Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui V. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei uzufrukto turtui nustatymo, trečiasis asmuo – ,,Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. A. pateikė ieškinį, kuriuo prašė:pripažinti atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe; nustatyti, jog ieškovės J. A. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 50/183; nustatyti nepilnamečio vaiko R. M. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti R. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 265,00 Eur per mėnesį iš atsakovo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui priklausantį butą (jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės naudai. Nurodė, jog su atsakovu nuo 2011 m. lapkričio pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. 2012-06-15 jiems gimė dukra R. M.. Gyvenant kartu buvo nuspręsta įsigyti būstą. Kai buvo derinami su buto įsigijimu susiję dokumentai, ieškovė gulėjo ligoninėje, todėl su būsto įsigijimu susijusius dokumentus pasirašė tik atsakovas. Įsigijus butą, šalys atliko remontą, įsigijo baldų, buitinės technikos, didele dalimi prie būsto įrengimo prisidėjo ieškovė. Ieškovė dengdavo dalį buitinių, kasdienių išlaidų (maistas, kuras, telekomunikacijų paslaugos, ir pan.). 2012 m. iš ieškovės sąskaitos buvo pervedamos didelės pinigų sumos į atsakovo sąskaitą, kurios beveik visos irgi buvo skirtos būsto įrengimui, iš viso 24 405,00 Lt. Tai buvo daroma esant tarpusavio susitarimui, kad atsakovas mokėjo pradinį įnašą ir moka kredito įmokas, o įsigytas butas įrengiamas iš ieškovės lėšų, kuris rodo šalių ketinimą įgyti/sukurti bendrą būstą bendromis šalių lėšomis. Todėl yra pagrindas pripažinti atsakovo butą bendrąją šalių nuosavybe. Ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų būti 50/183. Atsižvelgiant į tai, kad ne visas būsto įsigijimui skirtas kreditas išmokėtas, ir į tai, kad šalys ketino ir ateityje jį dengti iš bendrų lėšų, nurodė, kad sutinka, kad kredito, paimto butui įsigyti, dalis būtų atitinkamai priskirta jai, atsižvelgiant į jos nuosavybės teisės dalį. Šalių nepilnamečio vaiko buitimi, sveikatos priežiūra, ugdymu rūpinasi daugiausia ieškovė, todėl vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas būtent su ieškove. Įvertinus būtinus ir specialiuosius nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 530,00 Eur per mėnesį. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi pareigą prisidėti prie vaiko teisės į gyvenamąjį būstą, todėl į likusią atsakovo buto dalį prašė nustatyti uzufruktą iki dukros pilnametystės. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su tuo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sutiko dukros išlaikymui mokėti po 190,00 Eur, kitoje dalyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš savo asmeninių lėšų iš karto už perkamą butą sumokėjo daugiau nei pusę kainos, 24 038,46 Eur, likusius mokėjo gavęs banko paskolą. Ieškovė nedengė nei vienos įmokos, todėl asmeninėmis lėšomis yra visiškai neprisidėjusi. Jokio ketinimo įsigyti turtą su ieškove atsakovas neturėjo. Butas pirktas su pilna apdaila. Pačios ieškovės pageidavimu namie buvo pakeisti keli šviestuvai, užuolaidos. Joks buto įrengimas nebuvo atliekamas. Viso bendro gyvenimo kartu metu įmokas už būstą, komunalinius mokesčius, už dukters darželį mokėjo atsakovas. Šalys niekada neturėjo bendro biudžeto, todėl tarp šalių nesusiklostė jungtinės veiklos santykiai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji vaiko išlaikymui išleidžia jos paskaičiuotą sumą. Ieškovė nurodė išlaidas prie vaiko poreikių, kurių jis dar nepatiria. Nesutiko, kad jo bute būtų nustatyta uzufrukto teisė ieškovei, nes šalys būtų priverstos gyventi kartu, kas dėl šalių konfliktiškų santykių neįmanoma.Trečiasis asmuo ,,Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, kad nesutinka, kad „Swedbank“, AB įkeistam turtui būtų nustatytas uzufruktas. Uzufrukto nustatymu bus pažeistos atsakovo kreditoriaus teisės. Apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio V. M. skolos išieškojimo metu parduodamas įkeistas minėtas butas su rūsiu neabejotinai bus parduotas (jei iš vis bus parduotas) už mažesnę sumą, nei galėtų būti parduotas nenustačius uzufrukto.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje 2016-10-05 Nr. A104-3244/16 (2.13.2.6-AD15) nurodoma, jog mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus. Iš vaiko tėvo turi būti priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnametės dukros R. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2016-07-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių; nustatė atsakovo bendravimo tvarką su dukra; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 409,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad nors šalių nepilnametės dukros kai kurie poreikiai ir yra nurodyti į ateitį, tačiau atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, t. y. jis gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, neturi kitų išlaikytinių, todėl, teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus prisidėti prie dukros išlaikymo didesne nei minimali teismų praktikoje laikoma suma, todėl iš atsakovo priteisė po 250,00 Eur per mėnesį išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis.Teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, nurodė, kad ieškovė savo interesų negali spręsti trečiųjų asmenų, šiuo atveju, ,,Swedbank“, AB sąskaita. Nustatyta, kad atsakovui Danske Bank A/S, kurio teises perėmė Swedbank, AB suteikė 20 277,40 Eur dydžio kreditą ir jo užtikrinimui atsakovas įkeitė jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apsunkinus įkeisto turto dalį uzufruktu kreditorius iki mergaitės pilnametystės negalės priverstinai išieškoti skolos, nes galimybės tokį turtą realizuoti ir patenkinti reikalavimą iš šio turto vertės bus apribotos. Teismo vertinimu, ieškovė yra sveika, darbinga, galinti užtikrinti tinkamas vaikui sąlygas ir kitu būdu nei naudojantis banko naudai įkeistu butu (pavyzdžiui, nuomojantis būstą ir pan.). Iš byloje nustatytų duomenų, ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu bei šalių pasisakymų matyti, jog šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški ir įtempti, šalims nuolat konfliktuojant, nustačius uzufruktą, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai augti psichologiškai saugioje ir ramioje aplinkoje, o tai visiškai neatitiktų vaiko interesų.Iš šalių banko sąskaitų išrašų matyti, jog nuo šalių gyvenimo pradžios iki gyvenimo skyrium, tarp ieškovės ir atsakovo vyko piniginių lėšų pervedimai vienas į kito sąskaitas. Tačiau iš pavedimų mokėjimo paskirčių matyti, jog atsakovas ieškovei nuolat skolindavo piniginių lėšų, mokėjo ieškovės kreditus, ieškovė į atsakovo sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas pasaugojimui. PVM sąskaitą-faktūros už langus, remonto darbus, durų restauravimą, medžiagas, apmokėtos iš atsakovo sąskaitos. Tuo tarpu, ieškovė teigia, jog į ginčo butą buvo investuota ne mažiau 6 683,02 Eur, tačiau teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę itin glaudūs ryšiai ar kad šalių bendro ūkio vedimas buvo tokio masto, jog jie turėtų bendrą biudžetą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog į ginčo butą buvo investuota būtent ieškovės asmeninių lėšų už 6 683,02 Eur. Ieškovė jų neįrodinėjo ir nedetalizavo bei nepareiškė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl teismas nurodė, kad neturi galimybės vertinti kompensacijos priteisimo galimybės. Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog ieškovė šalims gyvenant kartu įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir jį remontavo, ėmė paskolą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nenuoseklios pozicijos, paaiškino, jog butas (duomenys neskelbtini) jos tetos ir ji turėjo jį paveldėti po jos mirties, tačiau iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog butą (duomenys neskelbtini) ieškovė įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat įgijo automobilį, o šio turto kaip bendros jungtinės veiklos rezultato dalinti neprašo. Taigi, teismas konstatavo, kad nors šalys kelis metus kartu gyveno ir tarp jų klostėsi tam tikri turtiniai santykiai, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalys turėjo bendrą biudžetą, kas galėjo nulemti pagrindą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalį pripažinti ieškovės daline nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė J. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto dalies ir uzufrukto nustatymo bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad tarp šalių buvo susiklostę itin glaudūs ryšiai. Šalys ne tik kartu gyveno, atostogavo, bet ir planavo sudaryti oficialią santuoką. Bendros šeimos planavimą parodo ir tai, kad šalys planavo susilaukti ir susilaukė vaiko. Kad šalys gyveno kaip šeima, patvirtina ir bendras biudžetas.Butas buvo įgytas tik atsakovo vardu todėl, kad ieškovė tuo metu blogai jautėsi, negalėjo dalyvauti buto pirkimo-pardavimo procese. Tai, kad šalys turėjo bendrą biudžetą patvirtina ir aplinkybė, kad šalių pinigai buvo sujungiami į atsakovo sąskaitą.Teismas klaidingai traktavo ir visas aplinkybes, susijusias su buto remonto, įrengimo darbais. Įrodymai, be kita ko, pateiktas susirašinėjimas tarp šalių, patvirtina, kad ieškovė aktyviai prisidėjo prie buto remonto.Teismas neteisingai traktavo ir aplinkybes dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini). Šeimos biudžetui šio buto įsigijimas jokios įtakos neturėjo.Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti uzufruktą. Prievolės įvykdymas realizuojant įkeistą turtą yra hipotetinis. Visos kredito įmokos buvo mokamos laiku.Turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į būstą, taigi, ji tuo pačiu ir be uzufrukto nustatymo mano turėsianti teisę su nepilnamete dukra gyventi ginčo bute. Tokiu atveju teismo argumentai apie ieškovės pajamas ir galimybę užtikrinti vaikui kitą gyvenamąją vietą atmestini, kaip nereikšmingi, nes ji ir taip turėsianti jai nuosavybės teise priklausantį būstą (buto dalį).Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad rašytiniais įrodymais aiškiai pagrįsta, kad butas buvo įsigytas už atsakovo lėšas ir banke gautą paskolą. Nusipirkus butą, jame buvo atliktas remontas, tačiau remontui atlikti atsakovui visiškai pakako savo lėšų. Atsakovas neneigė, kad po remonto buvo perkami baldai, buitinė technika, prie kurių įsigijimo prisidėjo ir ieškovė, tačiau atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė pasiimtų visus daiktus, kuriuos ji pirko.Ieškovės pajamos nepakankamos dengti du kreditus, nepriklausomai nuo to, kad ji tik sutinka, jog įsipareigojimas bankui taptų bendras.Atsakovas nesutinka, kad būtų nustatytas uzufruktas. Šalių santykiai yra itin konfliktiški, tai traumuotų vaiką. Be to su uzufrukto nustatymu nesutinka ir kreditorius. Ginčo butas yra vienintelis atsakovo nekilnojamasis turtas, tuo tarpu ieškovė gyvenamąją vietą turi. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovei reikės nuomotis butą, priteisė didesnį išlaikymą.Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka, kad bankui įkeistam turtui būtų nustatytas uzufruktas. Teigia, kad įkeisto turto savininkas nesikreipė į kreditorių dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu, todėl jo nustatymas pažeidžia imperatyviąsias įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovė pateikė naujus įrodymus – šalių tarpusavio mokėjimų, paskolos mokėjimų, komunalinių ir kitų mokesčių mokėjimų, mokėjimų už darželį suvestines, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2017-07-08 pažymos su priedu kopiją, VSDFV nedarbingumo laikotarpių išrašą. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinusi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinusi su jais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išsprendimui, todėl juos priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė R. M., gim. 2012-06-15, yra ieškovės J. A. ir atsakovo V. M. dukra. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ginčo butą bendrąja šalių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016; 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos šeimos bylose bei pagrįstai sprendė, kad nors šalys kelis metus kartu gyveno ir tarp jų klostėsi tam tikri turtiniai santykiai, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalys dėl ginčo buto įgijimo bendrosios nuosavybės teise buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą, kas eliminuoja galimybę atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalį pripažinti ieškovės daline nuosavybe.Nors ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, vertinimą (jos manymu, bylos duomenys patvirtina buvus itin glaudžius šalių ryšius, bendrą biudžetą, ieškovės prisidėjimą prie buto remonto, tai, jog šeimos biudžetui buto (duomenys neskelbtini) įsigijimas įtakos neturėjo), šias ieškovės abejones teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors iš šalių banko sąskaitų išrašų matyti, jog nuo šalių gyvenimo pradžios iki gyvenimo skyrium, tarp ieškovės ir atsakovo vyko piniginių lėšų pervedimai vienas į kito sąskaitas, tačiau šie pervedimai veikiau atspindi atsakovo finansinę pagalbą ieškovei nei šalių bendro biudžeto formavimą (atsakovas ieškovei nuolat skolindavo piniginių lėšų, mokėjo ieškovės kreditus, ieškovė į atsakovo sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas pasaugojimui). Ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie buto remonto jos nurodoma pinigų suma. Tuo tarpu buto (duomenys neskelbtini) įsigijimas iš ieškovės asmeninių lėšų bei neprašymas jo pripažinti bendrąja daline nuosavybe yra faktas, kuris netiesiogiai patvirtina, kad šalių biudžetai iš esmės buvo atskiri, kiekviena iš šalių įgijo ir tvarkė savo nekilnojamąjį turtą.Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti uzufruktą į ginčo butą. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. CK 4.141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Šeimos teisinių santykių kontekste uzufruktas gali būti nustatomas, siekiant apsaugoti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), tad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gali gyventi jame arba butą (duomenys neskelbtini) išnuomoti ir už gautus pinigus išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą nustatyti uzufruktą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, o atsakovo – tenkinamas, priteisiant jam iš ieškovės 450,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. A. atsakovo V. M. naudai 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.