- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- e2-2925-1172/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Ieškovas
- T. O.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Alva Puniškienė
nedalyvaujant atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. V., jos atstovei advokatei Alvai Puniškienei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, parengti žemės sklypo pertvarkos projektų, sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, A. K. ir L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė T. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę notarę J. V. išduoti ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į namų valdos 31,79 arų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , arba kaip turtinę teisę į jį, kurią ji paveldėjo iš savo mirusios mamos M. F. ir kuris buvo palikėjai paskirtas (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu, patvirtinant viso skirto palikėjai žemes sklypo 0,4416 ha kaip namų valdos raudonųjų linijų planą; 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) parengti ginčo 31,79 arų žemės sklypo pertvarkos projektą, adresu(duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu bei šio žemės sklypo raudonųjų linijų planu, jį prijungiant prie esamo namų valdos 12,37 arų žemės sklypo, suformuojant bendrą namų valdos žemės sklypą 0,4416 ha ploto, bei sudaryti ginčo žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, atsižvelgiant, kad 0,4416 ha žemės sklypą, kaip namų valdą, paliko M. F. po savo mirties dukrai T. O. paveldėjimo pagal įstatymą teisės normų pagrindu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovių ieškovės naudai (I t., e. b. l. 1–8).
2. Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės T. O. mama M. F., kuri turėjo nekilnojamojo turto – namų valdą (gyvenamąjį namą su priestatu bei kitais statiniais ir kiemo įrenginiais), jai skirtą namų valdą – 44,1578 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitų įpėdinių be ieškovės nėra. 1992 m. rugsėjo 24 d. ieškovė bankiniu pavedimu apmokėjo už palikėjos perkamą žemės sklypą (namų valdą) 4 143 rublius per Taupomąjį banką, šias lėšas nurašant nuo nebalansinės dalies Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos, Paveldėjimo teises liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas į pastatus. Ieškovei laiku pateikus pareiškimą apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) rajono notarei R. B., ši privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir į žemės sklypą arba kaip paveldėtą turtinę teise į jį, jog vėliau, ieškovė galėtų užbaigti teisines procedūras dėl nuosavybės teisių įregistravimo savo vardu ir sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove buvo sudaryta dėl 12,37 arų žemės sklypo pirkimo kitu teisiniu pagrindu. 1992 m. po palikėjos mirties, (duomenys neskelbtini) apylinkės Agrarinės reformos tarnybos vadovas parengė ir patvirtino palikėjos 44,1578 arų žemės sklypo raudonųjų linijų planą. Ieškoves prašymai leisti jai išsipirkti likusią 31,79 arų žemę (44,1578-12,37), kaip namų valdą ar žemės ūkio paskirties žemę, dar kartą apmokant žemės sklypo kainą, ar kitu būdu privatizuoti, yra atmetami. Žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma buvo teikiama (duomenys neskelbtini) rajono mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), su nuoroda, kad skaičiuojamas žemes mokestis už 0,4416 ha namų valdą už 1997-1998 metus. Ieškovė jai siunčiamų VMI pranešimų pagrindu žemės mokestį už 0,4416 ha namų valdą mokėjo 1992-1999 metų laikotarpyje. Ieškovė mamos palikimą priėmė, visą laiką šį žemės sklypą valdydama, kaip ir kitą paveldėtą turtą, ir jį valdo iki šiol. NŽT nurodymu, UAB „-“ matininkas A. B. pamatavo ir parengė namų valdos žemės sklypo planą 12,37 arų apimtyje, nurodydamas, kad likusi 31,79 arų žemė yra žemės ūkio paskirties ir bus parengiamas atskiras žemės sklypo planas, kuris nebuvo parengtas. Todėl ieškovė pasirašė, kad su parengtu planu sutinka. Ieškovė antrą kartų pirko iš valstybės sklypo dalį ir 1999 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta su ieškove pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė gavo pranešimą iš notarės R. S., jog atvyktų, nuvykusi pasirašė formą, kurią pateikė notarė. 1999 m. gegužės 12 d. notarė išdavė paveldėjo teisės pagal įstatymą liudijimą į 41,43 Lt pinigų sumą už 4 415 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) . Paveldėjimo byla perduota (duomenys neskelbtini) rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. V., į kurią ieškovė kreipėsi 2021 m. gruodžio 20 d. su prašymu išduoti paveldėjimo bylos dokumentų kopijas bei atnaujinti paveldėjimo bylą neteismine tvarka, išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 0,3179 ha žemės sklypą. Notarė prašymo neišsprendė. Todėl prašytina įpareigoti notarę atnaujinti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į nekilnojamąjį turtą - 0,3179 ha žemės sklypą, kaip namų valdą ar turtinę teisę į jį. Ieškovė buvo suklaidinta tuometinio Žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) , kuris išdavė VMI pažymą, kurioje patvirtino, kad palikėja M. F. turėjo namų valdą 0,4416 ha ploto, kurią paveldi ieškovė. Atsižvelgiant į šį dokumentą, pareiškėja pagristai laikė, kad jos nuosavybės teisė į šį žemės sklypą yra pripažinta valstybės institucijų. Ieškovė, būdama suklaidinta dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, sutiko sudaryti su (duomenys neskelbtini) apskrities viršininku 1999 m. lapkričio 19 d. 12,37 arų pirkimo-pardavimo sutartį, nes jai taip išaiškino šios administracijos darbuotojai, kad priešingu atveju, jos paveldėtas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bus ant valstybinės žemės ir ji turės mokėti žemės nuomos mokestį. Buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teisė į likusį 31,79 arų žemės sklypą, ar kaip žemės ūkio paskirties žemę, ar kaip namų valdą, bus jai atkurta vėliau. Ieškovė daug kartų su prašymais kreipėsi į NŽT leisti privatizuoti likusią namų valdos dalį. NŽT atmetė prašymus, nurodydama, kad likusią žemės sklypo dalį ji galėtų įsigyti tik aukciono būdu. 2017 metais NŽT pavedė UAB „-“ matininkui D. P. parengti patikslintą ieškovės namų valdos 12,37 arų žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuris jį parengė nurodydamas, kad matavimai atliekami tik koordinačių patikslinimo tikslais. Ieškovė parengtą patikslintą žemės sklypo planą ir kitus matininko pateiktus dokumentus pasirašė, nes šį žemės sklypą jau buvo įsigijusi, jis yra įregistruotas registre ir ginčo dėl jo nėra. Ieškovė prašo teismą įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove likusios namų valdos – 31,79 aro žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ne aukciono būdu (I t., e. b. l. 1–8).
