaktos dešinėje, dešiniajame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, kaktos vidurinėje dalyje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio momens srityje, dešinio momens srityje, muštinę žaizdą pakaušio srityje, ko pasėkoje dėl galvos smegenų sumušimo (lokalios kraujosruvos smegenų žievėje, kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkios kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse), kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant visą kairį galvos smegenų pusrutulį, galvos traumos, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį jo mirtį, t.y. tyčia nužudė nukentėjusįjį R. V.

Šiais veiksmais kaltinamieji D. G. ir M. T. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d.

Be to, tuo pačiu laikotarpiu toje pat vietoje bendrais veiksmais kaltinamieji D. G. ir M. T. iš nukentėjusiojo R. V. drabužių pagrobė svetimą turtą - R. V. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E 1150“, kurio vertė 100 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J700“, kurio vertė 230 litų, piniginę, kurios vertė 20 litų ir joje buvusius 50 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam R. V. 400 litų turtinę žalą.

Šiais veiksmais kaltinamieji D. G. ir M. T. padarė nusikaltimą , numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Taip pat kaltinamasis D. G. tuo pačiu laikotarpiu toje pat vietoje, pagrobdamas iš nukentėjusiojo R. V. piniginės, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę -(duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. V. vardu ir iki 2010 birželio 16 d. 13,20 val. ją neteisėtai laikė savo drabužių kišenėje.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

Kaltinamoji J. G. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino ir paaiškino: su kaltinamuoju D. G. pažįstama apie 1 mėnesį, santykiai buvo geri, o su kaltinamuoju M. T. susipažino prieš kelias dienas iki įvykio. 2010-06-15ji kartu su kaimynu D. G., jo draugu M. T., iš matymo pažįstamu R. V., draugu H. B., jo sugyventine R. G. ir draugu R. T., H. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., kambaryje gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis R. V. sėdėjo šalia jos, pradėjo prie jos kabinėtis aptarinėjo jos kūno formas, dėl ko ji supyko ir liepė nesikabinėti. Tada tarp M. T. ir R. V. prasidėjo žodinis konfliktas, nes M. jo prašė liautis. M. kirto R. su kumščiu į veidą 3-4 smūgius. R. stojosi eiti, bet nugriuvo ant grindų, nes buvo labai girtas, o M. , apsiavęs kedais, dar spyrė gulinčiam gal 2 kartus į užpakalį, kojas. Ji R. apšluostė veidą, nes jis buvo kruvinas , prašė jo eiti namo. Jis sakė, kad truputį pagulės ir tuoj eis. Ji klausė M, kodėl kilo konfliktas, šis paaiškino, kad R. žino dėl ko./prieš kelis metus bandė išprievartauti D močiutę/. H. B. supyko už muštynes ir liepė visiems eiti į lauką. Po to M. nutempė R. į lauką. D. G. taip pat išėjo į lauką,o ji gal už 5-10 min. kur ji matė, kad R. gulėjo ant žemės, o M su D. jį mušė. Ji matė, kai M. kojomis spardė į galvą, šonus ir kojas, t.y. mušė į įvairias kūno vietas . R. V. gulėjo, nesigynė. M sakė „ar žinai, už ką“, o gulintis atsakė „žinau“. R. V. veidas buvo sumuštas, bėgo kraujas, ji su juo kalbėjo ir prašė eiti namo, norėjo palydėti iki jo namų.R. V. ją išvadino karve, kale, kekše, už ką ji vėl supyko ir pradėjo jį gulintį spardyti. Buvo apsiavusi sportbačiais, rėkė ir spyrė į šoną, į kojas gal 5-6 kartus. R. V. nesipriešino, gulėjo, vartėsi.

Ji spardė kur papuola, nesitaikė, įspyrė ne mažiau dešimt smūgių. Tuo pat metu, kai ji spardė R., M. R. pasakė kodėl jis ją negražiai vadina ir pats R. spyrė 1 kartą į šoną, sudavė kumščių pora kartų į šonkaulius. D. G. tuo metu lauke nebuvo. Lauke palikę gulintį R. V., ji su M. nuėjo į namo virtuvę, kur sėdėjo D., ji ir M., visi išgerinėjo, o kiti jau miegojo. Jie toliau gėrė, rūkė, sugalvojo pažiūrėti ar R. dar yra lauke. Lauke lijo, o R. gulėjo toje vietoje, kur jį paliko. Jie jį bandė kelti, tačiau R tik kažką murmėjo ir nesikėlė. M. su D. R. nutempė į lauko virtuvę. Galėjo būti 00,00-01,00val., ji nesulaukusi grįžtančių, į lauko virtuvę nuėjo po kelių minučių. Raimundas gulėjo-sėdėjo atremtas į spintelę ,kažką trise aiškinosi, suprato, kad M. su D. R. priekaištauja dėl D. močiutės. Lauko virtuvėje degė lemputė ir ji matė, kad R. veidas baisiai sumuštas, rankos kruvinos. Jie klausė, ar R. nesikreips į policiją. Šis atsakė “ne“. Jie trise dar įspyrė R.: ji į užpakalį, į šoną, kojas gal 3 kartus, M. spardė į šoną gal 2 kartus, D. buvo, bet ar spyrė – ji nematė. M. iš lauko virtuvės pasiėmė kibirą su vandeniu ir užpylė R. ant veido, o po to dar pasiėmė vandens ir užpylė ant viso kūno. M. sakė, kad taip daro, kad R. atsipeikėtų ir nusiplautų kraujas. Buvo kruvinas R. veidas ir galva, o nuo galvos ir rankos.

Lauko virtuvėje viskas truko apie pusvalandį laiko. Ji išėjo į lauką, grįžo į namo virtuvę, kur atėjo D. ir M., visi gėrė toliau. Vėliau ji su D. nuėjo pažiūrėti R. į lauko virtuvę, kur matė jį šalia durų knarkiantį, varė eiti namo. R. atsisėdo, bandė keltis, jį paliko ir abu nuėjo į namą miegoti.

Rytą ją prikėlė R. G., H. B. sugyventinė, ir pasakė, kad R. negyvas. Ji nuėjo į lauko virtuvę, kur buvo D. ir M., matė, kad R. tikrai miręs. H. iškvietė policiją . Atvykus policijos pareigūnams ji su M. ir D prisipažino, kad mušė R.. Visi buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą , uždaryti į areštinę. Dėl padaryto nusikaltimo ji labai gailisi, blaivi nebūtų spardžiusi R. V..

Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad būdama lauko virtuvėje, pamatė ant rūsio durų į pintinę atremtą plaktuką, ji juokaudama pasakė, kad patikrins nervus ir pasiėmusi plaktuką su juo iš pradžių kirto R. atrodo per abi alkūnes, po to gal 5-6 kartus plaktuku kirto jam į kairę šlaunį, galėjo jam plaktuku suduoti ne mažiau dviejų smūgius ir per pačias rankas, tuo metu kai kirto jam per alkūnes. Į veidą jam nesmūgiavo. Tokius parodymus ji davė siekdama padėti D.i ir M., save apkalbėjo, tačiau faktiškai ji plaktuko neėmė ir juo R. nesudavė.

