- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- e2-361-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15917-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- G. A., J. A.
- Trečiasis asmuo
- J. L., G. S.-L., AB ,,Swedbank“
- Advokatai
- Aleksandras Kočegarovas, Neringa Gylytė, Eglė Voverienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
atsakovų G. A., J. A. atstovei advokatei Neringai Gylytei, advokato padėjėjai Eglei Voverienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams G. A. ir J. A. dėl atidalijimo žemės sklypo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal nustatytą naudojimosi tvarką be bendraturčių sutikimų, bei pagal atsakovų patikslintą priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – J. L., G. S.-L., AB ,,Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas D. Š. pateiktu ieškiniu atsakovams G. A., J. A. prašo: 1) leisti ieškovui atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką be atsakovų (bendraturčių) G. A. ir J. A. sutikimo; 2) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai, galutinai patikslinę priešieškinį ieškovui, prašo teismo: 1) ieškovo ieškinį atmesti; 2) patikslintą priešieškinį tenkinti ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo atidalijimo planą atidalinti ieškovui D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), taškai: (duomenys neskelbtini), su jame nustatytais servitutais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) iš ieškovo priteisti atsakovams patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypo dalis), kuri atskirai naudojama, valdoma bei disponuojama ir pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, Priedo Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties. Naudojimosi tvarka yra įregistruota VĮ „Registrų centras“ (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)). Likusios Žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso: J. L. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, G. S.- L. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir G. A. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, J. A. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo teisę atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės savo Žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, kreipėsi į bendrasavininkus su prašymu dėl jų sutikimo atidalinti jam priklausantį daiktą natūra pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tretieji suinteresuoti asmenys J. L. ir G. S.-L. (duomenys neskelbtini) pasirašė sutikimą dėl atidalijimo. Atsakovai nepateikė sutikimo, visiškai nepagrįstai reikalaudami pateikti jiems atidalijimo projektą, kurio rengimas galimas tik po bendraturčių susitarimo dėl atidalijimo būdo iš bendros dalinės nuosavybės. Bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį atmesti. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo 6.1 punktą tiek atsakovams priklausančiai daliai Žemės sklypo yra nustatyta hipoteka ((duomenys neskelbtini) d. Sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims (NTR 6.2 punktas). Atsakovai turi pateikti ne tik savo sutikimą, bet ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ketinamo atidalijimo. Pranešimas buvo pateiktas J. A. į jo asmeninį el. paštą, nenurodant jokio teksto el. laiške, išskyrus „laba diena“. Atsakovas ilgą laiką tokio laiško nepastebėjo, o pastebėjus kreipėsi el. laišku į ieškovo atstovą su prašymu pratęsti terminą susipažinimui su pateiktais dokumentais. Atsakovė Pranešimo negavo. Atsakovas klausė ieškovo, kas bus daroma su komunalinėmis ir komunikacinėmis linijomis. Pateiktas atsakymas, kad su jomis nieko nebus daroma. Atsakovas paprašė ieškovo atstovą pateikti atidalijimo projektą, kuriame aiškiai būtų matomos visos per sklypus einančios komunalinės ir komunikacinės linijos, nustatytas ieškovo sutinkamas servitutas bei pateikto atidalijimo projekto pagrindu suformuoti sutikimą. Atsakovas neteigė, jog nesutinka duoti sutikimą ir pan. Šiuo atveju Atsakovas siekė išsiaiškinti, ar atidalijimo projektas nesukels jam jokių neigiamų pasekmių numatant (pakeičiant) komunikacijų išdėstymus, inžinerinių tinklų trasas, prijungimus ir pan. Minėtą Atsakovo baimę, jog gali būti keičiamos inžinerinės infrastruktūros trasos sąlygojo ankstesnis ieškovo siekis patvirtinti detaliojo plano projektą, kuriuo atsakovams buvo suformuotos detaliuoju planu visiškai naujos inžinerinės infrastruktūros trasos, nors tokio poreikio atsakovai neturėjo. Atsakovui neturint jokio atidalijimo projekto yra sunku vertinti, ar nebus pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nereiškia, kad vėliau ieškovo parengtame atidalijimo projekte nebus numatyta jokių suvaržymų, pakeitimų ir pan. Tik gavus ieškinį, atsakovams tapo žinoma, kokiu pagrindu bus organizuojamas Žemės sklypo dalies atidalijimas – koreguojant detalųjį planą. Atsakovai nepasitiki ieškovu, dėl ko prašo pateikti atidalijimo projektą, kurį galėtų įvertinti, ir jeigu nustatytų, kad toks atidalijimas jų teisėms jokių neigiamų pasekmių neturi, atsakovai neprieštarauja ir sutinka pritarti Žemės sklypo dalies atidalijimui. Bet kuris matininkas gali parengti atidalijimo projektą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodoma, kad „Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka“. Šiame etape nėra numatyta pareiga turėti bendraturčių sutikimus, t.y. ieškovas jau anksčiau rengė detaliojo plano korektūrą, neturėdamas atsakovų sutikimų ir jų neinformavus. Atsakovams tampa nebeaišku, ko siekia ieškovas: ar siekia gauti sutikimą atidalijimui, ar sutikimą detaliojo plano korektūrai rengti. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė, kad apskritai yra ginčas dėl atidalijimo būdo, t. y. atsakovai nenurodė, kad nesutinka, jog ieškovas atsidalintų Schemoje indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtas Žemes sklypo dalis. Kita svarbi aplinkybė, kurią nutyli ieškovas yra ta, jog jo siekiamoje atidalinti dalyje stovi pastatas – ūkinis pastatas. Ieškovo siekiamoje atidalinti Žemes sklypo dalyje stovės tik ūkinis pastatas, kas reiškia, jog atidalinta Žemes sklypo dalis bus naudojama ne pagal paskirtį, t. y. bus pažeidžiamos teisinio reglamentavimo nuostatos. Akivaizdu, kad nuspręsti išimtinai tik iš Schemos, jog toks atidalijimas bus tinkamas ir racionalus, jei bus rengiama detaliojo plano korektūra, tampa neaišku, kokie papildomi sprendiniai gali būti numatyti detaliojo plano korektūros projekte patvirtinus tokį ieškovo siekiamą gauti sutikimą be jokių brėžinių ir sprendinių.
Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, nurodo, kad atsakovai neginčija siekiamų atidalinti ieškovo dalių, tačiau turi tikslą, jog duodant sutikimą Žemės sklypo atidalijimas niekaip nepaveiktų esamos infrastruktūros ir būtų užtikrinama galimybė ją eksploatuoti. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo pastabas, patikslino atidalijimo projektą, ieškovas patvirtino, kad atidalijimo projektas tinkamas, tačiau tarp šalių taikus sprendimas taip ir nebuvo pasiektas dėl ieškovo siekio, kad jam būtų atlyginamos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo atstovas el. laiškuose deklaravo, kad ieškovas neprieštarauja su pažymėtomis infrastruktūromis ir nustatytais servitutais. Jei atidalijant Žemės sklypą, ieškovas neketina nieko daryti su inžinerine infrastruktūra bei neprieštarauja su norimais nustatyti servitutais, skirtais inžineriniai infrastruktūrai eksploatuoti, aplinkybių/ priežasčių nesutikti su atsakovų pateiktu atidalijimo brėžiniu nėra. Ieškovas be atsakovų sutikimo jau kartą bandė keisti esamą inžinerinę infrastruktūrą, rengdamas detaliojo plano korektūrą. Pagal parengtą, bet Vilniaus miesto savivaldybės nepatvirtintą detalųjį planą, buvo numatyta pakeisti elektros ryšių trasas. Dėl to atsakovai turi pagrįstą dvejonę, ar organizuojant atidalijimą detaliuoju planu nebus mėginama be jų sutikimo keisti/kitaip išdėstyti inžinerinės infrastruktūros trasas, kas reikštų, kad atsakovams tektų investuoti papildomai lėšų, susijusių su inžinerinės infrastruktūros perdarymu, nors tokio poreikio, kaip minėta, atsakovai neturi.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodė, kad atsakovai nepateikė sutikimo, visiškai nepagrįstai reikalaudami pateikti jiems atidalijimo projektą. Atsakovų reikalavimas pateikti atidalijimo projektą, kuriame „aiškiai būtų matomos visos per sklypus einančios komunalinės ir komunikacinės linijos, nustatytas ieškovo sutinkamas servitutas bei pateikto atidalijimo projekto pagrindu suformuoti Sutikimą“ yra perteklinis bei visiškai nepagrįstas. Atsakovai klaidina teismą, nes detaliuoju planu nebuvo siekiama keisti inžinerinės infrastruktūros trasų. Inžinerinė infrastruktūra nebus keičiama ir detaliuoju planu, įgyvendinant Žemės sklypo atidalijimą būtų sprendžiami tik su Žemės sklypo atidalijimu ir atskirų turtinių vienetų suformavimu susiję klausimai.
2025-02-04 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas nurodė, kad teikė ieškinį, nes negavo sutikimo atidalinti. Buvo reikalaujama atidalijimo projekto, nors projektas daromas savivaldybės, kai yra susitarimas tarp bendraturčių. Atidalijimo prašo pagal naudojimosi tvarką. Tretieji asmenys pasirašė, o atsakovai kelia perteklinius reikalavimus plane nurodyti komunikacijas, inžinerines linijas. Nė vienas įstatymas, poįstatyminis aktas nenumato, kad būtų nurodyta plane dėl atidalijimo ir naujo nekilnojamojo turto formavimo inžinerinės linijos. Neturėjo teikti tokio plano. Derybose sutiko su pertekliniais reikalavimais, bet, kadangi nėra įstatyminio reikalavimo, prašė apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai klaidina teismą, kad neteikė jokio atidalinimo plano – prie sutikimo pridėjo naudojimosi tvarkos planą, kuriame tiksliai nurodyti taškai ir riboženkliai. Neprašė keisti inžinerinių trasų. Atsakovai klaidina, kad bandė pakeisti inžinerines infrastruktūros trasas. Nebuvo ketinimo dalinimo projekte keisti trasas ir nebus keičiama dabar. Tikslas – suformuoti naują turtinį vienetą. Atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstas. Dėl priešieškinio – reikalavimai yra pertekliniai, neteisėti, nėra paremti įstatymu. Atidalijimo variantas netinkamas, nes atsakovų reikalavimai yra pertekliniai, ieškovo planas nepažeidžia atsakovų teisių. Deklaratyvūs teiginiai apie galimus pažeidimus. Daug planų buvo su klaidomis. Atsakovų planas nepažeistų ieškovo teisių, bet reikalavimai yra pertekliniai.
2025-02-04 teismo posėdžio metu atsakovų atstovės paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovai tapo turto savininkais. Žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl atidalijimo. Žemės sklypas įkeistas sutartine hipoteka. Pranešimas buvo pateiktas tik atsakovui. Iš pradžių laiško nepastebėjo, pateikė savo atsakymą. Paklausė, ar tretieji asmenys pateikė sutikimą, atsakymo nesulaukė. Antrą kartą perklausė, prašė nurodyti, ar bus daroma kas nors su komunikacijomis, kurios eina per ieškovo sklypą. Ieškovo advokatas informavo, kad tretieji asmenys davė sutikimą, ieškovas komunikacijų nekeis, sutinka su servitutais. Atsakovai prašė pateikti brėžinį su inžinerinėmis komunikacijomis, atidalinimo brėžinį, nes ieškovas ne tik žemės sklypo bendraturtis, bet ir statinių statytojas, kuris turi visą informaciją apie komunikacijas. Pirmasis atsakovų brėžinys rengtas pagal ESO ir kitus duomenis. Buvo klaida, nes tai neatitiko faktinės situacijos. Dėl to prašė ieškovo pateikti brėžinius, kad atsakovams niekas nesikeis. Atsakovai neteigė ir neteigia, kad nesutinka su atidalinimu. Siekia išsiaiškinti, ar atidalinimas nesukels neigiamų pasekmių, pakeičiant inžinerines komunikacijas. Ieškovas vieną kartą jau siekė patvirtinti dalinimo projektą be atsakovų sutikimo, kur buvo pakeistas inžinerinis planas. Vietoje atsakymo, gavo ieškovo atstovo laišką – kadangi nesutinka, juos paduos į teismą. Tai ne vienintelė šalių byla, gal dėl to ieškovo kategoriška pozicija. Vietoj to, kad ieškovas paaiškintų savo siekius, sudarytų galimybę numatyti servitutą inžineriniams tinklams, užima kategorišką poziciją. Žemės sklype yra statiniai ir inžinerinė infrastruktūra. Negalima žiūrėti tik žemės sklypo ribų. Nėra ginčo, kam, kokia dalis priklauso, ribos nėra ginčo dalykas. Bendraturčiai turi pareigą bendradarbiauti, kooperuotis. Šiuo atveju nebuvo bendradarbiavimo. Paprastam žmogui, neturint atidalijimo brėžinio, sunku spręsti, ar nebus pažeisti jų interesai. Nereiškia, kad nebus papildomų suvaržymų, inžinerinių trasų pakeitimo. Ieškovas patvirtino, kad jo teisių nepažeis atsakovų pateiktas atidalijimo planas. Ieškovas nesutinka patvirtinti, kad niekas nesikeis. Jei ieškovas vengia pateikti brėžinį, atsakovams kilo klausimas, gal ketina kažką pakeisti. Atsakovai kreipėsi į banką dėl atidalijimo, bankas taip pat prašė atidalijimo projekto (kuris buvo pateiktas į bylą vėliau). Atidalijant turi būti parinktas planas, kuris geriausiai atitiktų bendraturčių interesus. Ieškovas neįrodinėja, kad yra ginčas dėl atidalijimo būdo, atsakovai sutiko. Nepateikus brėžinio, atsakovai negalėjo būti tikri, kad atidalijimas nepažeis jų teisių. Vietoj to, ieškovas kreipėsi į teismą. Atidalinti prašantis asmuo turi aiškiai nurodyti, ką prašo atidalinti – ieškinio reikalavimu prašo atidalinti dalį pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką – plane sklypas padalintas į (duomenys neskelbtini) dalis; reikalavimai labai abstraktūs, ar galės būti įgyvendinti. Reikalavimas netikslus, neaiškus. Dėl priešieškinio paaiškino, kad vienintelis atsakovų tikslas – kad atidalijimas nepaveiktų infrastruktūros, naudojamas žemės sklypas turi bendrą jungiančią infrastruktūrą. Tikslas, kad nebūtų keičiama be atsakovų sutikimo. Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) mėn. planą, bet reikalavimų ieškinyje nepatikslino. Tik ieškovo žinioje buvo didžiausia dalis informacijos apie inžinerinę infrastruktūrą. Per ieškovo sklypo dalį eina atsakovams nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai. Dėl to reikalingi servitutai, siekiant naudoti. Ieškovas yra žemės sklypo bendraturtis, atidalinus bus savininkas. Be servitutų prognozuojami ateities ginčai. (duomenys neskelbtini) el. laišku ieškovas nurodė, kad inžineriniai tinklai nebus keičiami. Nurodo, kad neprieštaraus dėl servituto, bet sako, jog reikalavimai pertekliniai. Jei ieškovas neprieštarauja servitutui, neketina keisti infrastruktūros, nėra pagrindo nesutikti su atsakovų atidalinimo planu. Planu užtikrinama, kad be jų sutikimo nebus keičiama infrastuktūra, kuri yra ieškovo sklypo dalyje, kad galės tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti. Patenkinus ieškinį, galimai atsakovų interesai būtų pažeisti, nes atsakovai prarastų galimybę tinkamai eksploatuoti inžinerinę infrastruktūrą. Pagal priešieškinyje pateiktą planą, elektros, ryšio tinklai eina „(duomenys neskelbtini)“ forma. Ankstesniu planu bandyta keisti inžinerinių tinklų padėtį. Siekiant atidalinti, nesant inžinerinių tinklų, koreguojant dalijimo projektą, galima koreguoti, kaip nori. Atsakovai siekio keisti neturi. Ieškovas jau bandė pakeisti. Atsakovų teisės bus pažeistos, patvirtinus ieškovo planą. Ieškovas patvirtino, kad servitutas jo teisių nepažeidžia. Neturi būti pažeistos ir atsakovų teisės. Plane nurodė servitutus – pažymėjo matininkas pagal inžinerinių tinklų padėtį. Iki sklypo ribos yra apsaugos zona, sklype – privatūs tinklai, nenustatyti servitutai.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl sutikimo atidalinti dalį, tiksliai nurodė Naudojimosi tvarkos plane valdomą dalį – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taškai (duomenys neskelbtini). Dėl techninių kliūčių nenurodyta reikalavime. Atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės urbanizuotose zonose gali būti per dalijimo projektą. Dėl to priversti keisti ir dalijimo projektą. Nesiekia kažko pakeisti. Teritorijų planavimo įstatymas nereikalauja, kad atidalijimo projekte būtų detali informacija apie komunikacijas. Pateikė planą, kuris atitiko naudojimosi schemą. Bendraturčių teisė (ne)duoti sutikimo nėra absoliuti. Kitas bendraturtis turi teisę ginčyti nesutikimą. Atsakovų teiginiai abstraktūs. Nepateikė įrodymų, kaip bus pažeistos teisės ar kelia grėsmę jų teisėms. Atsakovai nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, kelia perteklinius reikalavimus, nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė advokatė baigiamojoje kalboje nurodė, kad nėra ginčo dėl atidalijimo, dalių. Nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovai atsisakė. Yra daug el. laiškų su atsakovų prašymais pateikti informaciją, kad niekas nesikeis. Atidalijamas žemės sklypas su statiniais, inžineriniais tinklais. Ieškovas iš pradžių sakė, kad negali pateikti plano, vėliau pateikė. Šiame posėdyje nurodė, kad servitutas yra, bet plane nenurodė. Atsakovams nereikia atidalinti, bet neprieštarauja, tik prašo pažymėti viską tiksliai. Atsakovai savo lėšomis parengė planą. Rizika, kad atsakovai negalės naudotis infrastruktūra. Jau buvo mėginama pakeisti tai, kas yra faktinė situacija. Į teismą kreipėsi ieškovas, nėra ginčo dėl atidalijimo. Ginčas – pagal kokį planą atidalinama. Ieškovo abstraktus planas, atsakovų – tikslus, su kuriuo sutiko ieškovas. Patvirtinus atsakovų planą, bus užkirstas kelias kilti ginčams ateityje. NTR nėra įregistruotų servitutų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovui D. Š., atsakovams J. A. ir G. A., tretiesiems asmenims J. L. ir G. S.-L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu kiekvienai iš šalių priklauso konkreti Žemės sklypo dalis: 1) ieškovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis Žemės sklypo; 2) J. L. ir G. S.- L. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalis; 3) G. A. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalis; 4) J. A. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalis. Pirkimo-pardavimo sutarčių 7.1 punktu buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kuri įregistruota viešajame registre. Pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą (toliau – ir Žemės sklypo naudojimosi tvarka) atsakovai naudoja, valdo ir disponuoja Žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys – plane pažymėtas indeksu „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas – plane pažymėtas indeksu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į bendrasavininkus su prašymu dėl jų sutikimo atidalinti jam priklausantį daiktą natūra pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tretieji suinteresuoti asmenys J. L. ir G. S.-L. (duomenys neskelbtini) pasirašė sutikimą dėl atidalijimo.
Ieškovas ieškiniu prašo leisti ieškovui atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką be atsakovų (bendraturčių) G. A. ir J. A. sutikimo. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl Žemės sklypo atidalinimo būdo. Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo atidalijimo planą atidalinti ieškovui D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis Žemės sklypo. Taigi, tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovai priešieškiniu siekia atidalyti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūra. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys pritaria ginčo Žemės sklypo atidalijimui natūra, nėra ginčo dėl dalių. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, pagal kokį planą turi būti ieškovui atidalinta jam priklausanti Žemės sklypo dalis – ieškovas prašo atidalinti pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, o atsakovai – pagal Žemės sklypo atidalijimo planą, kuriame yra nurodyti inžineriniai tinklai, servitutai požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms aptarnauti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, o šio civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
Pažymėtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
Pagal teismų praktiką teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką, kadangi vertinami siūlomų variantų techniniai priimtinumai, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės, taip pat aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų arba atmetami visi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 ir joje nurodyta praktika).
Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
Taigi, kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia kelių savarankiškų nekilnojamųjų daiktų vietoj buvusio vieno bendro daikto sukūrimą – suformavimą, itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas iš naujai po atidalijimo suformuotų nekilnojamojo turto objektų galėtų ir toliau būti atitinkamų savininkų naudojamas pagal paskirtį, atlikti tą funkciją, kurią turėjo ir pirminis objektas, ir kad vienas (keli) naujai suformuotų objektų savininkai neatsidurtų geresnėje ar blogesnėje padėtyje, lyginant su kitais naujai suformuotų objektų savininkais, kad nei vieno iš jų interesai po atidalijimo nenukentėtų ir nebūtų pagrindo spręsti apie visų buvusių bendraturčių interesų pusiausvyros pažeidimą.
Pažymėtina, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kad bendraturčiai sutaria dėl Žemės sklypo atidalinimo būdo, t. y. atidalinimo natūra, nėra ginčo dėl dalių, tačiau šalys nesutaria, pagal kokį planą turi būti patvirtintas atidalinimas.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, pažymi, kad ieškovas, kaip nurodyta ieškinyje, kreipėsi į teismą dėl Žemės sklypo dalies atidalijimo, nes, pasak ieškovo, atsakovai nepateikė sutikimo dėl atidalijimo, visiškai nepagrįstai reikalaudami jiems pateikti atidalijimo projektą. Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, dėl reikalavimo atidalinti Žemės sklypo dalį ginčo tarp šalių nėra ir nebuvo. Atsakovai nuosekliai viso proceso metu pabrėžė, kad sutinka dėl Žemės sklypo dalies atidalinimo būdo, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kokia dalis bendro daikto priklauso kiekvienai iš jų. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kuri konkreti Žemės sklypo dalis būtų naudojama abiejų šalių. Nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) mėnesį vyko bendravimas dėl Žemės sklypo atsidalijimo, atsakovas prašė paaiškinti ieškovo ketinimus ir siekius, sprendžiant Žemės sklypo atidalijimo klausimą, nurodyti, kokio konkrečiai sutikimo reikia, nes, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, atsakovui buvo pateiktas pasirašyti sutikimas dėl atidalijimo, o (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške ieškovo atstovas rašė, jog, atsakovams nedavus sutikimo pradėti projekto rengimą/ koregavimą, kreipsis į teismą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovams priklausanti Žemės sklypo dalis yra įkeista bankui (duomenys neskelbtini), AB, kuris taip pat prašė pateikti atidalijimo projektą/ planą. Kaip matyti iš atsakovo elektroninių laiškų, atsakovai prašė pateikti papildomą informaciją dėl atidalijimo, tačiau neatsisakė pateikti sutikimo. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovų reikalavimai buvo pertekliniai. Nors ieškovo atstovas tiek elektroniniuose laiškuose, tiek teismo proceso metu teigė, kad Žemės sklype esanti inžinerinė infrastruktūra nebus keičiama, sutinka dėl servitutų nustatymo, tačiau, atsakovams prašant į atidalijimo planą įtraukti ir šiuos duomenis, ieškovas nesutiko. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas anksčiau buvo inicijavęs detaliojo plano korektūrą keičiant esamą inžinerinę infrastruktūrą be atsakovų sutikimo, atsakovų lūkestis, kad inžinerinė infrastruktūra, kuri, atidalijus Žemės sklypą, bus ieškovui nuosavybės teise priklausančioje dalyje, būtų pažymėta atidalijimo plane, yra pagrįstas.
Ieškovas prašo atidalinti Žemės sklypą pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nurodytos Žemės sklypo ribos, Žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tikslas yra nustatyti aiškias taisykles, kaip bendraturčiai gali naudotis žemės sklypu, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti racionalų žemės naudojimą. Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovo pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes, jog siekiama atidalinti Žemės sklypą, kuriame yra gyvenamieji pastatai, inžinerinė infrastruktūra, esanti Žemės sklypo dalyje, kuri atidalinus nuosavybės teise priklausys ieškovui. Pagal atsakovų pateiktą Žemės sklypo atidalijimo planą yra ne tik pažymėtos naujai formuojamų žemės sklypų ribos, bet ir pažymėti esami inžinerijos tinklai, nustatyti servitutai jiems aptarnauti. Iš atsakovų pateikto Plano nustatyta, kad jis parengtas pagal galiojančius kadastro duomenis, pateiktas atidalijimo variantas atitinka bendraturčių dalis, šalių valią dėl to, kuri konkreti Žemės sklypo dalis būtų naudojama ieškovo, kuri – atsakovų ir trečiųjų asmenų, pagal procedūras ir techniškai priimtinas. Ieškovo atstovas tiek iki teismo proceso (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku informavo atsakovą, tiek teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas neprieštarauja, kad būtų nustatyti servitutai inžinerinei infrastruktūrai, atsakovų pateiktas planas yra tinkamas. Įvertinus abiejų šalių pateiktus planus, tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški (teisme nagrinėjama ne tik ši civilinė byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), darytina išvada, jog atsakovų pateiktas planas yra racionalesnis, užkirstų kelią tolimesnėms konfliktinėms situacijoms. Teismo vertinimu, nustačius atsakovų prašomus servitutus, ieškovo teisės nebūtų pažeistos, jis nepatirtų daugiau nepatogumų, nei jų yra šiuo metu, kadangi toje sklypo dalyje, kurioje atsakovai prašo nustatyti servitutus, yra nutiestos komunikacijos, tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp bendraturčių. Šiuo atveju, kadangi servitutai nustatomi bendroms komunikacijoms aptarnauti, kurios šalių naudojamos bendrai ir tai pačiai paskirčiai, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti išmintį ir nustatyti neatlygintinus servitutus (CK 4.126 straipsnis).
Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertina šalių ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą, ir priima sprendimą dėl atitinkamo atidalijimo būdo, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas, vertindamas, ar šalių nurodyti atidalijimo būdai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Įvertinęs visus išdėstytus motyvus dėl šalių pateiktų žemės sklypo atidalijimo projektų, nustatytų ginčo žemės sklype servitutų apimties, teismas konstatuoja, kad atsakovų pateiktas atidalijimo planas atitinka šalių turimo nuosavybės teise turto dalių proporcijas, nepažeidžia ieškovo ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, yra racionalus, suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, abiem šalims siekiant atidalinti Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas sprendžia atidalinti Žemės sklypą pagal atsakovų pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo atidalijimo planą, t. y. atidalinti ieškovui D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), taškai: (duomenys neskelbtini), su jame nustatytais servitutais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus ieškovo pareikštą materialųjį reikalavimą atidalinti Žemės sklypo dalį pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarką, taip pat atsakovų materialųjį reikalavimą atidalinti Žemės sklypo dalį pagal Žemės sklypo atidalijimo planą, bylos procesinę baigtį, t. y. teismui sprendžiant atidalinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis Žemės sklypo pagal atsakovų Žemės sklypo atidalijimo planą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovų priešieškinis tenkintinas visiškai – pagal atsakovų pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo atidalijimo planą atidalintina ieškovui D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo atidalijimo plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), taškai: (duomenys neskelbtini), su jame nustatytais servitutais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 109 Eur žyminio mokesčio, 2300 Eur atstovavimo išlaidų (už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose), iš viso – 2409 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 110 Eur žyminio mokesčio, 484 Eur Žemės sklypo atidalinimo plano parengimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Atsižvelgiant į reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 50 proc. ieškinio ir 100 proc. priešieškinio reikalavimų) (atitinkamai atmesta 50 proc. ieškinio ir 0 proc. priešieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovų ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (25 proc.) 602,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovams proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų ir patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (75 proc.) – 445,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteisia 156,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje patirta 156,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš ieškovo valstybei priteistina 117,62 Eur, iš atsakovų lygiomis dalimis 39,20 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti visiškai.
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Žemės sklypo atidalijimo planą atidalinti ieškovui D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo atidalijimo plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), taškai: (duomenys neskelbtini), su jame nustatytais servitutais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 156,75 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 117,62 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovų G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei 39,20 Eur (trisdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.