Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 24 iki 5 val., jeigu tai nėra susiję su darbu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; taikytas piniginių lėšų (t. y. 25 Eur) konfiskavimas (iš Probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2016 m. balandžio 7 d.);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL t. y. 2500 eurų dydžio bauda (įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 48 MGL dydžio bauda), įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 2 d. ir vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota automobilio vertė – 2562 Eur,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

21. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

22. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. M. kaltė 2021 m. liepos 21 d. apie 16.40 val., Vilniuje, Sodų g. 8, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

25. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo T. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

26. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

27. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

28. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

30. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

31. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. M., pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – ignoruojant eismo saugumo taisykles padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo T. M. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, nusikalstami veiksmai atlikti dienos metu, esant pakankamai intensyviam transporto priemonių eismui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Toks kaltinamojo elgesys, ypač turint omenyje, kad jis praeityje jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, rodo, kad pastarasis veikė itin neatsakingai ir lengvabūdiškai bei patvirtina jo kritiško požiūrio į savo pavojingus nusikalstamus veiksmus stoką. Pažymėtina, kad tolimesni kaltinamojo vairavimo veiksmai nutrūko tik todėl, kad jam nepavyko automobiliu užvažiuoti į šlaitą ir tai pamatęs praeivis priėjo prie kaltinamojo, pradėjo klausinėti, ką jis čia veikia ir iškvietė policijos pareigūnus.

32. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

33. Kaltinamojo gynėjo teigimu, šioje byloje nustatytina kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismas su tokia kaltinamojo gynėjo pozicija nesutinka.

35. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-281-942/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

37. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

38. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Tai reiškia, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima. Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

39. Iš bylos medžiagos bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad T. M. anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, teistumas už šią nusikalstamą veiką nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, T. M. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, todėl T. M. nagrinėjamoje byloje laikytinas recidyvistu.

40. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. M. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš dalies darbingas, nedirbantis (b. l. 119), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 120), anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 110-112, 122-123), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 129, 133), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą penkerių metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo (b. l. 130), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2021 m. spalio 6 d. (diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 132), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvados Nr. 89TPK301/2021 duomenimis skirti T. M. psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga (b. l. 137). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu gyvena su savo senyvo amžiaus motina, pragyvena iš Užimtumo tarnybos mokamos išmokos, neįgalumo pensijos ir motinos pensijos, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydėsi reabilitacijos centre, lankė anoniminių alkoholikų kursus. Teismo vertinimu, kaltinamojo T. M. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta finansinio pobūdžio bausmės rūšis poveikio jo elgesiui nepadarė, kaltinamasis paskirtos baudos savanoriškai per nustatytą 10 mėnesių terminą nesumokėjo, šiuo metu vykdomas priverstinis baudos išieškojimas. Nors T. M. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, tačiau jo antivisuomeninės nuostatos besiformuojančios neigiama linkme, o tai lemia nesaikingas alkoholio vartojimas, kuris yra vienas iš T. M. gyvenimo rizikos veiksnių (ką patvirtino pats kaltinamasis) ir daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui, kadangi net neatlikęs bausmės pagal nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jis vėl vairavo būdamas neblaivus.

41. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios nuobaudos rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

42. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

43. Kaltinamasis T. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. 16.47 val. iki 2021 m. liepos 22 d. 15.28 val. (b. l. 77, 79). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, T. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

44. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

45. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad T. M. anksčiau arešto bausme nebaustas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. M., į tai, kad kaltinamasis deklaruoja siekį įsidarbinti, šalinti priklausomybę alkoholiui gydantis, sprendžia, jog siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo įpročiuose, susijusiuose su alkoholio vartojimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 mėnesių, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam nustatytinos pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

46. Kaltinamajam T. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 22 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 102-104). 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas – panaikinta (b. l. 155-156). Paskirta ir likusi galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

47. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, T. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad T. M. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, veika padaryta neišnykus ankstesniam teistumui, nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė iš jo buvo atimta už ankstesnio nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo veikos padarymo dienos (nes jau tuo metu iš asmens buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones).

48. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam T. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso UAB „S“ (b. l. 27), tačiau ši įmonė, su kuria kaltinamojo miręs brolis M. K. buvo sudaręs lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, visiškai atsiskaičius už automobilį, automobilį perdavė kaltinamojo T. M. motinai, kuri, bylos duomenimis, ketina kreiptis dėl palikimo priėmimo. UAB „S“ atstovas šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu, o kaltinamasis T. M. pridūrė, kad mirus broliui, įmokas už automobilį mokėjo jo motina, kuriai ir perduotas minėtas automobilis. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis įvykio dieną automobilį paėmė iš motinos automobilį jai nebūnant namuose, būdamas blaivus, automobilį paėmė tik tą dieną. Įvertinus aplinkybę, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo T. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra brandaus amžiaus, iš dalies darbingas, paties kaltinamojo teigimu, jis gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos ir neįgalumo pensiją, šiuo metu ieškosi darbo. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ vertė 2021 m. liepos mėn. duomenimis siekia 2930 Eur (su PVM) (b. l. 26), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla Verso“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2021 m. liepos mėn. nustatyta 2930 Eur su PVM (b. l. 26), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

49. Byloje yra pateiktas pranešimas dėl procesų išlaidų – 9 Eur už transporto priemonės – automobilio „Toyota Corolla Verso“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio trečiajam asmeniui, nuvežimą ir saugojimą. Jame nurodoma, kad minėta transporto priemonė buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. liepos 23 d., ši suma sudaro 9 Eur (b. l. 44-51). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. M., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kuri, jį sulaikius policijos pareigūnams, buvo priverstinai nuvežta saugoti į individualiai įmonei priklausančią saugojimo aikštelę. Tokiu atveju, atsižvelgiant į šios situacijos aplinkybes, buvo būtina ir teisėta priemonė, įgyvendinant eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai pirmiau minėto įstatymo nuostatas bei į tai, jog transporto priemonę nusikalstamos veikos padarymo metu valdė T. M. ir būtent dėl jo padarytos nusikalstamos veikos susidarė automobilio saugojimo išlaidos, byloje turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos – 9 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant jas į AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

50. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voke esanti CD laikmena, prisegta prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. M. (T. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septyniasdešimt penkių (75) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti penkiasdešimties (50) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. liepos 21 d. 16.47 val. iki 2021 m. liepos 22 d. 15.28 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, T. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti dešimčiai (10) mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad T. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti T. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. M. transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2930 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Voke esančią CD laikmeną, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš T. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 9 Eur (devynis eurus) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4) Proceso išlaidas – 9 Eur (devynis eurus) jis turi pervesti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB „SEB“ bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.