- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eB2-2961-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00750-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. P. prašymą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektros taupymo sprendimai“ bankroto byloje dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ (toliau – administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. spalio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Elektros taupymo sprendimai“ (toliau – ir atsakovė arba įmonė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas viso 2 671 452,67 Eur sumai. Ta pačia nutartimi kreditoriaus T. P. 1 102 427,06 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą civilinę bylą.
3. 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. spalio 25 d., 2023 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimis kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas.
4. 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
5. 2023 m. rugsėjo 4 d. T. P. kreipėsi į administratorių, pareikšdamas 14 545,58 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą neišmokėto atlyginimo ir priskaičiuotų atostoginių suma, ir 1 102 427,06 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą 2010 m. sausio 7 d. Klientų paieškos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu.
6. 2023 m. spalio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas 7 469,84 Eur dydžio I eile T. P. reikalavimas. Ginčo dėl to tarp proceso šalių nėra.
Šalies argumentai
7. 2023 m. spalio 5 d. pareiškime teismui administratorius nurodė nesutinkantis su T. P. 1 102 427,06 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Nesutikimą grindžia tuo, jog pagal T. P. pateiktą 2010 m. sausio 7 d. Klientų paieškos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu už T. P. surastus klientus mokama 10 proc. (neįskaitant PVM) komisinis mokestis nuo surastų klientų sandorių sumos, įmonės dokumentuose nebuvo rasta jokių duomenų, kad kada nors toks mokestis būtu buvęs mokamas. Administratorius remdamasis perduotais įmonės dokumentais daro išvadą, kad šis kreditorinis reikalavimas pilna apimtimi yra nepagrįstas. Administratorius nurodo, kad T. P. nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo UAB „Elektros taupymo sprendimai“ direktorius ir turėjo išskirtinę teisę atstovauti įmonę, siekiant, kad įmonės veikla vyktų sėkmingai ir pelningai, todėl klientų paieška įėjo į jo, kaip įmonės vadovo, pareigas, už tai vadovas gavo akcininkų susirinkimo nustatytą atlyginimą. Be to, pagal 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“, III dalies 8 punktą vadovaujantis kaupimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai, o 9 punkte nurodyta, kad vadovaujantis palyginimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika sąnaudos turėjo būti registruojamos buhalterinėje apskaitoje, tačiau nei vienais nurodytais metais įmonės buhalterijoje nebuvo fiksuota skola T. P. pagal jo nurodytas sumas. Atsakovė, atstovaujama direktoriaus T. P., iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų gavo finansavimą projektams - 1 469 206,50 Eur (kreditorinį reikalavimą perėmė VĮ „Turto bankas“). Sudarytose sutartyse su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, nurodyta, kad UAB „Elektros taupymo sprendimai“ gavę paskolą, skirtą projekto vykdytojo nuosavybės dalies finansavimui, įsipareigoja pateikti įgyvendinančiajai institucijai finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrindžiančius paskolos gavimą ir gautų lėšų apskaitą. Jeigu sutarties galiojimo metu paaiškėtų, jog projekto vykdytojas paraiškoje ir kartu su paraiška pateiktuose dokumentuose ar kituose su paraiškos vertinimu susijusiuose dokumentuose pateikti tikrovės neatitinkanti informacija arba nuslėpė vertinimo rezultatams galėjusią turėti įtakos informaciją, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamojo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei susigrąžinti visas išmokėtas finansavimo lėšas. Analizuojant finansinės atskaitomybės dokumentus nei vienoje finansinėje atskaitomybėje nuo 2016 iki 2023 metų nebuvo atvaizduotos T. P. nurodytos sumos. T. P., būdamas įmonės direktorium nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d., tvirtindavo finansinės atskaitomybės dokumentus bei teikė visus duomenis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Administratorius atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu T. P. nurodytas sumas būtų atvaizdavęs finansinės atskaitomybės dokumentuose, įmonė veiklą būtų vykdžiusi su didžiuliu nuostoliu. 11-asis verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ V dalies 26 punkte nurodyta, kad suteiktų paslaugų savikaina pripažįstama ir apskaitoje registruojama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada už suteiktas paslaugas buvo pripažintos pajamos. Jeigu įmonės vadovas T. P. nurodomas sumas būtų atvaizdavęs finansinės atskaitomybės dokumentuose, įmonė 2016 metais buvo patyrusi 118 500,72 Eur nuostolį, 2017 metais – 136 834,45 Eur nuostolį, 2019 metais – 92 014,48 Eur nuostolį, 2020 metais – 132 945,72 Eur nuostolį, 2021 metais – 120 103,20 Eur nuostolį, o 2022 metais – 533 397,63 Eur nuostolį, ir tik 2018 metais įmonė būtų veikusi pelningai (9 337,45 Eur).
