Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-09 · Civilinė byla Nr. 2-20/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
2-20/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00683-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-20/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00683-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 129.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Technolitas“ dėl avansu išmokėtos sumos ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 245 000 Lt, kuriuos Krašto apsaugos ministerija avansu pervedė atsakovui pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. Krašto apsaugos ministerijos ir UAB „Technolitas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2SU-103, o taip pat 60 005 Lt patirtai žalai atlyginti. 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ši civilinė byla nutraukta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

2012 m. lapkričio 12 d. ieškovas teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo. Remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi ieškovas prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintą taikos sutarties vykdymo tvarką: įpareigoti atsakovą avansu jam pervestus 245 000 Lt grąžinti ieškovui. Atsakovas su prašymu nesutiko. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi prašymo netenkino.

Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, kad už avansu atsakovui sumokėtus 245 000 Lt atsakovas įsipareigoja ieškovo naudai atlikti taikos sutarties 9 punkte numatytus darbus, o juos atlikus bus laikoma, kad šalys yra atsikaičiusios pagal pirminę pirkimo pardavimo sutartį. Darbai turėjo būti atlikti per 18 mėnesių. Už taikos sutarties nevykdymą atsakovui pasekmių nebuvo numatyta. Dėl atsakovo kaltės taikos sutartis neįvykdyta iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė išduoti ieškovui Krašto apsaugos ministerijai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4211-392/2010, kuriame būtų fiksuoti atsakovo įsipareigojimai nurodyti taikos sutarties 9 punkte ir jo papunkčiuose. Nurodė, kad byla baigta šalims pasirašius taikos sutartį. Šios sutarties sąlygos yra neįvykdytos. Todėl ieškovui jo prašymu išduotinas vykdomasis raštas, kuriame yra fiksuoti atsakovo įsipareigojimai. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl ieškovo priešpriešinės pareigos vykdymo negali būti pagrindu vykdomąjį raštą atsisakyti išduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Technolitas“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti Krašto apsaugos ministerijos prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo šiuos argumentus.

1. Teismas neanalizavo bylos medžiagos bei netikrino, ar prašomas išduoti vykdomasis raštas iš tiesų gali būti įvykdytas, nors šiuos veiksmus turėjo atlikti ex officio.

2. Šioje byloje priverstinis įvykdymas negalimas, nes būtent dėl ieškovo kaltės apeliantas objektyviai negali vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

3. Ieškovas nepateikė apeliantui galutinio techninės užduoties projektavimui varianto ir modernizuotų kėliklių, nors toks reikalavimas ieškovui buvo pateiktas dar 2010 m. gruodžio 9 d. Todėl taikos sutartyje nustatytas 18 mėnesių darbų atlikimo terminas skaičiuotinas nuo techninės užduoties ir kėliklių perdavimo momento- tik tokia išvada seka iš taikos sutarties santykių.

Atsiliepimas

Ieškovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

1. CPK 771 straipsnis detaliai aptaria procedūras, kaip vykdomi sprendimai, kurie įpareigoja skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius, su turto ar lėšų perdavimu. Todėl nepagrįsti ar atmestini visi apelianto argumentai dėl to, kad nutartis išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįsta.

2. Taikos sutartis numato įsipareigojimus tik apeliantui, kurių vykdymas niekaip nesisieja su ieškovo pareigų vykdymu, be to, savo pagrindinę pareigą - atsiskaityti ieškovas yra įvykdęs dar 2004 m., t.y. sumokėjęs 245 000 Lt ir nuo to laiko nėra gavęs iš apelianto jokių prekių, paslaugų ar darbų.

3. Taikos sutarties 9.3.5 punktas numato, kad būtent apeliantas turi paruošti techninę dokumentaciją, pagal kurią darbai turėtų būti vykdomi. Parengęs techninę dokumentaciją, apeliantas turėjo pradėti vykdyti kitus darbus numatytus taikos sutarties 9.3.1-9.3.4. punktuose. Techninė dokumentacija numatytais terminai nebuvo paruošta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

Apeliantas savo atsiliepimu į ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą bei atskiruoju skundu įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju nutartimi patvirtinta taikos sutartis negali būti priverstinai vykdoma, be to, ji negali būti faktiškai įvykdyta, nes to padaryti apeliantas objektyviai negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad vykdomasis raštas išduotas neteisėtai ar nepagrįstai.

Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, iš esmės sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu (išskyrus CPK 646 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį). Šiuo atveju 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis, dėl kurios prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra įsiteisėjusi.

