Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1578-603/2022, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Financial Figures“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Magum“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. P. pateikė netiesioginį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Financial Figures“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) ,,Magum“, kuriuo prašė pripažinti niekine (negaliojančia) 2017 m. gruodžio 29 d. tarp UAB ,,Magum“ ir UAB ,,Financial Figures“ sudarytą sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo; priteisti iš atsakovės UAB ,,Financial Figures“ atsakovei BUAB ,,Magum“ 2 536 634,74 Eur pagrindinę skolą ir 606 570,88 Eur palūkanas už laiku neįvykdytą piniginę prievolę; priteisti iš atsakovės UAB ,,Financial Figures“ atsakovei BUAB ,,Magum“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

14. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktas; kt.).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).

16. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 18 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 42 punktas).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas šioje byloje pateikė netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB ,,Financial Figures“ ir BUAB ,,Magum“, kuriuo prašo pripažinti niekine (negaliojančia) 2017 m. gruodžio 29 d. tarp UAB ,,Magum“ ir UAB ,,Financial Figures“ sudarytą sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo; priteisti iš atsakovės UAB ,,Financial Figures“ atsakovei BUAB ,,Magum“ 2 536 634,74 Eur skolą ir 606 570,88 Eur palūkanas už laiku neįvykdytą piniginę prievolę; priteisti iš atsakovės UAB ,,Financial Figures“ atsakovei BUAB ,,Magum“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 21 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1535-967/2022 pagal BUAB ,,Magum“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, ieškinį atsakovei UAB ,,Financial Figures“, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio UAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo; pripažinus ab initio negaliojančiu UAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo negaliojančiu, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės BUAB „Magum“ naudai 2 536 063,86 Eur sumą.

19. Įvertinęs tai, kad tiek jau iškeltoje civilinėje, tiek šioje netiesioginiu ieškiniu inicijuojamoje byloje prašoma pripažinti negaliojančiu tarp tą patį UAB ,,Magum“ ir UAB ,,Financial Figure“ 2019 m. gruodžio 29 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo bei priteisti tą pačią 2 536 063,86 Eur dydžio sumą, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ieškinį atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti.

20. Civilinės bylos Nr. e2-1535-967/2022 dalykas yra tapatus apelianto siekiamos inicijuoti naujos civilinės bylos pagal netiesioginį ieškinį dalykui, kadangi abiejose bylose prašoma pripažinti negaliojančiu tarp UAB ,,Magum“ ir UAB ,,Financial Figure“ 2019 m. gruodžio 29 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo bei priteisti BUAB „Magum“ naudai 2 536 063,86 Eur dydžio sumą.

21. Be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, abiejų ieškinių ne tik faktiniai (aplinkybės, kuriomis buvo sudarytas ginčo sandoris), bet ir teisiniai pagrindai (CK 6.66 straipsnis) taip pat iš esmės yra tokie pat. Nors apeliantas su tokia išvada nesutinka, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių esminių ieškiniuose nurodytų faktinių aplinkybių skirtumų, o vien tai, kad apelianto pateiktame ieškinyje faktinės aplinkybės yra išdėstomos detaliau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nekeičia situacijos teisinio vertinimo ir nesuponuoja išvados dėl aplinkybių esminių skirtumų.

22. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmiau pradėtos nagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1535-967/2022 bei apelianto siekiamos inicijuoti naujos civilinės bylos dalykas ir pagrindas sutampa. Kitaip tariant, kitoje, anksčiau pradėtoje nagrinėti byloje bus patikrintas to paties 2019 m. gruodžio 29 d. susitarimo dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo teisėtumas ir sprendžiamas tos pačios sumos (2 536 063,86 Eur) bankrutavusios bendrovės naudai priteisimo klausimas.

23. Pasisakant dėl kito būtino ieškinio elemento – ginčo šalių sutapimo, be jau aptartos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu aktuali yra ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl šalių tapatumo vertinimo, kai ieškinį reiškia specifinis subjektas – skolininko kreditorius, gindamas pastarojo materialines teises. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog, pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo, ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu skolininko (pareiškėjo) vardu pareiškė kreditorius turi būti vertinama materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors ieškovo procesiniu statusu dalyvauja skolininko kreditorius, tačiau jis netiesioginį ieškinį reiškia skolininko vardu ir interesais, todėl tokiu atveju neturėtų kilti abejonių dėl ginčo šalių tapatumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-735-464/2021 16 punktas ir jame nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika).

24. Šiuo atveju apeliantas netiesioginį ieškinį reiškia BUAB ,,Magum“ vardu ir naudai, o kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1535-967/2022 analogišką ieškinį pareiškė pati BUAB ,,Magum“, atstovaujama nemokumo administratoriaus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus dėl šalių tapatumo vertinimo, konstatuotina, kad šiuo atveju, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, sutampa ir lyginamų teisminių procesų šalys.

25. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kasacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatyme nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas.

26. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Magum“ nemokumo administratorius, gindamas bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus, pateikė ieškinį, kuriuo ginčija 2019 m. gruodžio 29 d. susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo ir prašo taikyti restituciją, spręstina, kad akivaizdu, jog šiuo atveju neegzistuoja ir viena iš būtinųjų netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygų, pagal kurią skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar piktybiškai atsisako tai padaryti.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pareikštu netiesioginiu ieškiniu siekiama dar vieno tapataus jau anksčiau pradėtam teisminiam procesui proceso, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokį ieškinį priimti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.