- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-487-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03817-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Keramikų 4“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Keramikų 4“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės viešosios įstaigos „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Keramikų 4“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Keramikų 4“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7 776,02 Eur skolą už suteiktas nuomos paslaugas, 608,13 Eur delspinigių, 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. spalio 31 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 123,77 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pirmame pastato (duomenys neskelbtini), aukšte. Atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau minėto įsipareigojimo tinkamai nevykdė, nuolat vėluodavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl susidarė skola. 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriame nurodė, kad atsakovė yra skolinga 3 844,93 Eur sumą pagal dešimt neapmokėtų sąskaitų faktūrų. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos teismas pakeitė Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą konstatuodamas, kad atsakovės skolos pagal ieškovės siunčiamas sąskaitas negali būti laikoma viena skola, atsakovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje suteikta galimybe pareikšti, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ieškovė gautais mokėjimais neteisingai dengė atsakovės skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes nesivadovavo mokėjimų paskirtyje nurodyta informacija bei sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl skolos, grindžiamos neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis: KER 0393, KER 0397, KER 0402, KER 0406, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Kita dalis dėl skolos, grindžiamos sąskaitomis faktūromis: KER 0387, KER 0389, KER 0391, KER 0395, KER 0400, yra tenkintina. Ieškovė, paskirsčiusi iš atsakovės gautus mokėjimus taip, kad tai atitiktų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, nustatė, kad atsakovė nėra apmokėjusi šešių PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2015 m. vasario 3 d. sąskaitos KER 0373 (555,12 Eur dalies); 2) 2016 m. sausio 29 d. sąskaitos KER 0379; 3) 2016 m. vasario 4 d. sąskaitos KER 0381; 4) 2016 m. vasario 29 d. sąskaitos KER 0383; 5) 2016 m. kovo 4 d. sąskaitos KER 0385; 6) 2016 m. kovo 31 d. sąskaitos KER 0387 (44,96 Eur dalies). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 610 Eur nuomos mokestį iki einamojo mėnesio 15 dienos nepriklausomai nuo to, ar gavo ieškovės sąskaitą bei mokėti už elektros energiją, vandenį bei kitas jai suteiktas komunalines paslaugas pagal ieškovės pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos už praeitą mėnesį. Ieškovė teigė, kad patikslinto ieškinio pateikimo metu atsakovė nėra apmokėjusi ir yra skolinga 7 776,02 Eur pagal 25 ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Bendra atsakovei išrašytų sąskaitų suma sudaro 36 672,76 Eur, atsakovė yra atlikusi mokėjimų, kurių bendra suma yra 28 035,19 Eur, tačiau tam, kad nustatyti tikslią sumą, kurią atsakovė sumokėjo ieškovei už išrašytas sąskaitas, reikia iš 28 035,19 Eur sumos atimti jau minėta 2017 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-415-163/2017 priteistus ir atsakovės apmokėtus 569 Eur delspinigius, 62,24 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 100,89 Eur procesines palūkanas. Atitinkamai, suma, kurią atsakovė sumokėjo už ieškovės išrašytas sąskaitas yra 27 303,11 Eur, skirtumas tarp ieškovės išrašytų sąskaitų sumos ir atsakovės atliktų mokėjimų sumos yra 9 369,65 Eur. Atsakovė ieškovės vardu sumokėjo 1 593,63 Eur už elektrą tiesiogiai elektros energijos tiekėjams AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Elektrum Lietuva“. Ši suma yra įskaityta ir atsakovės skolos dydis yra sumažintas iki 7 776,02 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 50 Lt (14,48 Eur) delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, tačiau ieškovė geranoriškai reikalauja sumokėti mažesnius, teismų praktikoje pripažintus protingus 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tai yra 608,13 Eur. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Tauragės rajono apylinkės teisme vykusioje civilinėje byloje Nr. e2-2072-439/2016 ieškovės ieškinys buvo pareikštas dėl kitų PVM sąskaitų faktūrų nei šioje byloje, Tauragės rajono apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas atsakovės skolos dėl aukščiau nurodytų šešių neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų nevertino, nes tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą antrą kartą su tapačiu ieškiniu, nes Tauragės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2072-439/2016 jau yra išnagrinėtas tapatus ginčas, priimtas sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Atkreipia dėmesį į ieškovės pozicijos nenuoseklumą skaičiuojant atsakovės skolą. Atsakovė pagal ieškovės prievoles elektros energijos tiekėjams yra sumokėjusi 1 593,63 Eur, tačiau šios sumos ieškovė atsakovei negrąžino. Pagal ginčo šalių sudarytą nuomos sutartį, už sunaudotą elektros energiją atsakovė privalo mokėti ieškovei, o ieškovė privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju ir skirstytoju. Pagal atsakovės turimus duomenis, ieškovė ir toliau nemoka elektros energijos tiekėjams už patiektą elektros energiją ir elektros energijos skirstymo paslaugas, šie kreditoriai reguliariai siunčia pretenzijas su grasinimais atjungti elektros energijos tiekimą atsakovės nuomojamoms patalpoms, todėl atsakovė, siekdama, kad nebūtų sutrikdyta jos veikla ir ateityje nebūtų priversta mokėti pagal ieškovės prievoles elektros energijos tiekėjui ir skirstytojui, padengia susikaupusias ieškovės skolas. Atsakovė siekė tiesiogiai sudaryti su elektros tiekėju ir skirstytoju sutartis dėl elektros energijos tiekimo ir skirstymo paslaugų tiekimo, tačiau ieškovė uždraudė atsakovei sudaryti dvišales sutartis su elektros energijos tiekėju ir skirstytoju. Nurodė, kad ji negali įvykdyti prievolės dėl ieškovės kaltės jai vengiant vykdyti savo prievoles sumokėti už elektros energiją jos tiekėjui ir skirstytojui. Ieškovės prievolės pažeidimas yra pagrindas jos kaltei konstatuoti, kadangi tarp ieškovės nemokėjimo už elektros energiją tretiesiems asmenims ir atsakovės skolos ieškovei egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. ieškovės nemokėjimas pagal savo prievoles tretiesiems asmenims lemia atsakovės negalėjimą įvykdyti savo prievolių ieškovei. Reikalavimas priteisti delspinigius, paskaičiuotus laikotarpiu iki ieškinio pateikimo teismui nėra įrodytas dėl tapataus ieškinio pateikimo. Delspinigių paskaičiuotų po ieškinio Tauragės rajono apylinkės teisme pateikimo priteisti nėra teisinio pagrindo, kadangi atsakovė prievolę dėl mokėjimų elektros energijos tiekėjams įvykdė už ieškovę. Ieškovė neteisėtai skaičiuoja delspinigius, nes susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių sudarytoje sutartyje sutartą delspinigių normą Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2072-439/2016 ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-415-163/2017 pripažino neprotingai didele. Nesant kitokio šalių susitarimo dėl protingo dydžio netesybų, konstatuotina, kad dėl netesybų nesusitarta, todėl ir skaičiuoti jų nėra pagrindo.
