Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-46833-934/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-29
Bylos Nr.: e2-46833-934/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09823-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: UAB „Krovinių karavanas“
Atsakovas: UAB „Gestus“, UAB „Krovinių karavanas“
Advokatai: Dalius Vaitekūnas, Robertas Naruševičius

Kategorijos

3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys

Civilinė byla Nr. e2-46833-934/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09823-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2.; 2.6.26.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovo UAB „Krovinių karavanas“ atstovui advokato padėjėjui Robertui Naruševičiui,

atsakovo UAB „Gestus“ atstovui Radoslavui Sokolnikui, advokatui Daliui Vaitekūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal UAB „Gestus“ ieškinį (priešieškinį) atsakovui UAB „Krovinių karavanas“ dėl nuostolių atlyginimo ir UAB „Krovinių karavanas“ priešieškinį UAB „Gestus“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – AB „Lietuvos draudimas“, BUAB „RPK transport“ (bankroto administratorius UAB „Finansų partnerių grupė“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(Pastaba: Teisme gautas ir priimtas ieškovo UAB „Krovinių karavanas“ priešieškinys dėl skolos priteisimo į UAB „Gestus“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Viena vertus, CPK nenumato galimybės teikti priešieškinį į priešieškinį, kita vertus, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet papildomai išklausius šalių paaiškinimus nustatyta, jog ieškovo UAB „Krovinių karavanas“ pareikšti reikalavimai atsakovui UAB „Gestus“ dėl skolos priteisimo, nesusiję su atsakovo UAB „Gestus“ priešieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju sudarius taikos sutartį (2 t., b. l. 69-70) ir nutraukus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Krovinių karavanas“ ieškinį atsakovui UAB „Gestus“ dėl skolos priteisimo, tačiau esant priimtam priešieškiniui, kurio reikalavimai nebuvo susiję su priminiu ieškinių, tikslinga išskirti UAB „Gestus“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo į atskirą bylą ir nagrinėti kaip UAB „Gestus“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir UAB „Krovinių karavanas“ priešieškinį dėl skolos priteisimo. Siekiant teisinio aiškumo, išskirtoje civilinėje byloje ieškovu laikytinas UAB „Gestus“, o atsakovu UAB „Krovinių karavanas“).

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8084,59 Eur nuostolių atlyginimo, 6,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 52-55). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Estijos kompanija Maag Food pateikė užsakymą atsakovui dėl krovinio – šaldytos mėsos (toliau – Krovinys) pervežimo iš Lietuvos į Rumuniją. Krovinio pervežimui atsakovas pasitelkė ieškovą, kuriam 2016-10-21 pateikė ekspedijavimo užsakymą Nr. 1252, kuriuo ieškovas įsipareigojo organizuoti Krovinio pervežimą iš Lietuvos į Rumuniją. Užsakyme buvo nurodyta, jog Krovinio gabenimo temperatūra privalo būti minus 18 laipsnių;

1.2. 2016-10-26 pristačius Krovinį gavėjui FOX COM SERV DISTRIBUTION SRL buvo nustatyta, kad vežant Krovinį buvo pažeistos specialios krovinio vežimo sąlygos – temperatūra, kadangi patikrinus Krovinį buvo nustatyta, jog vidutinė kiekvienos paletės, kurioje buvo Krovinys temperatūra svyravo nuo minus 5 laipsnių iki minus 8 laipsnių, nors Krovinio gabenimo temperatūra pagal pateiktą užsakymą turėjo būti minus 18 laipsnių. Dėl temperatūros režimo pažeidimų Krovinys buvo sugadintas ir tapo netinkamas naudoti, ko pasėkoje Krovinio gavėjas atsisakė jį priimti bei pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo reikalaudamas sumokėti 8 084,59 Eur;