Ji apie asmeninių R. daiktų dingimą nieko paaiškinti negali. Ji nematė ar jis turėjo piniginę, ar turėjo pinigų, kitokių daiktų nematė ir telefonų pas jį. R. jai pasakojo, kad R. T. išsinešė R. V. telefoną.

D. G. ją apkalba, teigdamas, kad ji šokinėjo ant galvos gulinčiam R. V. kieme. Ji taip pat nespyrė į galvą nukentėjusiajam ir lauko virtuvėje nesudavė jam plaktuku. Ji neprašė D. G. ar M. T. nekišti jos į šį nusikaltimą.

Kaltinamoji J. G. , duodama parodymus vietoje 2, b.l. 3-17/ bei apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo/1t. b.l. 172 - 174 / nurodė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodė kur ir kaip ji , kiti kaltinamieji sudavė smūgius R. V. .

Kaltinamasis D. G. dėl nusikaltimų padarymo pripažino faktines aplinkybes ir paaiškino, kad nukentėjusįjį R. V. pažinojo, su juo nebendravo. M. T. yra jo draugas, santykiai geri, J. G. taip pat pažinojo. 2010-06-15 apie 18 val. M. turėjo naminės degtinės, jam pasiūlė eiti išgerti pas H. B.. Vakare jis su M. T., J. G., R. V., R. G., H. B. ir R. T. H. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje gėrė naminę degtinę, ilgai bendravo. M. T., R. T. ir R. V. buvo visiškai girti. R. V. sėdėjo šalia J. G.. Tarp M. ir R. V. prasidėjo žodinis konfliktas, nes M. pradėjo priekaištauti R. dėl jo/kalt. G. / močiutės galimo prievartavimo. M. atsistojo , priėjo prie ant lovos sėdinčio R. ir kumščiu sudavė gal 3 smūgius į veido sritį. R jam atgal nesmūgiavo, tik ranka dengėsi galvą, atsirėmė į lovos kraštą. R. T. bandė raminti, skirti, bet M dar kartą ranka trenkė R. V., kuriam iš nosies bėgo kraujas, tai J. G. atnešė skudurą nušluostyti kraują. R. T. nuėjo miegoti.

M. R. už drabužių ištempė į lauką, o jis, kaltinamasis, toje vietoje, kur sėdėjo R. V., rado juodą vyrišką piniginę ir ją pasiėmė, taip pat nuo grindų pakėlė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną ir išėjo į lauką, rankoje nešinąs telefoną ir piniginę. Kartu išėjo ir J.. Lauke jis matė, kaip M. muša kumščiu gal 2 kartus į galvą, veidą gulintį susirietusį ant šono R. V.. Jis, kaltinamasis, nuėjo už namo kampo apžiūrėti piniginę, kur rado banko kortelę, kitų kortelių, pinigų monetomis gal 2 litus, viską įsidėjo į savo kelnių kišenę, o piniginę pametė po kieme stovejusiu automobiliu A. Tada jis grįžo prie R. V., kuris gulėjo ant žemės, ant nugaros, judėjo, dejavo, nieko nesakė, rankomis dengėsi galvą. M. stovėjo nuo gulinčio apie 0,5m atstumu, prašė cigaretės. J. liepė R. V. eiti namo, tai šis ją išvadino šliundra, tada J. spyrė jam 2 kartus į šoną ties liemeniu ir į šlaunį. Ji buvo apsiavusi bateliais, buvo supykusi, rėkė pakeltu tonu, o V. dar kartą ją išvadino šliundra. Tada kaltinamasis priėjo prie gulinčiojo ir trenkė kumščiu 2 kartus į galvą, 3 kartus spyrė į dešinį šoną ties šonkauliais ir 1 kartą į šlaunį. M. ir J. stovėjo šalia. Tada jis nuėjo į kambarį, palikęs J. ir M. prie gulinčio R. V.. Kambaryje jis bandė pajungti R. V. telefoną, bet nebuvo saugos kodo. Tada jis išėjo į lauką ir matė, kaip M. 2 kartus spiria į šoną gulinčiam R. V., o J. stovi šalia, sako M. „užtenka, nelįsk“. Jis, kaltinamasis dar paklausė PIN kodo, bet R. V. pasakė ne tą ir telefonas buvo užblokuotas. M. nuėjo į namo vidų, o jis vaikščiojo lauke, matė, kaip J. kėlė R. V., sakė eiti namo. Iš namo išėjo M. ir R. V. nutempė į lauko virtuvę, pradėjo lyti. J. nuėjo paskui M., ir ką jie darė lauko virtuvėje jis nematė. Po kurio laiko jis nuėjo į lauko virtuvę ir matė, kaip M. spiria į nukentėjusiojo nugarą gal 3-4 kartus, o J. stovi šalia, ramina M. Jis, kaltinamasis, prie nukentėjusiojo daugiau nelindo, nieko nedarė, grįžo į namo virtuvę. Jis matė, kaip M. nuo stalo paėmė kažką, o nuėjęs prie jų, matė, kad M. trenkė į nukentėjusiojo nugarą 1 kartą, po šio smūgio M. dešinėje rankoje matė kruvina geležte peilį. J. stovėjo šalia, 0,5 m atstumu, nieko nesakė. M. atsinešė kibirą su vandeniu apipylė gulintį nukentėjusįjį, kuris dejavo. Tada paliko gulintį nukentėjusįjį R. V., grįžo į namą, gėrė, kalbėjosi, galvojo, kad R. V. atsigaus. M. nuėjo miegoti, o jis su J. nuėjo į lauko virtuvę pažiūrėti R. V., jį pakėlė, atrėmė į virtuvėje buvusią skalbimo mašiną, sakė eiti namo, ir patys nuėjo miegoti. Rytą R. T. sakė, kad lauke rado mobilų telefoną, padėjo virtuvėje ant stalo, išėjo namo. H. B. ieškojo nukentėjusiojo R. V., rado lauko virtuvėje negyvą. Kaltinamasis nuėjo į lauko virtuvę ir matė negyvą R. V., patikrino, pulso nebuvo. J. su M. nuėjo pas L. ir pakvietė kaltinamojo brolį G., kuris atėjęs liepė skambinti policijai. Teta R. A. jam atnešė rūbus persirengti. R. G. iškvietė policiją.

Kaltinamasis D. G. pripažįsta, kad nukentėjusiajam R. V., gulinčiam lauke priešais namą 2 kartus kumščiu trenkė per galvą, į viršugalvį, 3 kartus spyrė į šoną bei sudavė 1 kartą kumščiu,1 kartą spyrė į šlaunį, o lauko virtuvėje jokio smurto nenaudojo; tvirtina, kad matė, jog M. nukentėjusiajam kumščiu į veidą trenkė 1 kartą, į šoną 2-3 kartus, į kojas 1 kartą, po to kumščiu į veidą 1 kartą, spyrė į kojas 2 kartus, į šoną 1 kartą, o lauko virtuvėje - į nugarą spyrė 4 kartus, peiliu į nugarą smogė 1 kartą; J. lauke nukentėjusiajam spyrė į šoną 2 kartus, į koją 1 kartą, nematė, kad J. spirtų ar kumščiu muštų nukentėjusįjį į galvą. Lauko virtuvėje ką J. darė nukentėjusiajam jis nematė. Lauko virtuvėje jis matė plaktuką, jo pats neėmė, o kad jį paimtų ir muštų nukentėjusįjį J. ar M., jis nematė.

. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jis nenorėjo nužudyti R., tik labai pyko ant jo dėl to, kad jis kažkada bandė išprievartauti močiutę, ir todėl jį mušė. Kaip stipriai gali jį sužaloti, apie tai tuo metu negalvojo, nes buvo gerokai išgėręs.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su M. T. metu/2t. b.l.77-79/ kaltinamasis D. G. patvirtino faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, parodė kur ir kaip jis ir kiti kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam R. V. ./Tomas Nr. 2, b.l. 67-70, 80-97/.

Dėl iš R. V. pagrobtų daiktų kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad matė, kaip M. ištraukė iš R. kišenės jo piniginę . Lauke prie įėjimo M. atidarė R. piniginę, išsitraukė 50 litų, juos įsidėjo į savo kišenę ir piniginę padavė jam. Jis apžiūrėjo piniginę, daugiau pinigų nebuvo, išsiėmė dvi korteles, parduotuvės „Maxima“ kortelę „Ačiū“ ir SEB banko mokėjo kortelę, išduotą R. V. vardu. Šias kortelės įsidėjo į kišenę, o piniginę numetė po kieme stovėjusiu „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu. Kodėl jis pasiėmė R. korteles negali paaiškinti, kortelės PIN kodo nežinojo.

Jam atrodo, iš lauke gulinčio R. drabužių M. ištraukė du telefonus, gal tai buvo „Nokia“ modelio telefonai. Vieną telefoną jam padavė M., pas R. jis klausė apsaugos kodo, šis jį pasakė, tačiau kodas netiko ir telefonas buvo užblokuotas. Šį telefoną jis netyčia kažkur pametė. Kitą dieną šį telefoną į kambarį atnešė R. T., pasakė, kad jį rado lauke. Telefoną jis paliko virtuvėje ant stalo, o kitą telefoną pasiliko M., kur jis jį padėjo, jis nežino (2t, b.l. 71-72).

Kaltinamasis M. T. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino ir paaiškino: su kaltinamąja J. G. tarpusavio santykiai geri, iki įvykio ją matė 1 kartą, su kaltinamuoju D. G. bendrauja ilgiau, santykiai draugiški, nukentėjusįjį R. V. yra matęs 1 kartą, santykiai pašaliniai. 2010-06-15, jis kartu su draugu D. G., pažįstama J. G., R. V., pažįstamu H. B., jo sugyventine R. G. ir vienu nepažįstamu vyriškiu, vardu R./dabar žino – T./, H. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , kambaryje gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Begeriant, apie 22,00val. tarp jo ir R. V. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad R. pradėjo negražiai kalbėti apie D. močiutę, t.y. visokiais žodžiais ją įžeidinėjo. D. močiutė yra mirusi maždaug prieš mėnesį laiko. Kadangi su D. yra geri draugai, jis pas jį yra dažnai lankęsis ir jo močiutė jam buvo tapusi kaip sava, jis įsižeidė ir atsistojęs R. delnu kirto 1-2 kartus į veidą , į nosį. Nuo smūgių R. nenukrito, apsiramino. Vėliau R. kibo prie J., grabaliojo už kojų, pilvo, todėl vėl liepė jam apsiraminti. J. taip pat liepė R. atstoti nuo jos. Tada jis, kaltinamasis, sėdinčiam R. ranka sudavė kelis kartus į veidą, krūtinę R. atsistojo ir trenkė jam atgal, pataikė jam į ranką. Visi buvo girti, B. su R. ir R. T. jau miegojo kitame kambaryje. Kalinamasis apėjo link nukentėjusiojo, nuvertė jį nuo kėdės,, kumščiu rtenė gal 5 smūgius per šonus, krūtinę, o R. V. gynėsi rankomis. Abu nugrivo ant grindų. Kaltinamasis atsikėlė ir toliau kumščiais daužė gulintį R., suduodamas gal 4 smūgius, nespardė. Atėjo H. B., liepė nesimušti, eiti į lauką. Tada jis paėmė R. už drabužių, už apykaklės ir išsitempė į lauką , paguldė ant žemės. Galėjo būti apie 22,30 – 23,00val., Tada jis su abiem kumščiais pradėjo R. trankyti per veidą , visą galvą, sudavė ne mažiau dešimt smūgių, pradėjo jį spardyti per abu šonus, kojas ,pataikė ir į rankas. Išbėgo į lauką J. ir prašė liautis, nebemušti, apsiraminti. R. išgirdęs jos balsą pasakė ant J., kad ji kalė, prostitutė, tada jis, kaltinamasis, dar labiau susinervino, ir dar labiau pradėjo jį mušti, kumščiais trankė visur į kūną, galvą, daugiausia kliuvo į veidą, sudavė ne mažiau 5 smūgių, taip pat spardė gulintį. J. taip pat spyrė gulinčiam į kojas 1-2 kartus. Jis atitraukė J. nuo R. ir liepė jai eiti į namą. Už poros minučių į lauką išėjo D., atnešė jam cigaretę. ir jis kumščiais, gulinčiam R., sudavė kelis smūgius ranka bei spyrė gulinčiam R..Mušdamas R. D. sakė, kad čia jam už jo močiutę. Tuo pačiu metu kai D. mušė R., tai ir jis R. kumščiais sudavė ne mažiau 2 smūgių į galvą ir du smūgius per šonus. Po to jie apsiramino ir liepė R. keltis ir eiti namo. Šis sumurmėjo, kad eis, ir tada jie nuėjo į vidų, R. palikę lauke prie durų gulėti. Name toliau gėrė trise: jis, D. ir J.. Lauke lijo, o R. gulėjo toje vietoje, kur jie jį paliko. Tada jis, kaltinamasis, išėjo į lauką, paėmė R. už drabužių apykaklės ir nutempė į lauko virtuvę, atrėmė į ten buvusią spintelę. R. kažką sumurmėjo , jis buvo piktas ir jam dar pora kartų kumščiu trenkė į veidą , kelis kartus spyrė į kojas. Atėjo D. su J. ,paprašė D. atnešti cigaretę . Tuo metu žiebtuvėlis užkrito už R., todėl jis jį apvertė ant šono, kad pasiimtų žiebtuvėlį. Tada dar su kumščiu trenkė R. 3-4 kartus į nugarą ir spyrė į kažkurį petį. Atėjo D., davė jam cigaretę. Lauko virtuvėje buvo kibiras su vandeniu, tai jis tuo vandeniu apipylė gulintį R., kad atsigautų, eitų namo. Šis murmėjo. Kaltinamasis ant stalo pamatė šeimininko peilį, kuriuo dūrė į nugarą gulinčiam R. 1 kartą. Peilis sulinko, tada atlenkė peilį ir dūrė dar kartą į nugarą. Peilio geležtė sulindo, jis peilį ištraukė, geležtė buvo kruvina, ją nuplovė ir išmetė. D. ir J. buvo šalia. Jis dar įspyrė pora kartų gulinčiam į galvą, šonus, parūkė, liepė keltis R. ir eiti namo. R. dejavo, jį paliko ir nuėjo visi trys į namą, dar išgėrė , nuėjo miegoti.

Rytą jį prikėlė R. ir šaukė, kad R. negyvas. Jie nuėjo, patikrino, R. tikrai negyvas, kūnas atšalęs, pamėlęs. R. iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams jis su D. ir J. prisipažino, kad mušė R. V.. Jie buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą .

R. V. jo neįžeidė, nesumušė. Kambaryje jis R. V. sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, J. ir D. jo nemušė. Lauke jis nukentėjusiajam gulinčiam sudavė smūgių rankomis gal 12-13, spardė, D. – gal 2 smūgius., J. spyrė 1-2 kartus į kojas, į galvą nedaužė. Jis nenorėjo užmušti R. V.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jis jokių R. daiktų sau nepasiėmė, matė, kad jo piniginė gulėjo virtuvėje ant stalo, Jam R. davė 20 litų, kad nupirktų alaus ir cigarečių, ir jis jam nupirko. R. sakė, kad R. turėjo du telefonus.

D. G. apkalba J. dėl šokinėjimo ant galvos gulinčiam R., taip nebuvo. J. G. su plaktuku R. nemušė lauko virtuvėje. Laukiant policijos, J. neprašė, kad ją išsukti iš nusikaltimo. D. ir J. nesipyko, santykiai buvo draugiški. R. V. mirė nuo jo ir D. bendro smurto.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltinamasis M. T. nurodė faktines nusikaltimo aplinkybes/3t. b.l. 11-13/, taip pat savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu/3t. b.l. 19-42/., parodė kur ir kaip jis ir kiti kaltinamieji sudavė smūgius R. V. .

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovės A. B. parodė, kad R. V., gim. 1976-04-23, jos sūnus, gyvenęs kartu adresu (duomenys neskelbtini), buvo nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gaudavo pašalpą 315 litų. Dukra D. gyveno ir mokėsi Vilniuje, vėliau išvyko į Angliją, parvažiuodavo tik vasarą, brolis jai padėdavo materialiai. 2010m. birželio 15 dieną R. dviračiu išvažiavo į Alytų nusiimti nuo sąskaitos pervestų pašalpos pinigų. Jis negrįžo namo nakvoti ir neskambino. Kitą dieną, t.y. birželio 16 d. į namus atvyko policijos pareigūnai, paprašė R. paso ir pasakė, kad jos sūnų rado sumuštą ir negyvą H. B. sodyboje. Apie tai kokiomis aplinkybėmis jos sūnus buvo nužudytas ir kas jį nužudė, ji nežino. Jos sūnus buvo tvarkingas, taupus, kartais išgerdavo su draugais, tačiau alkoholiu nepiktnaudžiaudavo, agresyvus nebuvo. R. nešiodavosi du telefonus, namuose tarp R. daiktų ji rado jo dviejų telefonų Samsung E1150 ir Samsung J700 garantinius talonus, kuriuos pristatė į policiją. Sūnus padėdavo materialiai jai iš savo pašalpos, kurią gaudavo iš darbo biržos. Dėl sūnaus R. jai negrąžintų daiktų, dėl jo laidojimo išlaidų ji turėjo 3 392 Lt, turtinės žalos, taip pat pastatė paminklą už 1450 litų, iš vastybės gavo 1040 litų laidojimo pašalpą. Dėl sūnaus R. netekties ji patyrė pergyvenimus, neteko sveikatos, todėl prašo priteisti 90 000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. parodė, kad R. V. jos brolis, apie jo nužudymą sužinojo 2010m. birželio 16 d. kai jai paskambino mama . Ji tuo metu buvo Anglijoje, brolio laidotuvėse nedalyvavo. Į Lietuvą grįžo š.m. rugsėjo 29 d. Iki brolio R. V. mirties jų ryšys buvo itin artimas ir stiprus. Jis ją pastoviai remdavo materialiai, kai mokėsi aukštojo mokslo Vilniuje. Brolio netektį ji skaudžiai išgyvena iki šiol, todėl dėl brolio netekties ji patyrė neturtinę žalą , kurią vertina ir prašo priteisti iš kaltų asmenų 20 000 litų.

Liudytojas R. T. parodė, kad 2010m. birželio 15 d. apie 14,00val. jis atėjo pas H. B., gyv. (duomenys neskelbtini). kur buvo H. B. sugyventinė R. G. ir J. G. iš (duomenys neskelbtini) k. Jam būnant H. B. namuose, pas H. B. su dviračiu atvažiavo R. V. ir jie kartu su H. B., su dviračiais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes R. V. norėjo bankomate nusiimti pinigų. Jiems išvažiavus, jis liko pas H. B. namuose. H. B. su R. V. grįžo maždaug po 2-2,5val. , parsivežė kelis butelius vyno ir butelį naminės degtinės. Tada jie visi penkiese , jis H., R., J. ir R..s lauko virtuvėje, kuri yra H. B. sodybos kieme , išgerdinėjo. Atėjo iš matymo pažįstamas M., toliau visi išgerdinėjo. Kai baigėsi degtinė R. V. išsiėmė savo odinę juodą piniginę ir iš jos padavė M. 20 litų ir liepė parnešti degtinės ir M. išėjo, jie visi nuėjo į namą. Grįžo M. su D., jie atsinešė naminės degtinės, tada vėl visi pradėjo kambaryje išgerdinėti. Begeriant tarp R. V. ir D. G. bei M. T. kilo konfliktas. Tuo metu R. V. sėdėjo kambaryje ant sofos – lovos M. su D. pradėjo jį mušti rankomis per veidą, susistumdė. Jis juos tada išskyrė, pats buvo labai girtas, nuėjo į kitą kambarį ir užmigo. Rytą atsikėlęs lauke prie šulinio rado „SAMSUNG“ markės mobilųjį telefoną, pažino, kad tai R. V. telefonas, šalia kurio ant žemės gulėjo Tele2 SIM kortelė. Juos paėmė ir grįžo į kambarį ir parodė D., kad rado. Tada D. pasakė, kad ten turi būti įdėta M. SIM kortelė. Tada jis padėjo telefoną ant stalo virtuvėje. Tuo metu iš lauko atėjo H. B. ir pasakė, kad R. V. lauko virtuvėje negyvas. Jis pamanė, kad šis juokauja ir išėjo į namus, kur jį surado policija.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji yra H. B. sugyventinė, gyvena (duomenys neskelbtini) H. sodyboje. Prieš savaitę pas ją į svečius atvažiavo jos draugė J. G.. 2010-06-15 pas juos atėjo pažįstami R. T., R. V., kiek vėliau atėjo G. G., D. G. bei atsivedė jai iš matymo pažįstamą (duomenys neskelbtini) draugą, visi girtavo. R. V., kuris atsisėdo ant kėdės, pradėjo įžeidinėti D. G. dėl lytinių santykių su jo močiute. D. delnu trenkė į veidą R., o po to D. G. ir jo draugas, /M. T./ R. griebė ir jėga ištempė į lauką. Lauke ji išgirdo triukšmą, pro langą matė, kad R. V. guli ant žemės, o jį gulintį spardo D. G. ir M.. Ji buvo labai girta, pamačiusi muštynės, nuėjo miegoti, niekur nesikišo. Rytą, išėjusi į lauką, ji sutiko R. T., kuris atsinešė degtinės ir visiems siūlė išgerti. Ji nuėjo į lauko virtuvę ir pamatė ant žemės gulintį R. V., kurį pakalbino, tačiau jis nereagavo. Prisilietusi prie jo, pajuto, kad jis visas atšalęs. R. drabužiai buvo šlapi, marškiniai buvo suplėšyti. Ant R. pakaušio ji pamatė kraują. Pavertusi kūną ji pamatė, kad sumuštas R. veidas, ant akies matėsi kraujosruva. Tada ji nuėjo į namą ir visiems pasakė, kad R. negyvas. H. nubėgo į lauko virtuvę ir netrukus grįžo sakydamas „vyrai prisidirbot“. Ji paskambino į policiją ir pranešė apie rastą mirusį. Belaukiant atvykstant policijos R. T. iš lauko atsinešė mobilųjį telefoną mirusio R.. R. T. pasakė, kad telefoną rado netoli tos vietos, kur buvo mušamas R. V.. Ji negirdėjo, kad J. G. prašė D. ir M. jos „ nekišti“ prie R. nužudymo.

Liudytojas H. B. parodė, kad jis kartu su savo sugyventine R. G. gyvena jam priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) k. Maždaug prieš savaitę iki įvykio, pas juos atvyko R. draugė J. G.. 2010-06-15 rytą su dviračiu pas jį atvažiavo R. V. ir paprašė jo važiuoti kartu su dviračiais į (duomenys neskelbtini) pasiimti pašalpos. Dauguose R. nusiėmė pinigus Snoro bankomate, 300 litų, viena kupiūra buvo 200lt., kita 100lt. ir pinigus įsidėjo į piniginę, nuvažiavo į parduotuvę ir R. pirko įvairių maisto prekių, vyno. Jie grįžo pas jį į namus apie 15-16 val. ir gėrė kartu su R., J. ir R. T.. Vėliau atėjo pažįstamas D. G. su savo draugu M. T. ir prie jų prisijungė. Begeriant degtinę tarp D. ir R. V. kilo žodinis konfliktas. R. pirmas pasakė D., kad išprievartavo jo močiutę. D. ar tai M. kirto R. į nosį , pasipylė kraujas. Tada jis, liudytojas, pradėjo šaukti, kad pas jį kambaryje muštynių nebus ir liepė eiti aiškintis į kiemą , jie visi trys išėjo į kiemą. Ar R. ėjo pats, ar jį vedėsi, negali pasakyti, nekreipė dėmesio. Jis girdėjo, kaip R. būdamas lauke kažką rėkė, suprato, kad D. su M. jį muša. Netrukus D. su M. sugrįžo į kambarį, jam sakė, kad R. guli ant žemės, bando atsipeikėti ir eiti namo. Jis dar išgėrė ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Rytą atsikėlė visi, sėdėjo ir gėrė degtinę. Nebuvo R. V.. R. greitai atbėgo šaukdama, kad R. negyvas. Tada jis nuėjo į lauko virtuvę ir pamatė R. gulintį prie automatinės skalbimo mašinos, ant pilvo, matė, kad kruvinas pakaušis ir aplinkui daug kraujo, buvo pripilta lauko virtuvėje vandens. Grįžęs į namus jis ant visų pradėjo rėkti, kad jie žmogžudžiai, ką jie padarė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą ir išsivežė D., M. ir J.. Kas tą naktį vyko iš tikrųjų, jis nežino, nes miegojo, jam nei D., nei M., nei J. neprisipažino, kad mušė R. Jo sodyboje buvo du peiliai, abu laikė lauko virtuvėje, kur gaminamas maistas.. Šiuos abu savo peilius jis matė tą dieną, kai gėrė ir juos naudojo maistui paruošti. Kai rado R. lavoną, jis pastebėjo, kad lauko virtuvėje nėra nei vieno peilio. Jis matė, kad tą dieną R. turėjo du mobiliojo ryšio telefonus.

Jis negirdėjo, kad J. G. sakytų D. ar M.nekišti jos dėl nusikaltimo, taip pat negirdėjo ir nematė, kad J. šokinėtų ant galvos R. bei kad jį kas muštų plaktuku.

Liudytoja R. A. parodė, kad ji su savo sugyventiniu G. L. gyvena (duomenys neskelbtini)k. Kartu su jais gyvena D. G.. 2010-06-13 atvažiavo D. draugas iš Vilniaus, vardu M.. 2010-06-15 M. sakė, kad išvažiuoja namo į Vilnių ir ji davė jam pinigų kelionei. 2010-06-16 apie 10,30val. pas juos į namus atėjo J. G. ir M., nieko nesakė, po 10 min. išėjo. D. nebuvo grįžęs visą naktį. Netrukus ji nuėjo perrišti savo gyvulių prie H. B. sodybos, išgirdo B. sodyboje triukšmą. H. B. sugyventinė R. G. rėkė - žmogžudžiai, užmušė R.. Ji užėjo į sodybos kiemą ir priėjusi prie lauko virtuvės pamatė viduje ant žemės gulintį R. V. ir jį apsikabinusią R. G., suprato, kad jis negyvas, buvo visas mėlynas apipiltas vandeniu, atšalęs. Kambaryje ji pamatė D. G., J. G. ir M., buvo išgėrę, išsigandę, tačiau jai niekas nieko nesakė. Kol dar nebuvo atvykusi policija, R. jai pasakė, kad vakar R. sumušė M., D. ir J. dėl to, kad R. pasakė, kad D. G. močiutę dulkino ir J. visaip išvadino .

Ji negirdėjo jokių kalbų apie tai, kad ant R. galvos šokinėtų J., o D. G. jai nieko neaiškino.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) k. su žmona A. B. ir jos sūnumi R. V.. 2010-06-15 apie 10,00val. R. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) nusiimti pinigų, kuriuos jam perveda darbo birža. R. iš namų išvažiavo su savo dviračiu, jis turėjo du mobilaus ryšio telefonus, kuriuos visą laiką su savimi pasiimdavo. 2010-06-16 apie 14,00val. pas jį į namus atvyko policija ir paprašė R. paso. Jie sakė, kad R. rado sumuštą ir negyvą H. B. sodyboje. R. negirtaudavo, nebuvo agresyvus, padėdavo savo seseriai D., kuri po R. mirties toliau nebesimokė, o A. B. pablogėjo sveikata.

Kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotas veikas, įrodoma ir ikiteisminio bylos tyrimo metu surinkta bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinta rašytine medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikaltimų padarymo vietą – H. B. sodybą (duomenys neskelbtini)./1t. b.l.4-24/, kur sodyboje yra medinė lauko virtuvė, prie šulinio ant žolės rastas krauju išteptas skuduras, rastos kraujo dėmės ir vilkimo link lauko virtuvės pėdsakas ant žvyruoto pagrindo, lauko virtuvėje rastas vyriškos lyties sužalotas lavonas, gulintis ant betoninių grindų, lavoninis sustingimas gerai išreikštas, jo drabužiai šlapi,, kas patvirtina kaltinamųjų parodymus apie tai, kad R. V. buvo sužalotas į nosį, bėgo kraujas, buvo velkamas į lauko virtuvę, lauko virtuvėje buvo apipiltas vandeniu, taip pat patvirtina liudytojų H. B., R. G., R. A., kitų parodymus apie tai, kad lauko virtuvėje rastas sužalotas, negyvas, apipiltas vandeniu R. V.. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina tai, kad namo priemenėje ant kilimėlio rastos kraujo dėmės, ant virtuvės durų, kilimėlio prie durų, ant medinių grindų rastos kraujo dėmės, kas patvirtina faktą, jog nukentėjusysis buvo sužalotas namo viduje, ką pripažįsta kaltinamieji D. G. ir M. T. bei patvirtina J. G., liudytojai H. B., R. T.. Ant nušienautos žolės išbarstyta sudaužyto mobiliojo ryšio telefono :Siemens A35“ dalys, po automobiliu „Audi-80“ rasta juoda piniginė, kurioje yra Omni ID kortelė.

Specialisto išvada Nr. S 274/10 (01nustatyta, kad ant M. T. džinsinių kelnių, D. G. sportinių kelnių, J. G. sportinių kelnių yra nukentėjusiojo R. V. kraujas su 99,999999999999999% tikimybe. Ant M. T. šlepečių yra R. V. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant D. G. batų yra žmogaus kraujas. Ant J. G. sportinių batų dėmių ir sutepimų tinkančių tyrimui, nerasta (T1, b.l. 90-91).

Specialisto išvada Nr. M 221/10 (06), nustatyta, kad nukentėjusiojo R. V. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo ( lokali kraujosruva smegenų žievėje, kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkios kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse), kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant visą kairį galvos smegenų pusrutulį, galvos traumos pasėkoje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant galvos dešinę pusę, t.y. nuo sužalojimų, esančių galvos dešinėje pusėje, visumos. R. V. mirtis galėjo įvykti 2010 06 15 į 16 dieną. R. V. lavono kūne rasta lokali kraujosruva galvos smegenų žievėje kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkios kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje. Kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant beveik visą kairį pusrutulį bei pereinant į pamatines skiltis. Kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje, dešinio momens srityje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kaktos dešinėje, dešiniajame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, kaktos vidurinėje dalyje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio momens srityje, dešinio momens srityje, muštinė žaizda pakaušio srityje.

Sužalojimai galvos srityje padaryti ne mažiau trylikos poveikių pasekoje. Iš jų vienas sužalojimas, t.y. žaizda virš dešinio antakio, padaryta aštraus pjaunančio daikto poveikyje. Smegenų sumušimas ( lokali kraujosruva smegenų žievėje, kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkios kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse), kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje. Kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant beveik visą kairį pusrutulį bei pereinant į pamatines skiltis. Kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje, dešinio momens srityje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kaktos dešinėje, dešiniajame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, kaktos vidurinėje dalyje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio momens srityje, dešinio momens srityje, muštinė žaizda pakaušio srityje padaryta kieto buko daikto poveikyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietą paviršių.

Taip pat rastos pjautinės žaizdos virš dešinio antakio, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, nugaros viršutinėje dalyje dešinėje priestuburinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, kairiajame žaste, nugaros kairėje, kairiajame dilbyje, abiejose plaštakose. Sužalojimai, išskyrus pjautines žaizdas virš dešinio antakio, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, nugaros viršutinėje dalyje dešinėje priestuburinėje dalyje, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Pjautinės žaizdos virš dešinio antakio, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, nugaros viršutinėje dalyje dešinėje priestuburinėje dalyje padaryta aštraus daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir peilis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Galvos smegenų sumušimas ( lokali kraujosruva smegenų žievėje, kairėje smilkininėje dalinai kairėje momeninėje skiltyje, smulkios kraujosruvos smegenų kamiene, pailgose smegenyse), kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės momeninės, kairės smilkininės bei kairės kaktinės skilčių projekcijoje ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant visą kairį galvos smegenų pusrutulį, galvos traumos pasėkoje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo konkrečiu atveju sukėlęs nukentėjusiojo mirtį.

Visi kiti sužalojimai imant juos tiek visumoje, tiek ir atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai R. V. padaryti ne mažiau dvidešimt dviejų poveikių pasėkoje.. Pjautinės žaizdos virš dešinio antakio, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, nugaros viršutinėje dalyje dešinėje priestuburinėje dalyje padaryta aštraus daikto poveikyje, kuo galėjo būti peilis. Pjautinės žaizdos padarytos trijų poveikių pasėkoje. Atliekant R. V. lavono teismo medicininį tyrimą kokių nors susirgimų, kurie turėtų įtakos nukentėjusiojo mirčiai, nekonstatuota. Pil. R. V. lavono kraujyje rasta 2,24 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 3,84 ‰ etilo alkoholio. Poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose galėjo atsirasti ir nukentėjusiajam ginantis nuo suduotų smūgių. Po padarytų sužalojimų į galvos sritį nukentėjusysis dar kurį laiką galėjo atlikti valingus veiksmus t.y. iki tol, kol neteko sąmonės. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek horizontalioje, tiek vertikalioje, ar artimose joms padėtyse (1t., b.l. 31-37).

Teismo posėdyje medicinos ekspertas L. U. patvirtino, kad nukentėjusysis mirė nuo sužalojimų galvoje.

Atmestina ir laikytina apkalba bei siekiu palengvinti savo baudžiamąją ir materialinę atsakomybę kaltinamojo D. G. versija dėl kaltinamosios J. G. nusikalstamų veiksmų dalyvaujant nužudyme R. V., t, y, kad ji šokinėjo ant galvos gulinčiam kieme R. V. bei kad ji lauko virtuvėje su ten buvusiu plaktuku trenkė nukentėjusiajam per kojas, į šlaunis, per rankas kelis kartus, kad prašė to nesakyti policijos pareigūnams jo ir M., nevelti jos į konfliktą , girdint R. G., H. B., vėliau – tetai R. A.. Kaltinamoji J. G. neigia sudavusi smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam nei kumščiu , nei spyrusi, nei šokinėjusi ant galvos , nei lauko virtuvėje sudavusi plaktuku. Teismas tikrino šią D. G. versiją papildomai apklausdamas kaltinamuosius, liudytojus, tačiau jos nepatvirtino nei kaltinamasis M. T., nei liudytojai R. G., H. B. bei R. A.. Šios versijos nepatvirtino ir kaltinamosios pristatytas teismui D. G. jai rašytas laiškas/5t. b.l.92-93/. Byloje teismui paskyrus kompleksinę teismo medicinos, trasologinę, daktiloskopinę , DNR ekspertizę, 2011-10-20 aktu nustatyta, kad ant plaktuko tinkamų identifikuoti asmenį pėdsakų nerasta/5t. b.l.26-27/, ekspertizės aktu Nr. EKM 96/11(01) nustatyta, kad medicininių požymių, leidžiančių teigti apie sužalojimus R. V. lavone plaktuku nėra /5t. b.l.41-55/, ekspertizės aktu Nr. ES 254/11(01) nustatyta, kad ant plaktuko DNR profilio negauta/5t. b.l.57/, ekspertizės aktu Nr. ES 190/11(01) nustatyta, kad ant plaktuko žmogaus kraujo nerasta /5t. b.l.59/Papildomai apklaustas medicinos ekspertas L. U. paneigė, kad panašiu įrankiu galėjo būti nukentėjusiajam galvos srityje padarytas būtent mirtinas sužalojimas.

2010-11-17 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus duomenų , pagrindžiančių J. G. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d./1t. b.l.177-188/.

Teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog kaltinamieji D. G. ir M. T. bendrais smurtiniais veiksmais padarė sunkius, sukėlusius mirtį sužalojimus R. V. ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1d.

Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už nu­žu­dy­mą numatyta LR BK BK 129 str. ky­la ta­da, kai žmo­gaus gy­vy­bė at­ima­ma vei­kiant tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.

Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti.

Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo at­im­ti gy­vy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti.

Są­mo­nin­gas lei­di­mas pa­da­ri­niams at­si­ras­ti ne­tie­sio­gi­nės ty­čios at­ve­ju reiš­kia kal­ti­nin­ko abe­jin­gu­mą ga­li­mam ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui.

2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ konstatuota, kad kai yra tie­sio­gi­nė ne­apib­rėž­ta ty­čia, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas ar svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Taip pat pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka ir ta­da, kai nu­sta­to­ma, kad kal­ti­nin­kas vei­kė ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.

Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. (2008 m. gegužės 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-408/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-378/2008).

Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogaus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika.

Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad abu kaltinamieji siekė nukentėjusiojo mirties, todėl teismas sprendžia, kad jie veikė bendrais veiksmais netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už atsiradusius padarinius – nukentėjusiojo galvos sužalojimą, sukėlusį jo mirtį.

Taip pat teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. G. ir M. T. bendri nusikalstami veiksmai, pagrobiant nukentėjusiojo R. V. mobiliojo ryšio telefonus “ Samsung E1150” 100 litų vertės ir “Samsung J700” 230 litų vertės, piniginę 20 litų vertės su 50 litų, yra įrodyti ir atitinka LR BK 178 str.1d. sudėtį.

Tai patvirtina liudytojai R. T., J. B. kurie nurodė, jog R. V. turėjo su savimi du telefonus, o nusikaltimo padarymo vietoje – H. B. sodyboje , ant nušienautos žolės išbarstyta sudaužyto mobiliojo ryšio telefono :Siemens A35“ dalys, po automobiliu „Audi-80“ rasta juoda piniginė, kurioje yra Omni ID kortelė, priklausanti nukentėjusiajam /įvykio vietos apžiūros protokolas 1t. b.l.4-23/.Tai atitinka ir kaltinamojo D. G. parodymus kur jis numetė piniginę.

Kad nukentėjusysis tą dieną turėjo pinigų-iš sąskaitos pasiėmė 300 litų pašalpą patvirtina SEB banko išrašas / 1 t. b.l.48 /, liudytojas H. B. buvo kartu su nukentėjusiuoju, kuris pirko maistą, gėrimus, grįžo kartu į H. B. sodybą, kartu su kaltinamaisiais ir kitais girtavo, buvo nužudytas. Kaltinamieji pripažįsta, kad matė piniginę su pinigais pas nukentėjusįjį/M. T. už gautus iš nukentėjusiojo pinigus pirko naminę degtinę, D. G. – pakėlė piniginę dar name ir lauke ją apžiūrėjo, pasiėmė jos turinį ir kt,, taip pat telefone keitė korteles/. Apžiūros protokolas patvirtina, kad iš kaltinamųjų paimti pinigai (1t., b.l. 61-65).

Mobilaus ryšio telefonų įsigijo dokumentai patvirtina, kad R. V. turėjo du MRT/1t. b.l.50-56,59/./

Taip pat teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. kaltė, pagrobiant iš nukentėjusiojo R. V. piniginės ir taip neteisėtai įgyjant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – SEB „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikant ją savo drabužių kišenėje iki 2010-06-16 , yra įrodyta ir atitinka LR BK 214str.1d. sudėtį.

Šio nusikaltimo padarymą pripažįsta kaltinamasis D. G., patvirtina apžiūros protokolas , kai pas D. G. rasta R. V. vardu išduota AB „SEB banko“ mokėjimo kortelė ir nuolaidų kortelė „Ačiū“ (1t. , b.l. 68-72).

Teismas sprendžia, kad išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, jog kaltinamoji J. G. tyčia suduodama rankomis ir spardydama nukentėjusįjį R. V. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d.Tai tji pripažino pati, patvirtino jos bendrininkai D. G. ir M. R., o sužalojimai konstatuoti jau aptartoje medicinos specialisti išvadoje/ 1t. B.l.31-37/,

Teismas reziumuoja, kad kaltinamasis D. G. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str.1d., 178 str.1d. ir 214str.1d. ; kaltinamasis M. T. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str.1d. ir 178 str.1d.; kaltinamoji J. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems D. G., M. T. ir J. G., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais/D. G. atžvilgiu/.

Teismas įvertina tai, kad kaltinamieji D. G. ir M. T. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 129str.1d. – LR BK 11 str.6d., ir nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 178str.1d. -–LR BK 11 str.3d.; D. G. –dar apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 214str.1d. – LR BK 11str.4d.; kaltinamoji J. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1d. –LR BK 11 str.3d.

Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.).

Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio (LR BK 60 str.1d.1,9p.), dėl ko pripažino pati, nustatytas 2,02 promilės alkoholio girtumas/2t. b.l.50-52/.

Kaltinamoji J. G. administracine tvarka bausta (2t., b.l. 38), psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašyta (.2t., b.l. 40).,teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės ji galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ar veiklai. J. G. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, dėl dabartinės psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. J. G. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamų medicinos priemonių. J. G. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jos elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu (.2t., b.l. 50-52).

Ji yra neteista/2t. b.l.37/, turi 4 metų vaiką, kurį Anglijoje augina jos sesuo, oficiali jo globėja (1t., b.l. 169-170), netekėjusi, nesimoko, nedirba, registruota Darbo biržoje/2t. b.l.54/.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, , kad jis pripažino faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.).

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str.1d. 1,9 p.), ką pripažino pats.

Kaltinamasis D. G. charakterizuojamas neigiamai/pašalintas iš mokyklos, bendrauja su linkusiais nusikalsti asmenimis,2t. b.l.141/ administracine tvarka baustas (.2t., b.l. 112), psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašytas (2t., b.l. 114), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad jam inkriminuojamos nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl savo psichikos sveikatos būsenos jis galėjo pilnai (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. G. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris jam netrukdo pilnai (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. D. G. dėl savo psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose, būti teisiamas. D. G. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu, jis galėjo pilnai (visiškai) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. D. G. nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu nebuvo fiziologinio, patologinio afektų būsenose ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai. Bylos nagrinėjamo įvykio metu D. G. buvo paprasto girtumo būsenoje. D. G. dėl jo psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamų medicinos priemonių. D. G. nebūdingi tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie galėjo iš esmės paveikti jo elgesį įvykio metu. D. G. elgesys nagrinėjamo įvykio metu buvo kryptingas bei atitiko jo asmenybei būdingus elgesio bei reagavimo ypatumus, jo gebėjimas teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei kontroliuoti savo veiklą nagrinėjamo įvykio metu nebuvo sutrikę (.2t., b.l.131-133). Nusikaltimų darymo metu D. G. buvo nepilnametis, gim. 1992-12-01, praeityje neteistas/2t. b.l.111/, įrašytas į policijos įskaitą dėl mokyklos nelankymo/2t. b.l.135/,nesimokantis, registruotas Darbo biržoje, nevedęs, gyveno su abiem tėvais. S. ir A. G. įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nuo 2006m., niekur nedirba, ūkio neturi, pastovių pajamų neturi, linkę piktnaudžiauti alkoholiu, bausti administracine tvarka/2t. bl.137-138, 140/.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino faktines nusikaltimų aplinkybes ir gailisi dėl padaryto. (LR BK 59 str.1d.2p.).

Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str.1d. 1,9p.) Tai pripažino pats, patvirtina alkotesto duomenys -1,04 promilės alkoholio – 3t. b.l. 2/.

Kaltinamasis M. T. administracine tvarka baustas (3t., b.l. 96-101), psichikos sveikatos centro įskaitai nepriklauso (.3t., b.l. 103), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. M. T. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl dabartinės psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. M. T. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ar veiklai. M. T. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamų medicinos priemonių. M. T. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu (3t., b.l. 111-113), praeityje teistas 4 kartus/3t. b.l.57-93/, yra nusikaltimų recidyvas, nevedęs, nesimokantis ir nedirbantis, charakterizuojamas neigiamai/3t. b.l. 88/.

Atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nusikaltimų pasekmes, kurios dėl R. V. nužudymo yra neatstatomos, į faktines kitų nusikaltimų aplinkybes, kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir kaltinamųjų asmenybes, nėra teisinio pagrindo taikyti LR BK 54str.3d. bei 62 str. nuostatų.

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusiosios A. B. ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu yra pripažintas civilinėmis ieškovėmis dėl turtinės ir neturtinės žalos joms padarymo. Už patirtą dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, prarastą artimą žmogų – sūnų ir brolį jos prašo priteisti 110 000 litų neturtinei žalai atlyginti/atitinkamai 90 000 ir 20 000litų/ ir A. B. turtinei žalai atlyginti 4 822 litus už: laidojimo išlaidas – 1 100litų laidojimo reikmenys,5 litai skarelei,1200litų mirusiojo pagerbimo vakarienei 40 žmonių/liudytoja D. V./, 250 litų maistui sutinkant žmones, 47 litus nuotraukoms, 200 litų bažnyčios apeigoms, 80 litų kryžiui, 160 litų mirusiojo pervežimui, 1450 litų paminklui ,330 litų už du dingusius mobiliuosius telefonus. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas liudytojų parodymais, dokumentais/1t. B.l.141-143, / todėl priteistinas- LR BPK 115 str., iš bendros sumos minusuojant gautą valstybės skirtą laidojimo pašalpą –1040 litų . Priteistina suma –3 782 litai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250 str.2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250.str.1d./

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes – žmogus nužudytas, pasekmės neatstatomos, į asmens, padariusio žalą, kaltę –D. G., M. T., J. G. pripažinti kaltais dėl tyčinio nusikaltimo; į jų turtinę padėtį – registruoto turto neturi, nedirba, darbinių pajamų neturi, tačiau yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi ; į turtinės priteistinos žalos dydį, į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų A. B. ir D. B. pareikšti ieškiniai 90 000Lt ir 20 000Lt neturtinei žalai atlyginti nėra per dideli, yra pakankami jų patirtai skriaudai atlyginti. Toks žalos dydis paprastai priteisiamas Lietuvos teisminėje praktikoje.

Kadangi smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo visi trys kaltinamieji, neturtinė žala iš visų priteistina priklausomai nuo nusikalstamų veiksmų pasėkmių.

Pateiktas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai A. B. suteikimo išlaidų 3 957,79 Lt dydžio atlyginimo/ t. B.l. / Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir M. T. bei 500 litų iš kaltinamosios J. G.. – LR BPK 103str.6p., 105str. 1,2,3d.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

D. G. drabužiai – grąžintini jam, M. T., J. G. drabužiai-kaip beverčiai sunaikintini. (Tomas Nr.1, b.l. 107, 109).

R. V. drabužiai – kaip beverčiai sunaikintini, (Tomas Nr.1, b.l. 107).

R. V. piniginė, kitos kortelės atiduotos saugoti A. B.- paliktinos jai (Tomas Nr.1, b.l. 74, 105).

Pinigai, paimti iš kaltinamųjų juos sulaikius 2010-06-16 - 96,48 Lt nukreiptini ieškinio dengimui.

SEB „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. 4797 0971 6032 8428- pagal pakvitavimą palikti A. B./1t. b.l.74/.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298,301-305, 307-308 str., 115 str., 105str. LR BK 66 str.

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3/trims/ mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-06-16 iki 2010-09-18/1t. b.l.161, 2t. b.l. 23 -25/ ir laikyti atlikusia bausmę.

Kardomąsias priemones –dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti /2t. b.l. 26,30, 32/.

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus ir pritaikius LR BK 90-91str. nuteisti:

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1d.,– laisvės atėmimu 8/aštuoniems/ metams;

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1d. – laisvės atėmimu 3/trims/mėnesiams;

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 214str.1d. –laisvės atėmimu 1/vieneriems/ metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2,5d.2p. bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8/aštuoniems/metams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, po to- panaikinti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-03-26.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-06-16 /2t. b.l.57, 102/.

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus ir nuteisti:

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d. – laisvės atėmimu 12/dvylika/ metų;

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1d. – laisvės atėmimu 6/šešiems/ mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1,2,5d.2p. bausmes subendrinti apimant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12/dvylika/ metų.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti, po to- panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-03-26.

Vadovaujantis LR BK 66 str. , į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-06-16/3t. b.l. 1,47-48/.

Tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. B. bei D. B. civilinius ieškinius ir iš kaltinamųjų D. G. ir M. T. solidariai priteisti 3782 litus sūnaus laidojimo, paminklo išlaidų A. B. bei iš kaltinamųjų D. G., M. T. po 44 750 litų , o J. G. 500litų neturtinei žalai atlyginti A. B. ir iš D. G., M. T. po 9 750litų bei iš J. G. 500 litų D. B..

Pripažinti proceso išlaidomis 3 957,79 Lt dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai A. B. suteikimo ir priteisti 500 litų iš kaltinamosios J. G. bei iš kaltinamųjų D. G. ir M. T. po 1 728,90Lt valstybei/Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji s-ta Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio a.k. (duomenys neskelbtini),bankas AB”Swedbank”įm.k.5630/.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

D. G. drabužius- grąžinti jam;

M. T., J. G. drabužius – kaip beverčius sunaikinti; R. V. drabužius-kaip beverčius sunaikinti;

R. V. piniginę, kitas korteles palikti A. B.;

Kitus beverčius daiktus, saugomus Alytaus apskrities VPK, sunaikinti/1t. b.l.106-107/;

Plaktuką grąžinti H. B./1t. b.l.109/.

SEB „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini)- palikti A. B..

Pinigus 96,48Lt, paimtus iš kaltinamųjų juos sulaikius, esančius Alytaus apskrities VPK, nukreipti ieškinių dengimui/1t. b.l.67/.

Šis nuosprendis per 20 dienų/ nuteistųjų – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo / gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.