- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-568-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20273-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- R. M., M. M.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24782-192/2014 pagal pareiškėjų R. M. ir M. M. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei R. S. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai skundu prašė pripažinti antstolės R. S. 2014-10-02 patvarkymą dėl turto įvertinimo S-5097 vykdomojoje byloje Nr.0106/10/00703 neteisėtu ir jį panaikinti; pasiūlyti išieškotojams ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl M. M. ir R. M. konkrečios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nurodė, kad antstolė R. S., vertindama nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,27 kv.m; 22,29 kv.m, pažymėtu R-l; 2 ir su bendro naudojimo patalpomis R-3 (36/100 nuo 9,10 kv.m), R-4 (36/100 nuo 16,13 kv. m), 356/1000 dalis palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 1466/4118 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privalėjo vadovautis turto įvertinimo kriterijais, kurie nustatyti įstatyme. Pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įvertintas vadovaujantis UAB „REACON“ turto vertintojo Turto vertinimo ekspertize Nr. RE14-017. Vertinant turtą turto vertintojas M. K. nustatant rinkos vertę atsižvelgė į vertinamo buto dislokacijos vietą, namo, kuriame yra butas, amžių, konstrukciją ir būklę, esamas komunikacijas, apdailos būklę ir vertinamo buto priklausinius - dalį negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo. Vertintojas M. K. pažymėjo, kad „vertinamo objekto vertė nustatyta, darant prielaidą, kad vertinamas butas su priklausiniais į rinką bus pateiktas kaip atskira prekė, sudaranti išbaigtą visumą“. Be kita ko vertintojas nurodė, kad „kol žemės sklype stovi pastatas, jis su tuo žemės sklypu yra susijęs ir dalijasi tuo pačiu „likimu“. Vertinama žemės sklypo dalis skirta užtikrinti vertinamo buto ir jam priskirtų negyvenamųjų patalpų, kaip sklype stovinčio pastato dalies, funkcionavimą“. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo vertintojas, žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nėra nustatyta. Dėl šių priežasčių atskirų sudėtinių vertinamo objekto dalių vertės šioje ekspertizėje vertintojas nenustatė ir kitų vertinamo objekto ar jo dalių panaudojimo galimybių nenagrinėjo (ekspertizės Nr. RE14-017 1.7 punktas). Taigi, pareiškėjų nuomone, neesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai ar neatidalinus nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies nuo kitų žemės sklypo bendrasavininkams priklausančių žemės sklypo dalių, neįmanoma nustatyti realios jiems nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies vertės. Kas reiškia, kad prieš vertinant turtą turėjo būti atidalinta jiems priklausanti žemės sklypo dalis, ar bent jau nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, tam, kad būtų galima nustatyti realią jiems priklausančio žemės sklypo dalies rinkos vertę ir galimai spręsti klausimą dėl turto pardavimo kaip atskirų vienetų. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypų Panemunėje, kur yra ir jiems nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, vertės yra žymiai didesnės, nei, kad yra įvertintas visas turtas. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikiami išrašai iš nekilnojamojo turto skelbimų. Be to, aplinkybę, kad žemės sklypas turi būti atidalintas nuo kitų žemės sklypo bendrasavininkų ar nustatyta tiksli naudojimosi tvarka, reglamentuoja ir CPK 667 straipsnis. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, nenustačius konkrečios žemės sklypo dalies, kurioje būtų jiems nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, negali būti vykdomas išieškojimas. Todėl, pareiškėjų nuomone, antstolė nepagrįstai nustatė turto vertę vadovaujantis vertintojo M. K. ekspertizės Nr. RE14-017 aktu, kuris nėra išsamus. Be to nurodė, kad šioje byloje antstolė, nustatydama turto rinkos vertę, buvo neatidi, kadangi antstolės nustatyta turto rinkos vertė, t. y. turto įkainojimas yra netikslus ir žymiai mažesnis už realią rinkos vertę. Todėl nekilnojamasis turtas buvo įvertintas aiškiai sumažinta kaina, su kuria pareiškėjai nesutinka.
Antstolė R. S. 2014-10-22 patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino (b. l. 3) ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0106/10/00703 persiuntė teismui. Nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 644 straipsniu, skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, tačiau, pažeidžiant įstatymus, iki šios dienos priteista suma nepradėta mokėti, skolininkai įvairiais būdais stengiasi vilkinti vykdomosios bylos vykdymą. Nors pareiškėjai teigia, kad ekspertas neteisingai įvertino jų turtą, kad antstolis turėjo taikyti LR CPK 667 str. 1 d., tačiau ši norma taikoma, kai nėra nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje. Šiuo atveju, M. ir R. M. priklausančios žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalys yra nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. M. ir R. M. paveldėjo šias sklypo dalis dar 2012-06-22. Tačiau iki šios dienos nesikreipė į bendrasavininkus ar į teismą dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl yra areštuotos ir įvertintos skolininkams priklausančios idealinės žemės sklypo dalys. Turto vertinimo metodika aprašyta Turto vertinimo ekspertizėje. Prie skundo pridėtuose internetiniuose skelbimuose aprašomas visiškai nepanašus turtas į M. ir R. M.. Jie nėra ginčo objektai, namas renovuotas, kita kvadratūra, parduodamas visas namas, o ne butas, vienas savininkas, sklypas prie miško ir t.t. Be to, skelbimuose skelbiama norima pardavėjų kaina. Šiuo metu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius yra labai sumažėjęs. Net ir dabar, pateikę skundą, skolininkai neatlieka jokių veiksmų, kad būtų kuo greičiau įvykdytas ar bent pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo sprendimas. Turto įvertinimas netrukdo sumokėti priteistą sumą ar jos dalį, ieškoti pirkėjo, kreiptis į kitus bendrasavininkius dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šitoks teismo sprendimo vilkinimas pažeidžia išieškotojų teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolės R. S. kontoroje yra vykdomas Kauno apygardos teismo 2010-04-28 išduotas vykdomasis raštas Nr.2-660-605/2010 dėl 118625 Lt išieškojimo iš L. V. G. (teisių perėmėjai M. M. ir R. M.). Vykdomoji byla Nr. 0106/10/00703 užvesta 2010-05-31. Vykdomojoje byloje areštuotas pareiškėjams paveldėjimo būdu įgytas, priklausantis nekilnojamasis turtas: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,27 kv.m; 22,29 kv.m, pažymėtu R-l; 2 ir su bendro naudojimo patalpomis R-3 (36/100 nuo 9,10 kv.m), R-4 (36/100 nuo 16,13 kv. m); 2) 356/1000 dalys palėpės, esančios (duomenys neskelbtini); 3) 1466/4118 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 12, 38). 2014-08-19 patvarkymu turto vertės nustatymui paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, kuri pavesta atlikti UAB „REACON“. Turtas buvo įvertintas 210000 Lt. 2014-10-02 antstolė, atsižvelgdama į ekspertizės išvadą, patvarkymu turtą įkainojo 210000 Lt. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, naudodamiesi jiems suteikta teise reiškia prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjų nurodyti motyvai, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą, kuriuo įkainotas turtas. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, jog nenustačius konkrečios žemės sklypo dalies, kurioje būtų pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, negali būti vykdomas išieškojimas. Nurodė, kad pareiškėjams priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra aiškiai nustatyta, t. y. 1466/4118 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2059 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 526/2059 priklauso P. P., 800/2059 – D. ir G. P. (vykd. b. l. 60). Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjų nuosavybės teisės dalis negali būti varžytynių dalykas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, skolininko prieštaravimai dėl ekspertizės išvados turi būti motyvuoti. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ar nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą pasiūlant išieškotojams kreiptis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kai įstatymas neįpareigoja nustatyti realiosios turto dalies, kad turtas galėtų būti parduotas iš varžytynių.
Teismas taip pat sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjų nurodytas kaimynystėje su areštuotu turtu esančio turto pardavimo skelbimas neįrodo realiai didesnės pareiškėjams priklausančio turto vertės. Nurodė, kad skelbime nurodytas turtas skiriasi nuo areštuoto turto – skelbime parduodamas visas 10006,71 m² namas, o ne 89,39 m² butas, parduodamas renovuotas turtas. Teismo vertinimu, nesant įrodymų, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad UAB „REACON“ ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė neatitinka realios pareiškėjams priklausančios turto vertės. Be to, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nenustatoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir skundą patenkinti – įpareigoti antstolę atlikti turto vertinimą iš naujo ir pasiūlyti išieškotojams kreiptis į kitus bendraturčius ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių motyvų:
1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių, neįvertino faktinės situacijos bei tai, kad skolininkai į išieškojimo procesą buvo įtraukti jau po palikimo priėmimo ir anksčiau neturėjo reikšmingos įtakos vykdomiems procesams, aktualių kilusio ginčo teisingam ir išsamiam išsprendimui, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, teismas netikrino, ar nustatyta turto vertė atitinka kitus viešai prieinamus šaltinius, o tiesiog atmetė apeliantų argumentus ir poziciją, kaip nepagrįstą.
2. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant ir/arba netinkamai aiškinant ir taikant vykdymo proceso nuostatas, skundžiama nutartis prieštarauja bendriesiems teisinio stabilumo, teisinės valstybės principams. Šiuo atveju antstolės siekis veikti ypatingai operatyviai, tačiau neužtikrinant vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros, taip pat objektyvaus ir teisingo turto įkainojimo, negali būti suderinamas su teisinio stabilumo ir proporcingumo principų tinkamu įgyvendinimu. Apeliantų nuomone, jie nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 dalyje suteikta teise prieštarauti ekspertizės išvadai dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir prašyti antstolio skirti areštuoto turto papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantai paveldėjo sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), dar 2012-06-22, o ekspertizė buvo paskirta 2014 metais. Per tą laikotarpį turto vertė rinkoje kinta. Apeliantai, žiūrėdami sklypų, namų, būtų kainas Kaune, Panemunės rajone pastebėjo, jog kainos per pastaruosius metus išaugo ir ekspertizės metu nustatyta kaina objektyviai yra sumažinta, palyginti su rinkoje galiojančiomis.
3. Nors teismas pažymėjo, kad internetiniame puslapyje, kurį nurodė apeliantai, pateiktos įvairaus nekilnojamojo turto kainos negali būti įrodymu ginčo turto vertei nustatyti, nes iš internetiniame puslapyje pateiktų kainų neįmanoma nustatyti individualius požymius turinčio nekilnojamojo turto rinkos vertės kainos, tačiau nepateikė kriterijų, pagal kuriuos apeliantai gali teikti motyvuotus, pagrįstus įrodymus dėl turto kainos. Taip pat teismas neatsakė, ar iš antstolės atlikto 2014 m. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto matyti, kad turto vertė 2012-2014 m. nustatyta atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas vertinimo metu, eksperto duomenų banke sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, bankų apžvalgas, kitą informaciją, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje sukauptą informaciją apie sandorius bei kitus norminius teisės aktus.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliantai iš esmės nesutinka su tuo, kokia verte, antstolei paskyrus vykdomojoje byloje ekspertizę areštuoto skolininkų R. M. ir M. M. turto vertei nustatyti, buvo įvertintas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis R-3, R-4, 356/1000 dalys palėpės, (duomenys neskelbtini) bei 1466/4118 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai atskirajame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai argumentuotai atsakė. Pareiškėjai su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje 2010-05-31 užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/10/00703 pagal Kauno apygardos teismo 2010-04-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-660-605/2010 dėl 118625 Lt išieškojimo iš L. V. G. teisių perėmėjų M. M. ir R. M. išieškotojų G. P., D. P. ir P. P. naudai. 2014-08-19 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto, į kurį vykdomojoje byloje nukreiptas išieškojimas, vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Reacon“ (vykd. b. l. 123). Patvarkyme buvo išaiškinta teisė pareikšti ekspertui nušalinimą. Nušalinimas nepareikštas. 2014-10-02 antstolė priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), su rūsiu 11,27 kv.m; 22,29 kv.m, pažymėto R-l; 2 ir su bendro naudojimo patalpomis R-3 (36/100 nuo 9,10 kv.m), R-4 (36/100 nuo 16,13 kv. m); 356/1000 dalių palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), 1466/4118 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkams M. M. ir R. M., įvertinimo, nustatyta vertė – 241 000 Lt (vykd. b. l. 127). Būtent šį patvarkymą skundžia pareiškėjai R. M. ir M. M. nurodydami, kad turto vertė neatitinka rinkos realijų.
Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, įstatyme nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0106/10/00703 medžiagos, antstolė turto, į kurį byloje nukreiptas išieškojimas, vertei nustatyti, patvarkymu paskyrė ekspertizę (vykd. b. l. 123). Šios ekspertizės pagrindu antstolė įvertino turtą ir priėmė pareiškėjų skundžiamą patvarkymą, jame nurodydama, jog turto vertei nustatyti buvo atlikta ekspertizė, turtas įvertintas 241000 Lt (vykd. b. l. 127). Kaip pripažįsta patys apeliantai atskirajame skunde, jie nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 dalyje suteikta teise prieštarauti ekspertizės išvadai dėl areštuoto turto vertės nustatymo, tačiau pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydami panaikinti antstolės patvarkymą dėl turto įvertinimo, skunde iš esmės tik abstrakčiai nurodydami, jog turto vertė jų duomenimis yra neteisinga. Kaip minėta, įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kartu su skundu nepateikė objektyvių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Kadangi šiuo atveju antstolė, areštuodama turtą, jo nevertino, o skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, tad ji, nustatydama turto vertę, neprivalėjo vadovautis viešuose registruose esančia informacija apie turto vertę. Kaip minėta, antstoliai turtą vertinti gali vadovaudamiesi LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o kai turtą vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).
Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Spręstina, kad antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir, apeliantams nepateikus jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ar nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą pasiūlant išieškotojams kreiptis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kai įstatymas neįpareigoja nustatyti realios turto dalies, kad turtas galėtų būti parduotas iš varžytynių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjams priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra aiškiai nustatyta, t. y. 1466/4118 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2059 ha, esančio (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog pareiškėjų nuosavybės teisės dalis negali būti varžytynių dalykas.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.