- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- 1S-658-634/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, jam paskirta galutinė bausmė –17 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. V. skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kurioje nurodoma Europos praktika išleidžiant lygtinai nuteistuosius likusiai bausmės daliai atlikti su priežiūra.
4.2. Teigia, jog teismas nepagrįstai vertino tik teistumus ir ankstesnius nusikaltimus, ir nevertino, jog nuteistasis mokėsi nuo 2008 m. Vilniaus pataisos namuose ir įgijo elektriko specialybę. Neatsižvelgė, jog nuteistasis gerovės darbus dirbo nuo 2019 m., o dėl įdarbinimo į Alytaus pataisos namų administraciją kreipėsi 2020 m. vasario 12 d. Tačiau teismas nepagrįstai vertino tik tai, jog A. V. dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, nors jam buvo paskirta didesnė bausmė dėl to. Pažymi, jog Konvencijos protokolo 7, 4 straipsniai ir Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė nedraudžia vykdyti dviejų procesų dėl tos pačios veikos, tačiau yra draudžiama pakartotinis asmens nubaudimas. Todėl teismas vertindamas praeities nusikaltimus, baudžia nuteistąjį antrą kartą. Pasak nuteistojo, teismas priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo turi vertinti nuteistojo bausmės atlikimo elgesį bei pasikeitimą. Nurodo, jog buvusios nuobaudos nebegaliojančios ir vietoj jų nuteistasis turi daug daugiau pasiekimų.
4.3. Nuteistojo manymu, dirbdamas laisvėje turėtų didesnę galimybę mokėti priteistą sumą nei būdamas pataisos namuose, nes labai maža tikimybė, kad dirbs, kadangi darbų nėra net turintiems darbo sutartis. Be to, VĮ „M. a.“ vyksta teisminiai ginčai ir yra keblumų su darbais.
4.4. Skunde nurodoma, jog skundžiama teismo nutartimi, kuria nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo, atima iš nuteistojo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas nuteistojo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Todėl, netgi taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas ir A. V. turėtų galimybę dirbant grąžinti visus įsiskolinimus, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
8. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, 8 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Po lygtinio paleidimo arba po atliktos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis būtų priimtas į UAB „B. C.“ statybinių objektų kontrolės specialisto padėjėju. Bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimas nenustatytas, lankė Anoniminių alkoholikų grupę.
9. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.
10. Šiuo atveju matyti, kad A. V. atlieka bausmę už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo pilietės gyvybės apdraudimą, o po to nužudymą inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, siekiant gauti draudiminę išmoką. Anksčiau buvo nuteistas keturis kartus. Be to, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent 2021 m. liepos 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 5.10-625 (toliau – Socialinė tyrimo išvada) nuodyti duomenys apie nuteistajam A. V. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. V. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni smurtiniai veiksmai; lėšų tvarkymas gyvenimo stilius ir draugai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu iš esmės suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau bei jo artimiausiai aplinkai, pasekmių platesne prasme neįvardija. Nusikaltimų analizė siaura. Nors nuteistasis teigia, jog būdamas laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio ir pinigų pragyvenimui užtekdavo, tačiau visi nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos. Nusikaltimo už kurį nuteistas teisme nepripažino. Dėl nemalonios situacijos linkęs kaltinti kitus asmenis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, o gyvenimo stiliuje būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pagal paskutinį nuosprendį iš A. V. priteistas net 53 591 Eur ieškinys. Apie tai, kad ieškinio dalis ar jis visas būtų sumokėtas, duomenų nėra. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog yra maža tikimybė, kad jis šį ieškinį atlygins, kadangi tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.
13. Skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apylinkės teismo išvados dėl galimybės nuteistajam taikyti lyginį paleidimą nebuvimo taip pat nepaneigia. Šios rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Apygardos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam A. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.