- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2-917/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00683-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Technolitas“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties vykdymo tvarkos nustatymo, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1544-340/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Technolitas“ dėl avansu išmokėtos sumos ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Technolitas“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (atsakovas) UAB „Technolitas“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-4211-578/2012 nagrinėjimą bei nustatyti kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką:
1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija privalo per 6 mėnesius nuo teismo nutarties šioje byloje patvirtinimo įrengti: 1.1 lauko (požeminius) kabelius, užtikrinančius kintamos 50 Hz srovės 220 V įtampos 500 W galingumą galinėse jungtyse kiekvieno kėliklio pastatymo vietoje; kabelių parametrai turi atitikti DIN VDE 0276 (603 dalis), HD 603 S1 ir IEC 60502; kabelių izoliacija ir apvalkalas iš termoplastikinio PVC; kabelių galinių jungčių apsaugos nuo drėgmės laipsnis ne žemesnis kaip IP66; užtikrinti apsaugą nuo viršįtampų; 1.2 kėliklių valdymo signalų lauko (požeminius) kabelius, jungiančius kėliklių pastatymo vietas su šaudyklos valdymo pultu; kėliklių vietų ir valdymo pulto sujungimo topologija – magistralinė; valdymo kabelis – profesionalaus dvigubo ekranavimo RS485/DMX512 laidas; valdymo jungtys – RS485 su apsaugos nuo drėgmės laipsniu ne mažiau kaip IP66; numatyti kėliklių valdymo tinklo potencialų išlyginimus; 1.3 kėliklių blokų pastatymo vietas; kėliklių pastatymo vieta – betonuotos, armuotos 75 cm x 110 cm ploto aikštelės su 4 įmontuotais ankeriniais varžtais M10 (kiekvieno varžto atstumas nuo ilgesnės aikštelės pusės – 15 cm, nuo trumpesnės –35 cm), aikštelės betonas ne blogesnis kaip C30-37; pastatymo vietose numatyti kėliklių korpusų įžeminimus; 1.4 šaudyklos valdymo pulto kompiuterį, dirbantį WINDOWS aplinkoje; sisteminis blokas su procesoriumi Intel Core i3-530 arba AMD Phenom II X2 565 arba didesnės spartos; vaizdo plokštė su 1024 atmintimi shader model 4.0/DX palaikymu, operatyvioji atmintis 6GB, monitorius ne mažesnis 19“ su rezoliucija ne mažiau 1280x1024.
2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija privalo informuoti UAB „Technolitas“ apie 1 punkte nurodytų darbų užbaigimą kartu perduodant 1 punkte nurodytų tinklų bandymo rezultatus bei jų schemas.
3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija privalo per 3 mėnesius nuo teismo nutarties šioje byloje patvirtinimo perduoti UAB „Technolitas 72 vnt. veikiančių kėliklių TK 2010.
4. UAB „Technolitas“ privalo įrengti modernizuotus kėliklius per 6 mėnesius po 2 punkte nurodyto pranešimo gavimo, į minėtą 6 mėnesių laikotarpį neįskaitomas lapkritis, gruodis, sausis , vasaris bei kovas. Kėlikliai turi atitikti Modernizuojamų kėliklių 2013 m. gruodžio 15 d. techninę užduotį.
Pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja materialinės teisės normos, dispozityviai taikytinos šalių santykiams, susijusiems su taikos sutartimi. Taikos sutartis turi skirtingų rangos sutarčių elementus – kėliklių projektavimo sutarties ir modernizuotų kėliklių gamybos sutarties elementus, taigi šalių teisiniams santykiams taikytinos dispozityvios CK normos, reglamentuojančios projektavimo rangos bei rangos teisinius santykius. Ginčo taikos sutartyje nėra aptartos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prievolės, kylančios iš atitinkamų CK normų: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prievolė, pagal kurią ministerija privalo perduoti UAB „Technolitas“ techninę užduotį kėliklių projektavimui (CK 6.701 str.); prievolė, pagal kurią ministerija privalėjo perduoti UAB „Technolitas“ modernizuotinus kėliklius, šaudyklos ir šaudyklos valdymo punkto inžinerinius tinklus, kompiuterinę įrangą (CK 6.648 str.). Pareiškėjas, siekdamas įvykdyti ginčo taikos sutartį, paruošė Taikmenų kėliklių TK 2010 modernizavimo techninę užduotį, kurioje detalizuojami visi techniniai reikalavimai, keliami modernizuotiems kėlikliams. Pagal taikos sutartį pareiškėjas įsipareigojo esamuose kėliklių korpusuose bei kėliklių valdymo punkte patalpinti naują valdymo įrangą, kuri užtikrintų naujas kėliklių funkcijas bei suremontuoti kėliklių pastatymo vietas, t. y. įsipareigojo kėliklius modernizuoti, o ne sukonstruoti naujus kėliklius, dėl to kėliklių korpusai nekeičiami. Taikos sutartyje nebuvo numatyta, kad UAB „Technolitas privalo suremontuoti šaudyklose esančius inžinerinius tinklus ir judančių kėliklių judėjimo sistemas, todėl iki kėliklių pastatymo ministerija privalo suremontuoti šaudyklos lauko tinklus, kurie užtikrina kėliklių funkcionavimą. Ieškovas atsisakė suderinti šią techninę užduotį bei nurodė, kad su užduotimi nesutinka. Didžioji dalis ministerijos pastabų dėl techninės užduoties yra nepagrįstos, todėl ministerija savo veiksmais padarė teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymą negalimą. Dėl to pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bei taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (atsakovo) UAB „Technolitas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Technolitas dėl avansu išmokėtos sumos ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismo nurodyta, kad atsakovas savo procesinį dokumentą pavadino prašymu dėl proceso atnaujinimo bei taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teismo vertinimu, savo pareiškime UAB „Technolitas“ nenurodė įstatymo nustatytų pagrindų procesui atnaujinti. Savo apeliaciniame skunde (šis procesinis dokumentas vertintinas kaip atskirasis skundas) dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatytą žyminį mokestį už pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimą, pareiškėjas nurodė, kad iš tikrųjų siekė ne atnaujinti procesą byloje, bet pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką. Kadangi procesinio dokumento klaidingas pavadinimas nekeičia jo esmės, pareikštą prašymą teismas laikė pareiškimu dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 str.).
Teismas nustatė, kad teismai, spręsdami kitoje civilinėje byloje vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pasisakė dėl 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo negalimumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-20/2014, atmetė atsakovo UAB „Technolitas“ atskirojo skundo argumentus dėl negalimumo įvykdyti taikos sutartimi numatytas prievoles ir nurodė, kad atsakovas tiek atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek atskirajame skunde savo teiginius apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų grindė priešpriešinių ieškovo veiksmų atlikimo (techninės užduoties projektavimo, kėliklių pateikimo) reikalingumu. Lietuvos apeliacinis teismas toje nutartyje nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. šalių sudarytos sutarties sąlygos buvo ne kartą keičiamos dar iki teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo. Todėl atsakovas sudarydamas taikos sutartį turėjo galimybę numatyti visas galimas kliūtis prisiimto įsipareigojimo įvykdymui ir jas aptarti taikos sutartyje, inter alia aptarti ir visus priešpriešinius ieškovo įsipareigojimus, jei tokie turėjo būti nustatyti, siekiant atsakovui tinkamai atlikti darbus. O patvirtintos taikos sutarties sąlygose nėra pagrindo įžvelgti priepriešinių ieškovo įsipareigojimų nustatymo, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog kokiose nors taikos sutarties sąlygose dėl darbų įvykdymo prievolės ieškovas būtų atsakovo skolininkas, o atsakovas – ieškovo kreditorius. Negalimumas įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytas prievoles be tam tikrų ieškovo veiksmų atlikimo, teismo įvertintas kaip fakto klausimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjusios teismo nutarties išvados apie atsakovo pozicijos nepagrįstumą turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti iš naujo vertinamos (CPK 182 str. 2 p.).
Teismas atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovui pagal CK 6.701 ir 6.648 straipsnius kilo prievolės perduoti UAB „Technolitas“ techninę užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis, perduoti modernizuotus kėliklius, šaudyklos ir šaudyklos valdymo punkto inžinerinius tinklus, kompiuterinę įrangą ir pan., nes šie argumentai pagrįsti netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu. Teismas pažymėjo, kad procesas, pasibaigęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), gali būti atnaujintas tik CPK XVIII skyriuje numatyta tvarka, tačiau atsakovas savo pareiškime nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti, pabrėždamas, kad siekia tik pakeisti įsiteisėjusią teismo nutartį, vienašališkai papildant šalių taikos sutarties sąlygas įsipareigojimų ieškovui nustatymu. Teismo įsitikinimu, toks naujų įsipareigojimų ieškovui nustatymas pažeistų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą bei CPK XVIII nuostatas.
Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentą, kad CK 6.701 ir 6.648 straipsnių nuostatos numato ieškovo prievoles atlikti atsakovo nurodytus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad CK 6.701 straipsnio 1 dalies ir 6.648 straipsnio normos nėra imperatyvios. CK 6.156 straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, todėl atsakovo argumentą, kad CK 6.701 bei 6.648 straipsnių normos nustato ieškovo prievoles atlikti tam tikrus veiksmus atsakovo naudai, teismas atmetė, kaip prieštaraujantį sutarties laisvės principui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir patenkinti UAB „Technolitas“ prašymą nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4211-578/2010, patvirtintos taikos sutarties įvykdymo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CK 6.156 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, o jeigu tokio šalių susitarimo nėra – sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą, todėl patvirtintoje taikos sutartyje neaptartos sąlygos turėjo būti nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas ir pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo tai konstatuoti. Ginčo taikos sutarties analizė rodo, kad egzistuoja materialinės teisės normos, dispozityviai taikytinos šalių santykiams, susijusiems su šia sutartimi. Taikos sutartis apima dviejų skirtingų rūšių rangos sutarčių elementus – kėliklių projektavimo sutarties bei sutarties dėl modernizuotų kėliklių gamybos sutarties elementus. Dėl to ginčo taikos sutartyje neaptartiems šalių teisiniams santykiams taikytinos atitinkamos dispozityvios teisės normos, esančios atskirose CK dalyse dėl projektavimo rangos bei rangos teisinių santykių.Taikos sutartyje nėra aptartos šios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prievolės: prievolė, pagal kurią Lietuvos Respublikos krašto ministerija privalo perduoti UAB „Technolitas“ techninę užduotį kėlikliams suprojektuoti; prievolė, pagal kurią Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija privalėjo perduoti UAB „Technolitas“ modernizuotus kėliklius, šaudyklos ir šaudyklos valdymo punkto inžinerinius tinklus, kompiuterinę įrangą. Pirmoji pareiga kyla iš to, kad šalių santykiams taikytinas CK 6.701 straipsnis, pagal kurį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi pareigą perduoti užduotį projektuoti bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis ir kurios ji neįvykdė, antroji pareiga – iš CK 6.648 straipsnio. Kadangi teismas nepagrįstai nepripažino, jog iš taikos sutarties ir CK kilo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsipareigojimai pareiškėjui UAB „Technolitas“, kurių ministerija nevykdo, atitinkamai nepagrįstai atsisakė nustatyti ginčo taikos sutarties įvykdymo tvarką. Neįvykdžius dispozityviomis teisės normomis ieškovui priskiriamų pareigų, atsakovas objektyviai negali įvykdyti savo įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas pagal taikos sutartį neturi perduoti atsakovui techninės užduoties. Pagal taikos sutarties 9.3.5 punktą techninę dokumentaciją privalo parengti atsakovas, o taikos sutarties 10.5 punktas numato apmokėjimą atsakovui už techninės dokumentacijos parengimą. Taikos sutartis numato pareigas tik atsakovui, o ieškovas savo pareigą apmokėti jau yra įvykdęs. Taikos sutarties 9 punktas numato, jog atsakovas turėjo suremontuoti ir iš esmės modernizuoti elektrinių laikmenų šaudyklą, t. y. įsipareigojo pasiekti tam tikrą rezultatą už lėšas, kurios jam buvo pervestos 2004 m. Atsakovas, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, privalo įsipareigojimus prisiimti įvertinęs visas rizikas, o jeigu taikos sutartyje nenumatyti tam tikri veiksmai, dėl kurių sutarties vykdymas atsakovui pabrangsta, tai neatleidžia atsakovo nuo taikos sutarties vykdymo. Kadangi nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pateisinamas sutarties neįvykdymas, nenustatyta, atsakovas privalo pasiekti taikos sutartimi prisiimtą rezultatą, t. y. suremontuoti ir modernizuoti šaudyklą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo bei taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo, šį prašymą laikė pareiškimu dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 str.). Apeliantas atskirajame skunde argumentų dėl tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepateikia, o priešingai, – teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti taikos sutarties įvykdymo tvarką. Dėl šios priežasties UAB „Technolitas“ prašymas toliau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat vertinamas kaip prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog iš taikos sutarties ir CK normų kilo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsipareigojimai atsakovui UAB „Technolitas“, kurių ministerija nevykdo, todėl esą nepagrįstai atsisakė nustatyti ginčo taikos sutarties įvykdymo tvarką. Neįvykdžius ieškovui dispozityviomis teisės normomis priskiriamų pareigų, atsakovas objektyviai negalįs įvykdyti savo įsipareigojimų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 str. d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Vis dėlto, teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam sprendimui įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan.
Šiuo atveju ieškovas ir atsakovas sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-20/2014, nagrinėdamas UAB „Technolitas“ atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo, taikos sutarties 9 punkte apeliantas prisiėmė pareigą įvykdyti remonto ir modernizavimo darbus. Šie darbai detalizuojami taikos sutarties 9.1-9.8 papunkčiuose. Be kita ko, minėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino ir aplinkybes, susijusias su objektyvių galimybių nebuvimu apelianto įsipareigojimams įvykdyti, konstatuodamas, jog patvirtintos taikos sutarties sąlygose nėra pagrindo įžvelgti priešpriešinių ieškovo įsipareigojimų nustatymo, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog kokiose nors taikos sutarties sąlygose dėl darbų įvykdymo prievolės ieškovas būtų apelianto skolininkas, o apeliantas – ieškovo kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje ir kad nėra pagrindo jas vertinti pakartotinai (CPK 182 str. 2 p.). Taigi nenustatyta, kad ieškovui taikos sutartimi būtų nustatyti kokie nors įsipareigojimai, juo labiau tokie, nuo kurių atlikimo priklausytų atsakovo įsipareigojimų vykdymas, t. y. aplinkybės, dėl kurių neįmanoma atsakovui įvykdyti taikos sutarties ir dėl ko būtų pagrindas keisti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarką. Apelianto prašymas prieštarauja CPK 284 straipsnio nuostatoms, nes juo iš esmės prašoma papildyti taikos sutarties sąlygas, jose numatant ieškovo įsipareigojimus (įrengti lauko (požeminius) kabelius; kėliklių valdymo signalų lauko (požeminius) kabelius, jungiančius kėliklių pastatymo vietas su šaudyklos valdymo pultu; kėliklių blokų pastatymo vietas; šaudyklos valdymo pulto kompiuterį; perduoti 72 vnt. veikiančių kėliklių TK 2010). Tačiau, kaip jau minėta, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (šiuo atveju nutarties, kuria tarp šalių kilęs ginčas išspręstas patvirtinant taikos sutartį) peržiūrėjimui. Tai reiškia, kad šiuo atveju teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria yra išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas, yra privaloma ir turi būti vykdoma pagal taikos sutartyje nurodytas sąlygas.
Kadangi taikos sutartimi UAB „Technolitas“ įsipareigojo suremontuoti ir iš esmės modernizuoti elektrinių laikmenų šaudyklą pagal šios sutarties 9 punkto sąlygas, t. y. prisiėmė pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog ginčo taikos sutartyje neaptartiems materialiniams teisiniams santykiams taikytinos CK 6.648 ir 6.701 straipsnių nuostatos. Taikos sutartyje nėra nuostatų, kurios įgalintų daryti išvadą, jog dėl tam tikrų sąlygų taikos sutarties šalys nesusitarė ir kad tokius atvejus susitarė spręsti pagal CK įtvirtintas normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.