Šalies argumentai
3. Atsakovė VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 106,74 Eur nuostolių, 1 593,96 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė gavusi sąskaitas iš elektros energijos tiekėjo už pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją, jas pateikia apmokėjimui nuomininkams: atsakovei ir UAB „Dvarčionių autoservisas“. Atsakovė, susipažinusi su ieškovei pateiktomis sąskaitomis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. bei palyginusi ieškovės sąskaitose atsakovei ir kitam nuomininkui UAB „Dvarčionių autoservisas“ nurodytus duomenis apie sunaudotos elektros energijos kiekius, suprato, kad ieškovė atsakovei ir UAB „Dvarčionių autoservisas“ teiktose sąskaitose apmokėjimui reguliariai nurodydavo didesnius elektros energijos kiekius nei elektros energijos tiekėjas ir elektros energijos skirstytojas nurodydavo pačiai ieškovei. Be to, atsakovė remdamasi nuomojamose patalpose įrengtu skaitikliu, apskaičiavo vidutinį suvartojamos elektros energijos kiekį ir nustatė, kad atsakovė reguliariai sumokėdavo ieškovei žymiai daugiau lėšų už elektros energiją nei realiai sunaudodavo, o ieškovė UAB „Keramikų 4“ tokiu būdu be teisinio pagrindo įgijo atsakovės pinigines lėšas tuo padarydamas atsakovei nuostolių. Atsakovė savo patirtus nuostolius skaičiuoja ir prašo priteisti taikydama vidutinio elektros energijos suvartojimo principą. Pastate, kuriame yra atsakovės nuomojamos patalpos, yra įvadinis elektros apskaitos prietaisas, o nuomojamose patalpose yra įrengtas kitas elektros tiekėjo plombuotas elektros energijos apskaitos prietaisas. Ieškovė atsakovei teikdama sąskaitas apmokėjimui už sunaudotą elektros energiją jose nurodydavo elektros energijos kiekį kilovatais, tačiau niekuomet nenurodydavo atsakovės skaitiklio parodymų. Atsakovei kilus įtarimui dėl netikslumų skaičiuojant jos sunaudotą elektros energiją, ji keletą kartų kreipėsi į ieškovės direktorių prašydama nurodyti skaitiklio parodymus, pagal kuriuos atsakovei yra skaičiuojama sunaudota elektros energija, tačiau į atsakovės daugkartinius paklausimus ir prašymus ieškovė nereaguodavo. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei nesugebant atsiskaityti pagal savo prievoles elektros energijos tiekėjui ir skirstytojui, atsakovė sumokėjo už ieškovę tiesiogiai elektros energijos tiekėjui ir skirstytojui 1 593,96 Eur, todėl atsakovės už ieškovę sumokėta 1 593,96 Eur suma priteistina iš ieškovės. Ieškovė be teisinio pagrindo nurodydavo atsakovei apmokėti didesnius mokesčius už elektros energiją nei atsakovė faktiškai jos suvartodavo, todėl be teisinio pagrindo įgijo atsakovės pinigines lėšas, o atsakovė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovės nurodyti skaitliukų duomenys sutampa su atsakovės turimais duomenimis dėl elektros rodmenų 2017 m. balandžio pabaigoje ir tai patvirtina, kad priešieškinyje nurodyti atsakovės nuomojamose patalpose nurodyti elektros apskaitos prietaisų parodymai yra teisingi. Patikslinusi skaičiavimus atsakovė nurodė, kad jos vidutinio sunaudotos elektros energijos kaina per laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio yra 4 430,63 Eur.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Keramikų 4“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad visada sąskaitas už suvartotą elektros energiją atsakovei išrašydavo pagal faktinius skaitiklių parodymus, sąskaitose būdavo nurodomas suvartotos elektros energijos kiekis, šiuos duomenis atsakovė kiekvieną mėnesį gali pasitikrinti. Visi elektros skaitikliai yra atsakovės nuomojamose patalpose. Sąskaitos atsakovei išrašomos remiantis dviejų skaitiklių parodymais, kurie apima sunaudotą elektros kiekį už skirtingas atsakovės nuomojamas patalpas. Sąskaitos išrašomos remiantis sutartimis, kurios yra sudarytos su Elektrum (mokama už elektros energijos tiekimą) ir ESO (mokama už elektros energijos persiuntimo paslaugas). Atsakovė visada turėjo galimybę pasitikrinti sąskaitose nurodytus duomenis su faktiniais skaitiklių parodymais ir tokiu būdu kontroliuoti ar nepermoka už suvartotą elektros energiją, tačiau atsakovė niekada neteigė, kad ieškovės išrašomose sąskaitose nurodyti suvartotos elektros energijos kiekiai neatitinka faktinių elektros skaitiklių parodymų, Atsakovė neįrodinėja, kad jai išrašomos sąskaitose už komunalinius mokesčius buvo nurodytas neteisingas suvartotos elektros energijos kiekis. Atsakovė naudojasi elektra iš dviejų skaitiklių, o priešieškinyje yra nurodyti tik vieno skaitiklio duomenys, todėl teismas yra klaidinamas dėl faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio. Atsakovė lentelėje Nr. 1 nenurodo duomenų iš ESO, tuo tarpu vertinant ieškovės išrašomas sąskaitas atsakovei, turi būti vertinami ne tik duomenys iš Elektrum, bet ir duomenys iš ESO. Sužinojusi, jog atsakovė sumokėjo ESO 1 047,63 Eur sumą už ieškovę, išrašė ir nusiuntė kreditinę sąskaitą atsakovei, kuria buvo sumažintas jos skolos dydis. Atsakovei išrašyta kreditinė sąskaita yra laikytina įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas. Vėliau paaiškėjus, kad atsakovė dar papildomai sumokėjo Elektrum 546 Eur, buvo siekiama suderinti trišalį įskaitymą (ieškovė, atsakovė, Elektrum), tačiau ieškovei ir atsakovei to suderinti nepavyko, bet ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumažino savo reikalavimo dydį atsakovės sumokėtomis sumomis elektros tiekėjams Elektrum ir ESO, todėl 1 593,96 Eur reikalavimas yra įskaitytas ir šia suma yra sumažintas atsakovės skolos dydis. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2017 m. birželio mėnesio ieškovė elektros energijos tiekėjams nedeklaravo suvartojamo elektros energijos kiekio, nes elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas. Operatorius apskaičiavo nedeklaruotos elektros energijos kiekį pagal vidutinį suvartojimą objekte ir įtraukė jį į mokėjimo dokumentus. Todėl iki 2017 m. birželio mėn. elektros tiekėjų sąskaitose būdavo nurodomas ne faktiškai sunaudotas elektros kiekis, bet jo vidurkis. Nepaisant to, ieškovė sąskaitas atsakovei išrašydavo pagal faktiškai suvartojamą elektros energijos kiekį. Tuo metu suvartojamos elektros energijos vidurkis buvo mažesnis nei faktiškai atsakovės suvartojamas kiekis, todėl yra neatitikimas tarp elektros tiekėjų, atsakovės bei UAB „Dvarčionių autoservisas“ sąskaitų. 2017 m. birželio mėn. ieškovė vėl pradėjo deklaruoti elektros energijos skaitiklių parodymus, todėl pasinaikino skirtumas tarp sąskaitų, išrašomų pagal vidurkį ir ieškovės sąskaitų pagal faktinius elektros skaitiklių parodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Keramikų 4“ iš atsakovės VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ 7 776,02 Eur skolą, 602,11 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 142,46 Eur sumos skaičiuojant jas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki visiško jos sumokėjimo bei nuo priteistos 3 235,67 Eur sumos skaičiuojant jas nuo 2018 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško sumokėjimo bei 4 184,81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ iš ieškovės UAB „Keramikų 4“ 108,25 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 108,25 Eur sumą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 49,93 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ valstybės naudai 6,14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 123,77 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pirmame pastato (duomenys neskelbtini), aukšte. Atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo mokėti ieškovei 610 Eur nuomos mokestį ir 21 procentą PVM (sutarties 5.2 punktas). Sutarties 5.4 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas nuomos mokestį už einamąjį mėnesį mokės iki einamojo mėnesio 15 dienos pagal nuomotojo išrašytą sąskaitą, jei nuomotojas sąskaitos nepateiktų ar nuomininkas jos negautų, nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį nustatytu terminu. Atsakovė įsipareigojo mokėti už elektros energiją, vandenį bei kitas jai suteiktas komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį (sutarties 5.5 punktas). Sutartyje buvo numatyta, kad joje aptartus mokesčius nuomininkas mokės pagal pristatytas/pateiktas komunalines paslaugas teikiančių organizacijų sąskaitas arba mokėjimo detalizavimus, sąskaitose nurodyti paskaičiavimai turi atitikti sutartį arba faktinį šių paslaugų sunaudojimą per ataskaitinį laikotarpį nuomojamose patalpose pagal šią sutartį patalpose bei atitinkamas paslaugas bei resursus tiekiančių ūkio subjektų nustatytus įkainius (sutarties 5.6 punktas). Sutarties 5.8 punkte buvo numatyta, kad pažeidus sutartyje numatytus mokėjimo terminus, nuomotojui raštu pareikalavus, nuomininkas įsipareigoja mokėti 50 Lt dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis ieškovės sprendimu vienašališkai nutraukta nuo 2016 m. birželio 14 d.
7. Teismas sprendė, jog šioje byloje kilo ginčas dėl Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties prejudicinės reikšmės šioje byloje. Išanalizavęs patikslinto ieškinio ir Tauragės rajono apylinkės teismui pateikto ieškinio, Klaipėdos apygardos teismo nutarties turinį teismas nurodė, jog šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą pagal kitas sąskaitas nei Tauragės rajono apylinkės teismui, prašo priteisti delspinigius už kitą laikotarpį, skiriasi abiejų bylų dalykas bei faktinis pagrindas, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo šioje byloje pareikštą ieškinį laikyti tapačiu nagrinėtam Tauragės rajono apylinkės teismo byloje.
8. Įvertinęs, kad atsakovė pripažino, jog gavo visas ieškovės nurodytas sąskaitas faktūras, pagal kurias yra prašoma priteisti skolą, ieškovės nurodytų mokėjimų paskirstymo neginčijo, nenustatyta ieškovės 2018 m. sausio 10 d. suvestinėje nurodytų duomenų ydingumo, sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas yra suėjęs, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas atsakovei pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovės ieškinį tenkino.
9. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės sudarytos 2018 m. sausio 10 d. atsakovės mokėjimų pagal išrašytas sąskaitas suvestinės matyti, kad joje nurodytų neapmokėtų sąskaitų likučiai yra įtraukti į ieškinyje nurodytą lentelę, kurioje gaunamas rezultatas (skolų pagal sąskaitas faktūras suma) sudaro ieškinio reikalavimą, todėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą dėl ieškovės pozicijos skaičiuojant skolą nenuoseklumo. Įvertinęs, kad ieškovė įskaitė atsakovės tiesiogiai atliktus mokėjimus energijos tiekėjui už suvartotą elektrą 1 593,63 Eur sumai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovės nurodomos įsiskolinimo sumos pakartotinai mažinti 1 593,63 Eur suma. Išanalizavęs minėtą suvestinę nustatė, kad ieškovė į ją įtraukė dalį 2017 m. balandžio 20 d. pavedimu sumokėtos 1 989,81 Eur sumos, bet neįtraukė 2017 m. balandžio 27 d. pavedimu sumokėtos 100,84 Eur sumos, tačiau, teismo nuomone, toks veiksmas atliktas pagrįstai, nes minėtais pavedimais buvo dengiama skola ir delspinigiai bei procesinės palūkanos pagal Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą (2017 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 365, 2017 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 368). Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodyta atsakovės atliktų mokėjimų suma yra mažesnė nei atsakovė pripažįsta sumokėjusi ieškovei.
10. Ieškovės galimas pareigų pagal sutartį elektros energijos tiekėjui pažeidimas nešalina atsakovės pareigos apmokėti ieškovei jos pateiktų sąskaitų už sunaudotą elektros energiją bei kitas komunalines paslaugas. Ieškovės atsisakymas leisti atsakovei tiesiogiai sudaryti sutartį su energijos tiekėju negali būti laikomas ieškovės nebendradarbiavimu, nes ieškovė, būdama pastato savininke ir turėdama pareigą apmokėti išlaidas už energiją ar kitas komunalines paslaugas, turi teisę spręsti, ar šią pareigą vykdyti tiesiogiai, ar perduoti ją vykdyti kitiems asmenims.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra apmokėjusi visų ieškovės pateiktų sąskaitų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra 2018 m. sausio 10 d. atsakovės mokėjimų suvestinės, mokėjimų pavedimų matyti, kad ji vėluodavo apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje numatytą delspinigių dydį pripažino aiškiai per dideliu, tačiau teismas nurodė, jog minėta aplinkybė nereiškia, kad buvo pripažinta negaliojančia sutartis dalyje dėl atsakovės pareigos pažeidus prievolę mokėti delspinigius. Sprendė, jog nėra pagrindo laikyti neprotingai dideliu ir dar labiau mažinti ieškovės prašomo 0,04 proc. delspinigių dydžio.
12. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta ieškovei nurodyti skaitiklių parodymus, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad minėtų duomenų nenurodymas laikytinas sutarties pažeidimu. Sunaudotos elektros energijos kiekio, apskaičiuoto kaip skirtumas tarp ankstesnio parodymo ir sąskaitos išrašymo metu fiksuoto parodymo, atitinka sutarties 5.6 punkto nuostatą, kad sąskaitoje nurodyti paskaičiavimai turi atitikti faktinį paslaugų sunaudojimą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės nuomojamose patalpose yra du skaitikliai, kurie apskaito nuomojamose patalpose sunaudotą elektros energiją, šių skaitiklių duomenis atsakovė mato bet kuriuo metu, kiekvieną mėnesį ieškovė atvykdavo į nuomojamas patalpas ir užfiksuodavo skaitiklių parodymus, padarė išvadą, jog atsakovė visada galėjo patikrinti ieškovės sąskaitose nurodomų sunaudoto elektros energijos kiekio duomenų pagrįstumą, tačiau konkrečių įrodymų, kad ieškovė sąskaitoje nurodydavo kitą energijos kiekį nei faktiškai energijos buvo sunaudota, atsakovė nepateikė. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytus skaitiklių parodymus, be to, neaišku kada tiksliai jie fiksuoti. Teismas padarė išvadą, jog neturint pareigos sąskaitose faktūrose nurodyti skaitiklių parodymus, ieškovė nefiksavo jų specialiu būdu, todėl minėtų duomenų nepateikimas į bylą savaime nesudaro pagrindo laikyti sąskaitose faktūrose nurodytus sunaudotos elektros energijos kiekius nepagrįstais. Teismas, įvertinęs ieškovės sąskaitose išrašytus duomenis, atsakovės pagal abiejų skaitiklių parodymus nustatytu suvartotos elektros energijos skirtumu, sprendė, jog tai paneigė atsakovės poziciją, kad ieškovė sąskaitose nurodydavo per didelius sunaudotos elektros energijos kiekius.
13. Atsakovė pagal sutarties nuostatas turėjo apmokėti išlaidas už faktinį energijos sunaudojimą per mėnesį, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovės teikiami skaičiavimai, grindžiami vidutinės energijos sunaudojimo metodu, atitinka sutarties nuostatas, įrodo jos faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekį bei paneigia ieškovės sąskaitose nurodomus duomenis apie atsakovės nuomojamose patalpose sunaudotą elektros energiją. Atsakovės patalpose buvo skaitliukai, apskaitantys sunaudotos elektros energiją. Atsakovei turint realią galimybę matyti duomenis apie faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį, vidutinio elektros energijos sunaudojimo metodo taikymas atsakovės prievolei apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas už sunaudotą elektros energiją yra nepagrįstas.
14. Teismas, nustatęs, kad elektros energijos tiekėjui sąskaitose laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio nurodydavo elektros energijos vidurkius, ne faktinius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės nurodomi elektros energijos tiekėjo ieškovei išrašytų sąskaitų bei ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų sulyginimai neįrodo, kad ieškovė įrašydavo į sąskaitas nepagrįstai didelius suvartotos elektros energijos kiekius. Pažymėjo, kad kitais laikotarpiais ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose nurodyti sunaudotos elektros energijos kiekiai neviršija elektros energijos tiekėjo ieškovei išrašytose sąskaitose nurodytų kiekių.
Šalies argumentai
15. Ieškovė pripažino, kad šešiose sąskaitose atsakovei per klaidą buvo nurodžiusi didesnius nei elektros energijos tiekėjų taikomus tarifus, todėl pripažino atsakovės reikalavimą 108,25 Eur sumai. Teismas priešieškinio reikalavimą dėl 5 106,74 Eur nuostolių priteisimo tenkino iš dalies ir iš ieškovės atsakovei priteisė 108,25 Eur permokėtą sumą, likusioje dalyje reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė, atsakovei neįrodžius tokio reikalavimo faktinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad atsakovė (atsakovės atstovė) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d., 15 d., 19 d., 23 d., birželio 16 d., 19 d. bei 27 d. pavedimais sumokėjo 1 593,63 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“, pavedimuose nurodoma, kad dengiama skola už ieškovę. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įskaitė minėtą sumą į atsakovės įsiskolinimus ir išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą 1 047,63 Eur sumai, kurią pateikė atsakovei. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. informavo atsakovę apie įskaitymą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė įskaitė 1 593,63 Eur skolą atsakovei sumažindama ieškinio reikalavimus minėtai sumai. Iki bylos iškėlimo ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę dėl jos įvykdytos ieškovės prievolės AB Energijos skirstymo operatoriui įskaitymą 1 047,63 Eur sumai. Pateiktu ieškiniu ieškovė informavo atsakovę apie įskaitymą visai 1 593,63 Eur sumai, tuo metu atsakovę dar nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl minėtos sumos priteisimo, taigi, iš esmės atsakovei buvo žinoma apie įskaitymą iki priešieškinio pateikimo. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad ieškovės atliktas įskaitymas atitinka CK 6.130 straipsnyje, 6.131 straipsnyje nustatytas sąlygas bei tvarką. Ieškovei pranešus atsakovei apie atsakovės už ieškovę sumokėtos sumos įskaitymą bei atitinkamai sumažinus ieškinio reikalavimus 1 593,63 Eur suma, atsakovės priešieškinyje pateiktas reikalavimas dėl 1 593,63 Eur priteisimo yra perteklinis, nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šalies argumentai
17. Ieškovė prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tai yra nesąžiningai pareikštą nepagrįstą, aiškiai klaidinantį priešieškinį bei nesąžiningai siekiant, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas konstatavo, jog bylos medžiaga nesuponuoja išvados, kad reikšdama priešieškinį atsakovė veikė nesąžiningai, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Bylos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad paduodama priešieškinį atsakovė šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį, aiškiai suprasdama priešieškinio nepagrįstumą. Priešieškinio pateikimas ir jo nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis piktnaudžiauja procesu, todėl ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Spręsdamas prašomų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, teismas įvertino advokato darbų ataskaitas, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat tai, jog ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinta 99,9 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 4 184,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, priešieškinys tenkintas iš dalies, patenkinta 1,6 proc. reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovei priteisė 49,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė (apeliantė) VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio (2017 m. liepos 1 d. redakcija) 3 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui arba bylą sustabdyti, kol bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-4/2018 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atlikto elektros energijos paskirstymo ginčo pastate tarp trijų nuomininkų atsakovės, UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių bibliotekos, į bylos nagrinėjimą neįtraukė UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių bibliotekos, nors bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, jei byloje paaiškėtų, kad ieškovė priskyrė atsakovei per didelį elektros energijos kiekį, o kitiems dviem nuomininkams UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių bibliotekos priskyrė per mažą elektros energijos kiekį, dėl to minėti nuomininkai nepagrįstai sutaupė, padarydami žalą atsakovei. Kadangi teismas į bylą neįtraukė visų pastato nuomininkų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
19.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų, suvartoto elektros energijos kiekio, nes byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai, t. y. atsiliepime, triplike, priešieškinyje atsakovė reiškė prieštaravimus dėl minėtų aplinkybių. Apeliantės nuomone, ieškovė privalo įrodyti atsakovei priskirtų mokėjimų už elektros energiją pagrįstumą, jog atsakovė faktiškai gavo ginčo energijos kiekį. Tačiau tokių įrodymų byloje ieškovė nepateikė. Ieškovė netinkamai paskirstė elektros energiją tarp ginčo pastato nuomininkų, t. y. atsakovės, UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių bibliotekos. Visas energijos kiekis pastate buvo apskaitos vienu bendru apskaitos prietaisu visiems nuomininkams, kurių patalpose nebuvo įrengti kontroliniai skaitikliai, o atsakovės patalpose toks skaitiklis buvo įrengtas tik 2016 m. gruodį. Atsakovės nuomone, visas elektros ir galios dedamųjų paskirstymas turėjo būti atliekamas tarp nuomininkų pagal jų užimamą plotą, nes kitoks sutarties aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
19.3. Dėl nesąžiningų skaičiavimų ieškovė, UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių biblioteka sutaupė ir (arba) nepagrįstai praturėjo 7 761,85 Eur už elektros energiją, kuri buvo nepagrįstai priskirta atsakovei. Dėl nesąžiningų skaičiavimų ieškovė, UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių biblioteka sutaupė ir (arba) nepagrįstai praturėjo 378,57 Eur už galios dedamąją. Iš viso atsakovė permokėjo ieškovei 8 140,42 Eur už elektros energiją ir galios dedamąją, todėl patyrė žalą. Be to, ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 9 619,51 Eur už elektrą ir 559,56 Eur už galios dedamąją, todėl yra visiškai atsikaičiusi už atsakovės priskaičiuotas sumas 8 215,34 Eur už elektrą ir 641,36 Eur už galią. Teismas turėjo taikyti nepagrįsto praturtėjimo arba be pagrindo įgyto turto instituto normas.
Šalies argumentai
19.4. Apeliantė nurodo, kad ginčas kilo iš sutartinių nuomos ir elektros subabonentinio vartojimo teisinių santykių, kurių šalimis yra nuomotojas ir elektros abonentas – ieškovė ir nuomininkas bei elektros subabonentas, kuris atlygina ieškovei už atsakovės valdomose patalpose suvartotą elektros energiją. Atsakovė, disponuodama savo teisėmis, turėjo teisę pasirinkti prievolinį, pareikšdama priešieškinį ieškovei, o ne daiktinį, pareikšdama ieškinį dėl žalos kitiems pastato nuomininkams, savo pažeistų teisių gynimo būdą ir taip elgdamasis teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
19.5. Apeliacinis teismas turėtų įvertinti, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netinkamai kvalifikavo priešieškinio faktinį pagrindą ir atsakovės priešieškinio reikalavimą grąžinti permokėtas lėšas už elektrą, laikydamas tai deliktiniu reikalavimu dėl žalos, nors atsakovė tvirtina, kad teismas šalių santykius turėjo kvalifikuoti kaip sutartinius, o reikalavimą grąžinti permokėtas lėšas už elektrą – kaip reikalavimą atlikti elektros energijos paskirstymo perskaičiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
19.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės padarytos žalos. Atsakovė su šiais teismo motyvais nesutinka. Atsakovės subjektinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovė netinkamai paskirstė (išdalijo) nuomininkams name suvartotą šilumos kiekį namo bendro naudojimo patalpoms šildyti ir dėl to atsakovei buvo priskirta didesnė nei priklausė šio elektros kiekio dalis ir atitinkamai buvo priskaičiuota per daug mokesčių už galios dedamąją. Pirmosios instancijos teismas neturėtų ginčo teisinį santykį apibrėžti vien tik pagal ieškovės suformuotą ieškinio dalyką ir pagrindą, visiškai ignoruodamas atsakovės atsikirtimų argumentus dėl ginčo teisinio santykio, kad ginčas dėl 138 Eur yra dėl ieškovės nuostolių, o ne dėl skolos. Atsakovė tvirtino, kad ginčas kilo dėl neteisėtų ieškovės veiksmų paskirstant elektros energiją ir galios dedamąją tarp pastato nuomininkų, tačiau teismas ginčo ribas nustatė tik formaliai, lingvistiškai aiškindamas ieškovės ir atsakovės procesinių dokumentų turinį, nors teisme bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai.
19.7. Apeliantė kvestionuoja jai priskirtą sunaudotą elektros energijos kiekį, tvirtindama, kad atsakovei priklausančių mokėti mokesčių dydis turėjo būti apskaičiuotas pagal jos nuomojamose patalpose naudojamus prietaisus, o tokių nesant nustatytas pagal faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį, pvz., pagal pastato įvadinio skaitiklių rodmenis, ir šį kiekį paskirstant tarp visų nuomininkų pagal kiekvieno iš jų nuomojamų patalpų ploto proporciją. Todėl apeliacinis teismas turėtų įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su išnuomoto ploto, jo proporcijos nustatymu, palyginus su visu pastato plotu, faktiškai suvartotos elektros, vandens energijos kiekiais pagal kitų nuomininkų skaitiklius, nuomojamose patalpose esančias bendrojo naudojimo (tualeto ir pan.) patalpas bei jų faktinius naudotojus ir kt. Taip pat turi pasisakyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių aiškindamas būtent Nekilnojamojo turto nuomos sutarčių sąlygas dėl mokesčių už šaltą, karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšių paslaugas skaičiavimą bei apmokėjimą. Šalys sutartyje nenurodė, kaip tarp visų pastato nuomininkų bus paskirstomi mokėjimui už paslaugas teikiančių organizacijų sąskaitas tais atvejais, kai šiose sąskaitose nėra detalizuota, kiek turėtų sumokėti kiekvienas nuomininkas. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad elektros, vandens skaitiklių atsakovės nuomojamose patalpose įrengta nebuvo, todėl, vadovaudamiesi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse šalių sutartomis mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygomis, nepagrįstai sprendė, kad mokesčiai už komunalines–eksploatacines paslaugas apskaičiuojami pagal ieškovės sąskaitas, o ne proporcingai atsakovės nuomojamam plotui.
19.8. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš esmės tik ieškovės išrašytomis sąskaitomis, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas neįvertino, kad ieškinyje nėra nurodyta kokiu pagrindu buvo atliktas elektros energijos paskirstymas tarp visų pastato nuomininkų, nenagrinėjo ieškovės pastate veiklą vykdančių nuomininkų suvartotos elektros energijos paskirstymo pagrįstumo, neįvertino pastato, kuriame yra nuomojamos atsakovės patalpos specifiką, užimtumą ir motyvuotai neįvertino kitų nuomininkų suvartotos elektros energijos kiekio.
19.9. Be to apeliantės nuomone, ieškovės išlaidos, sumokėtos juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai, veikiančiai kaip teisinių paslaugų įmonė, kuri nėra ieškovės atstovas, nepriteistinos, nes nėra nei būtinos, nei pagrįstos, nei teisėtos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 5 978 Eur, kurios buvo sumokėtos juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai „SPC legal“, už šio juridinio asmens paslaugas, nors šis juridinis asmuo ne tik nėra ieškovės atstovas byloje, bet ir negali būti teisėtas ieškovės atstovas jokioje byloje. Ieškovę byloje atstovavo advokatas G. M. ir advokato padėjėjas T. K.. Šie fiziniai asmenys nepateikė į bylą jokių sąskaitų ir jų apmokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė apmokėjo už savo atstovų suteiktas paslaugas.
Šalies argumentai
19.10. Apeliantė nurodo, kad pateikė apeliacinį skundą, kurį pasirašė atsakovės vadovas. Teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje. Apeliantės įsitikinimu, ši teisė negali būti ribojama, reikalaujant, kad žmogus kreipdamasis į teismą samdytų advokatą, kad galėtų pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Yra pagrindas manyti, jog įstatymas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant šią bylą – CPK 306 straipsnio 3 dalis – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir sustabdyti civilinę bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą dėl minėto teisės akto nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsiliepimas
20. Ieškovė UAB „Keramikų 4“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio tenkinimo. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai ir motyvai yra išimtinai teikiami tik dėl priešieškinio reikalavimų. Atsakovės apeliacinis skundas remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo atsakovės įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra grynai vertinamojo pobūdžio ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovė neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą. Iš esmės teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl į bylą neįtrauktų asmenų yra aiškiai nepagrįstos ir turėtų būti atmestos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas nepakeitė nei UAB „Dvarčionių autoservisas“, nei Dvarčionių bibliotekos teisių ir pareigų, t. y. skundžiamame sprendime nenustatė, nepripažino, nepakeitė, nepanaikino ir kitaip nenusprendė dėl šių asmenų teisių ir pareigų, todėl atsakovės teiginiai dėl absoliutaus teismo sprendimo panaikinimo pagrindo yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovė neva pažeidė proporcingumo principą, nes turėjo paskirstyti elektros energiją nuomininkams pagal nuomojamą plotą, nei aplinkybė apie tai, kad kiti ieškovės nuomininkai neva sutaupė atsakovės sąskaita, nebuvo įrodinėjamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis. Ieškovė nepažeidė atsakovės nurodomo proporcingumo principo, o elektros energijos skirstymas pagal plotą prieštarautų Nuomos sutarties nuostatoms. Atsakovės teiginys, kad elektros skaitikliai buvo įrengti tik 2016 m. gruodžio mėn. yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiais dokumentais, priešingai skaitikliai atsakovės patalpose buvo įrengti gerokai iki nuomos sutarties sudarymo. Šias aplinkybes patvirtina ir perdavimo-priėmimo aktas sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės. Be to, šios aplinkybės atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Nurodo, kad elektros energijos suvartotas kiekis yra nustatomas pagal faktinius skaitiklių parodymus. Atsakovės siūlomas suvartojamos elektros energijos matavimas yra nelogiškas ir gyvenimiškoje praktikoje netaikomas. Atsakovas savo argumentų, jog kiti nuomininkai tariamai sutaupė atsakovės sąskaita, nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma tariama žala (nuostolis) skiriasi nuo pirmosios instancijos teisme įrodinėto žalos dydžio. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas šalių santykius netinkamai kvalifikavo kaip deliktinius, o ne kaip sutartinius. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas šalių santykius laiko deliktiniais, o ne sutartiniais. Teismas aiškiai byloje kvalifikavo sutartinius šalių tarpusavio santykius, kurie atsirado nuomos sutarties pagrindu. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir vadovavosi nuomos sutarties nuostatomis. Atsakovė suformavo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimų už tariamai permokėtą sunaudotą elektros energijos kiekį. Atsakovė neprašė perskaičiuoti elektros energijos paskirstymo ir nei viename iš procesinių dokumentų apie tai neužsiminė. Atsakovė su priešieškiniu pateikė konkrečią sumą, t. y. nuostolį kurį ji neva patyrė. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ir teisės keisti priešieškinio dalyką bei pagrindą ir įpareigoti ieškovę perskaičiuoti elektros energijos ir galios dedamosios paskirstymą tarp pastato nuomininkų. To atsakovė byloje neprašė, nenurodė ir neįrodinėjo. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų atlikęs tai, ką siūlo atsakovė, tokiu atveju būtų pažeidęs CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą, peržengęs byloje pareikštų reikalavimų ribas ir priteisęs tai, ko šalis net neprašė. Nuomos sutarties 5.6 punktas aiškiai numato, kad sąskaitos išrašomos arba pagal sutartį, arba pagal faktinį šių paslaugų sunaudojamą nuomojamose patalpose už ataskaitinį laikotarpį pagal atitinkamus paslaugas teikiančių subjektų įkainius. Nuo pat nuomos sutarties sudarymo iki dabar sunaudotų paslaugų kiekiai sąskaitose yra nurodomi atitinkamai pagal kilovatvalandes ir kubinius metrus, bet ne pagal kvadratinius metrus, kurie atsispindėtų nuomojamų patalpų plotą. Atsakovė per beveik du metus nuo sutartinių santykių pradžios niekada nepareiškė jokių pretenzijų nei dėl sąskaitose nurodytų kiekių, nei dėl elektros energijos apskaičiavimo. Toks atsakovės elgesys rodo, kad sąskaitos buvo išrašomos ir apskaičiuojamos teisingai. Taip pat nesutinka su apelianto argumentu dėl elektros energijos paskirstymo tarp kitų nuomininkų, nes atsakovė pirmosios instancijos teisme šiomis aplinkybėmis nesirėmė, jų neįrodinėjo. Ieškovė nurodo, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir teisėtos. Į bylą yra pateikta atstovavimo sutartis, kuri patvirtina, kad advokatas G. M. turi teisę veikti advokatų profesinės bendrijos vardu ir atstovauti ieškovę šioje byloje. Išrašas iš teisinių paslaugų sutarties patvirtina advokato G. M. ir advokato padėjėjo T. K. teisę veikti bendrijos ir ieškovės vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės nuomojamose patalpose suvartotos elektros energijos apskaitymo ir paskirstymo.
23. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 123,77 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pirmame pastato (duomenys neskelbtini), aukšte, atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo mokėti ieškovei 610 Eur nuomos mokestį ir 21 procentą PVM (sutarties 5.2 punktas). Sutarties 5.4 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas nuomos mokestį už einamąjį mėnesį mokės iki einamojo mėnesio 15 dienos pagal nuomotojo išrašytą sąskaitą, jei nuomotojas sąskaitos nepateiktų ar nuomininkas jos negautų, nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį nustatytu terminu. Atsakovė įsipareigojo mokėti už elektros energiją, vandenį bei kitas jai suteiktas komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį (sutarties 5.5 punktas). Sutartyje buvo numatyta, kad joje aptartus mokesčius nuomininkas mokės pagal pristatytas/pateiktas komunalines paslaugas teikiančių organizacijų sąskaitas arba mokėjimo detalizavimus, sąskaitose nurodyti paskaičiavimai turi atitikti sutartį arba faktinį šių paslaugų sunaudojimą per ataskaitinį laikotarpį nuomojamose pagal šią sutartį patalpose bei atitinkamas paslaugas bei resursus tiekiančių ūkio subjektų nustatytus įkainius (sutarties 5.6 punktas). Sutarties 5.8 punkte buvo numatyta, kad pažeidus sutartyje numatytus mokėjimo terminus, nuomotojui raštu pareikalavus, nuomininkas įsipareigoja mokėti 50 Lt dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, netesybų sumokėjimas neatleidžia nuomininko nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo arba pažeidimų bei nuostolių atlyginimo. Sutartis ieškovės sprendimu vienašališkai nutraukta nuo 2016 m. birželio 14 d.
24. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįvertino kiekvieno byloje esančio reikšmingo įrodymo atskirai jų visumos kontekste, savo išvadas grindė tik ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis, nemotyvavo savo argumentų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės žodinius ir rašytinius argumentus, paaiškinimus, rašytinius įrodymus, aptarė kiekvieną iš pateiktų argumentų ir analizavo juos visų įrodymų kontekste. Teismas aiškiai ir išsamiai nurodė, kuriuos šalių argumentus bei įrodymus laiko pagrįstais, o kuriuos atmeta. Savo išvadas dėl ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad apeliantės argumentai buvo ignoruojami, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklės.
25. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė kitų ginčo pastato nuomininkų, t. y. UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių bibliotekos, nors bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Tai apeliantės įsitikinimu sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės skundo argumentu nesutinka.
26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tais atvejais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.
27. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir nepasisakyta dėl apeliantės nurodomų asmenų – UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių bibliotekos teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas minėtiems asmenims jokių materialiųjų teisių ir pareigų nesukuria bei nedaro jokios įtakos paminėtų asmenų ir bylos šalių tarpusavio santykiams. Apeliantė, iš esmės formaliai teigdama, kad teismo sprendimas turėtų būti naikinamas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nenurodė nei vienos skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės, kuri gali turėti įtakos ieškovės nuomininkų teisėms ir pareigoms, ar jų teisinei padėčiai. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, daro išvadą, jog atsakovės teiginiai dėl absoliutaus teismo sprendimo panaikinimo yra nepagrįsti. Atsakovės deklaratyvus teiginys, jog minėti nuomininkai dėl netinkamai atlikto elektros energijos paskirstymo, nepagrįstai sutaupė, padarydami žalą atsakovei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie turi teisinį suinteresuotumą byloje.
28. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl suvartotos elektros energijos kiekio, nurodo, kad ieškovė netinkamai paskirstė elektros energiją tarp ginčo pastato nuomininkų: atsakovės, UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių bibliotekos, pažeidė proporcingumo principą, visas elektros energijos kiekis pastate buvo apskaitomas vienu bendru skaitikliu, todėl visas elektros ir galios dedamųjų paskirstymas turėjo būti atliekamas tarp nuomininkų pagal jų užimamą plotą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
29. Nustatyta, kad nuomos sutarties 5.6 punktas numato, kad sutartyje aptartus mokesčius nuomininkas mokės pagal pristatytas/pateiktas komunalines paslaugas teikiančių organizacijų sąskaitas arba mokėjimo detalizavimus, sąskaitose nurodyti paskaičiavimai už paslaugas turi atitikti sutartį arba faktinį šių paslaugų sunaudojimą per apskaitomą laikotarpį nuomininko nuomojamose pagal šią sutartį patalpose bei atitinkamas paslaugas bei resursus tiekiančių ūkio subjektų nustatytus įkainius. Taigi, nuomos sutartyje aiškiai numatyta, kad sąskaitos už suvartotą elektros energiją turi būti išrašomos ne pagal nuomojamų patalpų plotą, o pagal faktinį šių paslaugų suvartojimą. Iš ieškovės atsakovei teiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė sąskaitas išrašydavo pagal faktinius skaitiklių parodymus, nurodydama suvartotos elektros energijos kiekį. Ieškovė patvirtino, jog kiekvieną mėnesį atvykdavo į atsakovės nuomojamas patalpas ir nurašydavo elektros skaitiklių duomenis, jų pagrindu nurodydavo sąskaitose faktūrose sunaudotos elektros energijos kiekį, kartais parodymų fiksavimo metu dalyvaudavo ir atsakovės atstovas. Taigi, atsakovė gaudama sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodytas suvartotos elektros energijos kiekis, turėjo galimybę kontroliuoti ar nepermoka už suvartotą elektros energiją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teikė ieškovei pretenzijas dėl sąskaitose nurodytų suvartotos elektros energijos kiekio pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, jog beveik du metus nuo sutartinių santykių pradžios atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų nei dėl sąskaitose nurodytų suvartotos elektros energijos kiekio, nei dėl apskaičiavimo. Apeliantės argumentas, kad elektros skaitikliai buvo įrengti tik 2016 m. gruodžio mėn., yra nepagrįstas. Šį argumentą paneigia byloje esantis Nuomojamų patalpų ir įrengimų perdavimo-priėmimo 2014 m. spalio 31 d. aktas, kurį pasirašė atsakovės atstovas. Šio akto 2 punkte nurodyta, jog nuomojamose patalpose yra elektros skaitiklis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė sąskaitas faktūras už suvartotą elektros energiją atsakovei išrašydavo pagal faktinius skaitiklių parodymus ir laikėsi nuomos sutarties reikalavimų, kurie neprieštarauja įstatymams. Pažymėtina, kad elektros energijos suvartotas kiekis yra nustatomas tik pagal faktinius skaitiklių parodymus. Tuo tarpu, atsakovės siūlomas suvartotos elektros energijos kiekio skaičiavimas ir paskirstymas tarp nuomininkų pagal jų užimamą plotą, prieštarautų nuomos sutarties nuostatoms, teisingumo ir protingumo principams, būtų nesąžiningas kitų nuomininkų atžvilgiu.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeisdama sutarties 5.6 punkto nuostatas sąskaitose faktūrose nurodydavo neteisingą atsakovės sunaudotos elektros energijos kiekį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovės poziciją dėl sąskaitose faktūrose nurodytų per didelių sunaudotos elektros energijos kiekių, paneigia tai, kad pati atsakovė patvirtino, jog ieškovės 2017 m. gegužės 10 d. rašte dėl skaitiklių duomenų pateikimo nurodyti skaitiklių duomenys sutampa su atsakovės turimais duomenimis. Ieškovė nurodė, kad visi jos nuomininkai, taip pat ir atsakovė, už suvartotą elektros energiją moka ir mokėjo pagal sąskaitas faktūras, kurios buvo ir yra išrašomos už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį, nustatomą remiantis nuomininkų patalpose esančiais elektros skaitiklių duomenimis. Apeliantė teigdama, jog UAB „Dvarčionių autoservisas“ ir Dvarčionių biblioteka sutaupė ir (arba) nepagrįstai praturtėjo, nes už elektros energiją mokėjo mažiau nei suvartojo, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Šių aplinkybių neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, šis apeliantės argumentas grindžiamas atsakovės skaičiavimais už suvartotą elektros energiją pagal nuomojamų patalpų plotą. Kaip minėta, toks skaičiavimas būtų neteisingas, todėl šis apeliantės argumentas yra atmestinas.
31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netinkamai kvalifikavo priešieškinio faktinį pagrindą ir atsakovės priešieškinio reikalavimą grąžinti permokėtas lėšas už elektrą, laikydamas tai deliktiniu reikalavimu dėl žalos. Apeliantės nuomone, teismas nustatęs, jog ieškovei tenkanti prievolė įvykdyta netinkamai, turėjo teisinį pagrindą įpareigoti ieškovę ją įvykdyti tinkamai, t. y. atlikti elektros energijos paskirstymo perskaičiavimą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
32. Pažymėtina, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Vadinasi priešieškiniui yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir ieškinio atveju. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis – CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas neturi teisės viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, nei jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, negali savo iniciatyva keisti ieškinio dalyką, nes taip pažeistų esminius civilinio proceso kodekso principus.
33. Atsakovė pareikšdama priešieškinį prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 5 106,74 Eur nuostolių, 1 593,96 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti, atsakovė suformavo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimų už tariamai permokėtą elektros energijos kiekį, nurodė konkrečią patirtų nuostolių sumą, tačiau neprašė atlikti elektros energijos perskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas, vertino ir išnagrinėjo visus priešieškinio reikalavimus, t. y. ar atsakovė patyrė nuostolius, kokio dydžio ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ir teisės keisti priešieškinio reikalavimą, įpareigoti ieškovę perskaičiuoti elektros energijos paskirstymą tarp pastato nuomininkų.
34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovės ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos, nes jos buvo sumokėtos advokatų profesinei bendrijai, kuri yra teisinių paslaugų įmonė, tačiau nėra ieškovės atstovas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatų teisines paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos šio įstatymo nuostatos. Taigi advokatų profesinė bendrija „SPC legal“ gali ir turi teisę atstovauti ieškovę. Iš byloje esančios atstovavimo sutarties matyti, jog Advokatų profesinė bendrija „SPC legal“ įgaliojo advokatą G. M. ir kt. atstovauti ieškovės interesus teismuose ir pan. 2018 m. birželio 26 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties taip pat patvirtina advokato G. M. teisę veikti ieškovės vardu. Ieškovė teismui su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovė apmokėjo pateiktas sąskaitas už atstovavimą byloje advokatų profesinei bendrijai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtas ir advokatų profesinei bendrijai sumokėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.
35. Atsakovės prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 306 straipsnio (2017 m. liepos 1 d. redakcija) 3 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui arba bylą sustabdyti, kol bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo Nr. 1B-4/2018 ištirti CPK 306 straipsnio 3 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai yra nebeaktualus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-4/2018 ir pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-738/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
viešosios įstaigos „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš viešosios įstaigos „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Keramikų 4“.