Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas) ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 20 d. priimto nutarimo Nr. 357-306 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2003 m. rugsėjo 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 18 d.2016 m. liepos 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-306 nutarta netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu daug kartų baustas drausmine tvarka, be to, pataisos namų administracija jam pasiūlė darbą, tačiau V. S. neįsidarbino, nors turi finansinių įsipareigojimų, kurie nėra atlyginti.Dėl aukščiau minėto nutarimo panaikinimo nuteistasis V. S. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, tačiau šis 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi skundą atmetė, nurodant, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 42 balai pagal OASys metodiką, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi bei ženkli, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas turėjo įvertinti jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos balus, nustatyti, ar jie priklauso žemai kategorijai ir ar šie balai ženkliai mažėjo. Vietoj to, apylinkės teismas savavališkai išdėstė aplinkybes, kurios negali būti siejamos su lygtinio paleidimo klausimo sprendimu, t. y. jo gautų nuobaudų skaičius, įsidarbinimas, finansiniai įsipareigojimai. Tokių aplinkybių vertinimo nenumato nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), nei kiti įstatymai. Todėl, nuteistojo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad apylinkės teismas neteisingai taikė ir aiškino BVK 157 straipsnio nuostatas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio nuostatas.V. S. nesutinka ir su jo padaryto nusikaltimo sunkumo vertinimu, kadangi ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi, pakartotinis jo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnio traktavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, kur numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Nuteistojo teigimu, negaliojančios nuobaudos negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo instituto.Nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas aštuonis kartus, įgijęs keturias specialybes, šiuo metu mokosi, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra atlyginęs didesnę žalos dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais, todėl jis turi būti vertinamas kaip pažangus nuteistasis. V. S. teigimu, visus 42 balus sudaro statiniai veiksniai, kurių dar labiau sumažinti jau nebeįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, V. S. nepateikė.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai, ir nors nuteistasis teigia, jog visi šie balai yra statiniai, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje tokių duomenų nėra. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, taip pat turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitą teismui pateiktą rašytinę medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.Sutiktina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį šiek tiek koreguoja – yra įgijęs kelias specialybes, pastaruoju metu nebepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi palaikyti pozityvius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad V. S. iki šiol savo kaltę dėl visų padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nors nuteistasis skunde išvardija, kokius įstatymus bei jų straipsnius galimai pažeidė apylinkės teismas, netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau konkrečiai nedetalizuoja, kaip ir kuo pasireiškė jo nurodytų įstatymų pažeidimas, todėl šie teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs ir plačiau neanalizuojami. V. S. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo bausmės atlikimo metu gautas drausmines nuobaudas, kurios yra nebegaliojančios, turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą, galimybę įsidarbinti, tačiau aukštesnysis teismas tokiai pozicijai nepritaria, nes būtent minėtos aplinkybės ir parodo, ar nuteistasis daro realią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog svarstant lygtinio paleidimo galimybę, vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Todėl tai, jog nuo 2015 m. gruodžio 17 d. V. S. nebeturi galiojančių nuobaudų, neatsveria jo padarytų trisdešimt keturių drausmės pažeidimų. Nustatytos tvarkos nuteistasis sistemingai nesilaikė nuo pat atvykimo į pataisos namus, dėl to net penkiolika kartų buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kas rodo, jog V. S. nustatyto režimo reikalavimus pažeisdavo itin šiurkščiai – pas jį buvo rasta draudžiamų daiktų, taip pat jis ne kartą vartojo narkotines/psichotropines medžiagas, yra ir jėga priešinęsis pareigūnams. Po paskutinės nuobaudos panaikinimo V. S. yra tik kartą paskatintas, t. y. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Šioje grupėje nuteistasis bausmę atlieka tik pusmetį, todėl dar anksti spręsti apie jo teigiama linkme pakitusį elgesį, kadangi nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymo tvarka rodo, jog V. S. pavyzdingo elgesio apraiškos yra trumpalaikės.Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nuteistasis turėjo galimybę įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, kurie nėra dideli, tačiau sąmoningai delsia tai padaryti. Per paskutinius metus į V. S. sąskaitą buvo pervesta 5495,80 Eur, tačiau likusią neišmokėtą 249,51 Eur sumą nuteistasis neskuba dengti. Savo asmeninių poreikių tenkinimas bei patogesnių kalinimo sąlygų susikūrimas jam yra svarbesnis nei turimi įsipareigojimai, kas teisėjų kolegijos vertinama nepalankiai. Nuteistojo turimos mąstymo problemos atsiskleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje. Joje pažymėta, kad V. S. yra linkęs kai kurį savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes minimizuoti, save pateisinti. Nuteistasis sunkiai priima kitų nuomonę ar požiūrį, spręsdamas problemas, ne visada pasirenka tinkamas tam strategijas. Bendradarbiauti su pataisos įstaigos personalu jis nelinkęs. Taigi, V. S. negeba identifikuoti turimų problemų ir efektyviai jų spręsti, nuteistasis stokoja savikritikos bei racionalaus mąstymo. Be to, V. S. laikosi kriminalinės subkultūros apraiškų tiek, kiek jo manymu reikia norint neapsunkinti savo gyvenimo pataisos namuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad paleistas lygtinai nuteistasis planuoja gyventi pas pusseserę šiai priklausančiame bute Vilniuje, nors artimų ryšių su ja nepalaiko. V. S. žmona bei dukra gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis ketina vykti pas šeimos narius vos tik pasibaigtų probacijos terminas. Tai, jog išvykti iš Lietuvos nuteistasis gali anksčiau nei probacijos pabaiga, rodo jo nenoras įsidarbinti ir sukurti stabilius, legalius darbo santykius. Pataisos namuose V. S. nedirba savo noru, t. y. pataisos įstaigos administracija jam buvo siūliusi darbo vietą, tačiau nuteistasis nepageidavo jos užimti. Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie planuojamą nuteistojo įdarbinimą vos tik šiam bus pritaikytas lygtinis paleidimas laikytinas deklaratyviu ir menkaverčiu. Apylinkės teismas argumentuotai pasisakė, kodėl šį pranešimą laiko nepatikimu, apygardos teismas šiems motyvams pritaria ir jų nebeatkartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam šiuo metu vis dar nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys. Nors pirmasis kriminogeninis veiksnys yra statinis, tačiau antrasis dar gali būti gerokai koreguojamas. Nors V. S. dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, tačiau jų rezultatai šiuo metu dar nėra ženklūs. Pavyzdžiui, nors nuteistasis dalyvavo nuteistųjų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų vartojimo, savitarpio pagalbos grupėje, tačiau nemano, jog yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nors bausmės atlikimo metu už tai yra baustas keturis kartus. V. S. baustas ir už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, tačiau programose, susijusiose su alkoholio vartojimo žala bei prevencija, nedalyvavo. Nors nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog pataisos namuose mokosi, tačiau pateikta bylos medžiaga liudija, jog V. S. buvo išbrauktas iš besimokančiųjų sąrašų dėl vykdomų užsiėmimų, pamokų nelankymo. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Alytaus apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.