- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- 1-2723-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05344-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- R. C.
- Advokatai
- Eimutis Misiūnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2024 m. vasario 10 d., apie 02.10 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju R. C., patraukė pastarąjį už striukės, taip pargriaudamas jį ant grindinio, po ko, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas nosikaulio lūžį, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka duoti parodymus, nepripažįsta kaltės, savo poziciją pakeitė. Šis įvykis parsidėjo 9 dieną po darbo. Kai baigė dirbti R. ir jis persirengė ir išgėrė degtinės 0,7 litro. Kai baigė gerti degtinę, R. turėjo važiuoti namo. Jie su taksi nuvažiavo į stotį, nes R. iš stoties važiuoja namo. Su taksi atvažiavo į stotį ir R. jo paprašė, kad nueitų į barą pasėdėti. Atsisėdo bare, jis sumokėjo už gėrimus, dar ten išgėrė, po kurio laiko pasiteiravo kelintą jo autobusas, pasižiūrėjo į laikrodį ir pasakė, kad yra dar laiko. Jie liko stoties bare, vartojo alkoholį. Buvo girti, buvo bare tol, kol baro savininkas pasakė, kad jie turi išeiti, nes baras turi užsidaryti. Stoties bare už gėrimus mokėjo R., gėrė viskį. Kadangi buvo vėlu, R. negalėjo grįžti namo. Jis pasakė, kad nueis pas save namo pinigų ir jie eis į naktinį klubą. R. paprašė, kad jis nueitų namo, paimtų pinigų ir eitų į klubą. Jis nuėjo namo, paliko savo krepšį, eiti niekur nenorėjo, nes buvo pavargęs, bet R. nesiliovė skambinti. Kadangi R. nesiliovė skambinęs, jis paėmė pinigų ir išėjo su juo susitikit. Susitiko su juo, su taksi ir nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“. Taksi jis užmigo. Kai atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, paliko striukes ir nuėjo kiekvienas sau nusipirkti išgerti. Jis atsisėdo, pasidėjo taurę. Kadangi buvo pavargęs, galvą padėjo ant stalo ir pradėjo miegoti. Tuo metu R. nebuvo su juo, jis vaikščiojo, kalbėjo su kitais žmonėmis, o jis miegojo prie staliuko. Tada atėjo apsauginis ir jį pažadino. Išvedė jį iš salės ir išėjo į lauką. Kai išėjo R. nebuvo. Kai išėjo į lauką pamatė, kad jis ateina paskui, paklausė jo, kur eina. Jis R. pasakė, kad grįžta namo. R. paprašė pinigų grįžimui namo, jis jam atsakė, kad neturi pinigų. Kitas žmogus, su kuriuo buvo R., pradėjo agresyviai jį užsipulti, pasakė, kad jam „-ką (duomenys neskelbtini) čia darai, važiuok namo“. Kadangi pamatė, kad jie agresyvūs, norėjo išvengti konflikto, pasišalino. Kai jis išsitraukė telefoną, R. paklausė, kam skambins, pasakė, kad užsisakys taksi. R. tuomet trenkė per jo telefoną, telefonas nukrito ir įskilo stiklas. Kai nukrito telefonas, jis pasilenkė jo paimti ir R. spyrė jam su savo koja į sėdmenis, jis nugriuvo. Griūdamas užsigavo ranką. Kai jis nugriuvo, jis gulėjo ant žemės. R. atsisėdo ant jo ir spaudė jam ties kaklu. Jis prašė liautis spausti kaklą, bet R. nesiliovė spausti jo, jis duso. Darė įvairius gestus, kad apsigintų nuo R., nes manė, kad gręsia pavojus jo gyvybei dėl kaklo spaudimo. Kitas asmuo spardė jį kojomis. Nuo smūgių rankomis R. jam pavyko atsistoti. Galėjo būti tiek smūgių suduota, nes buvo smaugiamas, manė, jog gręsia pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Kai pavyko atsistoti, jis norėjo pasišalinti iš tos vietos. Kadangi žinojo savo situaciją - neturi dokumentų, stengėsi išvengti konflikto, bandė atitolti nuo jo, ėjo į priekį, jam buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo kaklą. Ėjo iki tam tikros vietos, ten buvo suoliukas ir atsisėdo ant jo. Kai atsisėdo, mėgino kažkam skambinti. Pažįsta moterį, kurios vyras padėjo susirasti darbą, tą naktį jai išsiuntė balso pranešimą, pasakė, kad R. su žmonėmis užpuolė jį. Pranešimas buvo neiškus, jis verkė, skaudėjo kaklą, neaišku buvo ką sakė. Iš ten išsikvietė taksi, grįžo namo. Ryte paskambino ta moteris, paklausė kas negerai, kas nutiko, jis papasakojo jai situaciją kaip viskas vyko. Bandė skambinti R., bet jis buvo jį užblokavęs. Pirmadienį į darbą R. neatėjo. Pradėjus darbą, kolega T. pasakė jam, kad R. susižeidė, todėl į darbą neatvyks. Pirmadienį dar mėgino skambinti R., bet nepavyko prisiskambinti. Paskui paskambino direktorius R.. Jis jam pasakė, kad buvo konfliktas su R., paaiškino, jog jį užpuolė ir padėjo ragelį. Vėliau paskambino policija ir pasakė, kad R. parašė pareiškimą, todėl jis turi atvykti į policiją. Atsižvelgdamas į savo situaciją (neturi dokumentų, yra prieglobsčio prašytojas), draugai sakė nieko nesakyti apie jo paties sužalojimus, nes tai gali turėti įtakos dėl prieglobsčio prašymo, todėl nuvykęs į policiją pasakė, kad nieko nežino. Kai dirbo kartu su R., jį palydėdavo iki stoties, ten yra baras ir išgerdavo prieš šiam grįžtant namo. Tą dieną jis buvo pasakęs, kad turės grįžti anksti ir neturės laiko sėdėti bare. Degtinės nupirko ir atsivežė jis, nes R. prašė ir planavo po darbo ją išgerti. Po degtinės suvartojimo R. pasiūlė važiuoti į barą. Jautėsi išgėrę. R. nupirko viskio stoties bare. Klubą „(duomenys neskelbtini)“ jis žino R. dėka. Įvykio vakarą apsauginis jį išvedė iš klubo. Išvedė, nes buvo atsisėdęs ir pavargęs miegojo prie stalo. Kai atėjo į klubą, R. nebuvo su juo. R. vaikščiojo su kitais žmonėmis, bendravo, tai ateidavo, tai išeidavo. Kai išėjo į lauką, norėjo užsakyti taksį, bet R. atėjo paskui jį. Pačiame konflikte dalyvavo jie dviese, bet kiti žmonės vaikščiojo aplink. Niekas nemėgino jų išskirti, pats išsilaisvino mėgino nutolti nuo jo. Nueidamas ant R. nepastebėjo jokių sužeidimų. R. nieko nešaukė, nieko nesakė. Kai siuntė balso pranešimą jam padėjusiai moteriai buvo apie 3 valanda nakties. Ne kartą vyko į tą klubą su R.. R. norėjo paskambinti ir paklausti R., kodėl taip pasielgė, kodėl jį užpuolė. Skambino šeštadienį vieną kartą, pirmadienį kartą, bet nepavyko prisiskambinti. R. yra įpratęs jį užblokuoti. Kai R. grįžo į darbą po devynių dienų, pasisveikino su juo. R. visiems darbe blogai pasakojo apie jį. Kai skambino tai moteriai pasipasakoti kas įvyko, ta moteris susisiekė su direktorium R.. Mano, kad ji R. pasakė, nes jis pats nieko nesakė. Gali būti, kad sudavė nurodytus smūgius R., nes ginėsi, kad nemirtų, nes šis spaudė jam kaklą, bijojo kad uždus. Darė įvairius judesius, kad apsigintų, judesiai išskėstomis, sulenktomis rankomis, nes duso, negalvojo apie tai. Nuo pat pradžių, R. dėka darbe blogai apie jį galvojo. Rėkdavo ant jo dėl to, kad yra kitos rasės, kad dirba blogai. Papildomai parodė, kad visada dirbo su R. brigadoje, bet ne viskas buvo gerai, kartais būdavo pasityčiojimų, ne jis vienas, bet visi tyčiodavosi iš jo darbe ir prieš įvykstant tam įvykiui. Žinojo, kad R. pasikeitė ir buvo labiau nusistatęs prieš jį, nes buvo pardėjęs sakyti, kad R. vertina jį už tai, kad nešioja sunkius daiktus ir pasakė, kad nedraugautų su kitais, nes jiems yra konkurentas. R. blogai kalbėdavo visiems apie jį. Kai ateidavo į darbą, nekalbėdavo, tik kai reikdavo grįžti namo prašydavo, kad važiuotų kartu. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Nukentėjusysis R. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su kaltinamuoju geri, gynė darbe jį nuo patyčių. Dirbo prie (duomenys neskelbtini), ten susipažino su kaltinamuoju. Pažįsta kaltinamąjį apie du metus. Direktorius R. paskambino ir pasakė, kad ateis naujas žmogus, sakė nesijuokti iš jo dėl rasės. Dažnai priimami kitos rasės asmenys, nebuvo išskirtinis atvejis, susidraugavo su juo. Penktadieniais su kompanija einama į alubarį. Bendravo su kaltinamuoju rusų kalba. Gerai kalba, sakė, kad (duomenys neskelbtini) metus mokėsi, normaliai kalba rusiškai. Bendravimo sunkumų nekilo. Į barą eidavo, ten alkoholio būdavo. Jis tylus būdavo, bet bare pavartojęs būna agresyvus. Neišgėręs jis ramus, dirba darbus. Jei jį užkabinsi jis konfliktiškas. Esu matęs jį tokį. Alubaryje sėdėjo, lietuviškai kalbėjo, pradėjo įžeidinėti ir elgėsi agresyviai. Kaltinamąjį įžeidinėjo. Dviese yra išėję 3-4 kartus. Problemos nėra, nuvažiuodavo į barą ir išgerdavo, viskas gerai būdavo. Su juo į tą patį barą važiuodavo. Buvo vasario 10 d. Buvo naktis iš penktadienio į šeštadienį. Jie dviese nuvažiavo į stoties barą, pasėdėjo pas jo pažįstamą ir išgėrė, buvo mažai, stoties baras užsidarė ir jie nuvažiavo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai buvo uždaryta, jie nuėjo šalia, ten išgėrė, paskui nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Alkoholio darbe negeria, tik po darbo. Nemažai stotyje alkoholio išgėrė, po kokius 300 g. viskio. Jis jautėsi apsvaigęs. Nekonfliktavo su kaltimauoju. Biliardinėje buvo, paėmė alaus jam, o sau viskio, nuėjo į tualetą. Matė, kad su kažkuo konfliktavo kaltinamasis. Iš karto už gėrimus mokėjo jis, paskui kaltinamasis. D. buvo nuvažiavęs pas kažką pasiimti pinigų. Iš „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo ir grįžo. Kalbėjo, kad pinigai baigėsi. Susiskambino su kažkuo ir išvyko. Jis atvažiavo ir nupirko jam viskio 100 g. Po litrą alkoholio tikrai suvartojo. Abu buvo apsvaigę. Atėjo apsauga ir išvedinėjo kaltinamąjį, jam paaiškino, kad išveda, nes jis nuo klientų nurinkinėja gėrimus. Jis ne visą laiką buvo su kaltinamuoju. Prie vieno stalo pastatai gėrimus, bendrauji su žmonėmis, pašoki. Jis pastovus klientas klube, rūkant susipažįsta su kitais žmonėmis. Kaltinamasis neidavo prie kitų asmenų. Jis nematė, kad tą vakarą kaltinamasis imtų kitų klientų gėrimus, jam apsauga pasakė. Apsauga kaltinamąjį išvedė iš klubo. Išėjus į lauką, jis paklausė D. ar turi ant taksi pinigų, jis atsakė, kad ne. Jie pardėjo kalbėti apie tai, kodėl nurinkinėji gėrimus, juk gėda. Bekalbant apsižodžiavo ir kaltinamasis stvėrė jį už striukės. Jam gėda buvo, pažįstami ten aplink. Kaltinamasis atrodė agresyvokas. Kai jis išgeria atrodo piktas iš akių. Žmonai paskambino. Pasakė, kad gal pasiuntė jį ir kaltinamasis stvėrė jam už striukės ir jis nukrito ant jo, susimušė kelį ir galvojo, kad nemuš jo D.. Galvojo pavyks atsikelti, bet D. užmovė striukę jam ant galvos ir pardėjo mušti. Palindo po juo, striukę užmovė ir pardėjo „lupti“. Daužė jį ir jis negalėjo atsikelti. Kai krito kelius susimušė, laikė rankoje telefoną, policijai rodė kaip telefono plėvelė subraižyta buvo. Kaltinamasis nukrito ant nugaros. Pradėjo mušti jį suduodamas smūgius iš apačios. Atrodė, kad pradėjo iš dešinės rankos mušti. Kairės pusės veidą skaudėjo. Smūgių neskaičiavo, į nosį pataikė, pradėjo kraujas tekėti, nosis sulaužyta buvo, šokas buvo, daužė jį, kol žmonės nepriėjo. Mergina buvo, vaikinai. Aplinkiniai žmonės matė tas muštines ir girdėjo, išskyrė juos. Kaltinamasis pamatė, kad yra žmonių, apsiramino ir tuomet jis iš karto paskambino policijai. Už striukės buvo užsikabinęs kaltinamasis, jis negalėjo pasikelti. Viena ranka D. laikė jo striukę, kita smūgiavo. Paskambino policijai iš karto. Jam sakė, kad žmogus turi filmuotą medžiagą ir kaltinamajam siūlė tu geriau bėk, nes turėsi problemų. Žmogelis kažkoks taip sakė, kaltinamasis apsisuko ir nuėjo. Nuėjo link gatvės. Jei nuo biliardinės tai tiesiai į gatvės pusę. Jis nuo D. gintis mėgino, prispausti, prašė baigti.. Su alkūne bandė spausti kaltinamąjį, bet nesigavo, taip buvo jį prispaudęs jis, kad negalėjo pajudėti, nesigavo. Striukė buvo ant galvos užmauta. Žieminė odinė striukė su kailiu, kuri buvo užsegta iki bambos. Neblaivus buvo, vos ant kojų pastovėjo ir užgriuvo ant jo. Atrodo krūtine užgriuvo. Nėra boksininkas, tik būrelį yra lankęs. Greitoji pagalba su policija atvažiavo, jam pasakė, kad nosis lūžusi ir jis nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Nenorėjo važiuoti, pareigūnai sakė važiuoti, nes nosis į kitą pusę nusikreipus. Iš karto nustatė, kad nosis lūžus, nuėjo pas daktarus ir padarė rentgeną. Buvo nedarbingumas 9 dienoms dėl sumušto kelio, skaudėjo. Kaltinamąjį iš karto jį užblokavo, iš ryto. Nenori su tokiu žmogumi bendrauti. Mokė jį darbe, padėjo, o jis taip pasielgė. Jam atrodo, kad kaltinamajam nepatiko, kai pasakė, kam tu nuiminėji nuo stalų gėrimus. Kai grįžo į darbą, mažai bendravo su kaltinamuoju. Direktoriui pasakė, kad nedirbs su juo ir jį pastatė toliau nuo jo. Kitą dieną parašė bendradarbiui T., kad gavo į nosį ir viskas. Parašė, kad klube sulaužė nosį, susitrenkė koją ir nebus darbe. Skambino iš darbo, iš pat pradžių V., klausė kas atitiko, paskui R. paskambino ir žinojo nuo ko gavo. Pasakė R., kad jis nekaltas. Nieko stipriai neaiškino. Palaiko civilinį ieškinį. Žmona jam surašė civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro už džinsus, nuotraukos yra. Tiek džinsai kainavo, nebetinkami dėvėti, skylėtas kelias. Jie buvo nesenai pirkti. Už važinėjimą, važiavo pasiimti į ligoninę. Neturi čekių kiek sudegino kuro. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Lazdynų ligoninę. Tepalai visokie. Ibuprofeną gėrė. Kartą per dieną gerdavo, nes labai skaudėjo kelią. Devynios dienos už praleistas ir negautas pajamas. Jei dirbtų gautų daugiau. Jis gauna (duomenys neskelbtini) eurų už dieną. Prarado pinigus dėl nukentėjusiojo veiksmų. Nosies operaciją planuoja daryti, reikia dirbti, du vaikai. „Xymelin“ purškia, savaitei reikia dviejų, pastoviai sloga. Kolkas nesikreipė pas gydytojus. Yra problemų su nosimi, sunkiai kvėpuojasi. Prieš operaciją bus konsultacija, kokia situacija su nosimi įvertins. Bijo kaltinamojo, stengiasi būti toliau nuo jo, dar nuo stogo nustums. Nors yra už jį didesnis, bet bijo jo. Nenuvyko į ekspertizę. Ekspertizė daryta iš medicininių dokumentų. Kraujavo nosis, buvo iškruvinti drabužiai. Nežino, ar kaltinamojo drabužiai buvo kruvini, gal ir buvo. Policija labai greitai atvyko. Pareiškimą rašė šeštadienio rytą. Nematė konflikto su apsauga, matė tik kai jį išvedinėjo.
