Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos kolegija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad jis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus; duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normas. Pareiškėjas nespėjo surinkti trūkstamų 8 studijų kreditų, kadangi pateko į avariją, patyrė (duomenys neskelbtini). Po įvykio turėjo lankytis reabilitacijoje, gėrė vaistus. Pareiškėjas buvo sužalotas eismo įvykio metu, todėl buvo atliekami ir ikiteisminio tyrimo veiksmai. Jis po lūžių tam tikrą laiką negalėjo savarankiškai judėti, todėl nebuvo jokios galimybės iš karto grįžti mokytis.

2.2. Atsakovo nuomone, Utenos kolegija (toliau – ir Kolegija) turėjo sudaryti galimybę jam mokytis nuotoliu, tačiau atsakovas neturi teisės reguliuoti Kolegijos veiklos ir nuspręsti kokiu būdu studentas gali tęsi mokslus. Kolegijos direktorius 2025 m. spalio 10 d. priėmė įsakymą dėl semestro kartojimo, t. y. pareiškėjas yra studentas, kuris visų 40 studijų kreditų nesurinko tik dėl force major aplinkybių, todėl nėra jokio teisėto pagrindo naikinti Leidimą.

2.3. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes atsakovas neteisingai įvertino aplinkybes dėl nesurinkto pakankamo studijų kreditų skaičiaus. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis atsakovas nustatė Kolegijos nesąžiningumą.

II.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis, nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas per pastaruosius vienerius studijų metus yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų (Utenos kolegija 2025 m. rugsėjo 19 d. ir 2025 m. spalio 10 d. raštuose nurodė, kad pareiškėjas per pastaruosius studijų metus yra surinkęs 32 kreditus). Teismas analizavo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininio išrašo turinį ((duomenys neskelbtini) išrašytas iš ligoninės 2025 m. sausio 7 d., pateiktos ambulatorinės priežiūros rekomendacijos), nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelių eismo įvykio pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju, kuris 2025 m. vasario 24 d. išvyko iš Lietuvos ir į Lietuvą grįžo tik 2025 m. birželio 8 d. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys). Teismas aptarė pareiškėjo Migracijos departamentui 2025 m. rugpjūčio 18 d. teiktus paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas, atvykęs mokytis Kolegijoje, turėjo daug laisvo laiko, todėl įsidarbino įmonėje „Bolt“, išvežiodavo maistą, į avariją pateko dirbdamas, į kilmės valstybę grįžo pailsėti.

13. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nevertino kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

17.4. Nors pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu jo sveikatos būklės vertinimu, tačiau apeliaciniame skunde nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tik pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu nei padarė teismas.

18.2. Pareiškėjas į Utenos kolegiją priimtas 2024 m. sausio 30 d. Pirmąjį semestrą pareiškėjas baigė turėdamas 2 akademines skolas. Per šį semestrą jis buvo atsiskaitęs 20 kreditų iš 30 kreditų. Vieną iš šių skolų – Turizmo pagrindai (6 kreditai) – pareiškėjas likvidavo 2026 m. vasario 24 d.

18.3. Pareiškėjas I kurso II semestro pabaigoje (2024 m. gruodžio mėn.) patyrė traumą. Gydymosi laikotarpiu 2025 m. sausio 10 d. jo prašymu buvo sudarytos sąlygos II semestro paskaitose dalyvauti, egzaminus laikyti bei projektinius darbus ginti nuotoliniu būdu (Verslo ir technologijų fakulteto dekano 2025 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. D1-6). 2025 m. vasario 5 d. pareiškėjo prašymu leista III semestrą nuo 2025 m. vasario 20 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. studijuoti individualia tvarka, nes dėl patirtos traumos jis 2025 m. vasario 24 d. išvyko gydytis į (duomenys neskelbtini) (Verslo ir technologijų fakulteto dekano 2025 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. D1-18). Pagal pareiškėjo 2026 m. kovo 9 d. pateiktus asmens dokumento (paso) duomenis į Lietuvą jis grįžo tik 2025 m. birželio 8 d. ir apie tai neinformavo. Šiuo laikotarpiu studentas atsiskaitė 17 kreditų iš 30 kreditų II semestro apimties, III semestro dalykų neatsiskaitė.

18.4. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 2 d. vėl pateikė prašymą išvykti į (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. spalio 1 d. tvarkytis dokumentus, susijusius su leidimu gyventi Lietuvoje. Leidimas išvykti buvo suteiktas Verslo ir technologijų fakulteto dekano 2025 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. Dl-66. 2025 m. spalio 1 d. pareiškėjas negrįžo į Lietuvą ir 2025 m. spalio 9 d. nuotoliniu būdu pateikė prašymą kartoti II kurso III semestrą (Verslo ir technologijų fakulteto dekano 2025 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. D-358) ir atsiskaityti I kurso dalykus pagal sudarytą individualų planą. Tuo pačiu pareiškėjui buvo suteikta teisė studijuoti ir atsiskaityti dalykus nuotoliniu būdu, vadovaujantis Verslo ir technologijų fakulteto dekano 2025 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. D1-88. Pareiškėjas į Utenos kolegiją atvyko tik 2025 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Kartodamas II kursą, studentas buvo surinkęs 37 kreditus iš 60 I kurso kreditų. Per 2025–2026 m. m. rudens semestrą pareiškėjas atsiskaitė akademines skolas iš šių studijų dalykų: Turizmo pagrindai (6 kreditai), Medijų technologijos (5 kreditai) ir Dalykinė verslo kalba (5 kreditai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjo M. M. R. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus bei duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pareiškėjas kartu su apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė naujus įrodymus – Utenos kolegijos 2026 m. kovo 10 d. raštą Nr. VT8-6 „Dėl informacijos pateikimo“.

23. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėta ABTĮ nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija neprideda prie bylos medžiagos pareiškėjo papildomai pateikto įrodymo (Kolegijos 2026 m. kovo 10 d. rašto Nr. VT8-6 „Dėl informacijos pateikimo“), nes nenustatė, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja ir pasisako tik esminiais apeliacinio skundo aspektais bei tais klausimais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

26. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o teismo sprendime daromos išvados nėra pagrįstos byloje esančia medžiaga, nes juos paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

27. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu.

28. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai (2 p.) (2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija); užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių (9 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, be kita ko, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką; jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 p.).

29. Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad užsieniečio, kuriam išduodamas leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu, atvykimo ir buvimo Lietuvoje tikslas yra užsiimti savo pagrindine veikla – studijomis. Tokio leidimo galiojimo laikotarpiu užsienietis privalo atitikti leidimo išdavimo sąlygas bei pats dėti pastangas, kad būtų įvykdyti su leidimo išdavimu susiję užsieniečio prisiimti įsipareigojimai, įskaitant pareigą surinkti ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus (žr., pvz., 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1386-520/2026; 2026 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1713-575/2026).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad tokia situacija susiklostė dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl pareiškėjo sužalojimo eismo įvykio metu.

32. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su argumentais, kad pareiškėjui tinkamai įvykdyti studijų užduotis sutrukdė sužalojimas, patirtas eismo įvykio metu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 30 d. pateko į avariją, patyrė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2025 m. sausio 7 d. išrašytas iš ligoninės, paskyrus ambulatorinį gydymą su rekomendacijomis, be kita ko, vaikščioti su ramentais, (duomenys neskelbtini), bei medikamentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad sužalojimai, patirti eismo įvykio metu, šiuo konkrečiu atveju buvo tokio pobūdžio arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad objektyviai apribojo pareiškėjo galimybę studijuoti ir sutrukdė jam surinkti daugiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo vaikščioti su ramentais, t. y. galėjo pakankamai judėti, kad toliau dalyvautų studijose, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra prie pat Utenos kolegijos, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai priešingos išvados nesuponuoja. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis iš Lietuvos išvyko dėl lengvesnės reabilitacijos ir gydymo, tačiau nepateikė įrodymų apie kilmės šalyje jam taikytas reabilitacijos procedūras. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas dėjo pakankamas pastangas, siekdamas įvykdyti savo studijų įsipareigojimus dėl kreditų kiekio.

33. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje nepateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas buvo aktyvus, ėmėsi visų reikalingų priemonių, tačiau neturėjo objektyvių galimybių surinkti reikiamą studijų kreditų skaičių, t. y. nėra pagrindo konstatuoti buvus pateisinamų priežasčių, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus.

34. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, susijusius turimu studento statusu, mokesčiu už studijas, kadangi pareiškėjas viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. užsieniečiui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų.

35. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad būtent Utenos kolegijos tarpininkavimo raštas dėl pareiškėjo per pastaruosius vienerius studijų metus surinktų kreditų nulėmė tai, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui pakeistas leidimas laikinai gyventi, nors pagal teisinį reglamentavimą ir susiklosčiusią situaciją (pareiškėjas per pastaruosius studijų metus nėra surinkęs reikiamo kreditų skaičiaus), tai galėjo būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą studijų pagrindu. Utenos kolegijos tarpininkavimo rašte nurodyta informacija dėl pareiškėjo per pastaruosius studijų metus surinktų kreditų pagrįstai nelaikytina technine klaida, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarpininkavimo raštu bei techninėmis klaidomis Kolegijos sistemoje.

36. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylai išspręsti.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė ginčui aktualias teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

38. Galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl jam nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.