Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teismo proceso Nr. 1-06-5-00096-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.2.1; 1.1.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.17.3; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.8; 2.4.2.2; 2.4.6.5.2

2023 m. lapkričio 28 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. (Z. T.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Z. T. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidus nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintą „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d., 12.50 val., bendravykdytojui J. K. (J. K.), kurio atžvilgiu 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje įgijus akcizais apmokestinamas, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė – 43 919,48 Eur, pasikėsino šias cigaretes gabenti iš traukinio Nr. 2606 vagono Nr. 59079293, stovėjusio Radviliškio geležinkelio stoties trečiajame kelyne, esančiame Laisvės al. 15, Radviliškyje, jas iškraunant, bet nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pastebėjus saugos darbuotojui pasišalino iš įvykio vietos.

2. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Z. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, už tai, kad kaltinime nurodytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su J. K., kurio atžvilgiu 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Šiaulių apygardos teismo baudžiamais įsakymas, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos – banderolėmis, kurių bendra vertė 43 919,48 Eur, gabenamas traukinio Nr. 2606 vagone Nr. 59079293, Radviliškio geležinkelio stoties trečiame kelyje, esančiame Laisvės al. 15, Radviliškyje, kur abu įlipę į traukinio Nr. 2606 vagoną ketino cigaretes išsikrauti, tačiau nuskalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjus saugos darbuotojui pasišalino iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Z. T. parodymus, kad jis Radviliškio geležinkelio stotyje į traukinio vagoną įlipęs nebuvo ir cigarečių iškrauti nebandė, paneigia vagone rastos ir paimtos vienkartinės pirštinės, ant kurių rastas Z. T. DNR. Tai, kad Z. T. traukinio vagone gabenamas cigarečių pakuotes bandė iškrauti ir užkluptas apsaugos darbuotojo pasišalino, anot Šiaulių apygardos teismo, patvirtina ir liudytojų V. A. bei J. K. parodymai, telekomunikacijų duomenys (sugretinti aptariamo traukinio ir Z. T. naudoto mobiliojo ryšio telefono judėjimo maršrutai kaltinime inkriminuotu laikotarpiu), o Z. T. parodymai baudžiamojo proceso eigoje buvo nenuoseklūs. Šiaulių apygardos teismo vertinimu, Z. T. veiksmų seka patvirtina, kad jis akcizais apmokestinamų prekių perdavimo vietoje atsidūrė sąmoningai, siekdamas perimti nenustatyto asmens (asmenų) į traukino vagoną pakrautas cigaretes, tad (Z. T.) žinojo ir suprato, jog savo veikimu įgyvendino nusikalstamą tikslą šias akcizais apmokestinamas prekes įgyti, taip pat veikė su J. K. suderintai, bendromis pastangomis, iš anksto pasiruošę.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

4. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Z. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką: Z. T. išteisintas už tai, jog pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d., 12.50 val., su bendrininku J. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje, įgijęs akcizais apmokestinamų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 12 517 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 43 919,48 Eur, pasikėsino šias cigaretes gabenti iš traukinio, kurio Nr. 2606, vagono Nr. 59079293, stovėjusio Radviliškio geležinkelio stoties trečiajame kelyje, esančiame Laisvės al. 15, Radviliškyje, cigaretes iškraunant, bet nusikaltimo nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjus saugos darbuotojui, pasišalino iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, iš Z. T. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriais jis neprisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, matyti, kad nusikaltimo vietoje rastos pirštinės su (Z. T.) DNR galėjo patekti įvairiais būdais, kurių patvirtinti ar paneigti nėra galimybės. Tuo tarpu kaltinime nurodomą aplinkybę, kad Z. T. įvykio metu iki 13.04 val. buvo traukinio vagone, pirmosios instancijos teismas laikė grindžiama prielaida, atsižvelgus į tai, kad telekomunikacinėmis priemonėmis tokios tikslios asmens buvimo vietos nėra galimybės nustatyti, ką, be kita ko, pagrindžia UAB „Tele2“ pateikta informacija. Atsižvelgęs į šias aplinkybes Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Z. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – Z. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme Z. T. praleistą laiką.

5.1. Anot apelianto, Z. T. išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas (apkaltinamasis) nuosprendis, kadangi teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Apeliacinio skundo autoriaus manymu, teismas vadovavosi išimtinai Z. T. nenuosekliais, teismą klaidinančiais parodymais, daline informacija, kad abonentas (Z. T.) negali jungtis Radviliškio mieste prie ryšio bokšto 9C4AD02 adresu Maironio g. 101E, Radviliškis, kurios pakako teismui padaryti išvadą, kad telekomunikacinėmis priemonėmis tikslios asmens buvimo vietos nėra galimybės nustatyti. Prokuroro teigimu, teismas visiškai nepasisakė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, 2021 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje, 2021 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime dėl telefonų analizės, kuriuose yra užfiksuota, kad Radviliškio geležinkelio stotyje, Laisvės al. 15, Radviliškyje, apžiūrint traukinio sąstato vagoną rasta ir paimta 12 517 vienetų pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis ir įvairių daiktų, tarp kurių 2 vienetai vienkartinių polietileninių pirštinių, o atlikus DNR tyrimą dėl vienkartinių polietileninių pirštinių, 2021 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje užfiksuota, jog ant vienkartinės pirštinės vidaus (2,3 mėginiai) ir išorės (4 mėginys) gautas DNR profilis sutampa su Z. T. DNR profiliu 99,99 proc., taip pat 2020 m. liepos 18 d., 13.04 val., Z. T. pagal mobiliojo ryšio telefono duomenis buvo traukinio vagone su cigaretėmis, nėra laikytini pakankamais.

5.2. Iš 2021 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo dėl telefonų analizės, kuriame sugretintos Z. T. mobiliojo ryšio telefono numerio buvimo vietos ir traukinio judėjimo maršrutas (t. 2, b. l. 6-15), matyti, jog Z. T. vykimo maršrutas buvo nuo Žiežmarių m., Kaišiadorių r., o traukinio maršrutas – nuo Klaipėdos (galutinė stotis – Radviliškyje). Kai traukinys sustojo Tryškiuose, Telšių r., 2020 m. liepos 18 d., 10.08 val., pagal Z. T. ir traukinio atstumą telekomunikacijų sujungimo perimetras siekė 5,80 km, o tai, anot apelianto, patvirtina, jog Z. T. buvo netoli traukinio. Tarp Kužių k. ir Šilėnų k., Šiaulių r., atstumas buvo virš 10 km, o tai atitinka aplinkybę, kad traukinys bėgiais važiuoja tiesiai, o kelias automobiliams yra vingiuotas. Vėliau labai greitai atstumas sumažėja iki 796 m. Šios nustatytos Z. T. ir traukinio judėjimo aplinkybės, prokuroro teigimu, leidžia daryti išvadą, jog Z. T. 2020 m. liepos 18 d., 13.04 val., buvo traukinio vagone ir bandė iškrauti cigaretes, o užkluptas apsaugos darbuotojo pabėgo, nes atstumas tarp traukinio ir Z. T. vėl padidėjo.

5.3. Prokuroro vertinimu, išteisintasis suklaidino teismą, duodamas nenuoseklius parodymus, kad 2020 m. liepos 18 d., vykdamas į Radviliškį, sustojo pakelėje ir paėmė pavežti nepažįstamą vaikiną bei jam davė savo turėtas vienkartines pirštines – taigi iškėlė save teisinančią versiją, žinodamas, jog jos nebus galima patikrinti, nors ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, teikdamas, jog nežino kaip jo (Z. T.) DNR galėjo atsirasti ant įvykio vietoje rastų vienkartinių pirštinių. Prokuroro manymu, išteisintojo Z. T. parodymų nenuoseklumas pasireiškė ir tuo, kad jis (Z. T.) parodė, jog turėdamas laiko važinėjo po Radviliškio miestą, buvo pasiklydęs, kadangi gatvė prie geležinkelio stoties buvo remontuojama, vėliau ieškojo automobilio pardavėjo adreso ir buvo nuvažiavęs prie geležinkelio stoties, tačiau ikiteisminio tyrimo metu (Z. T.) teigė, jog nežino, kur yra Radviliškio geležinkelio stotis.

5.4. Apeliacinio skundo autorius atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad Z. T. iki aptariamos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimo padarymo tris kartus jau buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1-2 dalis.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašė Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis Z. T. ir jo gynėjas advokatas Marius Zabita – prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Z. T. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį ir prašoma išteisintojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prokuroro teigimu, neatitinkančiu bylos faktinių aplinkybių, bei pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, leidžiančių spręsti, jog Z. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

8. BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259-222/2015, 2K-99-648/2016, 2K-21-511/2017, 2K-7-97-895/2019, 2K-209-1073/2021). Šios nusikalstamos veikos dalykas – prekės, apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, pavyzdžiui, cigaretės, etilo alkoholis ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501-222/2015, 2K-99-648/2016, 2K-21-511/2017, 2K-230-489/2019, 2K-209-1073/2021).

9. Inkriminuojant neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, turi būti nustatyta, kad kaltininko veiksmai atitinka bent vieną iš BK 199² straipsnio dispozicijose nurodytų veikų. BK 199² straipsnyje įtvirtintos įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo pavojingų veikų alternatyvos. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnį kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje nustatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016, 2K-256-693/2017, 2K-7-97-895/2019, 2K-69-788/2023). Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris iš BK 199² straipsnyje nustatytų alternatyvių veiksmų.

10. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta savo veikos pavojingą pobūdį, kad jis įgyja, laiko, gabena, siunčia, naudoja ar realizuoja akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016, 2K-256-693/2017, 2K-7-97-895/2019). Kvalifikuojant BK 199² straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, jei ji padaryta bendrininkų grupe, atsižvelgiama į visą akcizais apmokestinamų prekių vertę – ji nedalijama, nenustatoma kiekvienam vykdytojui atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-262-489/2017).

11. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-689/2018).

12. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-214-976/2023).

13. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino Z. T. dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nustatęs, jog nebuvo įrodyta, kad Z. T. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog: Z. T., pažeidęs nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 18 d., 12.50 val., bendravykdytojui J. K., kurio atžvilgiu 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Šiaulių apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus akcizais apmokestinamus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė yra 43 919,48 Eur, pasikėsino šias cigaretes gabenti iš traukinio Nr. 2606 vagono Nr. 59079293, stovėjusio Radviliškio geležinkelio stoties trečiajame kelyne, esančiame Laisvės al. 15, Radviliškyje, jas iškraunant, bet nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo (Z. T.) valios nepriklausančių aplinkybių, nes pastebėjus saugos darbuotojui, pasišalino iš įvykio vietos.

14. Viso baudžiamojo proceso metu Z. T. savo kaltę nuosekliai neigė. Apklausiamas teisme Z. T. teigė, kad 2020 m. liepos 17 d. dvi ar tris valandas buvo Radviliškyje, kadangi draugas iš Baltarusijos jo buvo paprašęs nuvažiuoti apžiūrėti automobilių (išteisintasis nurodytu laikotarpiu teigė užsidirbdavęs prekiaudamas automobiliais ir automobilių detalėmis, padėdavęs užsienio piliečiams juos įsigyti), tačiau negalėjo šio draugo identifikuoti. Netoli Radviliškio, automobilių turguje, nurodė pamatęs sudominusį automobilį, tačiau šio automobilio savininkas paprašė susitikti kitą dieną. Liepos 18 d. ryte Z. T. nurodė sulaukęs draugo skambučio su prašymu nuvykti į Radviliškį ir palikti užstatą už minėtą automobilį. Tiksliai nepamena ar iki Kėdainių, ar juos pravažiavus (išteisintasis) pamatė su įjungtais avariniais žibintais ir pakeltu automobilio variklio dangčiu stovinį automobilį, iš kurio išlipęs vaikinas paprašė pavežti jį iki Radviliškio. Šis vaikinas buvo liekno kūno sudėjimo, be kaukės, su juoda kepure, apsirengęs sportinį kostiumą, su savimi turėjo kuprinę, prašė (išteisintojo Z. T.) greičiau važiuoti ir visą kelionę su kažkuo susirašinėjo. Atvykus į Radviliškį, pakeleivis paklausė, ar galėtų jį pavežti kiek toliau už Radviliškio. Paskambinęs automobilio pardavėjui, kuris neatsiliepė, išteisintasis nurodė nuvežęs vaikiną apie 20 km už Radviliškio, Šiaulių link – prie seno smėlio karjero, kadangi ten šio asmens turėjo laukti draugas. Palikęs vaikiną nurodytoje vietoje, Z. T. aiškino nuvažiavęs į Radviliškį, kur paskambinęs automobilio pardavėjui sužinojo, kad turės apie valandą palaukti. Vėliau automobilio pardavėjas paprašė, kad jį (pardavėją) Z. T. pavežtų, kadangi pardavėjas pats tuo metu vairuoti negalėjo. Išteisintasis taip pat nurodė, kad ieškodamas reikiamo adreso, Radviliškyje buvo pasiklydęs, kadangi bandė apvažiuoti vykdomus gatvės remonto darbus, tad išvažiavo prie geležinkelio stoties, kurios stovėjimo aikštelėje apsisuko, ir nuvažiavo toliau. Nurodytas aplinkybes išteisintasis Z. T. patvirtino ir atliekant įrodymų tyrimą Lietuvos apeliaciniame teisme.

15. Vertindama išteisintojo Z. T. parodymų patikimumą ir nuoseklumą, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog nurodytu maršrutu (link Šiaulių) pavežė pakelėje sutiktą vaikiną, kurio automobilis buvo sugedęs (kuriam vėlesnių apklausų metu teigė davęs vienkartines polietilenines pirštines (ar nurodė jog šis vaikinas pirštines iš automobilio pasiėmė pats)), išteisintasis Z. T. nurodė tik praėjus daugiau nei metams po kaltinime inkriminuoto nusikaltimo ir daugiau kaip 9 mėnesiams po įtarimo jam pareiškimo 2020 m. gruodžio 5 d. (2 t., b. l. 129-130, 152-153) – apklausiamas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 12 d. ir 2021 m. sausio 20 d. negalėjo paaiškinti, kaip jo (Z. T.) DNR atsirado ant įvykio vietoje rastų vienkartinių pirštinių (2 t., b. l. 135-137, 144-147, 148-150). Apklausiamas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 8 d. Z. T. nurodė, kad anksčiau apie pavežtą vaikiną neminėjo, nes buvo patyręs didelį stresą (4 t., b. l. 140-142). Be kita ko, Šaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. teisiamajame posėdyje nurodė minėtos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nepasakęs, nes tuomet dar nebuvo susiejęs aptariamų pirštinių su nagrinėjama baudžiamąja byla, o apklausų metu apie konkrečias kaltinime inkriminuotu laikotarpiu buvusias aplinkybes pamiršęs, kadangi buvo apklausiamas praėjus pusei metų po įvykio. Tačiau atsižvelgiant į aptariamos Z. T. teisinančios versijos susiformavimo ypatybes (teisminio nagrinėjimo metu, po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau nei metams laiko), taip pat į tai, kad anksčiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, išteisintasis Z. T. negalėjo paaiškinti, kaip jo DNR galėjo atsirasti nusikaltimo vietoje, nors praėjus dar didesniam laiko tarpui neva šias aplinkybes prisiminė, toks pirštinių su Z. T. DNR atsiradimo traukinyje aplinkybių paaiškinimas sukelia didelių abejonių išteisintojo parodymų patikimumu, tikrumu ir objektyvumu. Šių išteisintojo Z. T. parodymų nepatvirtina ir kiti ištirti baudžiamosios bylos įrodymai.

16. Apklausiamas kaip liudytojas Šiaulių apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2023 m. vasario 2 d. vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose V. Ž. nurodė, kad dirba Pagėgių pasienio rinktinėje, kriminalinės žvalgybos skyriuje, vyriausiuoju tyrėju. Aptardamas įvykio aplinkybes liudytojas nurodė, kad 2020 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, gavo pranešimą, jog iš Radviliškio geležinkelio stoties pasišalino du asmenys, įtariami krovę kontrabandines cigaretes. Atvykęs į įvykio vietą ir užlipęs ant vagono, liudytojas V. Ž. teigia jį apžiūrėjęs – vagone buvo padarytos slėptuvės, cigaretės buvo sukrautos į pilkos spalvos maišus. Kai kurie maišai jau buvo iškrauti iš įrengtų slėptuvių, kai kurie – ne. Vagono viduje rasta kuprinė, kurioje buvo asmeniniai daiktai: marškinėliai, raktų ryšulys, tirštas skystis, panašus į tepalą ir pirštinės. Šalia kuprinės – plaktukas, replės ir kaukė. Netoli vagono rastas žibintuvėlis, pritaikytas nešioti ant galvos. Aplinkybes, kad vagone buvo rasta iš slėptuvių ištrauktų cigarečių, dalis kurių buvo pabirusios, taip pat mėtėsi įvairūs asmeninai daiktai (kuprinė, veido kaukė, pirštinės, replės), o šalia traukinio vagono buvo rastas žibintuvėlis, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojo V. Ž. kolega P. J. Paaiškindamas įvykio aplinkybes Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. teisiamajame posėdyje liudytojas R. K., dirbantis Pagėgių pasienio rinktinėje, Šiaulių pasienio užkardoje, vyresniuoju specialistu, nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 13 val., iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų buvo gautas nurodymas nuvykti į Radviliškio geležinkelio stotį, kur reikės atlikti traukinio vagono patikrinimą. Patikrinus krovininio traukinio sąstato vagoną Nr. 59079293, buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės – virš 12 tūkstančių pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Cigaretės laikytos paketuose – dėžėse, aptrauktose juodos spalvos plėvele („celofanu“). Supakuotos dėžės buvo vagone, taip pat liudytojas nurodė, kad galėjo būti pabirusių cigarečių pakelių. Minėtame vagone taip pat buvo rasta kuprinė, kurią operatyvinis darbuotojas prie liudytojo R. K. atidarė ir parodė šios kurpinės turinį – plaktuką, reples, pirštines ir kitus daiktus. Apklausiamas 2023 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teisme liudytojas R. K. papildomai nurodė, kad jam su kolegomis atvykus į įvykio vietą buvo sulaikytas vienas asmuo, tačiau liudytojas R. K. nurodė dėl šios aplinkybės galintis klysti, kadangi nuo įvykio praėjo treji metai, o per šį laiką nurodė dirbęs ne su vienu panašiu įvykiu. Šis liudytojo R. K. parodymų netikslumas nesudaro prielaidų teisėjų kolegijai laikyti aptariamo liudytojo parodymus nepatikimais toje apimtyje, kurioje jie sutampa su kitų bylos liudytojų (pirmiausiai V. Ž., P. J.) parodymais bei nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Juolab, kad kaip nurodė pats R. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje asmenų (kaltininkų) nebuvo pastebėta (2 t., b. l. 54-56). Taigi, kaip matyti iš liudytojų V. Ž., P. J. ir R. K. parodymų, traukinio vagone buvo rastos iš įrengtų slėptuvių pradėtos traukti Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės ir kuprinė su joje rastais asmeniniais daiktais bei nusikaltimui daryti skirtais daiktais, be kita ko, kauke, pirštinėmis, įrankiais.

17. Teisėsaugos institucijų pareigūnų (liudytojų) V. Ž., P. J. ir R. K. nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs byloje surinkti duomenys – Radviliškio geležinkelio stotyje, apžiūrint krovininio traukinio sąstato vagoną Nr. 59079293, rasta ir paimta 12 517 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, berankoviai marškinėliai, 2 vnt. vienkartinių polietileninių pirštinių, medžiaginė veido kaukė, 5 vnt. raktų, mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ įkroviklis, plaktukas, replės, 4 vnt. metalinių plokštelių, kuprinė, šviestuvas, 63 vnt. plastikinių tvirtinimo dirželių („užtempėjų“), plastikinis maišelis su ruda mase (1 t., b. l. 18-27). Bendra rastų cigarečių, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, vertė – 43 919,48 Eur (1 t., b. l. 42).

18. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 2 d. teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apie vykusio ikiteisminio tyrimo aplinkybes buvo apklausta ir vyresnioji tyrėja E. J., dirbanti Pagėgių pasienio rinktinėje, ikiteisminio tyrimo skyriuje. Anot jos, nagrinėjama baudžiamoji byla yra išskirta iš kitos bylos – byla dėl J. K. padarytos nusikalstamos veikos teismui buvo perduota anksčiau ir buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Kadangi kitas asmuo, pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, tuo metu dar nebuvo nustatytas, tyrimas šio asmens atžvilgiu buvo išskirtas. Ištyrus ant įvykio vietoje kuprinėje su kitais daiktais buvusių vienkartinių permatomų pirštinių rastą DNR, buvo nustatyta Z. T. tapatybė. Ant daiktų taip pat rasta J. K. DNR. Liudytojos manymu, kuprine šie asmenys naudojosi abu, nors nei vienas neprisipažino, kam konkrečiai kurpinė priklausė. Liudytoja E. J. taip pat nurodė, kad remiantis J. K. parodymais bei „Tele2“ pateiktu atsakymu, ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuota Z. T. mobiliojo ryšio telefono prisijungimo vieta, kuri buvo palyginta su traukinio judėjimo maršrutu. Traukinio maršrutas ir Z. T. mobiliojo ryšio telefono buvimo vietos sutapo.

19. Šias ikiteisminio tyrimo tyrėjos E. J. nurodytas aplinkybes patvirtina 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvada Nr. S 426/2020(01), kurioje nurodoma, kad atlikus DNR tyrimą ant įvykio vietoje rastų marškinėlių ir vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus (2, 3 mėg.), gauti dviejų vyriškos lyties asmenų DNR profiliai, kurie tinka identifikavimui. Ant vienkartinės pirštinės išorės (4 mėg.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su DNR profiliu, gautu ant vienkartinės pirštinės (2, 3 mėg.), o kitas DNR profilis sutampa su DNR profiliu, gautu ant marškinėlių (1 t., b. l. 59-64). 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro rašte Nr. 140-S-2163(8.31E) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant marškinėlių (1 mėg.) ir vienkartinės pirštinės išorės (antras vyras iš dviejų, 4 mėg.) genotipas DNR duomenų registre sutapo su J. K. genotipu. Vyro biologinių pėdsakų, rastų ant vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus (2, 3 mėg.) ir vienkartinės pirštinės išorės (pirmas vyras iš dviejų, 4 mėg.) genotipas DNR duomenų registre sutapo su Z. T. genotipu (1 t., b. l. 66-67). 2021 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. S 57/2021(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą ant vienkartinės pirštinės išorės ir vidaus (2, 3 mėg.) ir (kitos) vienkartinės pirštinės išorės (4 mėg.), gautas DNR profilis sutampa su Z. T. DNR profiliu su 99,999999999999 % (1 t., b. l. 76-78).

20. Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje padaryta išvada, kad nusikaltimo vietoje rastos pirštines su Z. T. DNR galėjo patekti įvairiais būdais, kurių patvirtinti ar paneigti nėra galimybės.

21. Baudžiamojo proceso eigoje išteisintasis Z. T. iš tiesų iškėlė keletą versijų dėl jo DNR atsiradimo ant vienkartinių pirštinių, rastų nusikaltimo vietoje, būdų. Kaip aptarta anksčiau, 2021 m. rugsėjo 29 d. teisiamajame posėdyje Z. T. nurodė, jog pavežtam nepažįstamam pakeleiviui paprašius atidavė automobilyje buvusias vienkartines pirštines (šią aplinkybę Z. T. nurodė ir 2022 m. rugsėjo 8 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 140-142)). Tačiau tos pačios apklausos teisme tolesnėje eigoje nurodė ir kitą aplinkybę – kad vaikinui atsakė, jog pats pasiimtų pirštines iš automobilio. Tuo tarpu Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio išteisintasis Z. T. jau nurodė nežinantis, ar vaikinas šias pirštines pasiėmė, kadangi pirštinės buvo įdėtos į automobilio dureles, o asmeniškai (Z. T.) jų nepadavė, tad vaikinas jas galėjo pasiimti pats. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. teisiamajame posėdyje išteisintasis negalėjo paaiškinti, kaip pirštinės su jo DNR atsirado įvykio vietoje, nurodė, kad pildamasis degalus degalinėje naudoja plastikines pirštines, kurias kartais išmeta, o kartais pasilieka automobilyje, tad koks nors asmuo, buvęs jo automobilyje, galėjo šias pirštines paimti. Šios apklausos metu išteisintasis papildomai pažymėjo, kad „neįsivaizduoju, kaip jos [pirštinės] atsirado įvykio vietoje“. Įrodymų tyrimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu išteisintasis vėlgi negalėjo nurodyti, kaip pirštinės atsirado įvykio vietoje, kėlė prielaidą, kad su juo kas nors galėjo norėti susidoroti. Aptarti nenuoseklūs išteisintojo parodymai, kuomet baudžiamojo proceso eigoje buvo nurodytos skirtingos Z. T. DNR atsiradimo įvykio vietoje aplinkybės (išteisintasis atidavė pirštines pakeleiviui, pakeleivis pats pasiėmė pirštines iš išteisintojo automobilio, „kažkas“ paėmė Z. T. panaudotas vienkartines pirštines, neva siekdamas imituoti, kad nusikalstamą veiką padarė būtent išteisintasis) leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai atmesti iškeltą versiją dėl vienkartinių pirštinių su Z. T. DNR atsiradimo nusikaltimo vietoje, kaip nenuoseklią. Juolab, kad, kaip minėta anksčiau, aplinkybės, jog pavežė pakelėje sutiktą vaikiną, kurio automobilis buvo sugedęs, išteisintasis Z. T. pradėjo laikytis tik praėjus daugiau nei metams po inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o šių išteisintojo nurodomų aplinkybių (be kita ko, deklaratyvios aplinkybės apie tariamą trečiųjų asmenų norą susidoroti) nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

22. Ikiteisminio tyrimo metu Z. T. taip pat iškėlė versiją, jog iš jo automobilio salono 2020 m. birželį buvo pavogti asmeniniai daiktai, be kita ko, kuprinė ir pirštinės, tačiau į policijos pareigūnus nurodė nesikreipęs, nes tai, kad buvo apvogtas, pastebėjo tik po kelių valandų, taip pat netikėjo, kad policija išaiškins kaltininkus (2 t., b. l. 135-137, 144-147, 148-150). Tuo tarpu duodamas parodymus Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. teisiamajame posėdyje išteisintasis jau nurodė, kad asmeniniai daiktai (batai, sportinė apranga, kuprinė ir pirštinės), buvo pavogti iš jo automobilio bagažinės. Taigi, baudžiamojo proceso eigoje išteisintasis nenuosekliai nurodė ir automobilio vietą, iš kurios tiksliai buvo pavogti daiktai (iš bagažinės ar iš salono). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 135-137, 144-147), tiek bylą nagrinėjant teisme išteisintasis nurodė, jog iš jo automobilio buvo pavogtos medžiaginės (darbinės, remontui skirtos) pirštinės. Tuo tarpu įvykio vietoje buvo rastos vienkartinės polietileninės pirštinės (1 t., b. l. 18-27, 88-103). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija galimybę, jog išteisintojo Z. T. DNR nusikaltimo vietoje galėjo atsirasti nenustatytiems asmenims galimai apvogus išteisintojo automobilį ir vėliau palikus pirštines, ant kurių buvo išteisintojo biologinių pėdsakų, nusikaltimo vietoje, atmeta, kaip neatitinkančią nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Juolab, kad šią versiją paneigia kiti paties išteisintojo Z. T. parodymai.

23. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nusikaltimo vietoje rastos pirštinės su išteisintojo biologiniais pėdsakais galėjo patekti įvairiais būdais, padarė vadovaudamasis pavieniais išteisintojo parodymais. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Z. T. duotų parodymų nuoseklumo, logiškumo viso baudžiamojo proceso metu, nepalygino išteisintojo parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie ne tik, kad nepatvirtina Z. T. teiginių, bet, atvirkščiai, juos paneigia.

24. Aplinkybę, kad kaltinime inkriminuotu laiku išteisintasis buvo nusikaltimo padarymo vietoje, kaip duodama parodymus teisme nurodė liudytoja E. J., patvirtina ir Z. T. mobiliojo ryšio telefono prisijungimų prie telekomunikacijos bokštų duomenys bei traukinio maršruto analizė. Traukinys Nr. 2606 pradeda kelionę 2020 m. liepos 18 d., 6.24 val. – išvyksta iš Klaipėdos miesto. Tuo metu nuo 6.26 val. užfiksuotas išteisintojo Z. T. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) jungimasis prie „Tele2“ telekomunikacijos bokšto, esančio Žiežmarių m., Kaišiadorių r. sav., ir matomas išteisintojo judėjimas traukinio link. Z. T. nuo 09:49:23 val. iki 10:19:36 val. užfiksuotas jungimasis prie „Tele 2“ telekomunikacijos bokšto, esančio Pabalvės k., Telšių r., o tuo metu traukinys buvo sustojime Tryškiuose, Telšių r. 10:08 val. pagal Z. T. ir traukinio atstumą, „Tele 2“ telekomunikacijų sujungimo perimetras siekė 5.80 km. Nuo 9.49 val. iki 13.16 val. traukinio buvimo ir išteisintojo Z. T. mobiliojo ryšio sujungimų prie telekomunikacijos bokštų vietas skiria visiškai nedidelis atstumas: daugiausiai – 10,9 km (taip pat ir 10,3 km), mažiausiai – tik 796 m. 10,9 km atstumas fiksuojamas 10.57 val., traukiniui esant Kužiuose, Kužių sen., Šiaulių r. sav., o išteisintojo mobiliojo ryšio telefonui tuo metu jungiantis prie Toliočių k., Šiaulių r. sav., telekomunikacijos bokšto. 10,3 km atstumas fiksuojamas nuo 11.27 iki 11.30 val., traukiniui esant Šilėnuose, Kairių sen., Šiaulių r. sav., o išteisintojo Z. T. mobiliojo ryšio telefonui jungiantis prie telekomunikacijos bokšto, esančio Žironų g., Radviliškio m., Radviliškio r. sav. Šie iki 10 km atstumai tarp traukinio buvimo vietos ir Z. T. buvimo vietos, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, paaiškinami tuo, kad aptariamoje vietovėje traukinio bėgiai yra įrengti tiesiu keliu, o automobilių kelias – vingiuotas. Traukinys Nr. 2606 į Radviliškio geležinkelio stoties trečią atvykimo-išvykimo kelyno 308 kelią atvyksta ir jame stovi nuo 11.40 val. Tuo pačiu laikotarpiu Z. T. mobiliojo ryšio telefonas jau jungiasi prie „Tele2“ telekomunikacijos bokštų, esančių Maironio g. 101E, Radviliškio miestas, ir Karčemų k., Radviliškio r. sav. (atstumas tarp traukinio ir išteisintojo mobilaus ryšio telefono prisijungimo vietos svyruoja nuo 2,51 km iki 4,43 km). Nuo 12.57 val. iki 13.04 val. išteisintojo mobiliojo ryšio telefonas jungiasi prie „Tele2“ telekomunikacijos bokšto, esančio adresu Vasario 16-osios g. 11, Radviliškio miestas, t. y. kaltinime inkriminuotu laikotarpiu, o atstumas tarp traukinio ir Z. T. mobilaus telefono sumažėja, kaip minėta, tik iki 796 m. Tuo tarpu 13.16 val. (po nusikalstamos veikos padarymo) per nedidelį laiko tarpą atstumas vėl pradeda didėti – iki 2,51 km, kuomet Z. T. mobilusis telefonas vėl jungiasi prie Maironio g. 101E, Radviliškio mieste, esančios celės (1 t., b. l. 107-113, 141-147; 2 t., b. l. 6-15). Taigi, sugretinus išteisintojo Z. T. mobilaus ryšio telefono buvimo vietą ir traukinio buvimo vietą 2020 m. liepos 18 d., pirmoje dienos pusėje, matyti, kad išteisintasis iš pradžių judėjo traukinio link, vėliau – lygiagrečiai (su traukiniu), iš kurio vagono buvo pasikėsinta iškrauti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), o kaltinime inkriminuotu laikotarpiu fiksuotą išteisintojo Z. T. ir traukinio buvimo vietą skyrė itin nedidelis atstumas.

25. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokie išteisintojo Z. T. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) prisijungimų prie „Tele2“ telekomunikacijos bokštų duomenys, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo, paneigia paties išteisintojo aiškinimą, kad nuo Radviliškio jis buvo nutolęs tik apie 20 kilometrų – kai į nurodytą vietą pavežė nepažįstamą vaikiną. Kaip jau minėta, Z. T. naudojamas telefonas nuo 09:49:23 val. iki 10:19:36 val. jungėsi prie „Tele 2“ telekomunikacijos bokšto, esančio Pabalvės k., Telšių r. Google maps duomenimis Pabalvės kaimas nuo Radviliškio nutolęs apie 86 kilometrus, taigi daugiau negu 60 kilometrų toliau, negu buvęs nurodo išteisintasis.

26. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme Z. T. negalėjo paaiškinti, kodėl sutapo jo mobiliojo ryšio telefono ir traukinio judėjimo trajektorija. Išteisintasis kėlė prielaidą, kad telefonas prisijungti prie telekomunikacijų ryšio bokštelių ir fiksuoti jo buvimo vietą galėjo tuomet, kai (Z. T.) buvo pasiklydęs Radviliškyje dėl Maironio gatvėje vykusių remonto darbų ir buvo nuvažiavęs prie traukinių stoties, kurioje apsisuko. Tačiau teisėjų kolegija šiuos išteisintojo parodymus vertina kritiškai. Viena vertus, Z. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė Radviliškio miesto gerai nepažinojęs, o vietos, kurioje yra Radviliškio geležinkelio stotis, iš viso nežinojęs (2 t., b. l. 135-137). Kita vertus – tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 135-137), tiek duodamas parodymus teisme išteisintasis patvirtino Radviliškyje lankęsis dažnai (iš Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo – „2020 m. liepos 18 d. eilinį kartą buvau Radviliškyje. Labai dažnai ten važiuodavau, du kartus į savaitę, nes ten yra kelios automobilių pardavimo aikštelės, pora ūkininkų, kurie parduoda įvairias žemės ūkio technikos detales“; iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio protokolo – „Tuo metu užsiėmiau automobilių prekyba, todėl Radviliškyje būdavau dažnai.“). Atsižvelgus į šiuos prieštaringus išteisintojo parodymus, neįtikinama, kad Z. T. nagrinėjamoje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo dieną galėjo būti pasiklydęs mieste, kuris nėra didelis (apie 15 000 gyventojų) ir kuriame labai dažnai lankydavosi, netgi tuo atveju, jeigu išteisintojo nurodytoje gatvėje galimai buvo vykdomi remonto darbai.

27. Pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje teigiama, kad kaltinimas, jog Z. T. įvykio metu iki 13.04 val. buvo traukinio vagone, yra grindžiamas prielaida, nes telekomunikacinėmis priemonėmis tokios tikslios asmens buvimo vietos nėra galimybės nustatyti. Ši teismo išvada grindžiama UAB „Tele2“ raštu, kuriame nurodoma, kad mobilaus ryšio telefonas, esantis toje pačioje vietoje, keičiantis bazinių stočių veikimo stiprumui, kokybiškumui, taip pat gamtos reiškiniams, reljefo ypatumams ir panašiai, gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių. Tai priklauso nuo to, kurio bazinė stotis tuo metu veikia stipriausiai/kokybiškiausiai. Miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2–1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Tiksliau nurodyti celės aprėptį UAB „Tele2“ kol kas neturi techninių galimybių (2 t., b. l. 17). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada. Aptariamame UAB „Tele2“ rašte pateikti išaiškinimai buvo išrinkti selektyviai ir vertinti atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų – pirmiausiai, anksčiau aptarto nusikaltimo vietoje rasto Z. T. DNR, išteisintojo mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie telekomunikacijų bokštų tam tikru metu tam tikroje vietoje duomenų ir traukinio maršruto duomenų, paties išteisintojo parodymų dėl jo buvimo vietos kaltinime inkriminuotu laiku prieštaringumo. Be kita ko, būtent analizuojamame UAB „Tele2“ rašte pateikta informacija leidžia pagrįsti, kodėl laikotarpiu nuo 12.57 val. iki 13.04 val. išteisintojo mobiliojo ryšio telefono ir traukinio buvimo vietą skyrė 796 m (miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2–1 km antenos spinduliavimo kryptimi). Taigi, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje UAB „Tele2“ rašte pateikta informacija nebuvo palyginta su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat nebuvo vertinta byloje esančių įrodymų visumoje.

28. Aplinkybę, jog Z. T. buvo įvykio vietoje, t. y. traukinio Nr. 2606 vagone Nr. 59079293, stovėjusiame Radviliškio geležinkelio stoties trečiajame kelyne, esančiame Laisvės al. 15, Radviliškyje, patvirtina ir liudytojo J. K. (iš dalies) bei liudytojo V. A. parodymai.

29. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 125-127) ir pirmosios instancijos teisme vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose liudytojas J. K. nurodė, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą Vilniaus autobusų stotyje jį užkalbino nepažįstamas, labai stambus (apie 140 kg), nuplikęs vyras, pasiūlęs papildomą uždarbį. Po kurio laiko per „Telegram“ programėlę iš šio vyro gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad jis (J. K.) bus nuvežtas į reikiamą vietą, kurioje turės užlipti ant traukinio vagono ir paimti cigaretes. Liudytojo J. K. teigimu sutartu laiku, negali pasakyti kelintą valandą, bet buvo šviesu, jį su automobiliu paėmė du asmenys, vienas iš kurių sėdėjo prie jo (J. K.), buvo jaunas (iš išvaizdos, eisenos ir elgesio jaunuoliui galėjo būti apie 20 metų), labai lieknas, apie 1,82 m ūgio, ilgomis kojomis ir pailgu veidu, dėvėjo veidą dengiančią kaukę. Šio asmens nurodė negalėsiantis atpažinti, kadangi jo veido nematė, taip pat važiuodamas automobiliu su šiuo kaukėtu asmeniu nekalbėjo. Automobilio priekyje sėdėjo autobusų stotyje užkalbinęs stambus vyras, nuvežęs juos (liudytoją ir kaukėtą jaunuolį) prie traukinio, kažkur už Šiaulių. Užlipus ant traukinio, kuris važiavo į Radviliškį, vagono, jaunuolis atidarė liuką ir jie abu (J. K. ir kaukėtas asmuo) įlipo į traukinio vagono vidų. Vagonas buvo tuščias, o vagone įrengtose slaptavietėse (padarytose angose) buvo paslėptos dėžėse laikomos cigaretės. Į vagono vidų lipęs asmuo su kauke dėvėjo pirštines. Liudytojas J. K. vagono viduje nurodė buvęs labai trumpai, kadangi traukiniui sustojus turėjo išlipti ir stebėti aplinką. Liudytojas su savimi teigia turėjęs kuprinę (ją iš automobilio padavė minėtas jaunuolis arba automobilio vairuotojas), kurioje liko jo asmeniniai daiktai (telefono įkroviklis, marškinėliai, raktai) bei kurpinėje jau buvę daiktai. Pirštines, kurias buvo užsimovęs, taip pat vėliau įsidėjo į kuprinę. Kaukę teigė turėjęs, tačiau ją laikė kuprinėje, taigi savo veido liudytojas J. K. nurodė neslėpęs. Kuprinę su savo daiktais liudytojas J. K. aiškino padavęs asmeniui su kauke, įlipusiam į vagono vidų, o jis pats – važiavo vagono išorėje. Nuo tada, kai įlipo į vagoną, iki kol juos pastebėjo apsaugos darbuotojas, galėjo praeiti 40-50 min. Liudytojo J. K. teigimu, jie kartu su jaunuoliu turėjo į maišus sukrauti cigaretes ir tuos maišus išmesti iš važiuojančio traukinio toje vietoje, kurioje jaunuolis pasakys. Kuomet traukinys lėtai važiuos ar sustos, jie (J. K. ir kaukėtas vaikinas) turėjo iššokti iš traukinio. Anot liudytojo, kiti asmenys išmestus maišus su cigaretėmis būtų surinkę. Už atliktą darbą turėjo būti gautas užmokestis. Kas toliau bus daroma su šiais maišais, liudytojas nurodė nežinojęs. Tuo tarpu įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu liudytojas J. K. nurodė, kad įvykio dieną iš pradžių susitiko tik su kaukėtu lieknu jaunuoliu. Nors liudytojas negalėjo nurodyti šio bendrininko ūgio, pažymėjo, kad bendrininkas buvo aukštesnis už jį (J. K.) mažiausiai „puse galvos“ (liudytojo ūgis – 1,82 m), tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl anksčiau teigė, kad su juo vagone buvusio asmens ūgis buvo 1,80 m. Vėliau prie jų privažiavo automobilis, kuris kaukėtą jaunuolį ir jį (J. K.) nuvežė iki traukinio. Vairuotojo, kuris juos vežė, veido liudytojas nurodė nematęs, kadangi sėdėjo automobilio gale, tačiau vairuotojas buvo stambus (jo pečiai buvo išlindę iš automobilio sėdynės rėmo). Įsėdus į automobilį, J. K. teigimu, vairuotojas nurodė iš bagažinės pasiimti kuprines. Lieknas jaunuolis jam (J. K.) turėjo paaiškinti nusikalstamų veiksmų planą. Daugiau su vairuotoju liudytojas J. K. nurodė nebendravęs. Kelionė traukinio vagone su bendrininku, anot liudytojo, truko apie 30 min.

30. Iš aptartų parodymų matyti, kad liudytojas J. K., apibūdindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuoseklus. Šio liudytojo parodymai dėl vykimo į nusikaltimo vietą aplinkybių (iš pradžių susitiko tik su lieknu jaunuoliu ir tik tuomet jų pasiimti atvažiavo automobilis ar atvažiavusiame automobilyje jau sėdėjo lieknas jaunuolis ir vairuotojas; taip pat su kuriuo iš šių asmenų – vairuotoju ar jaunuoliu – J. K. daugiausiai bendravo, kuris iš jų papasakojo, kokius nusikalstamus veiksmus vagone reikės atlikti), bendrininko, kartu traukinio vagone krovusio cigaretes iš slėptuvės į maišus, bruožų (ar bendrininkas buvo ženkliai aukštesnis ar keliais centimetrais žemesnis už liudytoją J. K.) bei kelionės traukiniu laiko (30 min. ar 40-50 min.) keitėsi. Atsižvelgdama į aptariamo liudytojo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, taip pat galimą suinteresuotumą duoti Z. T. teisinančius parodymus, teisėjų kolegija jais vadovaujasi ta apimtimi, kuria J. K. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, be kita ko, liudytojo V. A. parodymai.

31. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. A. nurodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o jo darbo vieta buvo Radviliškio geležinkelio stotyje, trečiajame kelyje. Atsižvelgus į tai, jog nuo aptariamo įvykio praėjo daug laiko, liudytojui buvo sunku tiksliai prisiminti ir papasakoti įvykio aplinkybes (prašė teismo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), tačiau nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 12–13 val., dirbdamas pagal nustatytą grafiką, išgirdo triukšmą (lyg kažkas ką nors daužytų) iš vieno iš sąstato, stovinčio 308 kelyje, vagono. Eidamas triukšmo link, (V. A.) prie vagonų pamatė 30-40 metų vidutinio kūno sudėjimo asmenį su kauke. Liudytojas nurodė šiam asmeniui sušukęs: „Stok, apsauga“, tačiau asmuo pabėgo. Nubėgusio asmens bruožų liudytojas teigė neįsiminęs, jo atpažinti negalėtų. Kaip nurodė liudytojas V. A., lipant ant vagono viršaus nuo vagono nušoko kitas asmuo, kuris nubėgo tuo pačiu keliu, kaip ir pirmasis asmuo. Vagono viduje liudytojas tvirtina pamatęs dėžėse laikomas cigaretes. Tuo tarpu nors duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. iš pradžių taip pat nurodė, kad tiek ant vagono laiptelio stovėjęs vidutinio kūno sudėjimo asmuo, tiek nuo vagono viršaus nušokęs asmuo dėvėjo kaukes, tos pačios apklausos metu patikslino, kad ant vagono laiptelių stovėjęs asmuo visgi buvo be kaukės, o kitas (nušokusysis) asmuo buvo su kauke (2 t., b. l. 49-51). Šią ikiteisminio tyrimo metu patikslintą aplinkybę, papildomai nurodydamas, kad nuo vagono nušokęs asmuo taip pat buvo vidutinio kūno sudėjimo, liudytojas V. A. patvirtino ir įrodymų tyrimo metu apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi, baudžiamojo proceso metu liudytojas V. A. nurodė skirtingas aplinkybes dėl to, kuris iš nusikaltimo vietoje pasišalinusių asmenų dėvėjo kaukę. Tačiau pažymėtina, kad šiuo aspektu pagrįstai galima vadovautis liudytojo J. K. parodymais, kad jis pats kaukės nedėvėjo, o ją visą laiką dėvėjo kartu traukinio vagone veikęs bendrininkas, kadangi dėl šios aplinkybės aptariamo liudytojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Darytina išvada, kad pirmasis iš įvykio vietos pasišalino liudytojas J. K., kaip tai tiesiogiai nurodė pats apklaustas 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme vykusiame teismo posėdyje, o vėliau nuo vagono nušoko išteisintasis Z. T. Atsižvelgus šias aplinkybes, prieštaravimai tarp liudytojo V. A. parodymų yra laikomi pašalintais, teisėjų kolegija šio liudytojo parodymais, kaip ir liudytojo J. K. parodymais, vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

32. Anksčiau aptartų bylos aplinkybių nepaneigia tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio metu išteisintasis Z. T. nurodė, jog negalėjo nušokti nuo traukinio vagono stogo, kadangi tuo metu buvo patyręs kojos traumą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ankstesniame – Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d., posėdyje šios aplinkybės apie savo sveikatos būklę inkriminuojamu laikotarpiu išteisintasis apskritai neminėjo, o nurodė kitą priežastį – nebūtų nušokęs nuo vagono, nes bijo aukščio. 2022 m. rugsėjo 8 d. įtariamojo apklausos metu išteisintasis šią aplinkybę aiškino dar kitaip – nušokus nuo tokio didelio aukščio jam būtų lūžusios kojos (4 t., b. l. 140-142). Tokie prieštaringi Z. T. aiškinimai apie negalėjimo nušokti nuo traukinio priežastis (o kartu ir negalėjimą būti įvykio vietoje) kelia abejones tokių parodymų tikrumu ir objektyvumu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tokių išteisintojo duotų parodymų susiformavimo laiką – kaip ir išteisintojo nurodyta aplinkybė apie neva pavežtą pakeleivį, kuris gali būti susijęs su byloje nagrinėjama padaryta nusikalstama veika, priežastys, dėl kurių Z. T. nebūtų galėjęs nušokti nuo traukinio vagono, pirmą kartą buvo nurodytos tik jau bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. praėjus daugiau nei metams po nusikalstamos veikos padarymo ir daugiau kaip 9 mėnesiams po išteisintojo laikino sulaikymo (2 t., b. l. 119-120, 152-153). Tad išteisintojo parodymai dėl negalėjimo pasišalinti iš įvykio vietos tokiu būdu, koks buvo nustatytas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, yra atmetami, kaip nepagrįsti byloje ištirtais įrodymais.

33. Nors liudytojas V. A. negalėjo tiksliai apibūdinti iš nusikaltimo vietos pasišalinusių asmenų bruožų, kadangi asmenys pasišalino labai greitai, o jų bruožų per trumpą laikotarpį nepavyko įsidėmėti, apklausiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. posėdyje visgi nurodė, jog nuo traukinio vagono nušokęs asmuo buvo vidutinio kūno sudėjimo. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. teisiamajame posėdyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. bei 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžiuose Z. T. nurodė, kad jo ūgis yra 1,82 m, įvykio metu jis svėrė apie 110-115 kg. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad išteisintasis Z. T. atitinka liudytojo V. A. nurodytą kūno sudėjimą. Taip pat atitinka liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodytą kartu nusikaltimo vietoje veikusio bendrininko ūgį – apie 1,82 m. Aptariamų aplinkybių nepaneigia tai, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir 2023 m. lapkričio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojas J. K. neigė, kad Z. T. galėtų būti bendrininkas, kuris kartu su liudytoju buvo traukinio vagone, o bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme vėliau pakeitė parodymus dėl bendrininko ūgio. Kaip aptarta anksčiau, šioje apimtyje liudytojo J. K., kaip nusikaltimo bendrininko, parodymai privalo būti vertinami atidžiai. Be to, kaip anksčiau buvo nurodęs pats liudytojas J. K., kartu nusikaltimą daręs asmuo visą laiką dėvėjo kaukę ir su liudytoju bendravo itin mažai – automobilyje nebendravo, o ir vėliau „nelabai leidosi į kalbas“ (Šiaulių apygardos teismo 2023m. vasario 23 d. teisiamojo posėdžio protokolas), nors įrodymų tyrimo metu šias aplinkybes taip pat iš dalies paneigė, nurodęs, kad nusikaltimo planą turėjo nurodyti būtent kaukėtas, lieknas jaunuolis. Apibendrinus išdėstytus bylos duomenis dėl kartu su J. K. veikusio bendrininko, darytina išvada, kad jie nėra pakankami nei patvirtinti, nei paneigti, kad nusikaltimo vietoje kaltinime inkriminuotu laiku buvo būtent išteisintasis Z. T. Visgi byloje surinktų ir šiame nuosprendyje išanalizuotų įrodymų kontekste liudytojų J. K. ir V. A. nurodyta informacija apie nusikalstamą veiką padariusio asmens išorės bruožus sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl Z. T. kaltės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

34. Aptartų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad Z. T. kaltinime nurodytu laiku buvo įvykio vietoje ir, veikdamas bendrai su liudytoju J. K., pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes, jas iškraudamas iš traukinio vagone įrengtų slėptuvių. Nors Z. T. baudžiamojo proceso metu savo kaltę neigė, byloje surinkti duomenys, pirmiausiai, nusikaltimo vietoje atlikti veiksmai – iš vagone įrengtų slėptuvių pradėtos traukti cigaretės – ir liudytojo J. K. parodymai apie iš anksto sutartus, bendrai atliekamus nusikalstamus veiksmus, numatomą nusikalstamo veikimo rezultatą (bendrininkai cigaretes turėjo sukrauti į maišus ir išmesti iš važiuojančio traukinio, o šiuos maišus laukuose vėliau būtų surinkę kiti asmenys), teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie išteisintojo tiesioginę tyčią bendrininkaujant gabenti nustatyta tvarka nepaženklintas cigaretes, jas iškraunant iš traukinio vagono. Nusikalstamo sumatymo iki galo nepavyko įgyvendinti dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių priežasčių – kaltininkus nusikaltimo darymo metu užklupus apsaugos darbuotojui (liudytojui V. A.). Ištyrusi baudžiamosios bylos įrodymus, išanalizavusi jų patikimumą, pašalinusi netikslumus bei prieštaravimus, teisėjų kolegija vertina, kad byloje surinkti įrodymai tiek atskirai, tiek palyginus juos tarpusavyje, tiek ir visumoje leidžia spręsti, jog Z. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje.

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija: tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925). Taigi, pasikeitė (lyginant su išteisintojo Z. T. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK redakcija) akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, o taip pat sumažintas maksimalus BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis. Tuo pačiu tokia nusikalstama veika tapo nebe sunkiu, o apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Kadangi procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) lengvina išteisintojo teisinę padėtį (švelnina bausmę ir kitokiu būdu lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį), Z. T. padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir paminėtu įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, yra kvalifikuojama ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), tačiau pagal šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojantį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), baudžiamąjį įstatymą.

Dėl bausmės paskyrimo ir bausmių subendrinimo

36. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

37. Išteisintasis Z. T. padarė tyčinį, nebaigtą nusikaltimą: pasikėsino disponuoti 43 919,48 Eur (878 MGL) vertės nustatyta tvarka banderolėmis nepažymėtomis cigaretėmis. Ši akcizais apmokestinamų prekių vertė yra artima BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytai maksimaliai vertei – 900 MGL. Išteisintasis anksčiau 6 kartus teistas, iš kurių 5 kartus – už analogiškų nagrinėjamoje byloje inkriminuotai nusikalstamai veikai nusikaltimų (keturių baigtų ir vieno nebaigto) padarymą. Nagrinėjamoje byloje inkriminuotą nusikaltimą išteisintasis padarė neatlikęs ankstesniu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, neišnykus ankstesniam teistumui. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis paskutinį kartą Z. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. spalio 25 d. kartu su dviem bendrininkais pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė 33 336 Eur. Taigi, laikytina, kad Z. T. po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2020 m. liepos 18 d. pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos pasikėsino padaryti naują, pabrėžtina analogiško pobūdžio, nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos duomenimis iki 2021 m. kovo 22 d. išteisintasis buvo 11 kartų baustas administracine tvarka (trys administracinės nuobaudos gautos po nagrinėjamoje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo), beveik išimtinai vien tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 59-67). Byloje nustatytos dvi išteisintojo Z. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

38. Ankstesni išteisintojo Z. T. teistumai ir jų pobūdis, aptartos neigiamai padarytą nusikaltimą charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Z. T. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė – jos pobūdis analogiškas anksčiau padarytoms nusikalstamoms veikoms. Aplinkybę, kad Z. T. nėra linkęs daryti kritiškų išvadų apie savo nusikalstamą elgesį, patvirtina ir tai, jog už paskutines keturias nusikalstamas veikas (trys iš kurių – baigtos, o viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje), įtvirtintas BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalyse, Z. T. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės taip pat neatgrasė išteisintojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, Z. T. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką neigiamai apibūdinančių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, apie susiformavusias išteisintojo antivisuomenines nuostatas, nenorą keisti nusikalstamo elgesio ir užsibrėžtų tikslų siekti teisėtais būdais, tad išteisintajam už padarytą nusikaltimą parenkama laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią pabloginti išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra paduotas prokuroro skundas, o išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, taigi neišeinant už apeliacinio skundo ribų, Z. T. šiuo nuosprendžiu yra paskiriama 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

39. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismui 2023 m. liepos 5 d. nutartimi išnagrinėjus Z. T. prašymą sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, teismas šį prašymą tenkino. Atsižvelgęs į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavo Z. T. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu bei Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, iš naujo paskyrė bausmes ir jas subendrino, be kita ko, su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamos Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje įžvelgtina klaida: rezoliucinės dalies penktoje pastraipoje, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojant Z. T. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, veika klaidingai nurodyta kaip perkvalifikuojama iš BK 199² straipsnio 2 dalies. Tai yra aptariama veika klaidingai aprašyta kaip baigta, o ne kaip nutrūkusi pasikėsinimo stadijoje (aptariamoje Kauno apygardos teismui 2023 m. liepos 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nepadaryta nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį), kaip tai nurodyta pačiame Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje. Nepaisant to, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis įsiteisėjo proceso dalyviams neapskundus šios nutarties per septynias dienas nuo jos gavimo dienos aukštesniajam teismui, taigi, Lietuvos apeliacinis teismas šiuo metu nėra laikytinas aukštesniuoju teismu, galinčiu peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir ištaisyti nurodytą klaidą, teisėjų kolegija šią klaidą pamini, siekdama teisinio aiškumo bendrindama šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu išteisintajam Z. T. paskirtą bausmę su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis.

40. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, šiuo Lietuvos apeliacinio teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu išteisintajam Z. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra subendrinama su Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtos, neatliktos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis, t. y. 1 metai ir 4 mėnesiai, šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pridedamos bausmės dalis parenkama, atsižvelgus į anksčiau detaliai aprašytas bausmės skyrimui svarbias bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad valstybė dėl Z. T. padarytos nusikalstamos veikos žalos nepatyrė, kadangi nustatyta tvarka nepaženklintos cigaretės nepateko į nelegalią apyvartą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

41. Baudžiamojoje byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su DNR ėminiu ir asmens DNR ėminio kortele, saugomi Pagėgių pasienio rinktinės sandėlyje, esančiame Klaipėdos g. 6, Pagėgiuose (1 t., b. l. 82-84), kaip menkaverčiai ir nesunaudojami, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį, kuriuo Z. T. (Z. T.) buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir priimti naują nuosprendį:

Z. T. (Z. T.), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės, Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtos, 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti Z. T. (Z. T.) galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytus laikotarpius, taip pat laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. išbūtą laiką, t. y. dvi paras.

Panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su DNR ėminiu ir asmens DNR ėminio kortele, saugomus Pagėgių pasienio rinktinės sandėlyje, esančiame Klaipėdos g. 6, Pagėgiai, sunaikinti.