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad buvo išpirkta 44 arų žemė, bet pritrūko dokumentų forminimo. Kreipėsi į NŽT, jai pasiūlė kreiptis į matininką, davė jo duomenis, taip ji ir padarė, pasamdė matininką, susitarė, kad 12 arų bus pažymėta kaip namų valda, likusi žemė – kaip ūkio paskirties žemė. Jai toks variantas tiko. Nežino, kieno kaltė, kad dokumentai nebuvo sutvarkyti iki galo. Daug metų nežinojo, kad parduota tretiesiems asmenims. Paveldėjimą tvarkėsi vėliau, po įmokų sumokėjimo. Po įmokų sumokėjimo 7 metus niekas nevyko, nes ji nežinojo, kaip dokumentus tvarkyti, niekas nepatarė, iki 1999 m. mokėjo mokesčius už 44 arus, todėl jai iki 1999 m. nekilo jokių klausimų. 1999 m. jai matininkas patarė, kad likusią žemę pirkti kaip žemės ūkio žemę, ji pasikliovė matininku, žemėtvarkoje šio varianto tuo metu neaptarė. Ginčo žemė parduota kitiems asmenims, jos apie pardavimą neinformavo, ji nedalyvavo, formuojant naują žemės sklypą, daug metų nežinojo apie tai. Jos mama ketino įsigyti visus 44 arus, kai tėvas buvo gyvas tą žemę dirbo, ji visais laikais jiems priklausė. 1999 m. neginčijo įsakymo dėl pardavimo, pirkimo – pardavimo sutarties, nes jai trūko informacijos, jai taip patarė specialistas. Visus metus ji galvojo, kad žemė priklauso jai. Kad žemė jai nepriklauso, sužinojo 2017 m., kai kaimynė pirko žemę. 2017 m. atliko savo žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus, nes NŽT pasakė, kad jos sklypas dengiasi su kaimyno sklypu, ji pasamdė matininką, kuris patikslino matavimus. 2017 m. sužinojo, kad sklypas parduotas, kai kaimynė O. K. pirko žemę, ji dalyvavo žemės sklypo formavime (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 45 sek. – 19 min. 15 sek.). Ginčo vietoje ji pastoviai negyveno, todėl toje vietoje kiti asmenys naudojo žemę (karvę ganė ir pan.). Dabar ji planuoja toje vietoje gyventi pastoviai, todėl nori atgauti visą sklypą. Kai įsigijo 12 arų, jai matininkas B. žadėjo, kad dėl likusių arų bus rengiamas kitas planas. Nežino, kodėl mama prašyme pirkti žemę nurodė sąlygą, kad sutinka pirkti iki liepos 1 d. Pastatai yra jos 12 arų sklype, ginčo žemėje taip pat yra jos pastatai. Plane (I t., e. b. l. 14) ieškovė parodė, kad namas, ūkinis pastatas ir lauko virtuvė yra jos 12 arų sklype, kad ginčo žemėje yra jos pirtis, neprisimena, ar pirtis įregistruota Registrų centre (2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 30 sek. – 15 min. 40 sek.).
Atsiliepimas
4. Atsakovės NŽT atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad M. F. 1992 m. kovo 27 d. pateikė prašymą pirki žemės sklypą, prašyme žemės sklypo plotas nenurodytas, žemės sklypo raudonų linijų plane sklypo plotas nurodytas 0,4416 ha. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 17 d. sprendimą patvirtintas žemės sklypo plotas – 0,4416 ha. Pagal sprendimą ir žemės sklypo raudonų linijų planą buvo paskaičiuota mokėtina suma už žemės sklypą – 4 143 valstybės vienkartinių išmokos, ši suma sumokėta 1992 m. rugsėjo 24 d. Pagal (duomenys neskelbtini) r. 1-ojo notarų biuro notarės R. S. 1999 m. gegužės 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą, įmokas paveldėjo T. O.. Pagal UAB „-“ matininko A. B. 1999 m. gegužės 11 d. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1999 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl privačių namų valdų žemės sklypų plotų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir servitutų patvirtinimo“ suformuotas žemės sklypas, plotas – 0,1237 ha. Kadastrinių matavimų byla suderinta su T. O.. Pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl naudojamo namų valdos žemės sklypo pardavimo“ ir 1999 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, 0,1237 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) , parduotas T. O.. Priedas prie sutarties yra žemės sklypo planas, kuriame žemės sklypo plotas nurodytas 0,1237 ha. T. O. parašu patvirtino, kad sutinka su perkamo 0,1237 ha žemės sklypo plotu. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo. NŽT (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus 2017 m. gegužė 24 d. sprendimu ir UAB „-“ matininko D. P. 2017 m. kovo 31 d. parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla patikslinti ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys. T. O. 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė NŽT prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarko projekto rengimo, kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės ploto suformavimo ir sujungimas su jos besiribojančiu žemės sklypu. Išnagrinėjus situaciją, NŽT (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 31 d. įsakymu atsisakyta organizuoti projektą, nes teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto apibrėžimo, apie sprendimą T. O. informuota 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) . Norimas prisijungti valstybinės žemės plotas yra tarp privačių žemės sklypų, jo plotas yra apie 0,058 ha. Atsižvelgiant į tai, kad norimo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis nei 0,04 ha ir šį valstybinės žemės plotą nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovai, darytina išvada, kad minėtas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Todėl, pagal teisės aktų reikalavimus, toks plotas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas. Kadangi norimame įsigyti iš valstybės apie 0,058 ha valstybinės žemės plote, kuris ribojasi su T. O. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nėra T. O. nuosavybės teise priklausančių statinių, žemės plotas nelaikytinas tarp privačių žemės sklypų įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat žemė teisės aktų nustatyta tvarka M. F. nebuvo suteikta kaip naujas žemės sklypas individualiems gyvenamiesiems namams statyti, todėl minėtas laisvos valstybinės žemės plotas T. O. negali būti parduotas be aukciono. 1999 m. gegužės 11 d., kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, ieškovei turėjo tapti žinoma ir tapo žinoma, kad žemės sklypo plotas yra ne 0,4416 ha, o 0,1237 ha. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl naudojamo namų valdos žemės sklypo pardavimo“ ir 1999 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties privačios nuosavybės teise Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypas, 0,1237 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo parduotas ieškovei. Taigi suvokdama apie savo teisių pažeidimą dėl žemės sklypo ploto, ieškovė galėjo jas ginti ir nesutikti su (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 22 d. įsakymu, nesudaryti 1999 m. lapkričio 19 d. sutarties. Ieškovė praleido senaties terminą, nes ginti savo teises dėl 0,4416 ha žemė sklypo ji galėjo dar 1999 metais. Todėl prašoma taikyti ieškinio senatį ieškovės reiškiamam NŽT reikalavimui. Ieškovės reikalavimas NŽT yra neįgyvendinamas, nes yra neįmanoma suformuoti 31,79 aro dydžio žemės sklypo, nes likęs valstybinės žemės plotas yra apie 0,058 ha. Jei nebūtų taikoma senatis, prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I t., e. b. l. 102–110).
5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės NŽT atstovės nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 1999 m. buvo suformuotas žemės sklypas, priimtas įsakymas dėl pardavimo, pati ieškovė pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir iki 2022 m. nereiškė reikalavimų ar pretenzijų NŽT. Ieškovė seniai žinojo, kokio dydžio sklypą nusipirko, to neginčijo, todėl turi būti taikoma ieškinio sentais. Ieškovės reikalavimas negali būti įgyvendinamas, nes tokio ploto žemės šią dieną nėra. Laisvos žemės likę 0,058 ha. Visi kiti arai – suformuoti sklypai. Likusių laisvų arų nėra galimybės parduoti ne aukciono būdu. Nežino, kodėl 1992 – 1999 m. nevyko pardavimo procedūra. Tvarka būdavo tokia, kad asmuo kreipdavosi pas matininką, kuris suformuodavo žemės sklypą, tada priimamas įsakymas parduoti, rengiamas sutarties projektas ir parduodama. Pats asmuo turėdavo kreiptis į matininką (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 20 sek. – 24 min. 40 sek.). K. žemės sklypą pirko iš privačių asmenų, o šie – taip pat iš privataus asmens (2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 49 sek. – 20 min. 50 sek.). Nežino, kokiu pagrindu ieškovė mokėjo žemės mokestį už didesnį plotą nei jos sklypas. Ieškovė sutiko su parduodamu sklypo plotu, remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, buvo formuojamas žemės sklypas. Nežino, kodėl buvo suteiktas papildomas plotas ieškovės mamai, kokios paskirties žemė buvo skirta papildomai (2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 45 sek. – 25 min. 30 sek.).
Atsiliepimas
6. Atsakovės notarės J. V. atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo taikyti ieškinio senatį. Aplinkybės, kurias ieškovė traktuoja kaip jos teisių pažeidimą, atsirado vėliausiai 1999 metų pabaigoje. Kadangi ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, jis pasibaigęs. Ieškovė pati dalyvavo išduodant paveldėjimo teisės liudijimus, sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, taigi apie atitinkamus veiksmus jai buvo žinoma jų atlikimo metu, vėliausiai 1999 metais. Jei ieškovė į teisininką kreipėsi tik 2021 metais, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo to laiko. Tokio pobūdžio aplinkybė kaip kreipimasis į kvalifikuotą teisininką laikytina subjektyvia, priklausančia išimtinai nuo ieškovės valios bei pasirinkimo. Ieškovei šiuo atveju nebuvo kokiu nors būdu apribotos galimybės domėtis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir/ar savo galimai pažeistų teisių gynybos būdais ir/ar tokių teisių įgyvendinimo terminais, rašyti reikiamoms institucijoms ar įstaigoms prašymus, pateikti ieškinį. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jei dėl jų turinio ir teisėtumo nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimus, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą/turtines teises tik įpėdiniui pateikus aiškų ir nedviprasmišką įgaliotos institucijos išduotą dokumentą apie tokio turto/turtinių teisių priklausymą palikėjui, ar kitą abejonių nekeliantį tai patvirtinantį dokumentą. Ieškovės mamos nuosavybės teisės į namų valdos 31,79 arų žemės sklypą ir/ar turtinės teisės į jį yra ginčo objektas. Nei notarei J. V., nei paveldėjimo teisės liudijimus išdavusioms notarėms nebuvo ir negalėjo būti pateikti dokumentai, neginčijamai patvirtinantys palikėjos nuosavybės teises ar kitas turtines teises į 31,79 arų žemės sklypą, kadangi tokie dokumentai neegzistavo ir neegzistuoja iki šiol. Taigi, notarė negalėjo ir negali išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinančio aptariamo turto ar teisių į jį paveldėjimo faktą. Todėl reikalavimas, kurį ieškovė reiškia notarės atžvilgiu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Procesiniame įstatyme nustatyta tvarka notaro atžvilgiu gali būti reiškiami reikalavimai dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Ieškovės vardu į notarę buvo kreiptasi 2021 m. gruodžio 20 d., ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, t. y. kvalifikuotas teisininkas. Ieškovė nurodo, jog ji prašė atsakovės išduoti jos mamos paveldėjimo bylos dokumentų kopijas bei atnaujinti paveldėjimo bylą neteismine tvarka ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į namų valdą - 0,3179 ha žemės sklypą, tačiau notarė tik pateikė prašomų dokumentų kopijas. Ieškinio turinys suponuoja išvadą, jog ieškovė skundžia teisme notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Toks reikalavimas atmestinas, nes notarė nėra atsisakiusi išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą, o ieškovė yra praleidusi terminą, numatytą CPK 512 straipsnyje. Notarė nėra išsprendusi ieškovės prašymo, tačiau nėra atsisakiusi ir atlikti notarinius veiksmus kaip tai numato Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 40 straipsnis. Po 2021 m. gruodžio 20 d. ieškovė į notarę nesikreipė. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą šiuo atveju neegzistuoja, taigi, ir jo teisėtumas teisme negali būti kvestionuojamas. Net laikant notarės veiksmus/neveikimą kaip atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tokių veiksmų/neveikimo apskundimo terminas pasibaigė iki ieškinio padavimo teismui, todėl byla dalyje dėl notarės įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą privalo būti nutraukta, nes skundas paduotas teismui, praleidus naikinamąjį terminą. Notarė pateikė ieškovei prašyme nurodytus dokumentus 2022 m. vasario 18 d. Notarės veiksmų/neveikimo apskundimo termino eiga prasidėjo 2022 m. vasario 19 d. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2022m. birželio 23 d. 1999 m. gegužės 12 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 41,43 Lt pinigų sumą už žemės sklypą, adresu(duomenys neskelbtini) - atitinkama pinigų suma už atitinkamą žemės sklypą buvo įmokėta ieškovės mamos vardu. Taigi, notariniai veiksmai, susiję su ieškovės mamos turto/turtinių teisių, susijusių su ginčo žemės sklypu, paveldėjimu ir/ar jo įforminimu, yra atlikti (I t., e. b. l. 177–184).
7. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime į ieškinį prieštaravimų ieškiniui nepareiškė (I t., e. b. l. 101 – nesuskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-94736).
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes žemės sklypą įsigijo teisėtai (II t., e. b. l. 132–133).
9. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K. nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemę nusipirko kartu su žmona iš privačių asmenų (2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 30 sek. – 16 min. 00 sek.).
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ginčo žemės sklypą įsigijo teisėtai, kai vyko kadastriniai matavimai, prieštaravimų jiems nepareikšta (II t., e. b. l. 149–150).
11. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, žemę įsigijo ne iš NŽT. Pažįstamas asmuo informavo, kad pardavinėjama žemė, kuri seniau priklausė jos (trečiojo asmens) seneliui, kuris nebuvo laiku susitvarkęs dokumentų. Surado interneto svetainėje skelbimą apie parduodamą žemę, susisiekė su pardavėju ir nusipirko. Sklypas, kurį jie įsigijo, yra 55 arų, į jį įeina jos senelio naudota žemė ir dalis ieškovės naudotos žemės. Jie pirko žemę iš privačių asmenų – G. T. ir R. T.. Pagal senus dokumentus, ieškovės žemės dalis įeina į jų sklypą (2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 40 sek. – 12 min. 10 sek.; 16 min. 00 sek. – 16 min. 27 sek.; 17 min. 20 sek. – 18 min. 06 sek.). Ginčo žemėje, kuri priklauso jiems, pastatų nėra, kuri neprivatizuota žemė – ieškovė pastatė pirtį. Netiesa, kad ieškovė naudoja ir prižiūri tą žemę, nes jos (trečiojo asmens) tėvai ten ganė karvę, niekas be jos tėvų ten nešienavo žolės (2023 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 31 sek. – 27 min. 48 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
12. Byloje nustatyta, kad 1992 m. kovo 27 d. M. F. pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą parduoti jai žemės sklypą – namų valdą, esančią(duomenys neskelbtini) prašomo parduoti žemės sklypo plotas nenurodytas (I t., e. b. l. 110). (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1992 m. liepos 17 d. sprendimu patvirtino papildomą 44,1578 arų žemės plotą M. F. ir leido jį išsipirkti (I t., e. b. l. 12, 68). 1992 m. buvo parengtas M. F. skirto 44,1578 arų žemės sklypo raudonųjų linijų planas (I t., e. b. l. 14–15). 0,441578 ha žemės sklypas buvo įkainotas 4 143 rubliais, vėliau perskaičiuota kaina ir 1 a įkainotas 48,75 Lt, pažymint, kad 0,1237 ha kaina yra 6,99 Lt, likę 31,74 Lt – grąža ir bus forminama, jei Vyriausybė priims nutarimą (I t., e. b. l. 118 – 119). Buvo parengtas 0,441578 ha ploto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, kuriame projekto pasirašymo data nenurodyta, nurodoma, kad projektą pasirašo (suderina) M. F. (I t., e. b. l. 117). M. F. (duomenys neskelbtini), mirė (I t., e. b. l. 11). Žemės sklypo skyrimo individualiai gyvenamojo namo statybai sutartis su M. F. nesudaryta ir nepatviritnta, ūkinėje knygoje M. F. vardu žemės sklypas neužregistruotas (I t., e. b. l. 48–49). Ieškovė yra M. F. dukra (I t., e. b. l. 46–47). 1992 m. rugsėjo 24 d. nuo ieškovės nebalansinės sąskaitos nurašyti 4 143 rubliai (duomenys neskelbtini)rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai už namų valdų išsipirkimo dokumentų forminimą (I t., e. b. l. 13, 120). 1992 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo (I t., e. b. l. 43). 1993 m. sausio 26 d. T. O. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į M. F. turtą – gyvenamąjį namą su priestatu, mūrinę viralinę, medinę daržinę, medinį tvartą su kiemo įrengimais, esančius (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 16, 39–40). Ieškovei paveldėti pastatai priklauso iki šiol asmeninės nuosavybės teise (I t., e. b. l. 85–86). Ieškovė, siekdama privatizuoti valstybinę žemę, ant kurios buvo paveldėti pastatai, 1999 m. kreipėsi į matininką, kuris atliko kadastrinius matavimus, buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, 0,1237 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) . Ieškovė su kadastriniais matavimais sutiko. Jai matininkas pasiūlė suformuoti tokio ploto (0,1237 ha) namų valdos žemės sklypą, o likusią žemę (0,3179 ha) suformuoti ir pirkti kaip kitos paskirties (ne namų valdos) žemės sklypą (I t., e. b. l. 127 – 132, 135-136, 166; 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 45 sek. – 19 min. 15 sek.). (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. gegužės 10 d. išdavė pažymą, kad M. F. 1992 m. rugsėjo 24 d. už namų valdos žemės sklypą už 4415 kv. m. sumokėjo 41 Lt 43 ct (I t., e. b. l. 41). 1999 m. gegužės 12 d. T. O. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į M. F. turtą – pinigus 41,43 Lt, įmokėtus už 4415 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esant į (duomenys neskelbtini), pagrindas – (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. gegužės 10 d. pažyma (I t., e. b. l. 42). 1999 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas suderino su T. O. pirkimo pardavimo sutarties projektą dėl 1237 kv. m. ploto žemės sklypo (It, e. b. l. 137 – 138). (duomenys neskelbtini) rajono valdyba 1999 m. rugsėjo 29 d. sprendimu patvirtino 1237 kv. m. plotą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį leido pirkti T. O. (I t., e. b. l. 133-134). (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. įsakymu nutarta parduoti ieškovei 1237 kv. m. namų valdos žemės sklypą (I t., e. b. l. 139). 1999 m. lapkričio 19 d. ieškovė sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsigijo 0,1237 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (I t., e. b. l. 87 – 89, 140-141). Dėl likusios žemės (0,3179 ha) ieškovė valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovė mokėjo VMI žemės mokestį už 0,4416 ha 1993 – 1998 metais. 2010 – 2021 metais ieškovė mokėjo žemės mokestį tik už jai nuosavybės teise priklausantį 0,1237 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (I t., e. b. l. 18 – 33). 1999 m. sausio 11 d. Žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą VMI, kad M. F. (duomenys neskelbtini), turėjo namų valdą 0,4416 ha ploto, kurią paveldi T. O., mokestinti už 1997 m. ir 1998 m. (I t., e. b. l. 17). 2017 m. gegužės 24 d. buvo patvirtinti ieškovės 0,1237 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naujai atlikti kadastriniai matavimai, kurie suderinti su ieškove (I t., e. b. l. 75–84, 145-150). 2018 m. lapkričio 22 d., 2019 m. sausio 4 d., 2020 m. birželio 15 d. ieškovė kreipėsi į NŽT dėl laisvos valstybinės žemės (2018 m. lapkričio 22 d. prašymu – dėl 5 arų, 2020 m. birželio 15 d. prašymu – dėl 0,0578 ha) pirkimo (I t., e. b. l. 151-152, 156-157, 166; II t., e. b. l. 25-26). 2022 m. balandžio 6 d. raštu ieškovė kreipėsi į NŽT dėl ginčo žemės pirkimo (I t., e. b. l. 53 – 55). 2019 m. kovo 8 d., 2020 m. liepos 15 d., 2022 m. gegužės 9 d. raštais NŽT į ieškovės prašymus atsakė, kad ginčo žemė nebus parduodama ne aukciono būdu kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, nes neatitinka tokio kriterijų (I t., e. b. l. 57 – 66, 154-155, 162-164). Iš ginčo žemės (0,3179 ha) laisvos valstybinės žemės yra likę apie 0,58 ha, likusi žemė patenka į privatų žemės sklypą, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso A. K. ir L. K., kurie žemės sklypą įsigijo iš privačių asmenų (I t., e. b. l. 102-109; II t., e. b. l. 87-89, 132-165). 2021 m. gruodžio 20 d. raštu ieškovė kreipėsi į notarę su prašymu, be kita ko prašydama išduoti ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į namų valdos 31,79 arų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba kaip turtinę teisę į jį (I t., e. b. l. 72–74). Notarė šios prašymo dalies neišsprendė (I t., e. b. l. 177–184).
Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti notarę išduoti ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą
13. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę notarę J. V. išduoti ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į namų valdos 31,79 arų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba kaip turtinę teisę į jį. Nustatyta, kad ieškovei po jos motinos mirties buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į statinius bei papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į pinigus – 41,43 Lt, įmokėtus už 4415 kv. m. namų valdos žemės sklypą (I t., e. b. l. 16, 39-40, 42). Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę notarę su prašymu, be kita ko, prašydama išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į ginčo žemę – namų valdos 31,79 arų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba kaip turtinę teisę į jį (I t., e. b. l. 72–74). Atsakovė notarė J. V. nurodo, kad šios ieškovės prašymo dalies nėra išsprendusi (tenkinusi ar atmetusi), todėl nėra notarinio veiksmo. Net ir traktuojant priešingai, skundas (ieškinio reikalavimas), paduotas teismui praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą, dėl to nenagrinėtinas teisme, tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti. Notarė išsprendė dalį ieškovės prašymo – pateikė ieškovei prašyme nurodytus dokumentus 2022 m. vasario 18 d., todėl notarės veiksmų/neveikimo apskundimo termino eiga prasidėjo 2022 m. vasario 19 d., o ieškinys teismui pateiktas 2022 m. birželio 23 d. (I t., e. b. l. 177–184).
14. Nustatyta, kad į notarę ieškovės vardu kreipėsi jos atstovas advokato padėjėjas 2021 m. gruodžio 20 d. su prašymu išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išduoti dokumentų kopijas (I t., e. b. l. 72–74). Pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalį atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu. Nustatyta, kad atsakovė notarė J. V. prašomo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo neišdavė, atsisakymo išduoti prašomą liudijimą raštu neįformino. Nors atsakovė nurodo, kad šiuo atveju nėra atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti, todėl nėra skundo objekto, tačiau teismas su tuo nesutinka. Nors atsisakymas atlikti notarinį veiksmą raštu neįformintas, tačiau notarinis veiksmas per Notariato įstatymo 29 straipsnyje nustatytą terminą taip pat neatliktas, neinicijuotas notariniam veiksmui atlikti reikiamos informacijos ar dokumentų gavimas, todėl teismas vertina, kad notarės neveikimas yra atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
15. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o 90 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Padavus skundą praleidus šį terminą, teismas turi atsisakytas jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
16. Kadangi ieškovė į notarę kreipėsi per advokato padėjėją, pastarajam turėjo būti žinomi Notariato įstatymo 29, 40 straipsniuose nurodyti terminai. Kaip teisingai nurodo atsakovė notarė J. V., kai ji 2022 m. vasario 18 d. pateikė ieškovei jos prašyme nurodytus dokumentus, t. y. išsprendė dalį prašymo, ieškovei (jos atstovui advokato padėjėjui) vėliausiai 2022 m. vasario 18 d. turėjo tapti žinoma apie notarės neveikimą – atsisakymą tenkinti prašymo dalį išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vėliausia apskundimo termino eiga prasidėjo 2022 m. vasario 19 d. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2022m. birželio 23 d., praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti notarę išduoti ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 512 straipsnis).
Dėl reikalavimo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus
17. Nustatyta, kad 1992 m. kovo 27 d. ieškovės motina M. F. pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą parduoti jai žemės sklypą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), prašomo parduoti žemės sklypo plotas nenurodytas (I t., e. b. l. 110). (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1992 m. liepos 17 d. sprendimu patvirtino papildomą 44,1578 arų žemės plotą M. F. ir leido jį išsipirkti (I t., e. b. l. 12, 68). 1992 m. buvo parengtas 44,1578 arų žemės sklypo raudonųjų linijų planas (I t., e. b. l. 14–15). 0,441578 ha žemės sklypas buvo įkainotas 4 143 rubliais (I t., e. b. l. 118 – 119). Buvo parengtas 0,441578 ha ploto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektas, kuriame projekto pasirašymo data nenurodyta, nurodoma, kad projektą pasirašo (suderina) M. F. (I t., e. b. l. 117). M. F. (duomenys neskelbtini) mirė, už prašomą parduoti žemės sklypą M. F. iki mirties įmokų nesumokėjo, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties nesudarė (I t., e. b. l. 11, 13, 48–49, 120).
18. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai, o 7 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Iš šių Žemės įstatymo nuostatų išplaukia išvada, kad valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono tvarka, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindas yra NŽT sprendimas (įsakymas), kuris turi būti priimtas, laikantis imperatyviųjų teisės normų nustatytos tvarkos.
19. Iki 1993 m. liepos 29 d. (ieškovės motinos prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, mietų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – taisyklės) 6 punktas nustatė, kad gavus asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, ne ilgiau kaip per mėnesį turi būti surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas bei paruoštas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir su šiais dokumentais turi būti supažindintas pirkėjas. Taisyklių 8 punktas nustatė, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Pagal taisyklių 9 punktą miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise siųsdavo pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Nustatyta, kad buvo surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas bei paruoštas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, tačiau jų parengimo datos nenurodytos. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas suderintas su M. F., todėl darytina išvada, kad jis buvo parengtas ne vėliau nei 1992 m. liepos 17 d., kai Kauno rajono Domeikavos apylinkės taryba 1992 m. liepos 17 d. sprendimu patvirtino papildomą 44,1578 arų žemės plotą M. F. ir leido jį išsipirkti (I t., e. b. l. 12, 68). Pagal taisyklių 9.1. punktą, miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, siųsdavo pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Pagal taisyklių 10 punktą, pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėdavo sumokėti pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma (Taisyklių 10 punkto 2 dalis).
20. Taisyklės nustatė nuoseklią procedūrų seką, kuria turėjo būti įgyvendinama asmenų teisė įsigyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. F. neįgyvendino valstybinės žemės pirkimo procedūros vieno iš etapų – nesumokėjo nustatytos kainos ir neatvyko pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Tačiau to ji nespėjo atlikti dėl objektyvių priežasčių, nes 1992 m. liepos 17 d. sprendimu leista M. F. išsipirkti žemės sklypą, o (duomenys neskelbtini) ji mirė (I t., e. b. l. 11, 12, 68). Tačiau po M. F. mirties jos pradėtą žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūrą tęsė jos dukra ir turto paveldėtoja ieškovė T. O.. Tai, kad ieškovei buvo leista tęsti jos motinos pradėtą valstybinės žemės pirkimo pardavimo procedūrą, patvirtina tuometinių žemėtvarkos tarnybų konkliudentiniai veiksmai: 1992 m. rugsėjo 24 d. nuo ieškovės T. O. nebalansinės sąskaitos nurašyti 4 143 rubliai (duomenys neskelbtini) rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai už namų valdų išsipirkimo dokumentų forminimą (I t., e. b. l. 13, 120), (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos(duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. gegužės 10 d. išdavė pažymą, kad M. F. už 4415 kv. m. namų valdos žemės sklypą sumokėjo 41 Lt 43 ct 1992 m. rugsėjo 24 d., pagal kurią ieškovei 1999 m. gegužės 12 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į M. F. turtą – pinigus 41,43 Lt, įmokėti už 4415 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 41, 42), 1999 m. sausio 11 d. Žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą VMI, kad M. F. (duomenys neskelbtini), turėjo namų valdą 0,4416 ha ploto, kurią paveldi T. O. (I t., e. b. l. 17).
21. Nors tiek ieškovės motina, tiek vėliau ir ieškovė savo veiksmais išreiškė valią pirkti 44,1578 arų žemės sklypą, nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti vėlesnius ieškovės veiksmus, siekiant nustatyti tikrąją jos valią. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos LAT praktikoje (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (LAT 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Todėl nustatant tikrąją ieškovo valią – įsigyti, ir atsakovės valią – parduoti, valstybinį žemės sklypą, vertintini visi jų atlikti veiksmai, rengiantis sandorio sudarymui.
22. Po įmokų už žemės sklypą 1992 m. rugsėjo 24 d. sumokėjimo iki 1999 m. nei ieškovė, nei institucijos, kurių teisių perėmėja yra NŽT, jokių veiksmų neatliko. 1999 m. ieškovė kreipėsi į NŽT, kur jai pasiūlė kreiptis į matininką, davė jo duomenis. Ieškovė kreipėsi į matininką, kad šis atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas ieškovei pasiūlė, o ši sutiko, kad būtų atlikti dalies žemės sklypo – 12,37 arų kaip namų valdos kadastriniai matavimai, suformuojamas ir įsigyjamas tokio dydžio namų valdos žemės sklypas, o likę 31,79 arai būtų suformuoti ir įsigyti kaip kitos paskirties (ne namų valdos) žemės sklypas (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 45 sek. – 11 min. 45 sek.; 14 min. 00 sek. -14 min. 40 sek.). 1999 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas suderino su T. O. pirkimo pardavimo sutarties projektą dėl 1237 kv. m. ploto žemės sklypo (It, e. b. l. 137 – 138). (duomenys neskelbtini) rajono valdyba 1999 m. rugsėjo 29 d. sprendimu patvirtino 1237 kv. m. plotą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį leido pirkti T. O. (I t., e. b. l. 133-134). (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. įsakymu nutarta parduoti ieškovei 1237 kv. m. namų valdos žemės sklypą (I t., e. b. l. 139). 1999 m. lapkričio 19 d. ieškovė sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsigijo 0,1237 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 87 – 89, 140-141). 2017 m. gegužės 24 d. buvo patvirtinti ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naujai atlikti kadastriniai matavimai, kurie suderinti su ieškove (I t., e. b. l. 75–84, 145-150). Ieškovė nurodytų administracinių aktų, pirkimo pardavimo sutarties, kadastrinių matavimų neginčijo, neginčija ir šioje byloje, su jais sutiko. Nuo 1999 m. iki 2018 m. ieškovė ir atsakovė NŽT jokių veiksmų dėl 0,3179 ha ginčo žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neatliko. Tik nuo 2018 m. lapkričio 22 d. ieškovė kreipėsi į NŽT dėl ginčo žemės privatizavimo (2018 m. lapkričio 22 d. prašymu – dėl 5 arų) (I t., e. b. l. 151-152, 156-157, 166; II t., e. b. l. 25-26). Bylos duomenys rodo esant tikiai situacijai: a) pradėjus žemės reformą M. F. pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus 1992 m. liepos 17 d. buvo skirta prie individualaus gyvenamojo namo 44,1578 aro ploto žemės sklypas ir leista jį išsipirkti, b) (duomenys neskelbtini) mirus M. F., jos turto paveldėtoja ieškovė T. O. 1992 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo už perkamą 0,441578 ha ploto žemės sklypą, c) 1999 m. lapkričio 19 d. ieškovė sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsigijo 0,1237 ha ploto namų valdos žemės sklypą, likusių arų (ginčo žemės) neįsigijo, bet jų ir neatsisakė, tarybos 1992 m. liepos 17 d. sprendimas, kuriuo buvo skirta ir leista pirkti 44,1578 aro ploto žemės sklypą, panaikintas ar pakeistas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės patvirtina ieškovės valią įsigyti iš valstybės 0,4416 ha žemės – namų valdos žemės sklypą įsigyti būtent 0,1237 ha ploto bei likusią 0,3179 ha ploto žemę įsigyti kitos paskirties. Ieškovė, išreiškusi valią pirkti teisėtai skirtą žemės sklypą ir sumokėjusi už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, pripažintina įgyvendinusia savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
23. Pagal anksčiau minėtų taisyklių 10 punktą, sumokėjus už perkamą žemės sklypą, kitas procedūros etapas yra pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma (taisyklių 10 punkto 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė sumokėjo už perkamą žemės sklypą, nesant duomenų, kad ieškovė buvo kviesta sudaryti viso 0,4416 ha ploto ar dalies 0,3179 ha ploto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, bet be pateisinamų priežasčių neatvyko pasirašyti sutarties, darytina išvada, kad 0,3179 ha ploto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl tuo metu už tai atsakingų institucijų neveikimo.
24. Taigi, ieškovė įgijo turtinę teisę sudaryti 0,3179 ha ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nesudaryta dėl atsakingų institucijų neveikimo. Tačiau byloje yra prašoma taikyti ieškinio senatį.
Dėl ieškinio senaties taikymo
25. Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad visą laiką galvojo, jog ji yra 44,1578 aro ploto žemės sklypo savininkė. 2017 m., kai buvo formuojamas kaimyninis žemės sklypas, jai tapo žinoma, kad jai ginčo žemė nepriklauso (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 15 sek. – 19 min. 09 sek.). Atsakovės NŽT atstovės tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu prašė taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį prašė taikyti ir atsakovės notarės J. V. atstovė.
26. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK, taip pat jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė.
27. Pagal 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai; ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo apibrėžta 1964 m. CK 86 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiškai ieškinio senaties termino pradžios momentas apibrėžtas ir 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal šiuo metu galiojančio CK nuostatas yra nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Ieškinio senaties termino eiga gali būti pripažinta prasidėjusia nepaisant to, kad asmuo nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių būtų nustatyta, kad analogiškoje situacijoje atsidūręs normaliai protingas, rūpestingas ir atidus asmuo savo teisių pažeidimo faktą būtų žinojęs.
28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė 1999 m. kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą dėl žemės sklypo, už kurį sumokėtos įmokos, pirkimo, kur jai buvo duoti matininko duomenys, ieškovė susitarė su matininku, kad jis atliks sklypo matavimus. Ieškovė paaiškino, kad matininkas jai pasiūlė formuoti 0,1237 ha ploto namų valdos sklypą, likusią žemę pirkti kaip žemės ūkio žemę, ji sutiko. 1999 m. lapkričio 19 d. ieškovė sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsigijo 0,1237 ha ploto namų valdos žemės sklypą (I t., e. b. l. 87 – 89, 140-141; 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 00 sek. – 14 min. 40 sek.).
29. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė po įmokų sumokėjimo (1992 m. rugsėjo 24 d.) suprato, kad ji nėra žemės sklypo (įskaitant ir ginčo žemę) savininkė. Priešingu atveju, ji nebūtų 1999 m. kreipusis į žemėtvarkos tarnybą ir į matininką dėl žemės pirkimo. Tai, kad 1999 m. matininkas pasiūlė, o ieškovė sutiko perkamą žemę dalinti į du sklypus, kad 1999 m. lapkričio 19 d. ieškovė sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį dėl 0,1237 ha ploto namų valdos žemės sklypo, patvirtina, jog ieškovė turėjo žinoti ir žinojo, jog įsigyja 0,1237 ha ploto žemės sklypą, o likę 0,3179 ha nėra jos nuosavybė. Taigi, ieškovei vėliausiai 1999 m. lapkričio 19 d. turėjo tapti žinoma apie tai, kad su ja yra sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ne dėl 0,441578 ha žemės sklypo ploto, o dėl 0,1237 ha, ir kad likę 0,3179 ha nėra jos nuosavybė.
30. Todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį – vėliausiai 1999 m. lapkričio 19 d. Tačiau šis terminas nebuvo pasibaigęs, įsigaliojus 2000 m. CK. Todėl taikytinas 2000 m. CK numatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2009 m. lapkričio 19 d. Ieškinio senaties termino pabaiga, kuri šiuo atveju yra suėjusi iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Be to, ieškovė nepareiškė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
32. LAT yra išaiškinęs, kad nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (LAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei apie jos pažeistas teises, nesudarant su ja ginčo žemės pirkimo – pardavimo sutarties, vėliausiai turėjo tapti žinoma 1999 m. lapkričio 19 d., į tai, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2009 m. lapkričio 19 d., atsakovių prašymu, ieškinio dalis dėl atsakovei NŽT reiškiamo reikalavimo atmetama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
35. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 188,00 Eur žyminį mokestį (I t., e. b. l. 94). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalis yra atmetama, nes yra suėjęs ieškinio senaties terminas, dėl kitos ieškinio dalies byla yra nutraukiama, nes ieškovė praleido įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš kitų šalių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovė notarė J. V. šioje byloje patyrė 605,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas (II t., e. b. l. 57–59). Byla dalyje dėl atsakovei notarei J. V. reiškiamo reikalavimo yra nutraukiama. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė parengiamųjų teismo posėdžių metu nurodė, jog pretenzijų notarei neturi, tačiau atsisakanti tikslinti ieškinį ar mažinti reikalavimus notarės atžvilgiu, į tai, kad atsakovė notarė J. V. nesutiko su ieškiniu, prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti, todėl ji laikytina faktiškai laimėjusia bylą dalyje dėl jai reikšto reikalavimo ir įgijusia teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Susipažinus su atsakovės notarės J. V. atstovės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, įvertinus bylos sudėtingumą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad atsakovės notarės J. V. išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos (pagrįstos pridedamais dokumentais), todėl jai priteisiama iš ieškovės 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Valstybė šioje byloje patyrė 53,28 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas reikalavimą, reiškiamą atsakovei NŽT atmeta, o bylą dalyje dėl reikalavimo, reiškiamo atsakovei notarei J. V., nutraukia, valstybei iš ieškovės priteisiamos 53,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-2925-1172/2023 dalį dėl reikalavimo įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono 4-ojo notarų biuro notarę J. V. išduoti ieškovei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Atmesti ieškovės T. O. ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos parengti žemės sklypo pertvarkos projektą ir sudaryti su ieškove žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį.
Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. V., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 53,28 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.