Dėl 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdytinumo

Taikos sutarties 9 punkte nustatyta, kad atsakovė (apeliantas) siūlo, o ieškovė (Krašto apsaugos ministerija) sutinka, kad atsakovė savo jėgomis ir savo lėšomis, dengdama skolą ieškovei (245 000 Lt), neatlygintinai suremontuos ir iš esmės modernizuos elektrinių taikmenų šaudyklą atitinkamomis sąlygomis. Taigi, nors šiame punkte atsakovė tik siūlė, o atsakovė sutiko, kad apeliantas atliktų atitinkamus darbus savo jėgomis ir lėšomis, aiškinant tikruosius šalių ketinimus darytina išvada, jog apeliantas prisiėmė pareigą įvykdyti remonto ir modernizavimo darbus. Tokią išvadą patvirtina ir paties apelianto pozicija –jis iš esmės neneigia pareigos įvykdyti darbus prisiėmimo. Darbai turėjo būti atlikti per 18 mėnesių (taikos sutarties 9.7 punktas), nėra ginčo, jog jie iki šiol neatlikti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vykdytini yra tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t.y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendintas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos CPK numatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo priemonės. Prie vykdytinų sprendimų nepriskirtini teismo sprendimai pasižymi kitokia teismo sprendimo įgyvendinimo forma. Tai teismo sprendimai, kurių atžvilgiu priverstinių vykdymo priemonių nereikia taikyti dėl to, jog pats teismo sprendimas sukelia teisinį efektą (teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant aukščiau minėtoms taikos sutarties 9 punkto sąlygoms, negalima daryti išvados, kad pats taikos sutarties patvirtinimas teismo nutartimi sukelia teisinį efektą. Šiame punkte yra nurodyti konkretūs veiksmai (atitinkamų darbų įvykdymas) darbų, kuriuos apeliantas įpareigotas atlikti, objektyviąja prasme jis galėtų juos atlikti (faktiškai tai jis patvirtino prisiimdamas įsipareigojimą) ir šie veiksmai iki šiol nėra atlikti. Todėl darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, turi vykdytinumo požymį, dėl ko jos nevykdant gali būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str. 2 d. 8 p.).

Dėl 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo negalimumo

Apeliantas nurodo, kad jis objektyviai negali įvykdyti prisiimto įsipareigojimo. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad tokia situacija, kai skolininkas negali įvykdyti prisiimto įsipareigojimo, bendrąja prasme nėra kliūtis vykdomojo rašto išdavimui, tokia aplinkybė, esant atitinkamiems CPK 631 straipsnio 1 dalyje nurodytiems atvejams, gali būti tik pagrindu grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui. Antra, tiek atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek atskirajame skunde apeliantas savo teiginius apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimą grindžia priešpriešinių ieškovo veiksmų atlikimo (techninės užduoties projektavimui, kėliklių pateikimo) reikalingumu. Tačiau, kaip matyti iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių, 2004 m. rugsėjo 10 d. šalių sudarytos sutarties sąlygos buvo ne kartą keičiamos dar iki 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo. Todėl apeliantas, sudarydamas taikos sutartį, turėjo galimybę numatyti visas galimas kliūtis prisiimamo įsipareigojimo įvykdymui ir jas taikos sutartyje aptarti inter alia ir visus priešpriešinius ieškovo įsipareigojimus, jei tokie turėjo būti nustatyti siekiant apeliantui tinkamai atlikti darbus. Tuo tarpu patvirtintos taikos sutarties sąlygose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo įžvelgti priepriešinių ieškovo įsipareigojimų nustatymą, t.y. nėra pagrindo konstatuoti, jog kokiose nors taikos sutarties sąlygose dėl darbų įvykdymo prievolės ieškovas būtų apelianto skolininkas, o apeliantas kreditorius. Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, nes toje byloje buvo konstatuota, jog šalys neatliko viena kitos atžvilgiu teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir jos abi viena kitos atžvilgiu yra kreditoriai.

Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nepažeidė procesinės teisės normų, dėl ko keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylos sustabdymo

Apeliantas papildomai pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad jis pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo bei taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo aptariamoje civilinėje byloje. Prašymas netenkintinas.

CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Tai gali padaryti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 372 str. 2 d.). Pastebėtina ir tai, kad išieškotojas ir skolininkas bet kuriuo atveju gali sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese (CPK 595 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus