Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-88-898/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-14
Bylos Nr.: 1-88-898/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00588-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jurgita Kolyčienė
Nukentėjusysis: T. M.
Kaltinamasis: V. K.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-88-898/2025

Teismo procesinis Nr. 1-01-1-01344-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.1.9.1; 1.1.9.3; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 1.2.19.4.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Aistei Smilginytei-Kaženiauskienei,dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,nukentėjusiajai T. M.,kaltinamajam V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo universitetinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, advokatas, nuo (duomenys neskelbtini) laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagamino bei panaudojo netikrus dokumentus ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: būdamas sudaręs 2020 m. liepos 23 d. atstovavimo sutartį ir 2020 m. spalio 9 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. TPS-61 su T. M., taip pat būdamas sudaręs 2022 m. kovo 21 m. atstovavimo sutartį su T. M. tėvu V. M. (V. M.), gavęs iš T. M. prašymą suteikti teisines paslaugas dėl nekilnojamojo daikto ? ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ? Pastatas), įteisinimo V. M. vardu, piktnaudžiaudamas savo, kaip advokato, tarnybine padėtimi, siekdamas suklaidinti T. M. dėl jo (V. K.) tariamai suteiktų teisinių paslaugų ir taip apgaule įgyti svetimą T. M. turtą, kaip atlygį už neva suteiktas teisines paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 4 d. pagamino žinomai netikrą 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-588/2022, kurioje melagingai nurodė, jog nutarta tenkinti T. M. pareiškimą ir Pastato kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei šią žinomai netikrą nutartį panaudojo 2022 m. balandžio 4 d. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiųsdamas į T. M. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2023 m. kovo 21 d., pagamino žinomai netikrą Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą be datos, kuriame melagingai nurodė, kad priimtas sprendimas įregistruoti V. M. nuosavybės teisę į Pastatą Nekilnojamojo turto registre, bei šį žinomai netikrą sprendimą panaudojo 2023 m. kovo 21 d. perduodamas T. M. per šios sutuoktinį A. M. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 21 d., pagamino žinomai netikrą VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame melagingai nurodė, jog 2023 m. birželio 12 d. Pastatas įregistruotas savininko V. M. vardu, bei šį žinomai netikrą išrašą panaudojo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nusiųsdamas į T. M. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Dėl paminėtuose netikruose dokumentuose nurodytų melagingų duomenų sudaręs T. M. pagrindą manyti, kad jis (V. K.) suteikė teisines paslaugas pagal su T. M. ir V. M. sudarytas teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartis bei pasiekė T. M. prašomą rezultatą – V. M. nuosavybės teisės į Pastatą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ir tokiu būdu suklaidinęs T. M., jis (V. K.) apgaule įgijo svetimą T. M. turtą – 6 700 Eur, kuriuos ji per penkis kartus ? t. y. 2020 m. spalio 9 d. perduodama 300 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. perduodama 200 Eur; 2022 m. lapkričio 15 d. perduodama 5 500 Eur; 2023 m. kovo 21 d. perduodama 400 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. perduodama 300 Eur, grynaisiais pinigais per savo sutuoktinį A. M. sumokėjo V. K. kaip atlygį už šio tariamai suteiktas teisines paslaugas.

Tokiu būdu jis, būdamas advokatu, įtrauktu į praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas T. M. ir V. M. įgaliotojo atstovo pareigas, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) duotą advokato priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui; pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3, 5 ir 6 punktų įpareigojimus atliekant advokato funkcijas veikti teisėtai, būti lojaliu klientui bei nepriekaištingai elgtis; pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų; pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų, 3 ir 5 dalių nuostatas, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai, neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu; advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą; pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises; advokatas visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai; pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad rūpestingas profesinių pareigų atlikimas yra būtina tinkamo advokato funkcijų vykdymo prielaida, todėl advokatas privalo nuolat siekti užtikrinti tinkamą klientui teikiamų paslaugų kokybę, taip pat visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai; pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jog advokatas privalo paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, o lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą; advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu, padarė nusikalstamas veikas, t. y. pagaminęs ir panaudojęs žinomai netikrus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo svetimą savo klientės T. M. turtą ? 6 700 Eur, ir taip atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su teisėtumu, sąžiningumu, pareigingumu, lojalumu klientui, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažemino advokato kaip profesijos prestižą, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei ir juridiniam asmeniui ? Lietuvos advokatūrai bei didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai T. M., tokiais veiksmais piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos.

Kaltinamasis V. K. teisme parodė, kad nedarė tų nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas, todėl savo kaltės visiškai nepripažįsta. Parodymus buvo davęs 2024 m. liepos 25 d. ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės ten viskas išsakyta. Papildomai parodė, kad šioje byloje nelaiko T. M. nukentėjusiąja, nes visiškai nėra jokio ryšio su tuo daiktu, dėl kurio buvo teikiamos teisinės paslaugos, su ja tiesiogiai nebuvo susitikę ir nebendravo, visus reikalus tvarkė su jos vyru A. M., su kuriuo dirbo nuo 2011 metų. Iš pradžių buvo sudaręs sutartį su A. M. įmone UAB ,,L.“. Teikė šiai įmonei visokio pobūdžio paslaugas dėl personalijų, sutarčių sudarymo, buvo advokatas pagal sutartį. Buvo labai daug visokių darbų, niekada neturėjo jokių priekaištų, visus savo darbus atliko sąžiningai ir laiku. A. M. prašydavo suteikti teisines paslaugas ir jo giminaičiams. Pirma ? sūnui D. M., kuris turėjo problemų dėl kontrabandos važiuojant iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką. Per tą bendravimą, kaip jam atrodė, su A. M. susiklostė draugiški santykiai. 2020 m. A. M. pasakė, kad jis yra labai suinteresuotas galimybe įforminti nekilojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. garažą. A. M. suteikė informaciją, kad šis ūkinis pastatas yra valstybiniame žemės sklype ir norėjo, šį statinį įregistruoti žmonos T. M. vardu. Tuo metu negavo jokių duomenų iš A. M., todėl formaliai sakė, kad reikia su T. M. sudaryti sutartį, kad jis galėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą tam, kad galėtų susipažinti su kadastrine archyvine byla ir t.t. A. M. pasakė, kad čia yra jo projektas, jis pats jį finansuos, visus pinigus mokės jis, nes jis jau yra investavęs nemažą sumą, į šalia minėto garažo esantį pastatą, kuriame jie kartu su T. gyvena, ten ir sklypas sutvarkytas ir t.t. Tuomet jis paruošė teisinių paslaugų sutartį, į kurią įrašė klientę T. M. ir ją atidavė A. M., pasakydamas, kad reikia T. parašo, kad galėtų pradėti dirbti. Po kurio laiko jam paskambino A. M. ir pasakė atvažiuoti į jo ofisą ,,L.“. Visi jų susitikimai dažniausiai buvo A. M. ofise, kuris yra (duomenys neskelbtini). Nuvykus A. M. perdavė 2020 m. liepos 23 d. pasirašytą sutartį su T. M. Buvo pasirašyti du egzemplioriai. Vieną sutartį, jau sudarytą, jis atidavė A. M., o kitą su T. parašu pasiliko sau. Pasirašęs atstovavimo sutartį jis pradėjo teikti teisinę pagalbą ir 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, norėdamas išsiaiškinti visą informaciją apie tą garažą, kuris yra (duomenys neskelbtini) g. Už paslaugas VĮ Registrų centrui jis sumokėjo 6,07 Eur, sąskaita yra byloje. Paklausimą teikė ne elektroninėmis priemonėmis, o buvo nuvykęs į VĮ Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Dar negavęs atsakymo iš VĮ Registrų centro buvo susitikęs su A. M. šio ofise, kad šis jam sumokėtų už darbą, nes jis jau buvo pradėjęs dirbti. Ofise įteikė A. M. sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas 500 Eur sumai, o A. M. jam sumokėjo grynaisiais pinigais 300 Eur, 200 Eur liko skolingas. Tie 500 Eur tai buvo pinigai už tai, kad jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą visos situacijos išsiaiškinimui dėl to garažo. Jis išrašė A. M. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1043485 2020 m. spalio 9 d. 300 Eur sumai, o likusią sumą – 200 Eur šis jam sumokėjo tik 2021 m. rugpjūčio 20 d. Jis A. M. taip pat buvo išrašęs grynųjų pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1079056. Su A. M. buvo draugiški, pasitikėjimo santykiai ir todėl tokie dalykai, kad sumokama ne visa suma, buvo toleruojami. Gavo atsakymą iš VĮ Registrų centro Nr. (duomenys neskelbtini) į savo paklausimą, paaiškėjo, kad nuosavybės teisė į garažą nebuvo registruota visiškai ir šis toks, kaip nekilnojamas daiktas neegzistuoja, nes nėra įtrauktas į VĮ Registrų centro registrą. Apie šią situaciją ji informavo A. M. Po to iš VĮ Registrų centro ir iš paties A. M. sužinojo, kad šalia garažo yra A. M. uošviui V. M. priklausantis gyvenamasis pastatas su žemės sklypu. Tuo metu suprato, kad T. M. vardu to garažo apskritai neįmanoma įregistruoti, nes ji neturi jokios nuosavybės į jokį nekilnojamąjį turtą, kuris ribojasi su sklypu, kuriame tas garažas yra. Dėl šios situacijos jis pasakė A. M., kad ta sutartis su T. M. visiškai netinka, nes ji neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į tą garažą ir reikalinga sutartis su V. M., nes tik šis gali pretenduoti į tą garažą, nes pagrindinio pastato nuosavybė, kurio priklausiniu gali būti tas garažas, yra V. M. Su T. M. jis nebendravo nei prieš sutarties sudarymą, nei po. Jokių užduočių nei iš jos, nei iš V. M., nei iš A. M. apskritai nebuvo gavęs. A. M. klausė jo ar galima kažką padaryti. Jis pasakė, kad pabandys išanalizuoti situaciją, kad galėtų pasakyti ar yra kažkoks kelias tą daiktą iš pradžių įteisinti, o po to užregistruoti V. M. vardu, nes jis turi tam pagrindą. Jis buvo išanalizavęs visą archyvinę medžiagą, kada tas garažas buvo pastatytas, kokie tada buvo pastatai, prie kurių jis galėjo būti priskirtas. Išsiaiškinęs archyvinę medžiagą jis suprato, kad iš tikrųjų tas pagrindinis pastatas, priklausantis V. M., galėtų būti pagrindinis daiktas, prie kurio kaip priklausinį butų galima po to tą garažą užregistruoti. Todėl buvo paruošęs sutartį su pagrindinio pastato savininku V. M. 2022 m. kovo 31 d. buvo sudaryta sutartis su V. M., pagal kurią jis galėtų dirbti, nes V. M. yra pagrindinio pastato savininkas ir visas paslaugas dėl garažo įregistravimo nuo tada pradėjo teikti V. M. Tą sutartį perdavė A. M. jo ofise, o šis tą sutartį vėliau jam perdavė su V. M. parašu. Dėl jam inkriminuojamos 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties suklastojimo, gali paaiškinti, kad jis tos nutarties negamino ir nespausdino ir nesiuntė el.p. T. M., nes tam nebuvo jokio tikslo. Sutartis su V. M. buvo pasirašyta tik 2022 m. kovo 31 d. ir jokių nutarčių prieš tai negalėjo gimti. Kaip minėjo, sutartis su V. M. buvo sudaryta 2022 m. kovo 31 d., todėl sprendžiant T. M. interesus dėl žemės ir garažo įregistravimo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, negalėjo turėti jokios įtakos, reikšmės ar teisinės galios. Byloje yra notarinis įgaliojimas, pagal kurį T. M. yra įgaliota atstovauti V. M. interesus. To įgaliojimo jis niekada neturėjo ir nematė ir nieko apie jį nežinojo. Priešingu atveju, jeigu būtų pageidavimas iš V. M. per tą patį A. M., jis be abejo sudarydamas teisinių paslaugų sutartį įrašytų, kad klientą V. M. pagal įgaliojimą atstovauja T. M. Nei vienoje sutartyje tokių duomenų nėra. Jis apie tą įgaliojimą nežinojo ir buvo įsitikinęs, kad paslaugas teikia V. M. Su A. M. turėjo darbinius santykius ir kadangi šio įmonė užsiima programavimu ir visokiausiais kompiuteriniais darbais, nuo 2011 m. visus savo kompiuterius tvarkė pas A. M. Šio įmonės darbuotojai instaliuodavo jam reikalingą programinę įrangą. Kelis kartus per metus kompiuteris būdavo perduodamas A. M., kad šis instaliuotų tą įrangą. Paskutinį kartą buvo atidavęs kompiuterį, kad būtų padidinta operatyvinė atmintis iš 8 iki 16. Nuo 2022 m. kovo 31 d., kai jau turėjo sutartį su V. M., tada susiformavo ir tolimesnis veiksmų planas, dėl garažo užregistravimo. Tai jam nebuvo nurodyta kaip kažkokia užduotis, jis pats ją sukūrė ir informavo apie tai A. M. Iš pradžių reikėjo užregistruoti garažą nekilnojamo turto registre, kaip objektą, nes ten apskritai apie jį nebuvo jokių duomenų. Antras veiksmas buvo užregistruoti patį garažą V. M. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), kad V. M. taptų to garažo savininku. Už tų teisinių paslaugų teikimą jis pateikė A. M. sąskaitą 700 Eur sumai. Sąskaita buvo išrašyta V. M. vardu. Su A. M. vėl suderino, kad dalis iš sumokėtų pinigų 2021 m. rugpjūčio 20 d., bus papildomai žodiniu susitarimu įskaityti už paslaugas, kurias jis teikė pagal atstovavimo sutartį su T. M. Surinkęs pastato registravimui reikalingus archyvinius dokumentas 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl garažo įregistravimo. 2022 m. spalio 10 d. iš registrų centro turto registro tvarkytojų tarnybos nekilnojamo turto registro departamento Vilniaus skyriaus gavo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tame sprendime buvo nutarta jo prašymą atmesti. Sprendimas yra pateiktas byloje su jo pirmine apklausa. 2022 m. spalio 12 d. iš Registrų centro turto registro tvarkymo tarnybos nekilnojamo turto registro departamento Vilniaus skyriaus buvo gavęs dar vieną sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto tvarkytojo registratoriaus sprendimas buvo atmesti jo prašymą. Šio sprendimo originalas taip pat yra byloje. 2022 m. spalio 10 d. gavus neigiamą sprendimą su A. M. buvo susitikę ir aptarė ką reiktų daryti toliau, jis pasiūlė A. M. padaryti naują garažo geodeziją, po to vėl kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu užregistruoti garažą ir gavus neigiamą atsakymą, toliau jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Už šiuos darbus A. M. jam sumokėjo 5 000 Eur. Tai būtent už kreipimąsi į VĮ Registrų centrą ir tolimesnį jo apskundimą ir 500 Eur už reikiamus geodezinius darbus. Kartu su A. M. buvo nuvykę į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių konsultacijai pas specialistą M. D., kuris suteikė konsultaciją dėl geodezijos. Dėl naujos garažo geodezijos, jis bendravo su geodezininku A., kurio pavardės nežino. 2023 m. lapkričio mėn., A. M. jam paskambino ir pasiūlė susitikti dėl garažo klausimų viešbučio ,,Neringa“ restorane. Tą pačią dieną jie susitiko minėtame restorane, A. M. pasiūlė grąžinti iš jam sumokėtų pinigų 3 000 Eur, t. y. iš to sumokėto avanso už kreipimąsi į VĮ Registrų centrą ir administracinį teismą. A. M. pasakė, kad kol viskas bus padaryta, tegul tie pinigai bus pas šį, o su juo atsiskaitys pagal faktą, kai skundas bus paduotas. A. M. ragindavo jį greičiau rašyti tą skundą. Jo laiko gaišimas, ar tempimas nebuvo dėl to, kad jis nenorėjo kažko daryti, jis norėjo A. M. perduoti mintį, kad jie turi gerai pasiruošti. Per tą susitikimą jis sutiko 3 000 Eur grąžinti ir pasiūlė grąžinti tai, ką buvo paėmęs. Kadangi turėjo su savimi 1 000 Eur, iš karto šią sumą atidavė A., dėl likusių 2 000 Eur pasakė, kad grąžins vėliau po Naujų Metų, nes dėl šeiminių aplinkybių turėjo išvykti į Baltarusiją. Nei iš V. M., nei T. M. niekada nebuvo gavęs jokio raštiško nurodymo grąžinti pinigus, ar pretenzijų dėl kažkokios paslaugų kokybės, ar dėl neįvykdytų užduočių. Visų pinigų grąžinimo klausimą buvo galima išspręsti civiline tvarka, jis nevengė grąžinti pinigų, be to juos ir grąžino. Buvo suteikęs faktines paslaugas kreipdamasis į VĮ Registrų centrą kelis kartus ir darydamas archyvinės medžiagos ir archyvinės kadastrinės bylos analizes, kad suprasti visą situaciją. Čia irgi darbas. Jam buvo sumokėti tie į 5 000 Eur pagal laikotarpį tai po to, kai kažkokie suklastoti dokumentai buvo pateikti T. M. per jo elektroninį paštą. Nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamo straipsnio, nes jokių dokumentų neklastojo, savo pareigas vykdė galbūt ne taip, kaip įsivaizdavo klientas, tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes klausimas buvo labai sudėtingas. Kai sužinojo, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskambino A. M. ir pasakė, kad nori susitikti ir atiduoti tai ką buvo skolingas, kad būtų pabaigtas klausimas. A. M. sutiko, atvažiavęs pas šį į ofisą jis atidavė 2 000 Eur. A. M. pinigus priėmė ir jie pasirašė susitarimą dėl pinigų grąžinimo. Po to A. M. pasakė, kad nenori tęsti šito projekto, nes nemato perspektyvų, todėl pasakė, kad grąžinti visą sumą. Iš tikrųjų dalį tų pinigų jis buvo atidirbęs, tačiau susitaikė su tuo ir kitą dieną atnešė likusią sumą. Bendroje sumoje grąžino jam viską, ką apskritai buvo gavęs iš jo, dėl garažo projekto. Jokių pinigų sau, net už savo padarytą darbą, nepasiliko. Iš karto tą susitarimą dėl pinigų grąžinimo pateikė tyrėjai, jam dar nebuvo įteiktas įtarimas ir dar nebuvo apklaustas. Bendravo ir su tyrėja, ir su prokurore. Pas prokurorę paklausus kas planuojama daryti su ta byla, prokurorė pasiūlė sudaryti susitaikymą su nukentėjusiąja, nes tokiu atveju byla bus labai greitai pabaigta, teismas per porą dienų tą susitaikymą patvirtins ir jis neturės jokių problemų su advokatūra. Su prokurore gražiai pakalbėjo ir mano, kad jis padarė didžiulę klaidą, nes sutiko su tuo. Jis 20 metų praktikuojantis advokatas. Žino tokias situacijas, žino tokią praktiką, kad jeigu keliamas toks klausimas, tai teismas vargu ar tokį susitaikymą patvirtins ir nustatys papildomus reikalavimas patikrinti jo veiksmus pagal BK 300 straipsnį ir 228 straipsnį. Pirmą kartą atsidūrė įtariamųjų, arba kaltinamųjų statuse. Jam kaip teisininkui, kaip žmogui tai yra didžiulė psichologinė trauma. Pateikė pažymas apie tai, kad lankėsi krizių centre ir pas psichologę. Pats rašė skundą dėl to, kad teismas netvirtino susitaikymo, tačiau nori pabrėžti, kad visiškai neskundė vieno iš pagrindų, o būtent tų dviejų straipsnių inkriminavimo ir analizės, nes suprato, kad tai yra būtinas dalykas. Jis apskundė tik tą dalį, kurioje buvo nurodyta, kad jis yra labai didelis pažeidėjas, nes turi labai daug administracinių nuobaudų. Per tą visą laikotarpį jo vardu buvo užregistruoti 4 automobiliai, bet jais naudojosi kiti asmenys. Baudas sumokėdavo jis, nes šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, žmona nedirba. Prieš sudarant susitaikymą tyrėja pasakė, kad nukentėjusioji nori dar neturtinės žalos atlyginimą gauti, kad jos skaičiavimais tai turėtų sudaryti 6 700 Eur. Jeigu jis tuos pinigus sumokės, tai tada tas susitaikymas bus sudarytas. Jis nedvejodamas tuos pinigus sumokėjo. Pervedė tiesiai į T. M. sąskaitą. Apie tai, kad tuos pinigus turi sumokėti, jam pasakė ir A. M. per jų susitikimą. T. M. vietoje 6 200 Eur, sumokėjo 6 700 Eur, tą tariamą žalos atlyginimą. Yra pateikti visi įrodymai, kad santykiai buvo civiliniai. Jokių dokumentų neklastojo ir nesiuntė. Jo elektroninio pašto adresas ? (duomenys neskelbtini), juo naudojasi tik jis pats, negali paaiškinti kaip į T. M. el. paštą buvo atsiųsti dokumentai ? netikra 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, sprendimas dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo el. dokumento nuorašas ? iš jo el. pašto, gal A. M. įmonėje kai tvarkė jo kompiuterį kas nors galėjo tai padaryti. Negali paaiškinti, kokia turėtų būti nauda iš to T. M. Atsakydamas į klausimus, pakartojo, kad nieko nežinojo apie V. M. įgaliojimą T. M. bei kad jokių dokumentų T. M. į jos el.paštą (duomenys neskelbtini) iš savo pašto nesiuntė, nebent tik atstovavimo sutartis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo T. M. taip pat neteikė, jo neklastojo, negalėjo paaiškinti, kaip jam ir jo žmonai nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo pagrindu buvo surašytas ir T. M. pateiktas išrašas, kad V. M. vardu įregistruotas garažas, jokios kalbos apie kažkokius neatitikimus nebuvo. Dėl garso įrašo ? jis nelaiko šio garso įrašo įrodymu, byloje ikiteisminio tyrimo metu jo nebuvo, jis nebuvo informuotas, kad buvo daromas toks garso įrašas, todėl jo nevertina. Dalyvavo, bendravo sode su T. M. ir A. M., bet jo atvykimo tikslas buvo nufotografuoti garažą tam, kad galėtų pateikti nuotraukas matininkui ir kad būtų padaryta nauja geodezija. Buvo taip, kad kartais neatsiliepdavo į A. M. skambučius dėl savo užimtumo, bet su juo nevengė susitikti. Neatsimena apie savo ir T. M. susirašinėjimą el. paštu. Nors sutartis buvo su T. M., bet jis nelaikė jos savo kliente, jis bendravo su A. M. Sutarties nebuvo nutraukęs. Pirmą kartą gyvai pamatė T. M. kai buvo nuvykęs pas V. M. kur yra tas pastatas ir garažas šalia, tai galėjo būti 2023 m. gal rugpjūčio mėn., neatsimena tiksliai. Jam buvo reikalingos nuotraukos garažo, kad galėtų parodyti matininkui.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji T. M. teisme parodė, kad prieš V. K., jie turėjo advokatą A. M., kuris jau miręs. Būtent jis pradėjo tvarkyti dokumentus, kad garažas būtų įregistruotas. Buvo surinkti visi dokumentai, jis lankėsi archyvuose. Jos vyrui kažkas parekomendavo V. K. V. K. jai paskambino ir pasakė, kad iš pradžių reikia sudaryti įgaliojimą su jos tėvu V. M., kuris tuo metu sunkiai sirgo, tam, kad būtų pagrindas sudaryti sutartį su advokatu. Buvo nuspręsta, kad tėtis per ją sutvarkys visus šiuos dalykus. Per savo vyrą A. M. V. K. atidavė visus dokumentus, kuriuos buvo surinkęs A. M. Dokumentai buvo perduoti V. K. iš karto po to, kai su ja buvo pasirašyta sutartis. 2020 m. vyras iš pradžių V. K. paaiškino žodžiu koks laukia darbas ir paklausė ar jis sutinka atlikti darbus, pagal pateiktą situaciją. Prasidėjo ,,Covid“ pandemija, bandė skambinti V. K., tačiau jis labai retai keldavo ragelį. Ji klausdavo kaip jų reikalai, sakydavo, kad vyksta posėdžiai, ji klausė ar gali dalyvauti pati teismo posėdyje, jis pasakė, kad nereikia, nes viskas vyksta per ,,WhatsApp“. Paskui kažkokius dokumentus perdavė, bet pastoviai reikėjo jo prašinėti ir spausti jį, kad jis suteiktų informaciją, kokioje stadijoje yra garažo įregistravimo klausimas. 2023 m. jai trūko kantrybė ir pasakė vyrui, kad arba V. K. grąžina jiems pinigus, arba pateikia dokumentus kokioje būsenoje yra garažo reikalai. Tai buvo iki 2023 m. rugpjūčio mėn. vykusio pokalbio pas juos (duomenys neskelbtini), kurį ji įrašė savo telefono diktofonu ir pateikė tyrimui. Prieš tai jis sakė, kad mirė teisėjas, pastoviai rasdavo priežasčių. Jie V. K. sakė, kad jis duotų dokumentus, jis pastoviai dingdavo. Ji prašė savo vyrą surasti V. K., nes į jos skambučius ir į el.p. šis neatsakinėjo. Vyras jai sakė, kad jam sunkiai sekasi surasti V. K. Jos vyras su V. K. visada susitikdavo vyro ofise, adresu (duomenys neskelbtini). V. K. reikalavo pinigų, avanso. Jos vyras yra įmonės direktorius, todėl yra pripratęs mokėti už įvykdytą darbą, o V. K. vis prašydavo avanso už kažkokius darbus įteisinant garažą, tačiau už kokius darbus ? nepasakydavo. Su vyru planavo, kad gali sumokėti nuo 5 000 iki 7 000 Eur už garažo įteisinimą. Jos vyras visada prieš susitikdamas su klientais susirašo sau planą, kad nieko nepraleisti. Jei gerai pamena V. K. buvo mokėta mažesnėmis sumomis per 5 ar 6 kartus, o vienas mokėjimas buvo 5 000 Eur, tada ji prašė vyro nemokėti tokių pinigų, nes jie neturėjo jokių dokumentų už ką mokėti. 2023 m. rugpjūčio mėn. susitikimo pas juos metu, adresu (duomenys neskelbtini), V. K. atvažiavo su gera žinia, kad turi dokumentus, padavė jai nekilnojamo turto registravimo pažymą, ji su vyru labai džiaugėsi, kol nepradėjo žiūrėti į tą dokumentą. Pamatė, kad yra nurodyti ne tie statinio registravimo metai ir ne tas objekto plotas. Tada ji V. K. pasakė, kad čia yra klaida ir kad taip negali būti. Visus dokumentus ir visa bylą V. K. jau turėjo, jai buvo toks jausmas, kad jis nieko neskaitė, nes taip suklysti negalima. V. K. pasakė, kad nežino kokios gali būti klaidos ir kad viskas bus atstatyta. Jis pažadėjo per 2, ar 3 dienas nueiti į VĮ Registrų centrą ir perduoti dokumentus taisymui, kad viskas būtų sutvarkyta. Nuo to momento V. K. dingo ir nebuvo galima su juo susisiekti nei jai, nei jos vyrui. Ji pradėjo skambinti į teismus, ieškojo internete informacijos apie teismus, nes jai buvo pateiktas tas sprendimas. Teismo sprendimas ir kiti dokumentai jai buvo pateikti iki to registravimo pažymėjimo pateikimo. Kai skambino į teismo raštinę, jos niekas nesuprato, nes tokio registravimo numerio nebuvo. Tada ji nuvažiavo į teismą, raštinė bandė ieškoti ir pasakė, kad viskas surašyta neteisingai, nes viršuje yra nurodytas vienas teismas, o pirmame teksto sakinyje nurodytas kitoks tekstas. Sakė, kad čia yra klaida ir pasakė pateikti užklausą raštu prisegant ir šį dokumentą. Tuomet ji parašė užklausą ar tas dokumentas yra registruotas, ir gavo atsakymą, kad toks dokumentas neregistruotas. Tą pačią dieną nuvažiavo ir į VĮ Registrų centrą, kad viską išsiaiškinti iki galo dėl turto registravimo pažymėjimo. VĮ Registrų centro darbuotoja žiūrėjo, nuėjo kažkur su tuo dokumentu ir grįžusi pasakė, kad čia yra labai keista situacija, nes unikalus numeris yra įrašytas (duomenys neskelbtini), o dėl pastato kažkokie išrašai yra. Darbuotoja pasakė kreiptis raštu. Gavo atsakymus, kad teismo sprendimas neregistruotas ir tokio sprendimo iš viso nėra, o iš VĮ Registrų centro atsakė, kad pažymėjimas nėra registruotas bei, kad apie šio dokumento klastojimą jie pranešė policijai. Pirmą kartą V. K. pamatė 2023 m. rugpjūčio mėn, kai jis buvo atvažiavęs pas juos į sodą, (duomenys neskelbtini), kadangi ji nepasitikėjo V. K., todėl savo telefonu padarė jų trijų vykusio pokalbio įrašą. Pokalbis vyko rusų kalba, truko gal valanda, gal pusantros, šį pokalbį ji persiuntė pareigūnei per programėlę ,,WhatsApp“ ar per ,,Viber“, dabar neprisimena. V. K. pinigus už paslaugas tiesiogiai mokėjo jos vyras, bet tai buvo jų bendri šeimos pinigai. VĮ Registrų centro dokumentą dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo (1 t., b.l. 39-41), teismo nutartį (1 t. b.l. 22-31) gavo iš V. K., jis jai buvo perduotas arba per vyrą, arba el.paštu iš V. K. atsiųstas. Kiti garažo dokumentai yra iš bylos, kuri buvo padaryta iki bendravimu su V. K. Čia yra garažo matmenys, jei gerai atsimena, tai yra ankstesnio advokato surinkti dokumentai su visais brėžiniais, ir jie visi buvo perduoti V. K. Jau 2023 m. vasarą, prieš susitikimą sode rugpjūčio mėn. ji suprato, kad čia nieko gero nebus ir, kad advokatas suka uodegą. Pastebėjus netikslumus V. K. paduotame VĮ Registro pažymėjime jis pasakė, kad čia matininkai blogai pamatavo, tada ji jam pasakė, kad be jų žinios niekas negalėjo atvažiuoti ir pamatuoti garažo, nes šis yra užrakintas. Kadangi jis yra įkastas į žemę, matosi tik vartai, kiek ploto yra į priekį ir į šoną ? nesimato. V. K. pasimetė ir sakė, kad reikia kalbėti su matininku. Ji paprašė duoti matininko kontaktus, norėjo sužinoti kada jis buvo atvažiavęs, ką jis darė, kodėl nebuvo pakviestas nei jos vyras, nei ji ir kas atrakino tą garažą, kad būtų galima pamatuoti. V. K. atsakė, kad neturi jo telefono, kad dabar vasara, visi atostogauja, viską spręs po atostogų. Ji pareikalavo, kad V. K. iš karto atsiųstų tą dokumentą (VĮ Registrų centro pažymėjimą) elektroniniu paštu. Ji pasakė V. K., kad nori turėti šį dokumentą, nes šis jai nepasirašė, kad tai originalas. Sakė jam, kad dabar taip niekas nedaro, visur yra el. nuorašai. V. K. nesakė, kad neina kažko padaryti, su juo buvo tik kalba, kad arba jis padaro darbą, arba atiduoda pinigus. Tiesiogiai kalbos su ja, kad ji būtų sakiusi, kad tas garažo įteisinimas neskubu, nebuvo. Jos tikslas buvo iš karto viską sutvarkyti, nes jos tėvas V. M. sunkiai sirgo ir ji norėjo, kad jis sužinotų, jog viskas yra tvarkoje. Ji pavargo nuo valstybinių įstaigų, šiai dienai garažas nėra įteisintas. Dabar jeigu samdyti advokatą, reikia mokėti dvigubai didesnę sumą, kad jis apsiimtų tai daryti. Vėliau, gavosi taip, kad jos vyras su V. K. pasirašė kažkokį dokumentą, kad šis grąžins visus pinigus. Jie susitiko tik tada, kai V. K. norėjo atlyginti žalą. Buvo susitikę vieną kartą pas tyrėją kabinete, kai reikėjo pasirašyti dokumentą dėl pinigų grąžinimo. Kadangi V. K. yra advokatas, jis yra tarpininkas tarp piliečio ir valstybės. Gaunasi, kad ji netiki valstybe, jeigu tokį darbą dirba tokie žmonės kaip V. K. Susitarė su advokatu, kad jis padarys darbą, sumokėjo pinigus, bet vietoje to gavo dokumentus patvirtinančius, kad neva nuosavybė yra, bet iš tikrųjų jos nėra. Jeigu valstybė leidžia taip elgtis su piliečiais, tai dalis yra valstybės kaltės. Visas sumas V. K. mokėjo vyras, V. K. atnešė praktiškai visus kvitus su nurodytomis sumomis. Jos vyras taip pat veda įmonės buhalteriją, šiuo atveju jis pasidarė sau sąrašą kada mokėjo V. K. pinigus ir apie tai pasakė jai, kad ji užsirašytų, kada ir kas buvo mokėta. Su V. K. ji nesitarė dėl jokių kitų paslaugų, buvo vienintelis prašymas sutvarkyti garažo reikalus. Jos tėvas neturėjo jokio tiesioginio kontakto su V. K. ir su juo nebendravo. Į savo el. laiškais siųstus paklausimus iš V. K. negavo nė vieno atsakymo su paaiškinimais apie garažo situaciją. Dėl sumokėtų 5 500 Eur mokėjimo, kuris buvo atliktas 2022 m. lapkričio 15 d., vyras sakė, kad V. K. nori gauti didelę sumą, nes turi kažkokių problemų ir šiam labai reikia pinigų. Norėjo, kad jie už darbą sumokėtų į priekį. Tai nebuvo jokia paskola, pagalba. Tai buvo avansas už paslaugas, susijusias su garažo registravimu iš jų šeimos biudžeto. Bendravimo sode metu, kuomet pirmą kartą ji pamatė V. K., šiam taip pat jie sumokėjo 300 Eur, nes V. K. prašė. Jos vyras iš pradžių nenorėjo mokėti, bet sumokėjo. Ji pati matė, kad pinigai buvo sumokėti, bet kvito V. K. tuo metu neišrašė. Bendra sumokėta V. K. suma nemaža, tai yra jos pusmečio atlyginiams. Nieko nežino apie tai, kad V. K. būtų remontavęs jos vyro įmonėje kompiuterį. Atvykęs pas juos į sodą V. K. kiek pamena turėjo ar telefoną, ar kompiuterį. Greičiausiai kompiuterį, nes savo knygutėje ieškojo laisvo laiko, kada galės nuvažiuoti iki VĮ Registrų centro. Ji žinojo, kad V. K. teikė kažkokias paslaugas jos vyro A. M. sūnui ir įmonei, tačiau garažo įteisinimo klausimas visiškai su tomis paslaugomis nebuvo susijęs. Jos vyras jai nieko negalėjo papasakoti apie atliekamus veiksmus su garažo įteisinimu, nes realiai V. K. nieko nedarė. Iš pradžių, pagal V. K. užsakymą, buvo padarytas įgaliojimas su jos tėvu. Sutartį V. K. atsiuntė jai greičiausiai el.paštu, sutartį ji pasirašė ir perdavė per vyrą V. K. Paskui originalą V. K. perdavė per vyrą jai. V. K. neinformavo, kad pokalbį įrašinėja, nes ji juo nepasitikėjo ir suprato, kad tai vienintelis įrodymas pagrįsti tai kas čia vyksta. Kai išgirdo, kad V. K. atvažiuoja suprato, kad jai reikia įjungti telefoną. Neturtinę žalą apskaičiavo įvertinusi tiek kiek buvo sumokėta, t. y. 6 700 Eur ir tokią pačią sumą vertino neturtinę žalą už nemigą ir patirtas neigiamas emocijas. Iš viso bendrai V. K. sumokėjo ir grąžino 13 400 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios T. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 17-18, 45-48). Pagarsinus parodymus T. M. patvirtino, kad jie yra teisingi, papildė jog 2022 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta sutartis su jos tėčiu, nes advokatas sakė, kad reikia tokios sutarties. Jai jos vyras perdavė, kad reikia pasirašyti sutartį ir su tėčiu, kadangi advokatui reikės jungtis prie registrų ir imti duomenis, kad viskas būtų oficialiai. Tada nustebo, nes jau buvo pasirašyta sutartis su ja ir ji turėjo tėčio įgaliojimą, kurį turėjo ir advokatas. Sutarties projektą ruošė V. K., jai buvo atsiųsta į elektroninį paštą, ji atspausdino, padavė tėčiui pasirašyti ir per savo vyrą perdavė V. K. pasirašymui, tiesiogiai su V. K. ji nebendravo, išskyrus tą vieną kartą sode, kai savo telefonu padarė vykusio pokalbio įrašą. Šį įrašą tyrėjai persiuntė berods per „Viber“ programėlę.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jis yra T. M. vyras ir pakankamai gerai žino tas aplinkybes, kurios yra susijusios su byla. T. senelis gavo sklypą tarybiniais laikais, gal 1965 m. 1966 m. ir pastatė trobelę, prie kurios buvo pastatytas garažas, galima sakyti ūkinis pastatas, nes jis kaip garažas niekada nebuvo naudojamas. Nebuvo sutvarkyta jo nuosavybė. T. norėjo įteisinti nuosavybę ir čia buvo daug kliūčių. Jie pateikė dokumentus išpirkti žemę ir gavo vieną teigiamą, paskui kitą neigiamą atsakymą, todėl įteisinti nepavyko. Ūkinis pastatas stovi ant neišpirktos žemės. Tada jie pradėjo bendrauti su V. K., kurį jis žino apie 8 ar gal daugiau metų, jam šį kažkas parekomendavo. Pas jį buvo 3 advokatai, kurių paslaugomis naudojosi jis ir jo įmonė. Pirmas advokatas mirė, antras buvo geras jo draugas, visada jam padėdavo, bet prieš 3 ar 4 metus šis taip pat mirė, garažo klausimų nesprendė. V. K. padarė kelis darbus firmai, gal 3 ar 4 darbus per visus tuos metus. Paskutinis darbas vyko paraleliai ir įmonei ir garažui, tai buvo prieš kokius 2 metus. Kalbant apie įmonę, ten buvo konkretus darbas, paprašė parengti prašymą. Dėl žemės įteisinimo su V. K. kalba buvo 2020 m. vasarą, o dėl garažo 2022 m. Garažą galvojo įteisinti per žemės pirkimą. Dėl žemės viskas vyko dar seniau. 2020 m. liepos 23 d. tarp T. M. ir V. K. sutartį paruošė V. K., pasirašymo momento nematė, bet žino, kad T. M. pasirašė, nes ji jam viską parodė ir pasakė, kad sutartis pasirašyta ten reikėjo įtraukti jos tėvą. T. M. tuo tikslu sudarė su savo tėvu V. M. notarinį įgaliojimą. V. K. apie šį įgaliojimą buvo informuotas nuo pat pradžių, nes jis ir buvo padarytas tam, kad nebūtų problemų dėl tėvo įtraukimo. Jie tada nešnekėjo apie konkretų garažą, šnekėjo apie žemę. Iš pradžių nebuvo sutarę galutinės sumos dėl V. K. paslaugų, po to kai įsigilino į garažo klausimus, ta galutinė suma buvo 6 700 Eur, nes V. K. sakė, kad reikia pinigų, nes yra daug darbo, reikia konsultuotis ir t.t. Susitarimas dėl sumos buvo tikriausiai 2023 m. Jo klaida, kad jis nepasakė, jog V. K. mokės pinigus padarius darbą, o mokėjo šiam paprašius avansu. Už įmonei teikiamas paslaugas niekada nebuvo atsiskaitoma grynaisiais, viskas tik pavedimu. Visi mokėjimai V. K. grynaisiais yra susiję su garažo ir žemės įteisinimu. Tokių klausimų, kad garažo ir žemės įteisinimas nėra skubus, nebuvo. Firmos ir asmeniniai reikalai yra skirtingi tiek pagal dydį, tiek pagal atsakomybę. Šie darbai visuomet ėjo paraleliai. Tarp jų nebuvo jokių diskusijų dėl to, kad V. K. spaustų kažkokie darbai. Kai pradėjo dirbti garažo įteisinimo klausimu, jam buvo keista, kodėl nėra daromi darbai. Jis V. K. rašė, o iš jo jokio atsakymo nebuvo. Jis pasitikėjo V. K., rašė ir klausė kada bus dokumentai, jokio atsakymo negaudavo, yra pateikti susirašinėjimai. Jokio ryšio tarp firmos darbų ir tarp garažo reikalų nėra. Visus pinigus už garažo įteisinimą mokėjo jis, taip buvo sutarę su žmona, mokėjo per 4 ar 5 kartus. Vieną kartą buvo didelė suma, visus kitus kartus sumos buvo mažos. Jeigu neklysta, paskutinė suma buvo paskaičiuota 6 700 Eur. V. K. grąžino pinigus tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis suprato, kad V. K. yra nesąžiningas žmogus. Didelė 5 500 Eur suma buvo sumokėta V. K., nes šis sakė, kad dabar bus labai daug darbo, kad šiam reikia daug bendrauti su žmonėmis, gauti dokumentus iš archyvo ir t.t. Suma jam nebuvo didelė. Jeigu darbas būtų padarytas, jis buvo numatęs sumokėti iki 10 000 Eur. Pinigai buvo skirti jo einamiesiems būsimiems darbams. Už sumokėtus pinigus V. K. nepadarė nieko. Skambino V. K., byloje yra susirašinėjimas, kad jis šio 10 ar 20 kartų klausė kur yra dokumentai, kodėl neatneštas sprendimas. V. K. atsakymų ten nėra. Telefonu taip pat skambindavo, bet į skambučius šis neatsakydavo. Po to V. K. rašė, kad jo gimtadienis, kad jis kažkur išvažiuoja, kad išvyko į Baltarusiją ir t.t. Konkrečių atsakymų dėl garažo dokumentų nebuvo. 2023 m. jo pirmasis darbas buvo gauti iš teismo sprendimą dėl reikalavimo pastatą užfiksuoti registre. Klausė kada bus sprendimas, V. K. sakė, kad dabar posėdis atidėtas, taip buvo ne vieną kartą, kol galiausiai jis pranešė, kad mirė teisėjas. Klausė kas dabar bus, V. K. pasakė, kad byla bus perduota kitam teisėjui. Po to V. K. jam atnešė teismo sprendimą ir jis paklausė kodėl nėra teismo išrašo, štampo, ar dar kažko. V. K. atsakė, kad čia yra kopija ir viskas išsiųsta į registrą. Paskui kai jis pradėjo šnekėti apie registrą, V. K. pasakė, kad prašymas perduotas ir greitai bus priimtas sprendimas. 2023 m. vasarą jis atvažiavo į sodą ir atvežė išrašą iš VĮ Registrų centro, jie su T. labai džiaugėsi. Tada pasižiūrėję į tą išrašą pamatė, kad čia kažkas ne taip. Jie turi garažo bylą, kurioje nurodyti matavimai ir t.t. V. K. atvežtas išrašas neatitiko to, kas buvo nurodyta garažo byloje. V. K. sakė, kad čia yra matininko klaida ir kad viskas bus ištaisyta. Paskui jis V. K. daug kartų rašė ir klausė kada matininkas ištaisys klaidą, V. K. sakė, kad greitai. Paskui jis aptarė su T. šią situaciją ir ji išsiuntė užklausimus ar buvo toks sprendimas į teismą ir į VĮ Registrų centrą. Jo pažįstami pasižiūrėjo registre ir pasakė, kad neteisinga šio dokumento forma ir turinys. Taip pat, kadangi jie turėjo prisijungimą prie registro, patikrino dokumentą ir pamatė, kad tai yra V. K. butas. V. K. grąžino tai kas jam buvo sumokėta ir tokią pačią sumą sumokėjo neturtinės žalos. Jie neplanavo jo paduoti į teismą, bet tai padarė VĮ Registrų centras. Jo nuomone, V. K. padarė nusikaltimą prieš valstybę. Jo nuomone, toks žmogus neturi teisės užimti tokias pareigas. Jo įmonė yra (duomenys neskelbtini) kompanijos padalinys ir užsiima ryšių sistemų projektavimu, plokštėmis, čipais ir t. t. Niekada V. K. nėra palikęs kompiuterio jo įmonėje ir niekada nebuvo taisomas ar remontuojamas. Šis ateidavo su kompiuteriu, bet negalėjo prisijungti prie jų tinklo, nes tinklas yra užšifruotas. Jų sode (duomenys neskelbtini) g. buvo vienintelis susitikimas su V. K., kiti susitikimai vykdavo jo ofise, viešbutyje ar restorane. Žmona jam pasakė, kad susitikimo sode metu padarė garso įrašą telefonu. Vieną kartą būdamas su V. K. yra susitikęs su matininku, kurio vardas M., pokalbio metu aptarė galimybę išpirkti tą žemę. Matininkas pasakė, kad dabar keičiasi įstatymai ir t.t. Tai buvo toks vienintelis pokalbis su matininku. Apie tai, kad kažkokie matininkai būtų važiavę atlikti garažo matavimus, jis nieko nežino. V. K. jo leidimo patekti į garažą neprašė. Teritorija nėra užtverta, tačiau norint patekti į garažo vidų reikia leidimo, kadangi jis yra uždarytas. V. K. pinigų priėmimo kvitus išrašė tada, kai prasidėjo pinigų grąžinimas, galų gale, jis viską sutvarkė. Jis neprašė V. K. ruošti apeliacinių skundų bei nespaudė jo pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Vieno susitikimo metu restorane ,,Neringa“ jis V. K. pasakė, kad šis gavo pinigus ir nieko nepadarė, todėl šis turi grąžinti jam tai, ką jis buvo sumokėjęs. V. K. išsisukinėjo, bet galų gale sutiko ir pasakė, kad viską darys dalimis. Kai ruošiasi pokalbiui, jis visada pasirašo ant lapelio planą, kad nieko nepamirštų. Lapelyje buvo parašyta, kad reikia sumokėti visą sumą, kad negali būti jokių skirtingų nuomonių, kad jeigu mokės, tai į žmonos sąskaitą. V. K. paėmė šį lapelį, bet čia nebuvo parašyta šiam, ar kažkam kitam. Lapelį jis susirašė sau, kad būtų aišku apie ką jiedu kalbėsis. Kai atidavė pinigus V. K. atsiprašė ir pasakė, kad padarė nelabai gerai, ilgo pokalbio nebuvo. Jis jautė, kad yra apgavystė. Jis neturi kažkokių blogų jausmų V. K., nes šis atsiskaitė ir su juo ir su žmona. Vienintelis dalykas, kuris jam dabar rūpi ? V. K. melas dėl dokumentų paruošimų, kuriuos, kaip šis sako, padarė iš išsiuntė. Šitas jam atrodo nelabai gerai. Byloje yra du VĮ Registrų centro sprendimai 2022 m. rugsėjo 30 d., kuriais atsisakyta patenkinti prašymus dėl garažo įregistravimo, su V. K., kai šis atnešė sprendimą, buvo kalba, kad kreipsis į teismą, po to teismas priims sprendimą ir VĮ Registrų centras užregistruos garažą. Nuo šito momento prasidėjo nesąmonės, sunku pasakyti ką V. K. galvojo. Klausė V. K. kur tie skundai, bet šis nieko neatsakė. Vėliau aiškino, kad VĮ Registrų centras turi dviejų sluoksnių sistemą. Pirma kažkokie darbuotojai atsisakė, bet dar yra kažkoks VĮ Registrų centro sprendimų priėmėjas ir šis sakė, kad eis ten ir spręs viską per tą sistemą. Pagaliau atnešė tą sprendimą, kuris, kaip šis sakė, viską susitvarkė. Kažkokia komisija VĮ Registrų centre priėmė sprendimą, kad tą garažą reikia užregistruoti. V. K. jam davė vėl kažkokį išrašą, kuris, kaip jis suprato, buvo nesąmonė. Kalba eina apie VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą. Po to nebuvo nieko daryta. Tiksliai negali pasakyti, kada V. K. jam perdavė tą dokumentą, gal tai buvo 2023 m., bet tiksliai negali pasakyti, o gal 2024 m. pradžia. Ten buvo labai daug visokių dokumentų, kad jam buvo sunku suprasti ar tai yra tiesioginis dokumentas. Jeigu pasižiūrėti susirašinėjimą, ten buvo parašyta, kad V. K. pateiktų normalius dokumentus, bet šis jam nieko neatsakė. Apie tą dokumentą informavo žmoną. Su V. K. T. M. pirmą kartą susitiko tada vasarą, kai šis atvežė įregistravimo išrašą. Žinojo, kad jo žmona rašė V. K. elektroninius laiškus, bet V. K. ne visada atsakydavo. V. K. sumokėti pinigai buvo bendri šeimos pinigai. Kai policija pradėjo tyrimą, nuo tada jis pasakė žmonai, kad ir jiems reikia parašyti, nes negali būti taip, kad jie nieko nedaro. Jo žmona dėl V. K. labai nukentėjo, todėl jo manymu, ji turėjo gauti kažkokią kompensaciją už padarytą žalą. Ji garažo įteisinimo klausimu užsiima labai seniai, praktiškai su ja apie tai šnekėti neįmanoma, nes ji pradeda labai nervintis. Pasikonsultavęs su kitais teisininkais nusprendė prašyti atlyginti neturtinės žalos tokią pačią sumą, kiek buvo sumokėję už nepadarytą darbą. V. K. be jokių problemų sutiko, turbūt bijojo. Neatsimena, ar galėjo būti, kad V. K. teikė teisines paslaugas nuo 2011 m., taip pat ir jo sūnui, reikia žiūrėti pavedimus, tačiau tai niekaip nesusiję su teisinėmis paslaugomis, susijusiomis su garažo įteisinimu. Šioje byloje nėra taip, kad imtų kvitus iš anos bylos ir teiktų šioje byloje. Garažo klausimu V. K. paėmė pinigus, bet darbų nepadarė. Nepamena tiksliai ar V. K. turėjo kompiuterį, kai buvo pas juos atvažiavęs į sodą, pamena, tik pateikė tą išrašą apie nuosavybės įregistravimą. Sutartis tarp V. K. ir V. M. buvo sudaryta tam, kad V. M. nereiktų pačiam eiti į institucijas ir V. K. elektroniniu laišku siųstą sutartį greičiausiai atspausdino jo žmona T. M., kad pasirašytų jos tėtis V. M., ir po to buvo perduota pasirašymui V. K., tiksliai neatsimena, ar jis perdavė V. K. pasirašytą sutartį, pats nedalyvavo šios sutarties pasirašyme. Galutiniame variante garažas turėjo būti registruotas V. M. vardu. Po to turėjo būti perregistruotas jo žmonos T. M. vardu ir tada turėjo eiti toliau, dėl žemės išpirkimo. 2021 m. už teisines paslaugas jo sūnaus baudžiamojoje byloje ir rašant atsakymą ,,Swedbank“, tai buvo jo asmeninės lėšos. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad 2 metus žmona tikėjo, kad yra sprendžiami klausimai, bet realiai niekas nebuvo spręsta. Pateiktame jo žmonos darytame garso įraše yra užfiksuotas tarp jo, jo žmonos T. M. ir V. K. vykęs pokalbis 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet V. K. buvo atvykęs pas juos į sodą ir atvežęs dokumentus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 87-88). Liudytojas patvirtino, kad jo parodymai teisingi.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o tuo metu, kai buvo sprendžiami klausimai dėl garažo, dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje, buvo valstybinės žemės naudojamos kontrolės vyriausiasis specialistas. Žino tik tiek, kad vyko kalba apie garažą, kuris buvo ant valstybinės žemės ir buvo noras jį įteisinti bei suformuoti žemės sklypą. Tai buvo 2022 m. pabaiga ar vidurys, tiksliai nepamena. Paskambino V. K. ir paklausė ar galima atvažiuoti konsultacijai, jis atvyko kartu su kitu žmogumi, kurio vardo ir pavardės nepamena. Dokumentai lyg buvo kito žmogaus vardu, buvo parodytas generalinis sodų bendrijos planas. Be konsultacijos jis daugiau nieko nedarė, konsultacijos metu paaiškino, kokie yra keliami reikalavimai norint suformuoti tą žemės sklypą. Ten šalia buvo valstybinės žemės plotas, tiesiogiai išpirkti jo nebuvo galima, jei gerai atsimena, garažas tuo metu nebuvo oficialiai registruotas registre. Jis tiesiog sudėliojo kryptį, ką reikia atlikti, norint išpirkti tą valstybinę žemę, ir viskas. Kaip toliau viskas vystėsi nežino, dėl garažo ar žemės reikalų daugiau nebuvo susitikę. Vietoje, kur yra garažas, taip pat nebuvo. Konsultacija truko mažiau nei valandą. Jokių dokumentų neišdavė, teikė tik žodinę konsultaciją. V. K. atvyko su vyru, jei gerai atsimena, sakė, kad tai yra to sklypo savininko žentas ar sūnus, kažkuo susijęs asmuo, bet ne tiesioginis savininkas. Kalbėjosi visi trys. V. K. daugiau po šio pokalbio į jį dėl to garažo ar žemės klausimų nesikreipė. Gal ir galėjo rekomenduoti specialistus dėl geodezijos atlikimo, bet nepamena. Jeigu būtų išlikę statinio įrodymai, tai tada dažniausiai išduodamos pažymos ir įregistruojama, jeigu garažas buvo atsiradęs neseniai, tada registruoti valstybinėje žemėje mažai šansų. Buvo rodomas generalinis sodų bendrijos planas, gal statinio išmatavimai, kur šis yra, bet jokių juridinių dokumentų jie neturėjo.

Kiti įrodymai.

2024 m. sausio 10 d. T. M. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. spalio 9 d. su advokatu V. K. ji sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kuria V. K. įsipareigojo atstovauti ją civilinėje byloje dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g., prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo ir atlikti kitus procesinius veiksmus, kurie reikalingi teikiant teisines paslaugas. 2022 m. balandžio 4 d. advokatas elektroniniu paštu pateikė galimai suklastotą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį, o 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė galimai suklastotą Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto išrašą dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. Advokatui V. K. už paslaugas ji sumokėjo 6700 Eur, o šis jokių veiksmų neatliko (1 t., b. l. 13-14).

Savanoriškų dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios T. M. pateikti dokumentai:

2020 m. spalio 9 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. TPS-61 kopija, sudaryta tarp advokato V. K. ir T. M., kuria advokatas V. K. įsipareigojo atstovauti T. M. civilinėse bylose pirmos ir apeliacinės instancijos Lietuvos Respublikos teismuose, taip pat atlikti kitus organizacinius-teisinius, procesinius veiksmus, kurie reikalingi teikiant teisines paslaugas;

Šalies argumentai

2020 m. liepos 23 d. Atstovavimo sutarties kopija, sudaryta tarp advokato V. K. ir T. M., kuria advokatui V. K. pavedama atstovauti T. M. interesus Lietuvos Respublikos teismuose, Registrų centre, pasirašyti ir pateikti ieškinį, prašymą, pareiškimą, skundą ir procesinius dokumentus, gauti T. M. skirtus dokumentus;

2022 m. kovo 31 d. Atstovavimo sutarties kopija, sudaryta tarp advokato V. K. ir V. M., kuria advokatui V. K. pavedama atstovauti V. M. interesus Lietuvos Respublikos teismuose, Registrų centre, pasirašyti ir pateikti ieškinį, prašymą, pareiškimą, skundą ir procesinius dokumentus, gauti V. M. skirtus dokumentus;

Žemesnės instancijos teismas

dokumentą, kuris įvardintas kaip Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2364-588/2022, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00588-2021-5, ir kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas A. V. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir „[...] nutarė pareiškėjos T. M. pareiškimą tenkinti. Įrašyti nekilnojamojo daikto ? ūkinio pastato, statybos metai 1966, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ? pastatas), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą“ (pastaba: citatų kalba netaisyta);

2023 m. lapkričio 25 d. T. M. prašymas, adresuotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo raštas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 1RT-305, adresuotas T. M., kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2022 m. vasario 17 d. teisme nebuvo nagrinėjama administracinė byla pagal T. M. pareiškimą; LITEKO sistemoje administracinė byla Nr. A-2364-588/2022, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00588-2021-5 ir 2022 m. vasario 17 d. teismo nutartis teisme neregistruota;

dokumentas, kuris įvardintas kaip Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, ir kuriame nurodyta, kad „Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus nagrinėjimo komisijos (toliau – komisija) išnagrinėjo pareiškėjo V. M. 2023-04-21 prašymą dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau ? kadastro tvarkytojas) 2023-03-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ? skundas) panaikinimo ir įpareigojimo Registrų centrui“ ir „[...] nusprendė panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2023-03-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą, kurį išdėstyti taip: „V. M. (V. M.) 2023-03-07 prašymą „Dėl V. M. nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą ? ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g.“, kurio teritorinio registratoriaus prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, įregistruoti V. M. nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą ? ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g, tenkinti ir įregistruoti V. M. nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą ? ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g.“ (pastaba: citatų kalba netaisyta);

dokumentas, kuris įvardintas kaip 2023 m. rugpjūčio 21 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (duomenys neskelbtini) ir kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre, registro numeriu (duomenys neskelbtini) įregistruotas turtas ? patalpa/garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai ? 1968, bendras plotas ? 5,18 kv. m., naudingas plotas ? 3.33 kv. m., savininkas ? V. M., įrašas galioja nuo 2023-06-12, dokumentą atspausdino V. K.;

2023 m. lapkričio 25 d. T. M. prašymas, adresuotas Registrų centrui, ir Registrų centro rašto kopija „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir T. M., kuriame nurodyta, kad kartu su T. M. 2023 m. lapkričio 25 d. prašymu pateiktų dokumentų turinys turi teisės pažeidimų požymių (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo galimai yra suklastotas, nes jame esanti informacija yra priešinga registruose esančiai informacijai, toks komisijos sprendimas nebuvo rengiamas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esanti informacija nesutampa su registruose esančia informacija) (1 t., b. l. 20-44).

2024 m. kovo 14 d. Savanoriškų dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios T. M. savanoriškai pateikti dokumentai, kuriuos nurodė savo parodymuose:

2020 m. liepos 22 d. notarinis įgaliojimas, kuriuo V. M. įgalioja dukrą T. M. būti jo atstove visose įstaigose tvarkant visus dokumentus dėl V. M. nuosavybės teise priklausančių pastatų bei statinių, esančių žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

Registrų centro 2020 m. liepos 9 d. rašto kopija „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto advokatui V. K., kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 8 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas ? pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre nėra ir nebuvo įregistruotos;

ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų kopijos;

advokato V. K. išrašyti pinigų priėmimo kvitai;

2023 m. kovo 21 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. TPS-001 kopija, kuri išrašyta advokato V. K. klientei T. M., nurodant, kad mokėtina 400 Eur suma už skundo parengimą ir pateikimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (atsakovas ? Registrų centras);

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. vasario 27 d. ranka rašytas dokumentas, pavadintas „Susitarimas dėl skolos už sumokėtas lėšas grąžinimo“, kuriame nurodyta, kad šalys (V. K. ir A. M.) patvirtina, jog V. K. iš A. M. gavo bendrą 6 700 Eur sumą; V. K. šio susitarimo sudarymo dieną A. M. sumokėjo 4 000 Eur; V. K. įsipareigojo grąžinti 2 700 Eur skolos likutį iki 2024 m. balandžio 1 d. A. M. patvirtina, kad 2024 m. vasario 28 d. V. K. sumokėjo, o jis gavo skolos likutį ? 2 700 Eur; šalys dėl skolos grąžinimo abipusių pretenzijų neturi, visa suma sumokėta A. M. V. K. už 2022 ir 2023 metus pilnai sumokėta. Dokumentas patvirtintas V. K. ir A. M. parašais;

garso įrašas, persiųstas iš T. M. mobiliojo ryšio telefono, naudojant „Viber“ programą (1 t., b. l. 56-77a, 78-79, įrašytas į diską).

Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusiosios T. M. telefonu padaryto garso įrašo apžiūra su vertimu į lietuvių k. Užfiksuota, jog pokalbis vyksta tarp trijų asmenų, kalbamasi apie garažo įteisinimo klausimus, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo persiuntimą el. paštu (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 1 val. 1 min. 30s. (3 t., b. l. 160-198).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. M. atpažino V. K., kuris A. M. ir jo žmonai T. M. prisistatinėjo advokatu ir teikė teisines paslaugas (1 t., b. l. 80-81).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota T. M. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) dėžutės apžiūra. Paieškos laukelyje suvedus paieškos kriterijų „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad:

2020 m. liepos 23 d. gautas laiškas iš (duomenys neskelbtini), kuriuo persiųstas laiškas 2020 m. liepos 22 d. gautas iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Laiške yra tekstas: „Laba diena, persiunčiu Atstovavimo sutartį su T. M.“ Prisegtas dokumento šablonas;

2022 m. kovo 25 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroninis laiškas į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Laba diena, siunčiu tėvo duomenis: V. M., [...] (toliau nurodytas asmens kodas, adresas). Pagarbiai, T. M.“, 2022 m. kovo 30 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) gautas atsakymas su tekstu: „Sveiki T., persiunčiu atstovavimo sutarties projektą. Reikia atspausdinti 2 sutarties egzempliorius. Tėtis turi įrašyti vardą, pavardę ir pasirašyti.“ Prisegtas dokumentas;

2022 m. balandžio 4 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) gautas laiškas su tekstu: „Sveiki, persiunčiu sprendimą.“ Prie šio laiško prisegtas dokumentas, 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis;

2022 m. rugpjūčio 10 d. gautas laiškas iš (duomenys neskelbtini), kuriuo persiųstas laiškas, 2022 m. rugpjūčio 10 d. gautas iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kuriame siunčiami „Adobe Acrobat“ formato dokumentai apie garažą;

2023 m. sausio 23 d. siunčiamas laiškas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Sveiki, noriu pasidomėti, kaip reikalai dėl ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) įregistravimo V. M. vardu Registrų centre? Iki šiol negavau jokios informacijos, nors žadėjote iki 2022 m. Kalėdų sutvarkyti dokumentus. V., kaip su Jumis susisiekti? Pagarbiai T. M.“;

Šalies argumentai

2023 m. liepos 7 d. išsiųstas laiškas (rusų kalba) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Laiške nurodoma: „Sveiki, V., praėjo jau beveik metai nuo to momento, kai Jūs pateikėte prašymą dėl objekto registracijos registre mano tėvo vardu. Deja, aš iki šiol neturiu jokios informacijos apie Jūsų iš minėtos organizacijos gautus dokumentus (sprendimą). Jau praėjo visi įmanomi atsakymo iš registro gavimo terminai, nepaisant Jūsų daugkartinių pareiškimų, kad atsakymas iš registro pusės jau turi būti paruoštas ir perduotas mums. Šios užduoties atlikimui Jūs gavote avansą, už kurį iki šiol neatsiskaitėte. Jūs liovėtės atsakinėti į skambučius ir laiškus. Prašau kaip galima greičiau paskirti mūsų susitikimo su Jumis minėtu klausimu laiką ir vietą (dokumentų registracijos registre aptarimui). Pagarbiai, T. M.“;

2023 m. rugpjūčio 21 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiųstas laiškas su tekstu: „Sveiki T., persiunčiu NTR“. Prie šio laiško prisegtas dokumentas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie įregistruotą V. M. nuosavybės teise garažą;

2023 m. spalio 6 d. išsiųstas laiškas (rusų kalba) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Laiške nurodoma: „Gerbiamasis V., štai jau daugiau nei dvejus metus Jūs forminate garažą. Aš iki šiol negaliu iš Jūsų gauti galutinai įforminto ir suredaguoto dokumento iš registro. Jūs eilinį kartą žadėjote antradienį, 2023-10-03, šį pataisytą dokumentą gauti iš registro ir perduoti jį man. Deja, jo iki šiol nėra. Gal Jūs galėtumėte pranešti geodezininko, kuris užsiėmė garažo ploto koregavimu, mobiliojo telefono numerį (šiuo metu jis yra 5 m², o pagal Jums pateiktus dokumentus turėtų būti 20 m²)? Galbūt Jūs turite kokios nors naujos informacijos minėtu mane dominančiu klausimu? Pagarbiai, T. M.“;

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. spalio 16 d. išsiųstas laiškas (rusų kalba) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Laiške nurodoma: „Laba diena, V. Prašau atsiųsti (perduoti) man trūkstamų kasos čekių apie Jūsų gautus pinigus už Jūsų atliktą darbą registruojant garažą mano tėvo vardu, originalus. Pagarbiai, T. M.“;

2023 m. lapkričio 25 d. išsiųstas laiškas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Laba diena V., 2023.10.16., 11.30 val., išsiunčiau Jums elektroninį laišką su prašymu perduoti man likusius neišrašytus iš Jūsų pusės kasos pajamų orderius (KPO) dėl pinigų gavimo už garažo registravimą (duomenys neskelbtini) g. mano tėvo vardu. Atsakymas į el. laišką iki šios dienos negautas. Kadangi darbas (dėl garažo registravimo) nebuvo įvykdytas, prašau iki 2023.11.30: 1) grąžinti man visus už šitą darbą perduotus Jums pinigus; 2) perduoti man originalą (arba patvirtintą teisme kopiją) nutarties 2022 m. vasario 17 d. su teisėjo A. V. parašu; 3) perduoti man originalus (arba patvirtintas kopijas) dokumentų, užregistruotų Registrų centre: a) sprendimą dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo (be numerio ir datos, kurį Jūs perdavėt man), b) NTR išrašą 2023-08-21 (duomenys neskelbtini) (kurį Jūs persiuntėt man el. laišku). Pagarbiai, Jūsų klientė T. M.“;

2024 m. sausio 2 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas apie teisinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą.

Žemesnės instancijos teismas

Visi apžiūros protokole paminėti dokumentai, kurie buvo siunčiami kaip laiškų priedai, atspausdinti ir pridėti prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 91-158).

Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre numeriu (duomenys neskelbtini) (t. y. tuo pačiu numeriu, kuris nurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, 2023 m. rugpjūčio 21 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiųstame T. M. į el. paštą (duomenys neskelbtini)) yra registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis V. K. ir I. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176-177).

2024 m. spalio 1 d. Registrų centro rašte „Dėl duomenų suteikimo nurodyta, kad 2020 m. spalio 8 d. advokatas V. K. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu išduoti registro išrašą su istorija, objektui adresu (duomenys neskelbtini) g. registro Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašas advokatui išduotas 2020 m. spalio 9 d. Be to, advokatas V. K. kreipėsi į Registrų centrą su 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymu įregistruoti daiktą ir daiktines teises, adresu (duomenys neskelbtini) g., registro Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo atveju buvo paruošti atsisakymai įregistruoti daiktą ? sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisės sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Už 2020 m. spalio 9 d. išrašo išdavimą advokatas V. K. sumokėjo 6,37 Eur, o 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymas buvo atmestas, darbai neatlikti, todėl sumokėta tik už paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ? 0,25 Eur. Prie Registrų centro atsakymo pridėtos V. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymo ir dėl jo priimtų sprendimų kopijos (3 t., b. l. 36-44).

V. K., kaip įtariamojo apklausos protokolo, pateikti dokumentai:

2019 m. birželio 20 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp advokato V. K. ir UAB „L.“;

išrašas apie 2023 metais V. K. UAB „L.“ išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas;

2019 m. rugpjūčio 5 d. teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp advokato V. K. ir D. M.;

2022 m. kovo 31 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato V. K. ir V. M.;

2022 m. spalio 12 d. (metaduomenų data) VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas atmesti prašymą (sprendimas adresuotas V. M. atstovui advokatui V. K., nurodant, kad V. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto ? ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmestas;

2022 m. spalio 10 d. (metaduomenų data) VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas atmesti prašymą (sprendimas adresuotas V. M. atstovui advokatui V. K., nurodant, kad V. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti V. M. nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą ? ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g., atmestas);

2024 m. vasario 27 d. ranka rašytas susitarimas dėl sumokėtų lėšų grąžinimo;

2024 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog V. K. T. M. pervedė 6 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 13-26).

2024 m. balandžio 23 d. tarp įtariamojo V. K. ir nukentėjusiosios T. M. pasirašytame susitaikymo protokole įtariamasis V. K. patvirtino savo poziciją, kad pripažįsta kaltę dėl jam pareikšto įtarimo galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą (2 t., b. l. 27-30).

2024 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. Vinterytės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius (2 t., b. l.-35-39).

2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsisakyta patvirtinti prokurorės nutarimą, nurodant, jog tyrimas buvo atliekamas dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies, o nutraukta tik dėl vienos veikos, be to nenustatyta visų BK 38 straipsnyje numatytų pagrindų (2 t., b. l. 40-43).

2024 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi V. K. skundas atmestas ir palikta galioti 2024 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis. Apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad turi būti įvertintos visos V. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, kad neįvertinta ir BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėtis (2 t., b. l. 80-85).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis elektroninėje formoje tvarkomos baudžiamosios bylos duomenyse (rezoliucijose) užfiksuota, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pradėtas 2024 m. sausio 10 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tęsiamas nuo 2024 m. vasario 22 d., pagal BK 228 straipsnio 1 dalį tęsiamas nuo 2024 m. birželio 13 d., pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tęsiamas nuo 2024 m. birželio 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

Prie 2024 m. liepos 25 d. apklausos protokolo V. K. pateikė: ranka rašytą raštelį rusų kalba su tekstu „1. 6 700,00 Eur. 2. Sutartis. 3. Prekyba /neįskaitoma/. 4. Pervedimas į sąskaitą. 5. Jokių /neįskaitoma/.“; 2020 m. spalio 8 d. išankstinę sąskaitą, išrašytą pardavėjo VĮ Registrų centro pirkėjui advokatui V. K. 6,07 Eur sumai už paslaugas: vieną paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g.), Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija popierine forma, dokumentų atspausdinimą (2 t., b. l. 107-110).

Lietuvos advokatūros 2024 m. liepos 4 d. raštu Nr. 397 pateikta informacija, jog V. K. (duomenys neskelbtini) buvo taikyta drausminė nuobauda papeikimas, (duomenys neskelbtini) buvo taikyta drausminė nuobauda ? viešai skelbiamas papeikimas. Nurodyta, kad nuobaudos galioja vienerius metus nuo Advokatų garbės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 120).

Advokato priesaikos kopijoje nurodyta, jog V. K. (duomenys neskelbtini) yra davęs advokato priesaiką (2 t., b. l. 125).

Žemesnės instancijos teismas

Supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokole fiksuota, jog V. K. gavo garso įrašą (2 t., b. l. 183).

VĮ Registrų centro rašte atsakant į 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, jog V. K. 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi su prašymu į Registrų centrą išduoti registro išrašą su istorija adresu (duomenys neskelbtini) g. registro Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašas advokatui išduotas 2020 m. spalio 9 d., 9.33 val. Minėtas advokatas 2022 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įregistruoti daiktą ir daiktines teises, adresu (duomenys neskelbtini) g., registro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju buvo paruošti atsisakymai įregistruoti daiktą ? sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teises ? sprendimas Nr (duomenys neskelbtini). Už paslaugas advokatas V. K. apmokėjo 6,37 Eur (3 t., b. l. 36-44).

V. K. pateiktuose dokumentuose fiksuota, jog jam buvo teikiama psichologinė pagalba Krizių įveikimo centre bei susirašinėjimas telefonu su A. M., iš kurio turinio matyti, jog A. M. klausia V. K. apie žadėtą atsiskaitymą, apie V. K. žadėtus persiųsti sprendimus, paso kopijoje užfiksuoti jo Lietuvos Respublikos sienos kirtimai; 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, priimtas D. M. atžvilgiu bei 2021 m. lapkričio 16 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. atžvilgiu, sąskaitos-faktūros išrašytos A. M. 2021 m. lapkričio 19, gruodžio 17 d. nurodant už paklausimą „Swedbank“, atsakymo, atsiliepimo ir lydraščio parengimas bei atstovavimas Vilniaus teritorinės muitinės Kriminalinėje tarnyboje ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 99-109, 202; 4 t., b. l. 36-49); sąskaitos už teisines paslaugas UAB „L.“ 2023 m. kovo 17 d., kovo 27 d., 2011 m. gegužės 13 d., 2012 m. balandžio 12 d. (4 t., b. l. 50-53), susirašinėjimą su D. M. ir A. (4 t., b. l.54-61); Santuokos sudarymo įrašo kopiją, 2022 m. lapkričio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas A. M., skundo dėl VĮ Registrų centro sprendimo parengimui ir pateikimui Vilniaus apygardos administraciniam teismui, suma 5 500 Eur; pašto dėžutės su saugos įspėjimais kopiją (4 t., b. l. 81-83).

Teismo motyvai ir išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie pripažintini įrodymais, patvirtinančių V. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. inkriminuoti veiksmai aprašyti viename kaltinime, teismas pateikdamas motyvus dėl kiekvienos iš veikų aptaria bendrai ir ties kiekviena veika nesikartoja dėl tų pačių nustatytų aplinkybių.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2016, 2K-329/2015, 2K-144/2020).

Nors kaltinamasis V. K. kaltės dėl jam inkriminuojamų kaltinimų nepripažino, nurodydamas, jog jis kaltinime nurodytų dokumentų nepagamino ir jų nepateikė nukentėjusiajai T. M., kad pinigai, kuriuos jam sumokėjo nukentėjusiosios vyras A. M., buvo už jo atliktus darbus, informacijos apie Pastatą rinkimą, dokumentų ruošimą, paklausimų formulavimą VĮ Registrų centrui, kad dalis pinigų buvo sumokėta už A. M. įmonei ir jo sūnui teiktas paslaugas, kad tarp jų susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama ir sprendžiama Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, teismas su tokia pozicija nesutinka. Tokią kaltinamojo poziciją paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, jei sandorio sudarymo metu šalys siekia iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, darantis turto ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės panaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-222/2020).

Teismas pažymi, jog susiklosčiusi situacija tarp T. M. ir V. K. turi civilinių santykių prigimtį, t. y. sutarties sudarymo metu ? 2020 m. liepos 23 d. V. K., kaip kad pats nurodo, planavo teikti paslaugas ? kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją, tačiau vėlesni jo veiksmai peraugo į nukentėjusiosios T. M. ir A. M. apgaudinėjimą, tikrovės neatitinkančios informacijos bei suklastotų dokumentų teikimą siekiant negrąžinti paimtų pinigų už darbą, kuris nebuvo padarytas, ir šie jo veiksmai negali būti vertinami, kaip civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių, kuriuos galima išspręsti civilinės teisės reguliuojamomis priemonėmis. Tokias teismo išvadas patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei byloje ištirti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiosios garso įraše pateikta informacija apie V. K. atliktus veiksmus.

Nukentėjusioji T. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog ji sudarė sutartį su V. K. dėl Pastato (garažo) įteisinimo, kad jis būtų įregistruotas jos tėčio V. M. vardu, V. K. atsiuntė el.paštu jai sutarties projektą, iki jos pasirašymo V. K. patarė pasidaryti tėčio įgaliojimą, kad ji galėtų atstovauti tėčio interesus, ką ji ir padarė, apie tai informavo V. K., pasirašytą atstovavimo sutartį per vyrą perdavė V. K., šis pasirašė ir vieną egzempliorių grąžino jai. Po to ji perdavė V. K. prieš tai buvusio advokato surinktus dokumentus apie Pastatą, ir tikėjosi, kad jis sutvarkys dokumentus ir bus galima sutvarkyti teisinę Pastato registraciją, kad šis nuosavybės teise priklausytų jos tėčiui. Procesas dėl neaiškių priežasčių užtruko, V. K. prašydavo avansu sumokėti įvairias sumas, ir dingdavo, neatsiliepdavo į skambučius, nereaguodavo į jos siunčiamus elektroninius laiškus. 2022 m. balandžio 4 d. į jos elektroninį paštą V. K. atsiuntė jai 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje buvo nurodyta, jog ūkinis pastatas-garažas nuosavybės teise priklauso jos tėčiui V. M. ir jį reikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tada V. K. sakė, jog reikia jam tiesiogiai sudaryti sutartį su jos tėčiu V. M., kad nebūtų kliūčių registruojant, todėl 2022 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis su V. M., V. K. atsiuntė sutarties projektą, ji perdavė savo tėčiui, šis pasirašė, po to pasirašymui sutartį per savo vyrą grąžino V. K., tačiau po to, gavęs pinigų šis vėl dingo. Visas procesas užtruko daugiau nei du metus, kol jai trūko kantrybė ir ji per vyrą pasakė, kad arba V. K. grąžina pinigus, kiek jie yra sumokėję, arba padaro darbus ką buvo žadėjęs. 2023 m. rugpjūčio 21 d. jie susitarė, kad V. K. atvažiuos pas juos į sodą, prie to Pastato ir išspręs visus klausimus. Iš viso jie V. K. buvo sumokėję 6 700 Eur, pinigų priėmimo metu daugumoje atvejų kvitų jis neišrašydavo, visus kvitus išrašė tik kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Ji įtarė, kad V. K. jiems sako netiesą, todėl nusprendė įrašyti jų pokalbį savo telefonu, kad po to įrodyti, kas vyksta. V. K. atvyko sutartu laiku ir jiems pateikė Nekilnojamojo turto kadastro registravimo išrašą, kuriame buvo nurodyta, jog tas Pastatas įregistruotas jos tėčio V. M. vardu. Iš pradžių ji labai apsidžiaugė, tačiau kai pamatė, jog registro duomenyse neatitinka žemės plotas, pradėjo aiškintis, kodėl įrašyti negeri duomenys, bei paprašė V. K. persiųsti šį dokumentą į jos elektroninį paštą, ką šis ir padarė. V. K. aiškino, kad tai matininkų klaida, kad tai bus galima ištaisyti, tačiau negalėjo nurodyti konkretaus matininko kontaktų, o vėliau vėl dingo ir neatsakinėjo į skambučius bei el. laiškus. Tada ji nusprendė patikrinti kitus V. K. jiems duotus dokumentus ? teismo nutartį ir VĮ Registrų centro komisijos sprendimą. Kreipėsi į dokumentus išdavusias institucijas, bet gavo atsakymus, kad tokie dokumentai nebuvo išduoti. Tada suprato, kad V. K. juos apgavo.

Iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M., patvirtindamas, jog po sutarties sudarymo Pastato įteisinimo klausimas strigo, kad V. K. dingdavo ir su juo nebuvo galima susisiekti, kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kad Pastato įteisinimo klausimas gali palaukti, o visi pinigai, kurie buvo sumokėti grynaisiais V. K. šio prašymu avansu, buvo skirti tik Pastato įteisinimo klausimams spręsti ir tai buvo T. M. ir jo bendri pinigai. Jo vadovaujamai įmonei V. K. teikė teisines paslaugas, bet įmonė atsiskaitė tik pavedimu į sąskaitą. Paaiškėjus, kad V. K. juos apgavo, kad paėmė pinigus, nepadarė sutartų darbų, o jiems pateikė suklastotus dokumentus, bei prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jam pavyko susitikti su V. K. ir jam pasakė grąžinti viską ką yra paėmęs ir tokią pačią sumą neturtinei žalai atlyginti. V. K. iš pradžių dar spyriojosi, bet po to sutiko ir sumokėjo viską pagal susitarimą, nes kogero išsigando, kad nepavyks nutraukti bylos. Taip pat patvirtino, kad vieną kartą buvo kartu su V. K. nuvykęs pas specialistą, kuris juos konsultavo kaip reikėtų įteisinti garažą, bet tai buvo tik iki valandos trukmės konsultacija ir po jos daugiau jokie darbai nebuvo atliekami. Iš viso V. K. jis sumokėjo 6 700 Eur, bet jokie darbai padaryti nebuvo ir jie pasijautė apgauti.

Liudytojas M. D. taip pat patvirtino, jog V. K. kreipėsi kartu su vyru, kurio vardo ir pavardės jis nežino, dėl Pastato įteisinimo, tai buvo 2022 m. vasarą ar rudenį, jis suteikė konsultaciją, tačiau viskas tuo ir pasibaigė, konsultacija buvo nemokama ir truko iki valandos. Daugiau jokių veiksmų neatliko.

Nukentėjusiosios T. M. ir liudytojo A. M. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai.

Iš 2020 m. liepos 23 d. Atstovavimo sutarties, matyti, jog ji sudaryta tarp advokato V. K. ir T. M., kuria advokatui V. K. pavedama atstovauti T. M. interesus Lietuvos Respublikos teismuose, Registrų centre, pasirašyti ir pateikti ieškinį, prašymą, pareiškimą, skundą ir procesinius dokumentus, gauti T. M. skirtus dokumentus (1 t., b. l. 25). Prieš šios sutarties sudarymą nukentėjusiajai T. M. 2020 m. liepos 22 d. buvo išduotas V. M. notariškai patvirtintas įgaliojimas (Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarės J. S.) jo vardu sudaryti ir pasirašyti bet kokio pobūdžio dokumentus, susitarimus, pareiškimus, prašymus, sutartis ir kt., reikalingus dėl jam nuosavybės teise priklausančių pastatų bei statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos ir kt. (1 t., b. l. 61), kuris kaip matyti iš elektroninio susirašinėjimo su A. M., T. M. ir V. K., buvo persiųstas ir V. K. el. laišku (duomenys neskelbtini), ir šis, atsakydamas į laišką, 2020 m. liepos 22 d. išsiuntė atstovavimo sutartį su T. M.; persiųsto laiško pavadinimas „M. igaliojimas“ (1 t., b. l. 117, 119). Po šios sutarties sudarymo vienintelis veiksmas, kurį atliko V. K., buvo jo prašymo pateikimas VĮ Registrų centrui praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, t. y. 2020 m. spalio 8 d., išduoti registro išrašą su istorija objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) g., registro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsakant V. K. pateiktas 2020 m. spalio 8 d. (1 t., b. l. 64, 161, 163; 3 t., b. l. 36) atsakymas, jog nuosavybės teisės į objektą nėra ir nebuvo registruotos. Po šio prašymo pateikimo ir informacijos gavimo 2020 m. spalio 9 d. tarp advokato V. K. ir T. M. buvo sudaryta Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. TPS-61, kuria advokatas V. K. įsipareigojo atstovauti T. M. civilinėse bylose pirmos ir apeliacinės instancijos Lietuvos Respublikos teismuose, taip pat atlikti kitus organizacinius-teisinius, procesinius veiksmus, kurie reikalingi teikiant teisines paslaugas. Šios sutarties projektą V. K. nukentėjusiajai T. M. išsiuntė el. paštu, T. M. pasirašė namuose ir perdavė ją V. K. per savo vyrą A. M., kuris paduodamas sutartį sumokėjo 300 Eur ir V. K. išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr.1043485, mokėtoja nurodyta T. M. Vėlesniuose V. K. išrašytuose kvituose paslaugos nesukonkretintos, tiesiog patvirtinamas pinigų priėmimo faktas ? 2021 m. rugpjūčio 20 d. kvite Nr.1079056 nurodyta, jog A. M. sumokėjo 200 Eur, paslaugos nesukonkretintos, sutarties Nr. TPS. 2022 m. lapkričio 15 d. kvituose ? Nr. 1141604 nurodyta, jog A. M. sumokėjo 5 000 Eur V. K., Nr. 1141605 A. M. sumokėjo 500 Eur, paslaugos nesukonkretintos, 2023 m. kovo 21 d. Kvite Nr.1141601 nurodyta, jog T. M. sumokėjo 400 Eur, paslaugos nesukonkretintos, 2023 m. rugpjūčio 23 d. A. M. sumokėjo 300 Eur, paslaugos nesukonkretintos (kvitai pateikti voke 1 t., b. l. 77a). T. y. šie dokumentai patvirtina, jog iš viso V. K. buvo sumokėta 6 700 Eur.