1.3. Aplinkybes, jog gabenant Krovinį buvo pažeistas Krovinio gabenimo temperatūros režimas patvirtina Krovinio patikrinimo ataskaita bei nuotraukos, vežėjo pateiktas išrašas dėl temperatūrų svyravimo Krovinio gabenimo metu nuo +8 iki minus 17 bei atsakovo 2016-12-15 pretenzija;

1.4. Dėl Krovinio sugadinimo atsakovas patyrė 8 084,59 Eur nuostolių, kadangi užsakovas Maag Food OU 2017-02-14 pateikė atsakovui tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo, be kita ko, nurodė, jog įskaito dėl Krovinio sugadinimo patirtus 8 084,59 Eur nuostolius į atsakovui mokėtinas sumas už kitus pervežimus. Dėl nuostolių atlyginimo atsakovas 2017-02-20 pateikė pretenziją ieškovui, tačiau pastarasis atsisakė pretenziją tenkinti, formaliai nurodydamas, jog atsakovas neva neįrodė, jog patyrė nuostolius.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti (1 t., b. l. 121-126). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Transporto priemonė į iškrovimo vietą atvyko 2016 m. spalio 26 d. apie 4.00 - 5.00 val. ryto. Transporto priemonei atvykus į iškrovimo teritoriją, buvo nuimta plomba, atidarytas refrižeratoriaus durys ir vilkikui liepta važiuoti prie išsikrovimo rampos. Tuokart refrižeratorius dirbo, esant ilgą laiko tarpą atidarytoms durims, kol galiausiai vilkiko vairuotojui buvo liepta išjungti refrižeratorių ir laukti. Krovinio gavėjo darbuotojai dėl nesuprantamų priežasčių delsė iškrauti krovinį, ilgą laiką jį apžiūrinėjo, kol galiausiai vairuotojui buvo liepta važiuoti nuo rampos, įjungti refrižeratorių ir toliau laukti;

2.2. Pasak vairuotojo, krovinio darbuotojai vėliau krovinį iškrovė ir jį apžiūrėjo, tačiau vėliau jį sukrovė atgal, argumentuodami, jog gabenama produkcija yra netinkama. Vairuotojui buvo nurodyta apleisti teritoriją, kadangi krovinį atsisakyta priimti;

2.3. Po šio įvykio, vairuotojas iš karto susisiekė su Atsakovo atstovu, kuriam buvo paaiškinta, jog Krovinio gavėjas atsisakė priimti krovinį bei paprašyta duoti tolimesnes instrukcijas.

Atsakovo atstovas liepė grįžti atgal į išsikrovimo aikštelę, kadangi Krovinio gavėjas esą sutiko priimti krovinį, tačiau vairuotojui atvažiavus ten bei pralaukus visą dieną, buvo pasakyta, kad krovinį atsisakoma priimti;

2.4. Vairuotojas vėl susisiekė su Atsakovo atstovu, kuris iš pradžių kartojo, kad viskas sprendžiama, tačiau vėliau ėmė ignoruoti vairuotojo skambučius. Apie šią situaciją taip pat buvo informuotas AB “Lietuvos draudimas”, kuris buvo apdraudęs krovinį. Draudimo įmonės atstovai taip pat nurodė vairuotojui laukti, kol bus nuspręsta kur iškrauti krovinį. Galiausiai Atsakovas liepė transporto priemonei su kroviniu važiuoti į terminalą bei laukti ten turėjusio atvykti draudimo įgalioto eksperto.

2.5. Kroviniui atvykus į terminalą, jis buvo iškrautas į sandėlį, palaikant reikiamą temperatūrinį režimą. Terminalo darbuotojai, kurie iškraudinėjo krovinį, nurodė, jog greičiausiai krovinys dar pakrovime nebuvo atšaldytas iki reikiamos temperatūros, dėl ko, galimai galėjo atsirasti temperatūriniai svyravimai, tačiau tai niekaip neįtakojo pačio krovinio kokybei ar jo savybėms. Išsikrovus krovinį, vairuotojas dar laukė draudimo įgalioto eksperto, kad apžiūrėtų refrižeratoriaus būklę, tačiau su juo susisiekus, paaiškėjo, kad jis atvykti negali, dėl to, jog buvo penktadienio vakaras ir jis jau nebedirbo. Vėliau draudimo eksperto išvadose buvo nurodyta, jog gabenamas krovinys, t. y. šaldytos kiaulienos galvų pusės yra tinkamos naudoti bei vartoti.

2.6. Atsakovas stengiasi klaidinti teismą, pateikdamas sau naudingus temperatūrinius rodmenis. Pažymėtina, kad krovinio iškrovime, krovinio gavėjo darbuotojams ilgą laiką laikant refrižeratorių atidarytą bei vėliau liepus jį visai išjungti, šie temperatūriniai skirtumai ir susidarė. Pažymėjo, kad krovinio pasikrovimo vietoje, transporto priemonės vairuotojas CMR važtaraštyje įrašė pastabą, jog prekių krovimo temperatūra buvo -12,8°C, nors pagal 2016 m. spalio 21 d. užsakymą turėjo būti -18°C. Tai buvo pastebėta pamatavus Krovinio temperatūrą. Apie tai vairuotojas iš karto įspėjo ir Atsakovo atstovą, kuris pažadėjo išspręsti šį esminį neatitikimą, tačiau galiausiai Krovinys buvo pakrautas prie - 12,8 °C temperatūros. Atsakovo įsitikinimu, krovinys vežti buvo perduotas neparuoštas, t. y. neatvėsintas iki reikiamos temperatūros, apie ką žinojo ir pats Atsakovas. Sis pažeidimas neabejotinai turėjo įtakos temperatūriniams svyravimams, ką preliminariojoje žalos įvertinimo ataskaitoje pažymėjo ir patys survejeriai. Pabrėžtina, kad treilerio refrižeratoriaus šaldymo įranga yra skirta tik temperatūros palaikymui transportavimo metu, ir negali atšaldyti krovinio;

2.7. Nustatytos aplinkybės dėl temperatūrinio nuokrypio, t. y. Krovinio gabenimo metu, temperatūra daugiausia laikėsi tarp -12 °C ir - 19 °C, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad Ieškovo krovinys pristatymo metu Rumunijoje buvo visiškai sugadintas. Šias aplinkybes patvirtina ir survejerių ataskaita, kurios 39 grafoje pažymėta, kad po Prekių patikros ALASKA šaldymo sandėlyje, dalyvaujant SIMEX AYLEN COM SRL atstovui, paaiškėjo, kad Prekės yra normalios regimosios būklės tokios rūšies kroviniui. Be to, iš pateiktos informacijos, galima suprasti, jog Krovinį įsigijo įmonė SIMEX AYLEN COM SRL, kas kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai Krovinys buvo netinkamas tiekti į rinką (“Be to, mūsų supratimu, SIMEX AYLEN COM SRL sudomino galimybė įsigyti visa krovini už kainą, sutarta su pardavėju”). Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog dėl temperatūrinių svyravimų, Krovinys tapo nebetinkamas naudoti. Survejerių ataskaitoje taip pat pažymėta, kad šaldymo sandėlio atstovo akivaizdoje paimti prekių mėginiai, vėliau perduoti dalyvaujančiam SGS Rumunija tyrėjui ištirti mikrobiologinius, fizinius – cheminius ir organoleptinius parametrus (25 grafa). Tačiau šių tyrimų rezultatų Ieškovas į bylą nepateikė;

2.8. Ieškovo nuomone, net jeigu ir Užsakovas Maag Food OU iš tiesų patyrė kokias nors išlaidas (kurias tariasi atlyginęs Atsakovas), tokios išlaidos yra neįrodytos byloje esančiais įrodymais. Į bylą nėra pateikto akto ar išvadų, kuriose būtų detalizuojamas susidariusių nuostolių paskaičiavimas, taip pat neaišku, kas nutiko su Kroviniu, kuris buvo atgabentas į iškrovimo terminalą, nėra pateikta įrodymų apie Krovinio utilizavimą ir pan. Ieškovas sutinka, kad Atsakovo teisė atlyginti Užsakovo Maag Food OU pastarojo neįrodytas nuostolių sumas yra Atsakovo diskrecijos ir gerų santykių su klientu išlaikymo klausimas, tačiau atlyginęs neįrodytus nuostolius, regreso teisės Atsakovas neįgijo. Taigi vien faktas, kad Atsakovas sumokėjo visą ar dalį pareikalautos sumos savo klientui pagal jo pareikštą pretenziją savaime nereiškia, kad Atsakovas įgijo galiojančią ir vykdytiną regresinio reikalavimo teisę. Atsakovas turi įrodyti nuostolių realumą. Atsakovas įrodinėja, kad jis regreso tvarka perėmė reikalavimą iš Užsakovo Maag Food OU. Visgi su kuo Atsakovą siejo sutartiniai santykiai yra neaišku – byloje nėra pateikta sutartinius santykius patvirtinančio dokumento. Be to, atsižvelgiant į byloje Atsakovo pateiktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių, ar Atsakovas apskritai perėmė reikalavimo teisę iš Maag Food OU. Mokėjimo aktas Nr. T17002 patvirtina, kad Šalys padarė tarpusavio skolų užskaitą. Tokiu būdu Atsakovas įvykdė savo prievolę Maag Food OU (sutartinę ar deliktinę), tačiau Maag Food OU teisės į Ieškovą nebuvo perleistos (CMR konvencijos 37 straipsnis) – nuostolių atlyginimas modifikuotas į tarpusavio skolų užskaitymą;

2.9. Šalių teisiniams santykiams visų pirma taikytina CMR konvencija, kuri yra specialusis teisės aktas nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. CMR konvencijos 27 straipsnis nustato, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti mokėti 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Kadangi Atsakovo reiškiami reikalavimai yra kildinami iš sutartinių vežimo santykių, kuriuos reglamentuoja specialusis teisės aktas – CMR konvencija, Atsakovo reikalavimas priteisti 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas yra taip pat nepagrįstas.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš Ieškovo 2662,00 Eur skolos už krovinio pervežimo paslaugas, 72,64 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 87-90). Priešieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir artgumentais:

3.1. Šalys 2016-10-21 sudarė Krovinio pervežimo užsakymo sutartį, kuria Ieškovas įsipareigojo pristatyti krovinį (šaldytą mėsą) adresu Vitan Baresti no. 5, district 4, Se Fox Com Serv, Bucharest, Rumunija. Atsakovas atitinkamai pasamdė faktinį krovinio vežėją UAB “RPK transport”, kuris nuvežė krovinį Sutartyje nurodytu adresu bei terminais, dėl ko, Atsakovas įgijo teisę į atlyginimą. Ieškovui 2017 m. vasario 28 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija KKA Nr. 030596, iš viso 2 662,00 EUR (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 00 centų) sumai, tačiau Sutartimi sulygta pervežimo kaina neapmokėta iki šios dienos;

3.2. CK 6.210 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 2017-02-28 PVM sąskaita – faktūra, serija KKA Nr. 030596, turėjo būti apmokėta iki 2017 m. balandžio 28 d., todėl iš Ieškovo priteistinų palūkanų suma sudaro 72,64 Eur (2 662,00 Eur *6% / 365 k. d. * 166 k. d.).

Atsiliepimas

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti (2 t., b. l. 101-103). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo deklaratyvius teiginius, jog krovinys buvo transportuojamas ir pristatytas užtikrinant reikiamą temperatūrą, ko pasekmėje pripažintina, kad atsakovė savo veiksmais padarė žalą ieškovei ir privalo atlyginti kilusius nuostolius. Kadangi atsakovė tinkamai nepristatė ieškovės krovinio, ieškovei nekilo pareiga apmokėti už netinkamai suteiktas transportavimo paslaugas ir todėl ieškovės reikalavimai atmestini.

5. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame iš esmės nurodė, jog nustatęs, kad vežimas prasidėjo 2016-10-24, Estijoje, o CMR draudimo sutartis įsigaliojo 2017-10-25 ir negavęs iš draudėjo jokių paaiškinimų ar prieštaravimų dėl šių aplinkybių, priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (2 t., b. l. 1-2).

6. Atsakovo kviestas liudytojas R. V., duodamas parodymus teismo posėdžio nurodė, jog nuo 2016 m. iki 2017 m. įsidarbino UAB „RPK transport“ darbuotoju, veždavo UAB „Krovinių karavanas“ krovinius. Pakraunat ginčo krovinį pastebėta, kad jis neatitinka reikiamos temperatūros, informavo UAB „Gestus“, pastarasis pasakė, kad susieks su klientu, kol informavo, krovinys jau buvo pakrautas. Sakė važiuoti. Pamatavo vienos palėtės temperatūra, o vėliau patikslino, jog galėjo būti patikrintos kelios paletės. Tiksliai nepamena, kokia buvo temperatūra, tačiau parodžius nuotrauką, nurodė, jog buvo -12,8°C. Atvykus, apsauga nuėmė plombą, sakė prisiparkuoti prie rampos. Atidarę laikė apie 1 val., tačiau tiksliai neprisimena, tikrino, tačiau pasakė, kad krovinio neims. Tuomet UAB „Gestus“ informavo, kad krovinio nepriima, sakė kurs nors atsistoti. UAB „Gestus“ tarėsi dėl kainos sumažinimo ar dėl kažko. Atvykus kitą dieną, taip pat buvo atsisakyta priimti krovinį. Kai išsikrovė buvo tikrinamos visos palėtės. Bevežant temperatūra svyruoja, nukritus temperatūrai, ji pakeliama, būna įjungtas automatinis rėžimas. Refrižeratorius liudytojo nuomone veikė. Krovinio gavėjas neprašė termogramos, neturėjo popieriaus jo išspausdinimui. Draudimu rūpinosi liudytojas prieš pakrovimą, kodėl draudimas įsigaliojo vėliau, paaiškinti negalėjo. Po įvykio bendravo su draudimo bendrove, jie prašė termogramos, todėl pateikė, o kitų dokumentų, kurių prašė, neturėjo. Negali būti atvežtos šiltesnės prekės, negu pakrautos, jeigu prašoma 18°C, tokios temperatūros ir atvežama. Jeigu palėtės temperatūra -12,8°C, ji negalėjo atvažiuoti -6°C (1 t., b. l. 77-79).

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti (2 t., b. l. 150-151).

8. Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti (2 t., b. l. 150-151).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

9. Ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių ir skolos už krovinio pervežimą priteisimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl patyrė nuostolių. Atsakovo įsitikinimų, prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai, krovinys nebuvo tinkamai paruoštas bei ieškovas nepateikė patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, todėl turi pareigą sumokėti už tinkamai suteiktas pervežimo paslaugas. Ginčo dėl krovinio pristatymo laiko bei vietos, taip pat dėl to, jog UAB „Krovinių karavanas“ yra tinkamas atsakovas, tarp šalių nekilo.

10. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims išspręsti ginčą taikiai, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tenkino prašymus dėl įrodymų išreikalavimo (1 t., b. l. 180-181; 2 t., b. l. 77-78, 150-151).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl ginčo santykio teisinio kvalifikavimo

12. Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis – konsensualinė, nes pripažįstama, kad ji sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pagal CK 6. 808 straipsnio 1 dalį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.824 straipsnio 3 dalis nustato, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena iš šalių (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose šalių teritorijose ir kai bent viena iš šalių yra konvencijos narė.

13. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kurios aplinkybės yra reikšmingos tokiai kvalifikacijai tinkamai atlikti. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu. Taigi ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). Kasacinio teismo praktika formuojama sistemiškai aiškinant CMR 3, 17, 36 straipsnius, siekiant didesnės siuntėjų teisių apsaugos. Jeigu siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, o ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininku, tiek vežėju, tai jis atsako už krovinio vežimą, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai vykdė pervežimą, nes, savo rizika parinkdamas tokį faktinį vežėją, jis pažeidžia sutartinį įsipareigojimą užtikrinti saugų krovinio vežimą. Kai pervežimo procese dalyvauja keli asmenys, kuris asmuo yra vežėjas, nustatoma pagal tai, kuris asmuo yra važtaraštyje, bei pagal kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių siuntėjas gali suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).

Žemesnės instancijos teismas

14. Kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats neveža krovinio, tačiau dėl to paties vežimo savo vardu sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kurį kaip vežėją (faktinį vežėją) suvokia krovinio siuntėjas ar jo atstovas, tokie vežėjai taip pat priskiriami prie vežėjų CMR konvencijos prasme. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma: tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui pagal tokį važtaraštį išdavus krovinį; kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016).

15. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad Estijos kompanija Maag Food pateikė užsakymą ieškovui UAB „Gestus“ dėl krovinio – šaldytos mėsos pervežimo iš Lietuvos į Rumuniją (toliau – Krovinio užsakymo sutartis) (1 t., b. l. 56). Krovinio pervežimui atsakovas pasitelkė ieškovą, 2016-10-21 sudarydamas krovinio pervežimo užsakymą Nr. 1252, kuriuo ieškovas įsipareigojo Krovinį pervežti iš Lietuvos į Rumuniją (1 t., b. l. 60). CMR važtaraštyje faktiniu vežėju nurodytas UAB „RPK transport“ (1 t., b. l. 59). Taigi, UAB „Gestus“ sutarus dėl pervežimo laiko, vietos, kainos, nepaisant to, jog pervežimui buvo pasitelkti tretieji asmenys, spręstina, jog tiek ieškovas UAB „Gestus“, tiek atsakovas bei faktinis vežėjas, laikytini vežėjais CMR konvencijos prasme (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl to, kad ieškovas yra vežėjas CMR konvencijos prasme tarp šalių iš esmės nekilo.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius

15. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas, būdamas krovinio vežėjas, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, pervežė krovinį iš Lietuvos į Rumuniją (1 t., b. l. 56-60). Ginčo dėl to, jog krovinys buvo pristatytas laiku ir sutartoje vietoje tarp šalių nekilo. Ginčas iš esmės kilo dėl krovinio netinkamo laikymo sąlygų, t. y. temperatūrinio rėžimo bei krovinio sugadinimo. Ieškovas UAB „Gestus“ atlyginęs užsakovui Estijos kompanija Maag Food nuostolius dėl krovinio sugadinimo, pareiškė regresinį reikalavimą atsakovo UAB „Krovinių karavanas“ atžvilgiu.

16. Pagal CMR Konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR Konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų Konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) Pažymėtina, kad, reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieškovas, t. y. asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; 2017 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

18. Kasacinis teismas, aiškindamas CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog vežėjas turi regreso teisę į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, taip pat į visas išlaidas, patirtas dėl to, jog kad buvo pareikštas ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016).

19. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Krovinio užsakymo sutartimi atsakovas UAB „Krovinių karavanas“ įsipareigojo pervežti mėsą bei palaikyti -18 °C temperatūrą (1 t., b. l. 60). Žalos įvertinimo preliminarioje ataskaitoje (toliau – Žalos ataskaita) nurodyta, jog pagal CMR važtaraštį transportavimo temperatūra -18 °C, pakrovimo metu vairuotojas įrašė pastabą, jog prekių temperatūra -12,8 °C. Aplinkybę, jog pakrovimo metu buvo nurodyta temperatūra, patvirtino ir liudytojas (žr., 6 punktą). Žalos ataskaitoje taip pat nurodyta, jog priekabos temperatūrinės įrangos duomenų lape, atitinkančiame transportavimo laikotarpį, matyti, kad temperatūra daugiausia laikėsi tarp -12°C ir -19°C, tačiau būta staigių nepaaiškinamų pakilimų iki teigiamų reikšmių nuo +5°C iki +8°C, rekomenduota būtinai atlikti kruopščią temperatūrinės įrangos patikrą/remontą, kad ateityje būtų išvengta ieškinių. Tyrimo metu nustatyta, jog 2016-10-26 atvykus į vietą, krovinio temperatūra buvo intervale tarp -5°C iki -8°C, konstatuotas temperatūros rėžimo pažeidimas, t. y. 19528,00 kg netto šaldytų kiaulienos galvų pusių sandėliuota -5°C iki -8°C temperatūroje, vietoje -18°C (1 t., b. l. 72-86). Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog atvykus buvo tikrinama visų palečių temperatūra (žr., 6 punktą).

20. Taigi, įvertinus byloje nustatyta aplinkybes, konstatuotina, jog pakrovimo metu krovinio temperatūra neatitiko -18°C, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent tai galėjo sąlygoti krovinio sugadinimą dėl šių priežasčių: pirma, Žalos ataskaitoje užfiksuoti duomenys bei pateikta foto nuotrauka (1 t., b. l. 82), įrodo, jog pakrovimo metu buvo tikrinama viena paletė. Liudytojas iš esmės nurodė, jog buvo tikrinama viena paletė arba kelios paletės (žr. 6 punktą). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų, jog dėl vienos, ar kelių palečių nustatytos žemesnės temperatūros, visas krovinys galėjo sugęsti ar kelių palečių žemesnės temperatūros buvimas galėjo sąlygoti viso krovinio sugadinimą. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog būta staigių nepaaiškinamų pakilimų iki teigiamų reikšmių nuo +5°C iki +8°C, temperatūra daugiausia laikėsi tarp -12°C ir -19°C, liudytojo parodymus, jog jeigu ir buvo palėtės temperatūra -12,8°C, ji negalėjo nukristi iki -6°C, išsikrovimo metu krovinio temperatūra buvo intervale tarp -5°C iki -8°C, taip pat papildomai įvertinus ir tai, kad savalaikiai nebuvo pasirūpinta draudimu, taip pat tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog pervežama mėsa, todėl ypač svarbus temperatūrinis rėžimas, spręstina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, neužtikrindamas, jog krovinio vežimo metu būtų išlaikyta -18°C temperatūra, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o tai sąlygojo krovinio sugadinimą (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas). Atsakovo pateiktos UAB „Naujausi transporto sprendimai“ 2016-11-07 ir 2017-07-26 pažymos (1 t., b. l. 130; 2 t., b. l. 51) neįrodo, jog transporto priemonėje įrengta temperatūrinė įranga vežimo metu veikė tinkamai, priešingai, joje nurodyta, jog išanalizavus termogramą matomi staigūs temperatūros pasikeitimai, kurie galimi atidarius duris bei patekus šiltam orui. Tačiau nagrinėjamu atveju krovinio vežimo metu puspriekabės durys nebuvo atidarinėjamas, nors buvo fiksuoti staigūs temperatūros pakitimai, t. y. nuo minusinės iki pliusinės temperatūros. Be to, pirmas patikrinimas atliktas 2016-11-07 (1 t., b. l. 130), kuris patvirtina, jog šaldymo įrenginys veikė jo patikrinimo metu, tačiau remiantis pateikta pažyma teismas neturi pagrindo spręsti, jog šaldymo įrenginys veikė krovinio vežimo metu.

21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog krovinio kaina prieš pakrovimą buvo 7811,20 Eur, tačiau atsisakius priimti krovinį, suradus kitą pirkėja, krovinys buvo parduotas už 976,40 Eur (1 t., b. l. 145-167). Estijos įmonė Maag Food pateikė ieškovui sąskaitą dėl patirtų 8084,59 Eur nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 89-98). Estijos įmonė Maag Food ir UAB „Gestus“ Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo 2017-02-14 aktu Nr. 2017/02/14-1, atliktas ginčo sumos (8049,59 Eur) užskaitymas (2 t., b. l. 137). Taigi, ieškovas pagrindė prašomų priteisti 8084,59 Eur nuostolių dydį (7811,20 – 976,40 = 6834,80 +1249,79=8084,59). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog apskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta, neteisinga bei prieštarauja CMR konvencijos 23 straipsnio reikalavimams, atsakovas nepateikė.

22. Taigi, teismui konstatavus, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o tai sąlygojo krovinio sugadinimą, bei ieškovui įrodžius nuostolių dydį, spręstina, jog ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl iš vežėjo priteistinų procesinių palūkanų

23. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

24. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palūkanos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti procesinių palūkanų suma mažintina iki 5 proc. dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 8084,59 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-05-08 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti skolą

27. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš atsakovo skolą už krovinio pervežimą. Ginčo dėl to, jog krovinys buvo pristatytas sutartyje nurodytoje vietoje ir laiku, tarp šalių nekilo. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, jog atsakovas pažeidė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ieškovui nekyla pareiga sumokėti už netinkami įvykdytus sutartinius įsipareigojimus, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

28. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

31. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas patyrė 2571,25 Eur (847+423,50+393,25+605+302,50=2571,25) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 104-112, 142-144; 2 t., b. l. 96-99, 144-147), sumokėjo 75,52 Eur už vertimo paslaugas (1 t. b. l. 112) bei 182,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 103). Ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1500,00 Eur. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį apimtį ir jų turinį (iš esmės nurodytos kelios faktinės aplinkybės bei pacituoti teisės aktai bei teismų praktika, atsiliepime iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir ieškinyje). Tokios apimties ir turinio procesiniams dokumentams parengti, teismo vertinimu, nereikėjo skirti daug pastangų ir laiko sąnaudų, o priteista 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus bylos sudėtingumą faktinių aplinkybių ir teisės taikymo požiūriu bei ieškovo pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismo vertinimu, yra protinga ir teisinga. Mažindamas prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį teismas įvertino ir tai, jog 847,00 Eur suma (1 t., b. l. 107-108) susijusi su pretenzijų rengimu, konsultavimu iki ieškinio pateikimo dienos, tačiau teikiant ieškinį iš esmės buvo perrašytos tos pačios aplinkybės, kaip ir pretenzijoje, o tai papildomai įrodo, jog ieškinio bei atsiliepimo parengimui pakako minimalių laikos sąnaudų. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, ir protingumo, todėl nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovo išlaidavimas, tenkantis jam pačiam. Ieškovo reikalavimas priteisti žyminį mokestį bei vertimo išlaidos yra pagrįstas, todėl tenkintas. Taigi, viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1757,52 Eur (1500+182+75,52).

32. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo prašytos priteisti atstovavimo 423,50 Eur (968-544,50) išlaidos, susijusios su atsiliepimo į UAB „Krovinių karavanas“ ieškinį parengimu (1 t., b. l. 109), išspręstas taikos sutartimi (2 t., b. l. 69-70), todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas.

33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 4,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

UAB „Gestus“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Krovinių karavanas“, juridinio asmens kodas 160445454, ieškovo UAB „Gestus“, juridinio asmens kodas 302835991, naudai 8084,59 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (8084,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1757,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

UAB „Krovinių karavanas“ priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Krovinių karavanas“, juridinio asmens kodas 160445454, 4,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza