Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią jis turi išklausyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. M. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo R. B. parodymai ir protokolas-pareiškimas, liudytojų O. M., L. M., V. P. parodymai, specialisto išvada, policijos įvykių registro išrašas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Tokias aplinkybes patvirtina ir viso proceso metu nukentėjusiojo R. B. duoti parodymai, kurie esminėse detalėse sutapo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. B. parodė, kad buvo bute pas O. M., kažkas iš nugaros jį pastūmė, tada prarado sąmonę ir atsibudo ligoninėje. Kai atsibudo ligoninėje, O. M. jam pasakė, kad tai padarė jos buvęs vyras V. M. Nežino, kaip V. M. tą dieną pateko į butą, bet gal neuždarė durų, nes prieš tai buvo išėjęs į parduotuvę. Tą dieną V. M. atžvilgiu nesmurtavo. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti V. M. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 88-89, 93-94, 104-105). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. M., tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Teismas taip pat nustatė, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo tarpusavyje pažįstami. Be to, nukentėjusiojo R. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie bus aptarti.

Pažymėtina, kad liudytoja O. M. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad nukentėjusysis R. B. jokių veiksmų kaltinamojo V. M. atžvilgiu neatliko, būtent kaltinamasis V. M. pastūmė nukentėjusįjį, nuo ko šis nukrito ant grindų ir nukritusiam sudavė smūgius, o ji gindama R. B. sudavė V. M. per galvą santechniniu raktu. Tokie liudytojos O. M. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir jos atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 113-114, 118-119, 123-124). Papildomai teismas pažymi, kad tiek O. M., tiek R. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kas sustiprina teismo vidinį įsitikinimą jų duotų parodymų nuoseklumu ir išsamumu.

Papildomai pastebėtina, kad aukščiau minėtus įrodymus patvirtina ir kitas objektyvus duomuo, kuris teismo pripažįstamas įrodymu, t. y. specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam R. B. buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai ir žaizdos veide, abipus akyse subkonjuktyvinės kraujosruvos, nosikaulių lūžis, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, po kietuoju smegenų dangalu, kontūziniai židiniai kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose. Sužalojimai, išskyrus žaizdas, padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ir, galimai paviršiais, prieš nukentėjusiajam kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 23-31). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konflikto vietoje, t. y. bute, adresu (duomenys neskelbtini), rasta kraujo dėmių, kas patvirtina apie intensyvius smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Nors kaltinamasis V. M. teigė, kad pati O. M. pati jam skambino, prašė pinigų ir įleido į butą, teismas tokius kaltinamojo teiginius atmeta. Kaip matyti tiek iš nuoseklių O. M. parodymų, ji neskambino V. M. ir pinigų neprašė, o į butą jis pateko, nes R. B. grįžęs iš parduotuvės pamiršo uždaryti duris. Tokius liudytojos O. M. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis R. B. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų – paties V. M. telefono numerio išklotinės, nustatyta, kad liudytoja O. M. minėtu laikotarpiu V. M. neskambino ir SMS pranešimų nerašė (2 t., b. l. 60-62).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad V. M. 2023 m. liepos 29 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), be priežasties, pastūmė R. B., kuriam nukritus ant grindų, tyčia nukentėjusįjį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo mažiausiai trimis trauminiais poveikiais nukentėjusiajam R. B. padarė poodines kraujosruvas, nubrozdinimus ir žaizdas veide, abipus akyse subkonjuktyvines kraujosruvas, nosikaulių lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, po kietuoju smegenų dangalu, kontūzinius židinius kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Atsižvelgus į tai, kad V. M. suduodamas smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, pripažintina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, savo veiksmus minimizavo ir motyvavo juos gynyba, t. y. iš esmės rėmėsi būtinosios ginties situacija, teismas tokius jo argumentus atmeta.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis V. M. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo R. B. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei.

Pastebėtina, kad kaltinamasis V. M. atėjo į butą, į kurį niekas jo nekvietė, ir iškart pastūmė nukentėjusįjį, jam nugriuvus sudavė smūgius, kai nukentėjusysis jokių grasinimų ar fizinio smurto veiksmų neatliko, t. y. nesant jokiam realiam ar akivaizdžiam kėsinimuisi į kaltinamojo sveikatą. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. B. kėlė kažkokią grėsmę kaltinamajam, byloje nėra. Be to, nors kaltinamasis V. M. teigė, kad neva R. B. jį smaugė, tokie kaltinamojo teiginiai vertintini kritiškai. Viena vertus, kaip jau aptarta aukščiau, būtent V. M. atėjo į butą, nors to daryti negalėjo, nes jam kitoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė ir jis negalėjo bendrauti su O. M., be to, būtent jis inicijavo fizinio smurto veiksmus, o O. M. jam trenkė tik siekdama apginti R. B. Čia svarbu pastebėti ir tai, kad kaltinamasis V. M. nei į policiją, nei medikus nesikreipė, jokie jam padaryti sužalojimai objektyviai nebuvo užfiksuoti, o pats V. M. netgi po šio konflikto slapstėsi, išvyko į užsienį, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška. Be to, čia svarbu ir tai, kad V. M. sudavė smūgius netgi ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam R. B., kai akivaizdu, jog to daryti nebuvo jokios būtinybės, nes nugriuvęs ant žemės nukentėjusysis buvo be sąmonės. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad šiuo atveju būtinosios ginties situacija nebuvo kilusi.

Atsižvelgdamas į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. M. veika negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam V. M. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nėra tikslinga skirti jam laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, nes tai yra pakankamai stipriai asmens laisvę varžanti priemonė.

Įvertinus kaltinamojo charakterizuojančius duomenis matyti, kad kaltinamasis V. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, šiuo metu yra nuteistas už smurtinę veiką buvusios sutuoktinės O. M. atžvilgiu, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui (past. – vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų laisvės apribojimo) kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu ir neatlikęs pastaruoju nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal minėtą nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. 20.10 val. iki 2023 m. lapkričio 13 d.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 7773,37 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 34-38).

Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. M. atsakingas už nukentėjusiojo R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi kaltinamasis turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Dėl to šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis R. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. papildomai paaiškino, kad Po tos dienos gydėsi vieną mėnesį. Jis pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes prarado darbą, svaigsta galva, vartoja vaistus. Tuo laikotarpiu dirbo statybose pagal patentą. Nedarbingumo sumažėjimas šiuo metu nėra nustatytas. Šiuo metu lankosi pas gydytojus, užsirašė į reabilitaciją. Šios procedūros reikalingos tam, kad nustatytų neįgalumo laipsnį ir kad nesvaigtų galva. Daugiau jokių nusiskundimų neturi. Iki įvykio dienos su V. M. nebendravo, po įvykio dienos taip pat. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti V. M.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė ir patyrė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, nepatogumus, jo teigimu, negalėjo kelias savaites dirbti, taip pat gulėjo ligoninėje, šiuo metu jam yra nustatinėjamas neįgalumo laipsnis.

Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo V. M. veiksmų nukentėjusysis R. B. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, t. y. nosikaulių lūžį, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-594/2024, 2K-207-628/2023). Kita vertus, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo nusikalstamą elgesį iš dalies sąlygojo ir tai, kad bute, už kurį jis moka paskolą ir kuriame turi gyventi jo vaikas, buvo girtaujama, jame lankėsi jo buvusios sutuoktinės O. M. sugyventinis R. B. Be to, atsižvelgtina ir tai, kad nukentėjusysis R. B. nepateikė jokių įrodymų, kad tuo laikotarpiu dirbo ir gavo kokias nors pajamas. Kaip matyti iš pvz. jo draugo L. M. parodymų, jis parodė, kad R. B. nedirbo senokai dar iki sužalojimo.

Taip pat teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis V. M. dirba ir yra darbingo amžiaus). Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 2500 Eur nukentėjusiajam R. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – santechninis raktas, esantis voke Nr. 3, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui – O. M., du popieriniai vokai, Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose supakuotos nuoplovos su galimais kraujo pėdsakais, nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, (1 t., b. l. 58), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nuosprendį ir V. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. 20.10 val. iki 2023 m. lapkričio 13 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 7773,37 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. M. nukentėjusiojo R. B. naudai 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – santechninį raktą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – O. M., du popierinius vokus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose supakuotos nuoplovos su galimais kraujo pėdsakais, nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.