Kaip matyti iš piniginių mokėjimų, susirašinėjimo elektroniniu paštu, praėjus daugiau nei pusei metų po 2021 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo, V. K. parengė 2022 m. kovo 31 d. atstovavimo sutarties projektą ir T. M. nurodė, kad tokią sutartį reikia pasirašyti tiesiogiai su V. M. Iš pateiktos 2022 m. kovo 31 d. sutarties matyti, jog tarp advokato V. K. ir V. M., pasirašyta atstovavimo sutartis, kuria advokatui V. K. pavedama atstovauti V. M. interesus Lietuvos Respublikos teismuose, VĮ Registrų centre, pasirašyti ir pateikti ieškinį, prašymą, pareiškimą, skundą ir procesinius dokumentus, gauti V. M. skirtus dokumentus (1 t., b. l. 26). Po to T. M. elektroniniu laišku V. K. 2022 m. balandžio 4 d. atsiuntė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-588/2022, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00588-2021-5, kuri, kaip nustatyta teisme neregistruota ir nebuvo priimta (1 t., b. l. 37), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo T. M. pareiškimas tenkintas ir nuspręsta įrašyti nekilnojamojo daikto ? ūkinio pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) į Nekilnojamojo turto kadastrą (1 t., b. l. 115, 150-154). Po šio dokumento persiuntimo V. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti daiktą ir daiktines teises, adresu (duomenys neskelbtini) g., registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam pateikti sprendimai ? 2022 m. spalio 10 d. ir spalio 12 d. atsisakymai įregistruoti daiktą ir teises, nurodant to priežastis, jog ne visi dokumentai pateikti, už šias paslaugas V. K. sumokėjo 6,37 Eur (3 t., b. l. 36-43). Po šios informacijos gavimo V. K. susitiko su A. M. ir 2022 m. lapkričio 15 d. A. M. ir T. M. šiam sumokėjo 5 500 Eur, nes kaip V. K. nurodė, pinigai bus reikalingi objekto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Kito susitikimo metu 2023 m. kovo 14 d. ofise pas A. M. ((duomenys neskelbtini)) V. K. pateikė VĮ Registrų centro sprendimo nuorašą, kuriame buvo nurodyta įregistruoti nuosavybės teisę į garažą V. M. vardu, kuris, kaip nustatyta pagal VĮ Registro centro pateiktą informaciją, nebuvo ruoštas (1 t., 39-41; 44), ir A. M. sumokėjo V. K. 200 Eur. Po to, kaip matyti iš paties V. K. pateikto susirašinėjimo su A. M. „WhatsApp“ programėlėje A. M. klausė apie dokumentus iš VĮ Registrų centro ir laišką, kurį žadėjo V. K. persiųsti (3 t., b. l. 104-106), pokalbis vyko 2023 m. liepos 24 d., kitas pokalbis dėl susitikimo vyko 2023 m. rugpjūčio 16, 17 d. Po to 2023 m. rugpjūčio 21 d. įvyko V. K. susitikimas pas A. M. ir T. M. ? tą patvirtino tiek posėdžio metu apklausti T. M. ir A. M., tiek pats V. K., ir šio susitikimo metu V. K. pateikė T. M. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyta, jog garažas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini) g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas V. M. vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156-157), jame nurodyta, jog dokumentą atspausdino V. K. Šį dokumentą V. K. persiuntė tą pačią dieną iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) T. M. į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112, 119). Nustatyta, jog šis dokumentas surašytas V. K. nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo dokumento pagrindu, kuriame nurodyta, jog V. K. ir I. M. nuosavybės teise priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šio dokumento registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176-177) yra tapatus kaip ir T. M. pateiktame bei el. paštu persiųstame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše.

Tai, kad V. K. buvo susitikime ir su T. M. ir A. M. 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir pateikė jiems tikrovės neatitinkančią informaciją bei suklastotą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, patvirtina ir nukentėjusiosios pateiktas garso įrašas, kurį nukentėjusioji padarė savo telefonu ir persiuntė ją tyrimą atliekančiai tyrėjai. Pateiktame garso įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuota, jog pokalbis vysta tarp V. K., A. M. ir T. M., iš pokalbio turinio matyti, jog V. K. nurodo, kad turi gerų naujienų, kad nuosavybė registruota jau V. vardu, kad šis dokumentas išsiunčiamas T. M. nurodytu elektroninio pašto adresu ir A. M. adresu, kad V. K. pateikia ir išrašo kopija, kaip pokalbyje nurodo „šiek tiek pasilamdžiusi“, kad T. M. pastebėjus klaidas dėl įregistruoto ploto kilo diskusija, kad galėjo suklysti matininkai, kad tai galima ištaisyti, kad V. K. nuo (duomenys neskelbtini) m. verčiasi advokatūra ir jų situacija nėra tokia problematiška (3 t., b. l. 160-198).

Bylos nagrinėjimo metu V. K. kėlė klausimą, jog T. M. padarytas garso įrašas negali būti pripažintas įrodymu, nes nebuvo sankcionuotas, jog nieko nežino apie nukentėjusiosios darytą garso įrašą, mano, kad jis neteisėtas, kad šiuo metu viską įmanoma padaryti dirbtinio intelekto pagalba, tačiau teismas su tokia V. K. pozicija nesutinka. Šiuo požiūriu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, skirtingai nei valstybės pareigūnų veiksmams renkant įrodymus, kur taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“, privatiems asmenims taikomas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2012). Bylose, kuriose nukentėjusysis pateikia savo darytus garso ir (ar) vaizdo įrašus, kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad: privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, be to, įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014, 2K-274-788/2019).

Šioje baudžiamojoje byloje V. K., panaudodamas apgaulę, iš nukentėjusiosios T. M. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. susitikimo jau buvo įgijęs 6 400 Eur, už neva teikiamas teisines paslaugas ir pateikė jai suklastotus dokumentus, ir ji, įtardama jo apgaulę, savo telefonu, savo privačioje aplinkoje ? gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), padarė jų vykusio pokalbio įrašą be pareigūnų įsikišimo ar provokacijos, šio pokalbio ji neplatino ar kitaip nepanaudojo tretiesiems asmenims. Pokalbio turinys ir jame bendraujantys asmenys, įvertinant posėdžio metu duotus nukentėjusiosios T. M. ir liudytojo A. M. bei paties kaltinamojo V. K. parodymus, teismui nekelia abejonių, jog pokalbis vyko būtent tarp šių trijų asmenų, pokalbio trukmė 1 val., 1 min., 30 s, visi trys pokalbio dalyviai patvirtino, kad pokalbis vyko rusų kalba, kas ir fiksuota garso įraše, pokalbis vientisas, nenustatyta, kad jis būtų kažkokiu būdu (dirbtinio intelekto pagalba) modifikuotas, kaip kad bando teigti kaltinamasis. Be to, pokalbyje fiksuotos aplinkybės atitinka iš karto po to vykusius įvykius, t. y. nukentėjusiajai pasakius savo elektroninio pašto adresą, V. K. vykusio pokalbio metu (2021 m. rugpjūčio 21 d., 17.46 val., 1 t., b. l. 112) persiuntė pokalbyje aptariamą dokumentą ? Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame patvirtinama, kad nukentėjusiosios tėvui V. M. nuosavybės teise yra įregistruotas garažas. Pateikto garso įrašo sukūrimo laikas (pateiktas 3 t., b. l. 198) patikrinus šio parametrus skaitmeninėje laikmenoje, yra 2023 m. rugpjūčio 21 d. 18.43 val., šis garso įrašas glaudžiai susijęs su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tad šiuo konkrečiu atveju teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, T. M. pateiktu pokalbio garso įrašu remiasi ir laiko leistinu įrodymų šaltiniu, nepažeidžiančiu jokių kaltinamojo teisių. Be to, nors kaltinamasis tvirtino, kad nieko nežino apie tokį garso įrašą, tokius jo teiginius paneigia Supažindinimo su bylos medžiaga baigus tyrimą protokole užfiksuotą paties V. K. informaciją, jog garso įrašą jis gavo (2 t., b. l. 183). Jokių kitų garso įrašų šioje baudžiamojoje byloje, išskyrus nukentėjusios pateiktą, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo.

Taigi, teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog per visą laikotarpį nuo 2020 m. liepos 23 d., kuomet buvo sudaryta Atstovavimo sutartis tarp V. K. ir T. M., iki kol 2023 m. rugpjūčio 21 d. jis atvykęs pateikė T. M. ir A. M. tikrovės neatitinkantį dokumentą, kuriuo patvirtinamas Nuosavybės teisės įregistravimo faktas V. M. vardu, realiai V. K. atliko tik 3 teisėtus veiksmus ? pateikė du prašymus VĮ Registrų centrui ir suorganizavo vieną susitikimą su tuo metu (duomenys neskelbtini) specialistu M. D. Daugiau jokių teisėtų veiksmų, susijusių su Pastato įteisinimu, V. K. neatliko, o norėdamas gauti pinigų iš T. M. ir jos vyro, imituodavo, jog teikė teisines paslaugas, parengė dokumentus, kurių pasirašymui nebuvo būtinybės, pvz. Atstovavimo sutarties sudarymas su V. M., kai jau buvo sudaręs sutartį su T. M., kuri turėjo savo tėčio V. M. notariškai patvirtintą įgaliojimą atlikti visus veiksmus, teikė nukentėjusiajai dokumentus su juose pateikta tikrovės neatitinkančia informacija (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį, VĮ Registrų centro komisijos sprendimą), ir net žinodamas, jog VĮ Registrų centras jo prašymo dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir pastato įregistravimo netenkino bei apie tai jam pranešė pateikdamas 2022 m. spalio 10 d. ir spalio 12 d. atsisakymus, V. K., 2022 m lapkričio 15 d. susitikęs su A. M. iš jo ir T. M. priėmė bendroje sumoje 5 500 Eur, tvirtindamas, jog šių pinigų reikės objekto įregistravimui, po ko 2023 m. kovo 21 d. dar paėmė 400 Eur toliau tvirtindamas, jog pinigai reikalingi teisinei Pastato registracijai bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė suklastotą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. kvitą dar paėmė 300 Eur iš A. M. T. y. T. M. ir A. M. iš viso sumokėjo 6 700 Eur, nors realiai nebuvo atlikti jokie kiti veiksmai, išskyrus tris paminėtus, susijusių su Pastato įteisinimu. Tokios aplinkybės patvirtina būtent tai, jog V. K., teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir suklastotus dokumentus T. M. ir A. M., panaudojo apgaulę siekdamas įgyti asmeninės turtinės naudos. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis ir nukentėjusioji T. M. buvo sudarę susitarimus, kad kaltinamasis teiks teisines paslaugas siekiant įteisinti garažo nuosavybę V. M. vardu, tačiau kaltinamojo panaudota apgaulė, kaltinime nurodytų suklastotų dokumentų pagaminimas ir pateikimas rodo, kad civiliniai santykiai peraugo į sukčiavimą (BK 182 straipsnis) ir dokumentų klastojimą (BK 300 straipsnis). V. K. panaudota apgaulė suklastojant dokumentus ir juos pateikiant kaip įrodymą, jog darbas yra atliekamas, buvo esminė, nulėmusi nukentėjusiosios T. M. ir jos vyro A. M. apsisprendimą mokėti kaltinamajam jo prašomus pinigus už neva atliekamus darbus, kurių jis nepadarė.

Nors V. K. posėdžio metu nurodė, kad jo vertinimu T. M. yra netinkamas subjektas procesine prasme, negali būti nukentėjusiąja, teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų būtent su T. M. V. K. sudarė tiek atstovavimo, tiek teisinių paslaugų sutartį, kuria įsipareigojo teikti jai, esant įgaliotai savo tėčio V. M., teisines paslaugas dėl Pastato įteisinimo. Sutarčių V. K. nenutraukė ir nė jokia forma nenurodė, kad T. M. teisinių paslaugų nebeteiks, bet kartu iš jos ir jos vyro A. M. įgijo pinigus. Tiek A. M., tiek T. M. patvirtino, jog pinigai buvo jų bendri, šeimos. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms T. M. ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja.

Dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo.

Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 453-461). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016, 9.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio tesimo praktika).

Bylos nagrinėjimo metu V. K. neigė kaltę dėl kaltinime nurodytų dokumentų klastojimo ir panaudojimo, tvirtino, kad jis kompiuterį buvo davęs remontuoti A. M. vadovaujamai įmonei ir prie jo elektroninio pašto nebuvo jokių prisijungimų, tai kas nors iš šios įmonės darbuotojų galėjo išsiųsti tokius laiškus su suklastotų dokumentų priedais, jis pats jokių dokumentų neklastojo, o už teisines paslaugas jam A. M. mokėjo, nes jis teikė paslaugas ir šio vadovaujamai įmonei UAB „L.“, jo sūnui D. M., bei pateikė sąskaitas faktūras ir susirašinėjimą (4 t., b. l. 35-48). Teismas šiais kaltinamojo teiginiais nesiremia, nes jų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, tai teismas vertina kaip bandymą pateisinti iš nukentėjusiosios T. M. ir A. M. paimtų pinigų sumas.

Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, jog dokumentą, kuris įvardintas kaip „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2364-588/2022, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00588-2021-5“, V. K. T. M. atsiuntė 2022 m. balandžio 4 d., prieš tai nurodydamas būtinybę sudaryti atstovavimo sutartį su V. M. tiesiogiai. Nors V. K. neigia, jog jis pagamino šį dokumentą, visgi teismas neturi pagrindo abejoti, jog būtent jis šį dokumentą pagamino ir jame nurodė išgalvotas aplinkybes apie neva įvykusį teismo procesą, nes tik jam iš nukentėjusiosios T. M. ir liudytojo A. M. bei iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos buvo žinomos aplinkybės apie registruotiną objektą, ir disponuodamas šiais duomenimis bei norėdamas gauti pinigų iš nukentėjusiosios tokiu būdu siekė pateisinti savo, neva atliktą, darbą. Pats dokumento turinys atspindi, jog jame nurodomos faktinės aplinkybės, kurias paruošė V. K., t. y. šios nutarties 2 punkte tvirtinama, jog „pareiškėjos atstovas advokatas V. K. paaiškino, kad 2018 m. liepos 13 d. pareiškėjos tėvas V. M. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pastato, pastatyto 1966 metais, duomenys įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą <...>“ ir nutarties pabaigoje nurodoma, jog teismas „nutarė pareiškėjos T. M. pareiškimą tenkinti. Įrašyti nekilnojamojo daikto ? ūkinio pastato, statybos metai 1966, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ? pastatas), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą“ nutartį priėmė teisėjas A. V. Pats šio dokumento turinys surašytas teisine kalba, o byloje išskyrus V. K., nenustatyta, kad kokie kiti teisininkai būtų žinoję šias faktines aplinkybes ir bent turėję kažkokį suinteresuotumą sukurti tokį neegzistuojantį dokumentą, kuriame užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie įvykusį teisminį procesą ir priimtą teismo sutartį ir tokį dokumentą pateikti T. M. Todėl teismas daro išvadą, jog būtent V. K. pagamino šį dokumentą ir jį persiuntė nukentėjusiajai T. M.

Tas pats pasakytina ir apie kitų dviejų netikrų dokumentų pagaminimą ir perdavimą nukentėjusiajai T. M. T. y. dokumente, kuris įvardintas kaip „Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, nurodyta, kad „Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus nagrinėjimo komisijos (toliau ? komisija) išnagrinėjo pareiškėjo V. M. 2023-04-21 prašymą dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau ? kadastro tvarkytojas) 2023-03-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ? skundas) panaikinimo ir įpareigojimo Registrų centrui“ ir „[...] nusprendė panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2023-03-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą, kurį išdėstyti taip: „V. M. (V. M.) 2023-03-07 prašymą „Dėl V. M. nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą ? ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)g.“, kurio teritorinio registratoriaus prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, įregistruoti V. M. nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą ? ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g, tenkinti ir įregistruoti V. M. nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą ? ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g.“ (1 t., b. l. 39-41). Šį dokumentą, kaip nustatyta T. M. ir A. M. parodymais, V. K. pateikė 2023 m. kovo 21 d. A. M. ofise. Šiame netikrame dokumente nurodomos faktinės aplinkybės, kurios buvo žinomos tik T. M., A. M. ir V. K., ir šito dokumento, kuris surašytas teisine kalba, turinys atspindi faktines aplinkybes, kurias V. K. turėjo sutvarkyti, bet nesutvarkė, o 2022 m. lapkričio 15 d. buvo iš nukentėjusiosios, kaip atlyginimą paėmęs 5 500 Eur, be to, pateikęs šitą dokumentą iš A. M. gavo dar 400 Eur (išrašytame kvite nurodyta, jog mokėtoja T. M.). Tai akivaizdu, jog tik V. K. buvo naudinga tokį dokumentą pagaminti, kad įtikinti nukentėjusiąją ir liudytoją A. M., jog darbas yra daromas. Paskutiniame nukentėjusiajai T. M. ir A. M. V. K. pateiktame ir elektroniniu paštu persiųstame dokumente, kuris įvardintas kaip „2023 m. rugpjūčio 21 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad „Nekilnojamojo turto registre, registro numeriu (duomenys neskelbtini) įregistruotas turtas ? patalpa/garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai ? 1968, bendras plotas ? 5,18 kv. m., naudingas plotas ? 3.33 kv. m., savininkas ? V. M., įrašas galioja nuo 2023-06-12, dokumentą atspausdino V. K.“. Tai yra, nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo sutarta, kad V. K. atliks garažo įteisinimo darbus, ir šis dokumentas, kaip nustatyta, parengtas V. K. nuosavybės teise priklausančio turto išrašo pagrindu. Byloje nenustatyta, jog V. K. kam nors būtų davęs savo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ar kas nors kitas, išskyrus jį patį būtų suinteresuotas tokio netikro dokumento pagaminimu ir pateikimu nukentėjusiajai T. M. ir A. M. Todėl teismas laiko įrodyta, jog V. K. pagamino ir šį dokumentą bei jį panaudojo išsiųsdamas T. M. bei pateikdamas susitikimo 2023 m. rugpjūčio 21 d. metu.

Atsakydamas į V. K. nurodytas aplinkybes, susijusias su teisinių paslaugų teikimu D. M. ir kompiuterio taisymu A. M. vadovaujamoje įmonėje, kad į savo elektroninį paštą pradėjo gauti įspėjimus bei pateikė el.pašto vaizdo kopiją (4 t., b. l. 83), teismas pažymi, kad kaip matyti iš pateiktų dokumentų dėl D. M. (A. M. sūnaus) vykę teisiniai santykiai buvo pasibaigę 2021 m. lapkričio 16 d. (4 t., b. l. 36-39), o pinigai iš T. M. ir A. M. buvo imami iki pat 2023 m. rugpjūčio 23 d. Dar daugiau, nė viename iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų, kuriuos pats savo ranka pasirašė V. K., nėra nurodyta, jog pinigai priimti už A. M. sūnui teiktas paslaugas ar už A. M. vadovaujamai įmonei teiktas paslaugas. Be to, nei viename laiške ar susirašinėjime, išskyrus Pastato įteisinimą, nėra aptariamas atsiskaitymo klausimas už kitas paslaugas ar derinami kažkokie kiti teisiniai klausimai. Posėdžio metu pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas A. M. ar jo vadovaujamai įmonei, nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu Pastato įteisinimo klausimu, o pagal 2022 m. lapkričio 15 d. išrašytoje sąskaitoje 5 500 Eur sumai, nurodytą paskirtį „skundo dėl VĮ Registro centro sprendimo parengimui ir pateikimui Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, tokios paslaugos V. K. iš viso pagal šią sąskaitą nesuteikė, nors apmokėjimą priėmė tą pačią dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 15 d. išrašydamas du pinigų priėmimo kvitus iš T. M. ir A. M. Pažymėtina ir tai, kad V. K. nurodytos aplinkybės apie jo kompiuterio taisymą, galimą dirbtinio intelekto panaudojimą, nėra patvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais, o jo nurodyta informacija, kad gauna įspėjimus apie prisijungimus prie elektroninio pašto, patvirtina tik tai, jog jam pačiam prisijungus iš skirtingų įrenginių tokie pranešimai yra įprasti. Be to, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius, V. K., apklausiamas kaip įtariamasis, pripažino, kad netinkamai teikė paslaugas nukentėjusiajai, tuo metu jokių aplinkybių apie jo kompiuterio remontą ar dirbtinio intelekto panaudojimą nebuvo nurodęs (2 t., b. l. 9-10). Tokias niekuo nepagrįstas versijas kaltinamasis nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios T. M. ir liudytojo A. M. nurodytomis aplinkybėmis, jų parodymai gausūs detalėmis juos gretinant kartu su kitais duomenimis, šie sudaro vientisą, nuoseklią, loginę įvykių grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad T. M. ar A. M. turėtų pagrindą apkalbėti V. K. Todėl nustatydamas aplinkybes teismas T. M. ir A. M. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, remiasi visiškai, o V. K. parodymais nesiremia, nes jie yra prieštaringi, neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių, laiko juos pasirinkta gynybine taktika.

Įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad kaltinime nurodytų netikrų dokumentų pateikimas nukentėjusiajai T. M. ir A. M. suteikė pagrindą manyti, kad realiai vyksta Pastato įteisinimo procedūros, ir tuo pagrindu jie V. K. iš viso sumokėjo 6 700 Eur, ir surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog V. K. pagamino netikrus (suklastojo) dokumentus ir juos panaudojo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pateikdamas nukentėjusiajai T. M. ir A. M.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies.

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o už to paties straipsnio 2 dalyje tą pačią veiką, padarytą siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu, nesant kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų (2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1472 redakcija). Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–441/2012, Nr. 2K-354-511/2015, Nr. 2K-35-697/2016 ir kt.).

Remiantis BK 230 straipsnio 3 dalies pagrindu V. K. yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir yra BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas.

Valstybės tarnautojo ar jam prilygintino asmens veiklos neteisėtumą nulemia tai, ar jis atlikdamas pareigas vadovavosi tarnybos interesais ir principais, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio. Asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje ar jiems prilyginti asmenys, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, kaip numato teisės aktai, nepiktnaudžiauti tarnyba. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatos ir advokato priesaika įpareigoja advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, vengti interesų konflikto, nepriekaištingai elgtis, o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3, 5 ir 6 punktų įpareigojimus atliekant advokato funkcijas veikti teisėtai, būti lojaliu klientui bei nepriekaištingai elgtis. To paties įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos numato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų.

Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų, 3 ir 5 dalių nuostatose įtvirtinta, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai, neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu; advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą. Šio kodekso 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos numato, kad advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises; advokatas visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai; 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos numato, kad rūpestingas profesinių pareigų atlikimas yra būtina tinkamo advokato funkcijų vykdymo prielaida, todėl advokatas privalo nuolat siekti užtikrinti tinkamą klientui teikiamų paslaugų kokybę, taip pat visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai; 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos numato, jog advokatas privalo paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, o lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą; advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu. Teismas daro išvadą, kad šias aptartas ir kaltinime nurodytas teisės aktų nuostatas V. K. šiurkščiai pažeidė. V. K. nusikalstamus veiksmus ? dokumentų klastojimą, jų pateikimą nukentėjusiajai T. M. ir jos vyrui A. M., tikrovės neatitinkančios informacijos teikimą šiems asmenims ir jų apgaudinėjimą, įgyjant iš nukentėjusiosios pinigus, teismas pripažįsta kaip priešingus advokato profesinei veiklai. Tokie veiksmai negali būti laikomi kaip visuotinai priimtiną gerą moralę, nepriekaištingą ir sąžiningą elgesį atitinkantys veiksmai. Teismas pažymi, jog V. K. padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių motyvai šiame nuosprendyje pateikti anksčiau ir teismas nesikartoja, tais pačiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes nusikalstamus veiksmus atliko siekdamas asmeninės turtinės naudos ir ją gavo.

Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021 nurodyta, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Plenarinė sesija pažymėjo, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.

Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo nevienkartinių veiksmų šiurkščių Advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse principų pažeidimų, kurie tęsėsi ilgą laiką, didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Lietuvos advokatūra, nes V. K. tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas teisės aktų nuostatas, sumenkino advokato autoritetą visuomenėje ir diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą. V. K. veiksmų ydingumas pasireiškė būtent tuo, jog jis, naudodamasis savo autoritetu, kaip kompetentingas advokatas, nukentėjusiajai T. M. ir jos vyrui A. M. teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, pagamino netikrus Lietuvos Respublikos valstybės institucijų (teismo, VĮ Registrų centro) dokumentus ir juos panaudojo pateikdamas asmenims, tokiu būdu juos apgaule įtikindamas ir gaudamas finansinės naudos. V. K. veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl tokių kaltinamojo veiksmų gali kilti pagrįstų manymų, jog valstybė negali užtikrinti sąžiningo, teisingo ir kompetentingo asmenų atstovavimo sprendžiant teisinius klausimus Lietuvos Respublikos valstybės institucijose, ką posėdžio metu paminėjo tiek nukentėjusioji T. M., tiek A. M., nurodydami, jog valstybė turi užtikrinti, kad tokie asmenys negali dirbti tokio darbo ir apgaudinėti žmonių. Tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų piktnaudžiaujant tarnyba ir minėtų padarinių, nulėmusių didelės neturtinės žalos atsiradimą, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors padarytą neturtinę ir turtinę žalą nukentėjusiajai T. M. V. K. atlygino, ši aplinkybė nešalina V. K. baudžiamosios atsakomybės. Be to, tai V. K. padarė tik tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo norima jį nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius).

Dėl veikų kvalifikavimo.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2013, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).???

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinime nurodytus tikrovės neatitinkančius (suklastotus) dokumentus pagamino ir panaudojo V. K., todėl šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius ir negali būti laikomi sukčiavimo sudėties elementu.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuo 2025 m. vasario 1 d. numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys (viešieji darbai ir laisvės apribojimas), V. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nurodant 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 (nuo 2025 m. vasario 1 d.) galiojančią redakciją.

Taip pat pagal nustatytas aplinkybes V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį. Veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamai veikų sutapčiai, nors veiksmai išsitęsę laike, tačiau juos jungė vieninga tyčia klastojant dokumentus, juos panaudojant, teikiant tikrovės neatitinkančią ir išgalvotą informaciją nukentėjusiajai T. M. ir A. M., tuo pačiu piktnaudžiaujant tarnyba.

Teismas patikslina kaltinime nurodytas įgytas pinigų sumas ir datas, jog V. K. iš viso įgijo 6 700 Eur, o ne 6 200 Eur, kaip kad nurodyta kaltinime, ir iš viso įgijo per 5, o ne per 4 kartus (2020 m. spalio 9 d. (300 Eur); 2021 m. rugpjūčio 20 d. (200 Eur); 2022 m. lapkričio 15 d. (5 000 Eur ir 500 Eur); 2023 m. kovo 21 d. (400 Eur); 2023 m. rugpjūčio 23 d. (300 Eur), nes tokios aplinkybės nustatytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą, priimtų piniginių įmokų laiką ir sumas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 77a). Šių aplinkybių patikslinimas neturi įtakos V. K. nusikalstamų veikų teisinei kvalifikacijai.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje) ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Nusikalto praeityje būdamas neteistu, tačiau veikų padarymo metu buvo baustas Advokatų garbės teismo sprendimais ? (duomenys neskelbtini) papeikimu už Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimų pažeidimus, (duomenys neskelbtini) ? viešai skelbiamu papeikimu už Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų, 6 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 5, 6 ir 16 dalių, 13 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimus, šiuo metu šios nuobaudos yra išnykusios (2 t., b. l. 120). V. K. per penkerių metų laikotarpį daugelį kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių įvairius pažeidimus (2 t., b. l. 142-173) ir turi galiojančių nuobaudų, kas taip pat, kaip teisininką, advokatą charakterizuoja neigiamai, vedęs, viešai skelbiamais duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ((duomenys neskelbtini)). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (2 t., b. l. 27-30), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes darytina išvada, jog V. K., kaip pirmą kartą teisiamam, skirtinos prokurorės siūlomos baudų bausmės, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, kurių dydžiai nustatytini artimi minimaliems. Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, V. K. padarė užimamų pareigų pagrindu, būdamas advokatu ir teikdamas teisines paslaugas, kad praeityje yra baustas drausmine tvarka už netinkamą advokato pareigų atlikimą, (nors nuobaudų galiojimas nuosprendžio priėmimo dienai išnykęs, teismas tai vertina, kaip V. K. charakterizuojančią informaciją), kad kritiškai savo elgesio nevertina, siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524) (68¹ straipsnis), atėmimas minimaliam 3 (trijų) metų laikotarpiui. Teismo požiūriu tokia bausmė V. K. (bauda su baudžiamojo poveikio priemonės taikymu) nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. K. baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės netaikomos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo vertinimu kardomųjų priemonių taikyti taip pat netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 100 MGL (5 000 Eur ) dydžio bauda;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija (nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir nuteisti 100 MGL (5 000 Eur ) dydžio bauda;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 500 MGL (25 000 Eur ) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei, paskirtai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę ? 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68¹ straipsnio 3, 4 dalimis V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimą 3 (trijų) metų laikotarpiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė