- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- TS-14-448/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nuteistasis
- A. V.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 357-42 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo A. V. bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d. Bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, administracijai pasiūlius darbą, pradėti dirbti bei nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2022 m. rugpjūčio 23 d. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas šeštą kartą, šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu. Nors nuteistojo gyvenimo sąlygos, ryšiai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinė gerovė charakterizuojama iš teigiamos pusės, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes, t. y. kada nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, tačiau oficiali darbo patirtis yra tik maždaug du metai. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir yra maža tikimybė, kad nuteistasis juos išmokės. Pastarasis nuteistojo nusikaltimas įvykdytas veikiant grupėje iš anksto viską suplanavus, kas rodo, jog nusikalsdamas nuteistasis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį. Nuteistasis nusikaltimo nepripažįsta, dėl savo situacijos linkęs kaltinti kitus asmenis. Nuteistasis į praeityje taikytus priežiūros reikalavimus žvelgė minimaliomis pastangomis, pastarąjį nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisijos rekomendacijų neįvykdė. Nors atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis skatintas, tačiau ne vieną kartą baustas. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai. Komisijos vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekinta, jis nedaro akivaizdžios pažangos elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Komisija nusprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pateikė skundą dėl Komisijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 357-42 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodė, kad Komisija vadovavosi tik prielaidomis, manymu ir tikimybėmis, nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kad jis vienaip ar kitaip neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų. Komisija vertino praeityje padarytas veikas, už kurias jau atliko bausmę, o praeityje turėtų nuobaudų galiojimas jau baigėsi. Komisija neobjektyvi, nes nemato pokyčių jam atliekant bausmę, pagrindine problema nurodo, kad jis nedirba, bet jis kreipėsi dėl darbo, be to, nuo 2017 m. jis mokosi, nuo 2019 m. dirba gerovės darbus. Dėl įdarbinimo į Alytaus pataisos namų administraciją kreipėsi 2020 m. vasario 12 d. Baigė staliaus specialybės kursus, lankė nurodytus resocializacijos kursus. Komisijos sprendimas nesuprantamas ir, jo manymu, nelogiški motyvai dėl jo padaryto nusikaltimo veikiant grupėje, nes Komisija gali svarstyti jo elgesį bei pasikeitimą bausmės atlikimo metu. Komisijos vertinimas yra grįstas praeitimi, o ne realiu laiku, kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo, o ne bausmės.
Skunde nurodo, kad Komisija aklai ir tyčia nemato to, kad jis pagal vykdomas veiklas dalyvauja beveik visur, gavęs daugybę baigimo diplomų, padėkų, dalyvavo daugybėje programų ir projektų nuo 2018 m., tačiau Komisija to nemato ar nenori matyti, jam nesuprantama, kam yra skatinami nuteistieji dalyvauti visose numatytose programose, jeigu to nevertina. Be to, jis yra skatintas jau 9 kartus, taip pat mažėjo rizikos balai. Nurodo, kad reikia nepamiršti, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas jis būtų prižiūrimas ir stebimas, jam būtų nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir jo grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Mano, kad netgi taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas ir jis turės galimybę dirbant grąžinti visas skolas, ieškinius, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes galės integruotis į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integratyviai, dėl pernelyg ilgo buvimo pataisos įstaigoje nedegradavus įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Svarbu tai, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, tai yra visiems šešiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos VI tomo II dalies 80-81 lapai).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. V. yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. vasario 10 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė. Pirmojo vertinimo, atlikto 2019 m. kovo 5 d. metu bei pakartotinių vertinimų metu jo nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė. Bausmės atlikimo metu už smurtinio pobūdžio poelgius ar savitvardos praradimo atvejus konfliktinėse situacijose nebuvo baustas. Taip pat dalyvavo elgesio korekcijos programose, kas turėjo teigiamos įtakos jo mąstymui bei elgesiui, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutinio vertinimo metu stebima neigiama nuteistojo rizikos valdymo dinamika galimybės įsidarbinti srityje, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, nors ne kartą Komisijos buvo ragintas kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, Komisijos rekomendacijos nevykdė, o kituose kriminogeniniuose veiksniuose pokyčiai nefiksuoti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo.
Nuteistasis A. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis turėjo vidurinį išsilavinimą, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) profesijas, neatlygintinai dirbo gerovės darbus, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas devynis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti, tačiau šios aplinkybės savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija neobjektyvi, o priimto nutarimo motyvai nesuprantami ir nelogiški. Šiuo aspektu pažymėtina, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, jų visuma, taip pat ir socialinio tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi taip pat ir socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurie nėra iškraipyti, ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekito. Vien tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, iš kurių statinis veiksnys – ankstesni smurtiniai veiksmai (pirmas smurto atvejis jauname amžiuje), bei dinaminiai veiksniai – lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį). gyvenimo stilius ir draugai (praeityje užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamumu). Jis atlieka bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėjo, kadangi prieš tai tris kartus buvo baustas už vagystes ir vieną kartą- už plėšimą, paskutinis nusikaltimas – nužudymas, įvykdytas naudojant sukčiavimo metodus, šis nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo laikotarpiu. Įvertinus nuteistojo A. V. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, negalima teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas penkis kartus drausmine tvarka, taip pat ir už šiurkščius drausmės pažeidimus, nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nors skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo vertinant praeityje turėtas nuobaudas, kurių galiojimas pasibaigė, yra neobjektyvus, tačiau pažymėtina, kad nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis devynis kartus skatintas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vertinimo metu bendravo priešiškai, reiškė pretenzijas ir nepasitenkinimą dėl jo asmens duomenų viešinimo, informavo, jog jei tai pasikartos, jis kreipsis į teismą dėl pareigūnų ir komisijos narių veiksmų. Paprašytas patikslinti dėl kokių duomenų viešinimo ir kokių pareigūnų ar komisijos narių veiksmų jis konkrečiai nepatenkintas, nurodyti nesugebėjo. Be to, vertinimo metu nurodė, kad dėl darbo nesikreipė, nes mokosi, o žalos neatlygino, nes nepripažįsta nusikaltimo, iš jo jokios žalos antstoliai neišieško, o jis dėl savanoriško žalos atlyginimo nesikreips. Taigi nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Kaltės nepripažinimas rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti jo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals.
Įvertintina ir tai, kad nuteistojo darbinė patirtis yra labai menka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenis nuteistasis turi tik apie 2 metų oficialią darbo patirtį, pakeitęs 5 darbovietes, taip pat yra dirbęs pagal verslo liudijimą. Pataisos namuose nedirba, nuteistasis su prašymu įsidarbinti kreipėsi tik 2020 m. vasario 12 d., tačiau darbas nebuvo pasiūlytas dėl tuo metu nebuvusių laisvų darbo vietų. Daugiau nuteistasis dėl darbo nesikreipė. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli – bylos duomenimis, pagal paskutinį nuosprendį priteistas 185 040 Lt (53 591,29 Eur) ieškinys. Nuteistasis teigia, jog dalis ieškinio atlyginta, tačiau dėl to jokių įrodymų nepateikia. Nors nuteistasis teigia, kad prieš įkalinimą gautų oficialių pajamų jam pakako, tačiau įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar A. V. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą apie galimą jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, tačiau tokia pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-658/2016; 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis A. V. bausmę atlieka už vieną labai sunkų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), vieną sunkų (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, kurie įvykdyti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas šio nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius, todėl nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Nuteistasis A. V. teismui skundą teikia jau ne pirmą kartą. Skundas dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, kurį nuteistasis grindė analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir šiuo metu nagrinėjamą, teismo išnagrinėtas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Šioje nutartyje buvo pasisakyta dėl skundo argumentų (Alytaus apylinkės teismo byla Nr. TS-35-878/2021), be to, dėl jų pasisakė ir Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartyje, kuria nuteistojo A. V. skundą atmetė ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį (Kauno apygardos teismo byla Nr. 1S-658-634/2021).
Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys šios bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse keitėsi teigiama linkme, tačiau vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, dar negalima daryti išvados, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikysis įstatymų. Nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 357-42 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. V. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.