8. 2023 m. gruodžio 8 d. T. P. pateikė papildomus paaiškinimus ir patikslintą kreditorinį reikalavimą, prašydamas patvirtinti 1 175 032,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą. T. P. nurodė, kad Sutartis buvo pasirašyta tarp jo ir įmonės, atstovaujamos tuometinio direktoriaus ir vienintelio akcininko D. B.. Sutartyje numatyta, kad už jo (T. P.) surastus klientus bus mokamas 10 proc. (neįskaitant PVM) komisinis mokestis nuo surastų klientų sandorių sumos. Sutartis niekada nebuvo nutraukta ar pakeista, yra galiojanti ir vykdytina. Pažymėjo, kad Sutarties sudarymo metu nebuvo nei įmonės darbuotojas, nei įmonės akcininkas. Įmonėje įsidarbino 2010 m. sausio 15 d., įmonės direktoriumi tapo 2012 m. sausio 5 d., o akcininku tapo tik 2016 m. spalio 20 d. Net ir tapus įmonės vadovu bei sudarius su įmone darbo sutartį, civilinė klientų paieškos sutartis liko galioti ir yra vykdytina sutartis. Pabrėžia, kad visi, be išimties, įmonės klientai ir partneriai užsienyje buvo surasti ir aptarnaujami jo (T. P.). Atkreipia dėmesį, kad einant direktoriaus pavaduotojo pareigas, o vėliau direktoriaus pareigas pagrindinė jo užduotis buvo įmonės veiklos organizavimas, personalo atranka, finansavimo paieškos, produktų kūrimas, darbas su inovacijomis, rinkodara ir reklama. Pardavimams tenkanti laiko dalis visada patekdavo už įprastinio darbo sutartimi sulygto laiko ribų. Pažymi, kad pardavimų skatinimo procesas buvo nenutrūkstamas, nuo pat kontakto užmezgimo ir atvedimo į įmonės klientų ratą ir iki kiekvieno sandorio sudarymo. Su klientais derino užsakymų apimtis, kainą, transportą, sprendė įvairius techninius klausimus, įskaitant garantinį ir pogarantinį aptarnavimą, konsultavo techniniais ir produktų sertifikavimo klausimais, aiškinosi klientų poreikius ir atsižvelgiant į juos inicijuodavo naujų produktų kūrimą įmonėje. Klientai buvo surandami įvairiais būdais, t. y. skambinant telefonu, važiuojant į parodas, per rekomendacijas, atliekant masinius laiškų siuntimus. Siekiant nebloginti įmonės finansinės padėties ir remiantis pasitikėjimu paremtais santykiais su D. B., sąskaitos už paslaugas ilgą laiką nebuvo išrašomos. Visą šį laikotarpį jo (T. P.) buvo prašoma šių pinigų nereikalauti, nes įmonei nuolat reikėjo apyvartinių lėšų dalyvauti konkursuose, bei įsigyjant įvairią įrangą. Todėl sąskaita už paslaugas pagal Sutartį už laikotarpius nuo 2015 iki 2023 metų buvo išrašyta tik 2023 m. liepos 19 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
9. Byloje nagrinėtinas ginčas dėl T. P. BUAB „Elektros taupymo sprendimai“ bankroto byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo (JANĮ 42 straipsnis).
10.1. 2010 m. sausio 7 d. T. P. ir UAB „Elektros taupymo sprendimai“, atstovaujama direktoriaus D. B., pasirašė Klientų paieškos sutartį (Sutartis), kuria T. P., veikdamas savo vardu, pagal Sutartyje išdėstytas arba atskirai su įmone aptartas sąlygas, įsipareigojo įmonės vardu ir įmonės naudai ieškoti klientų, atitinkančių įmonės sąlygas bei inicijuoti derybas su klientais dėl įmonės paslaugų bei prekių pirkimo, o įmonė Sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo sumokėti T. P. paieškos vykdytojo atlyginimą (Sutarties 1 punktas). Sutarties 5.1 punkte šalys įtvirtino nuostatą, kad už paslaugas, suteiktas vadovaujantis Sutartimi, įmonė sumoka T. P. mokestį, numatytą Sutarties 5.3 punkte. Šis punktas Sutartyje nurodytas taip: „Bendrovės Paieškos vykdytojui mokamas atlyginimas yra apskaičiuojamas žemiau nurodyta tvarka:“. Tvarka Sutartimi nėra detalizuota. Pagal Sutarties 5.4 punktą įmonė už sandorius, kuriuose klientą suranda T. P., moka 10 proc. komisinį mokestį nuo sandorio sumos. Be to, Sutarties šalys susitarė, kad joks papildomas atlyginimas T. P. nebus mokamas šios Sutarties 5.3.1 punktuose numatytais atvejais bei įtvirtino, kad šalys supranta ir pareiškia, kad jokis šios Sutarties nuostata negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę T. P. gauti didesnį atlygį už įvykusį sandorį nei 10 proc. komisinį mokestį nuo sandorio sumos (neįskaitant PVM) (Sutarties 5.5 punktas).
10.2. 2010 m. sausio 15 d. tarp UAB „Elektros taupymo sprendimai“ ir T. P. pasirašyta darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią T. P. buvo priimtas dirbti įmonėje direktoriaus pavaduotojo pareigose. 2012 m. sausio 5 d. darbo sutartis pakeista, pakeičiant T. P. pareigas į direktoriaus. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. rugsėjo 23 d.
10.3. 2023 m. liepos 19 d. T. P. už klientų paiešką 2015 – 2023 metais įmonei išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 07-01 (P) 1 175 032,77 Eur sumai.
Dėl Sutarties aiškinimo ir taikymo
11. Kaip šioje nutartyje jau minėta, Sutartis tarp proceso šalių buvo pasirašyta 2010 m. sausio 7 d., t. y. T. P. nebūnant įmonės darbuotoju. T. P. vertinimu jis turi reikalavimo teisę į įmonę Sutarties 5.4 punkto, nustatančio, jog įmonė už sandorius, kuriuose klientą surado T. P., moka pastarajam 10 proc. (neįskaitant PVM) komisinį mokestį nuo sandorio sumos (neįskaitant PVM). Šis Sutarties punktas neišvengiamai taikytinas su Sutarties 5.3 punktu, kuriame įtvirtinta, jog T. P. atlyginimas yra apskaičiuojamas nurodyta tvarka. Būtina pastebėti, kad kaip tik mokėjimo tvarka Sutartyje ir nėra aptarta. Dar daugiau, Sutarties 5.5 punkte nurodyta, kad šalys susitarė, kad joks papildomas atlyginimas T. P. nėra mokamas šios Sutarties 5.3.1 punktuose numatytais atvejais bei supranta ir pareiškia, kad joks šios Sutarties nuostata negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę T. P. gauti didesnį atlygį už įvykusį Sandorį nei 10 proc. (neįskaitant PVM) komisinį mokestį nuo Sandorio sumos (neįskaitant PVM), tačiau tokio punkto Sutarties nėra.
12. Civilinio kodekso (CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
13. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties nuostatos, susijusios su mokesčio už klientų paiešką mokėjimu yra išdėstytos neaiškiai (pvz. Sutarties 5.3 yra neišsamus (neapibrėžtas), 5.5 punkte yra nuoroda į nesantį 5.3.1 punktą), aktualiomis tampa ir sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys).
14. T. P., aiškindamas Sutartį, laikosi pozicijos, jog mokestis už klientų paiešką jam turėjo būti mokamas be jokių išlygų ir papildomų sąlygų. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti.
15. Viena vertus pačios Sutarties 5.5 punkto turinys leidžia spręsti, T. P. tam tikrais atvejais galėjo būti nemokamas. Nei iš Sutarties teksto, nei iš T. P. į bylą pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar jo (T. P.) nurodyta ir rašytiniais įrodymais pagrįsta veikla nepatenka į Sutarties 5.5 punkto taikymo sritį.
16. Kita vertus, ir tai ypač svarbu pabrėžti, jog Sutarties 5.9 punkte šalys įtvirtino nuostatą, jog tuo atveju, jeigu T. P. įsidarbina įmonėje, užmokestis jam mokamas kaip premija ne pagal Sutartį, o Darbo kodekso numatyta tvarka.
17. Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 15 d. T. P. su įmone pasirašė darbo sutartį Nr. 2, t. y. įsidarbino įmonėje. Todėl ginčo mokesčio apskaičiavimui Sutarties šalių valia taikytinos nebe Sutarties 5.1 – 5.5 punktų nuostatos, bet Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų premijavimą.
18. Iš Darbo sutarties bei Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad T. P. ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2015m. – 2022 m. rugsėjo 23 d., dirbo įmonėje direktoriaus pareigose. Darbo kodekso (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 233 straipsnyje buvo įtvirtinta darbdavio teisė už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad premijos mokėjimas Darbo sutartyje nebuvo įtvirtintas, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, ji vertintina, kaip darbuotojo skatinimo už gerą darbo pareigų vykdymą priemonė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 233 straipsnio prasme .Kasacinio teismo išaiškinta, kad premija, kuri numatyta kaip skatinimo priemonė, yra motyvacinė priemonė darbuotojui ir šis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė – skirti premiją ar ne (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
19. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (DK) 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalis).DK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 142 straipsnio 3 dalį, jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.
20. Taigi, įstatymo leidėjas nustato du darbuotojo premijavimo atvejus: 1) premiją kaip darbo apmokėjimo sistemos dalį; 2) premiją kaip skatinamąją išmoką. Jei premija nustatoma už tai, kad darbuotojas asmeniškai pasiekia tam tikrus darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbo teisės normose nustatytus tikslus ar rezultatus, jam turi būti atlyginta šiuose susitarimuose ar teisės normose nustatyta tvarka. Darbuotojas, įvykdęs sutartyje ar darbo teisės normose, reglamentuojančiose darbo apmokėjimą, nustatytas sąlygas, įgyja teisę į nustatyto dydžio premijinio pobūdžio išmoką ir darbdavys neturi teisės atsisakyti ją sumokėti, nes ji jau yra tapusi darbo apmokėjimo sąlygų dalimi. Jei darbdavys neprivalo skirti išmokos už individualius darbuotojo rezultatus, bet pagal darbo apmokėjimo sistemą ar kitais pagrindais ją skiria, tai tokia išmoka yra skatinamojo pobūdžio. Pavyzdžiui, už gerus veiklos rezultatus išmokama metinė premija iš pelno ar kalėdinė premija. Tai nereiškia, kad darbuotojui suteikiama teisė jos reikalauti (nebent darbo teisės normose toks reikalavimas suformuluotas imperatyviai) (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 437–438). Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1149-910/2019).
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota būtinybė kiekvieno konkretaus ginčo atveju išsiaiškinti premijos pobūdį: ar tai – darbo užmokesčio dalis, mokama už pasiektus iš anksto nustatytus rodiklius, ar tai – skatinimo priemonė, t. y. nukreipta į ateitį motyvuojanti išmoka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011, kt.).
22. Kaip jau minėta, Darbo sutartyje šalys nesusitarė dėl premijos už konkrečius darbo rodiklius mokėjimo, nenustatyta konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs T. P. teisę gauti premiją kaip atlyginimą už darbo funkcijų vykdymą. T. P. byloje neįrodė, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio būtų buvęs kitoks, nei įtvirtintas darbo sutartyje (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad įmonėje būtų patvirtinti konkretūs rodikliai (darbo rezultatai), su kurių pasiekimu būtų siejamas tam tikros premijos mokėjimas.
23. Vadovaudamasis pirmiau aptartomis darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą, nuostatomis, kasacinio teismo jurisprudencija dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo premijos (Sutarties 5.9 punktas) skyrimo pagrindo ir mokėjimo tvarkos, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalaujamas mokestis už klientų pritraukimą vertintinas, kaip skatinamoji išmoka - premija, mokėtina įmonės iniciatyva, atsižvelgiant į gerus veiklos rezultatus, turint tikslą motyvuoti darbuotoją (direktorių) gerai dirbti ir ateityje (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai suponuoja, jog nagrinėjamo ginčo atveju įmonė turėjo diskrecijos teisę spręsti, skirti šią išmoką T. P. ar ne, o nusprendusi skirti – nustatyti jos dydį, skyrimo kriterijus ir mokėjimo tvarką.
24. Ginčo tarp proceso šalių dėl to, jog per ginčo laikotarpį, t. y. kol T. P. ėjo įmonės direktoriaus pareigas, premija jam nei karto nebuvo paskirta, nėra. Jokie byloje surinkti duomenys neleidžia spręsti, jog įmonė tokia diskrecijos teise (skirti ar ne premiją) būtų piktnaudžiavusi. Vertinant įmonės diskrecijos teisės įgyvendinimą aktualiais vertintini nemokumo administratoriaus į bylą pateikti argumentai, jog 2016 metais įmonės grynasis pelnas tesudarė vos 26 292 Eur, taigi T. P. reikalaujamos premijos išmokėjimas būtų nulėmęs 118 500,72 Eur įmonės veiklos nuostolį šiais metais. Atitinkamai, 2017 metais premijos T. P. išmokėjimas reikštų įmonei 136 834,45 Eur nuostolį vietoje tais metais pasiekto 27 132 Eur grynojo pelno. 2019 metais įmonės grynasis pelnas sudarė 87 552 Eur, tačiau išmokėjus T. P. jo reikalaujamą 179 566,48 Eur premiją, įmonė būtų patyrusi 92 014,48 Eur nuostolį. 2020 metais išmokėjus premija T. P. įmonė vietoje 22 096 Eur pelno būtų patyrusi 132 945,72 Eur nuostolį, o 2021 metais – vietoj 14 763 Eur pelno, 120 103,20 Eur nuostolį. 2022 metais įmonė ir taip veikė akivaizdžiai nuostolingai (patyrė 449 681 Eur nuostolį), o T. P. reikalaujamos 83 716,63 Eur premijos išmokėjimas lemtų nuostolių padidėjimą iki 533 397,63 Eur. Visa tai leidžia spręsti, jog įmonė, neskirdama T. P. premijų savo diskrecijos teise nepiktnaudžiavo, toks įmonės sprendimas atitiko jos veiklos tikslus – siekti pelno. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei 2023 m. birželio 6 d. pranešime (pretenzijoje), nei pareiškime teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, T. P. nenurodė ir iš įmonės nereikalavo ginčo sumų (premijų ar mokesčio su klientų pritraukimą), nurodydamas, kad įmonė jam 2023 m. birželio 6 d. yra skolinga 4 263,46 Eur darbo užmokesčio ir atlyginimą už nepanaudotas atostogas.
25. Visos nustatytos ir anksčiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tiek įmonė, tiek T. P., t. y. Sutarties šalys, Sutartį per laikotarpį, kai šalis siejo darbiniai santykiai aiškino ir taikė taip, kaip tai padarė teismas šioje nutartyje. Bylos duomenys patvirtinta, kad įmonė neturėjo imperatyviai vykdytinos prievolės T. P. mokėti jo reikalaujamas sumas. Atitinkamai, T. P. neturi reikalavimo teisės į įmonę.
26. T. P. darbo santykiai su įmone nutrūko 2022 m. rugsėjo 23 d. Nei T. P. prie patikslinto kreditorinio reikalavimo pridėti rašytiniai įrodymai („sandoriai 2022“ ir „sandoriai 2023“), nei pradinio kreditorinio reikalavimo ir patikslinto kreditorinio reikalavimo argumentai, nesudaro pagrindo spręsti, jog nurodyti sandoriai buvo nulemti T. P. veiksmų vykdant Sutartį, todėl ir reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo už laikotarpį po 2022 m. rugsėjo 27 d. (nutrūkus darbo santykiams) atmestinas, kaip neįrodytas.
27. JANĮ 42 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Taigi dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28,42ir 94 straipsniais, Civilinio kodekso 6.9 straipsniu ir Civilinio proceso kodekso 290–292, 609 straipsniais, teismas
nutaria:
T. P. reikalavimą patvirtinti jo 1 175 032,77 Eur finansinį reikalavimą BAUB „Elektros taupymo sprendimai“ bankroto byloje atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.