Šalies argumentai
Dėl pateikto patikslinto civilinio ieškinio - prašo tik neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pasireiškė dėl pastovaus streso darbe, nerimo dėl darbo. Kankina nemiga, bijo, sapnuoja, kad kai važiuoja į stotį, kad nepagautų D. su draugais, gal keršyti norės. Dirba viename darbe, ant stogo, bet skirtingos vietose, bandė susitaikyti, bet nepavyko. Neverta taikytis. Skaudėjo nosį, prisiliesti negalėjo. Negalėjo išeiti į darbą, buvo mėlynės. Vartojo purškalus į nosį. Operaciją reikės daryti, kol kas dar jos nedarė.
Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra matytas. Ateinantys klientai sakydavo, kad juos jis vadina negražiais žodžiais, siuntinėja. Buvo išprašytas iš klubo porą kartų, kad išvengti tolimesnių konfliktų. Išprašytas nesipriešindavo. Išgėręs asmuo yra konfliktiškas. Konfliktuodavo ne su apsauga, o su klubo klientais. Jis pats nematė, kad paimdavo alkoholinius gėrimus. Į klubą ateidavo su draugu iš savo krašto, (duomenys neskelbtini) asmeniu. Nukentėjusysis matytas gal porą kartų. Incidentų su juo neprisiminė. Rusiškai ir lietuviškai kaltinamasi šnekėdavo, laužytai. Negirdėjo apie muštynes nieko. Matytas nukentėjusysis. Iš matymo matytas žmogus, bet nieko pasakyti apie jį negali.
Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Per naktį įvykių būna milijonas, policija kviečiama ne kartą. Išlydi konflikte dalyvaujančius ir neįleidžia atgal į klubą. Senai nebuvo jau kaltinamasis klube. Jis ateidavo dviese arba trise. Ateidavo dar vienas (duomenys neskelbtini) ir kitas kaip aš, stambaus sudėjimo, aukštas. Kaltinamasis būdavo išlydimas ne savo noru, nes gerdavo alkoholinius gėrimus, necenzūrinius žodžius vartodavo. Klientai skųsdavosi. Rusiškai siųsdavo klientus. Kartą lauke buvo su draugeliu „(duomenys neskelbtini)“ susimušęs, bet be policijos. Nukentėjusysis matytas iš matymo. Praktiškai kartu su juo būdavo, kai būdavo problemos su kaltinamuoju, kreipdavosi pas nukentėjusįjį, kad nuramintų draugelį. Nukentėjusysis ne problemiškas. Kaltinamasis provokuodavo, imdavo gėrimus, siųsdavo „(necenzūriniai žodžiai)“. Jis angliškai nelabai kalba, todėl prieidavo prie nukentėjusiojo ir pasakydavo, kad draugelis daro nesąmones.
Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Abu yra jo darbininkai, pareigingi, pretenzijų neturi. Incidentas įvyko iš penktadienio į šeštadienį. Antradienį jam pasakė, kad nėra darbe R., pasidomėjo ir jam pasakė, kad susimušė abu. Apie kaltinamąjį negali pasakyti nieko blogo, visada kvepia, (duomenys neskelbtini) švenčia. Po įvykio skambino abiem. Išsiaiškino, kad nuvažiavo ir prisigėrė abu. Žino, kad R. nukentėjo, skambino, sakė, kad D. trenkė, sakė bare buvo, nukrito. Kaltinamasis jam pasakė, kad nelietė R.. Neturėjo pagrindo netikėti nei vienu, nei kitu. Kiti tingi dirbti, o kaltinamasis gerai dirba. R. pareigingas, turi kvalifikaciją. Nebuvo jokių incidentų dėl rasės su D.. Išaiškino savo darbuotojams, kad negalima vadinti kitos rasės asmenų „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis yra prašęs duoti D. į brigada ir dirbo ilgus metus, bedirbdami pradėjo užklasinę veiklą darbe. Šiuo metu R. su D. nedirba kartu. Su Migracijos departamento pareigūne pabendrauja dėl D., bet apie rasinį persekiojimą nėra girdėjęs. Kartą nuvažiavus į objektą, o darbuotojas R. buvo pasakęs „(duomenys neskelbtini)“, jis nurodė darbuotojams, kad užtenka būti iš kaimo ir taip vadinti negalima.
Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir migrantų krizės metu 2021 m. D. buvo apgyvendintinas vienoje iš jos administruojamų stovyklų, (duomenys neskelbtini). Buvo vėlyva naktis ir ji sulaukė skambučio iš D., jos tarnybinį numerį turi nuo migrantų laikų, išsigando, bet suprato, kad įvyko konfliktas su bendradarbiu ir jis bėgo. Ji paprašė pasikalbėti ryte, bet suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. Kitą dieną parašė žinutę jai D., kad jis nuėjo su darbdaviu į barą, tarp jų kilo konfliktas, vartojo alkoholį. Stovyklos metu kaltinamasis labai padėjo vertėjaudamas administruojant stovyklą, moka 7 ar 8 užsienio kalbas, tuo metu stovykla buvo sporto salė, gyveno 100 užsieniečių, (duomenys neskelbtini) 30 ir kita dalis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis kalbėjo įvairiomis kalbomis ir dialektais, kai atvykdavo tikrintojai, o jų atvykdavo daug, seimo kontrolieriai, vaikų teisės, lygių galimybių vadovai, jis visų vizitų metu pradėjo vertėjauti ir kontaktui su užsieniečiu dėl to jį ir žino, dažnai naudojosi jo pagalba. R. G. pažįsta senai. D. buvo vienas iš emigrantų, kuris ieškojo darbo. Kai išdavė registracijos pažymėjimą su teise dirbti, jis buvo vienintelis, kuris paklausė, kur galima susirasti darbą. Pradėjo ieškoti informacijos, kaip Lietuvoje randamas darbas, kur ieškoti, ką daryti. Jo paklausus, ką moka daryti, sakė dirbs viską, tik duokit darbą, nes sėdėjimas tuščiai varo į neviltį. Minėjo įmonės vadovui, kad (duomenys neskelbtini) rasės žmogus ieško darbo. Įmonės vadovo reakcija buvo normali, pasakė, svarbiausia, kad žmogus dirbtų. Fiziškai darbas sunkus, minėjo, kad kaltinamajam reikia nešioti sunkias dangas, ritinines stogo dangas, reikia į aukštį, į namą užnešti. Jis labai stengėsi. Sakė darys viską, kad jį vertintų, nes jam reikia gyventi. Kaltinamasis yra minėjęs, kad nori už gerai padarytą darbą jį sumenkinti arba darbdaviui perduodama, kad ne jis tai padarė arba darbdavys informuojamas netiksliai arba suklaidinamas. Būna atvažiuoja darbdavys, pamato, kad darbas atliktas, klausia, kas padarė, bendradarbiai nepasako, kad čia kaltinamasis padarė. Prieš darbdavį stengiamasi nepasakyti arba suklaidinti. Jei darbdavys sužinodavo, kad D. atliko darbą, kolegos sumenkindavo jo darbą, kad negerai padarytas darbas. Yra girdėjusi, kad nukentėjusysis neva negražiai kolegoms kalbėdavo. Nors jai D. skusdavosi, kad fiziškai darbas sunkus, bet dirbo, buvo patenkintas. Tą naktį skambino D.. Paskambinęs sakė, kad buvo su darbo kolegomis, lygtais R.. Buvo naktis, ji miegojo. D. rusiškai kalbėjo, nekalba labai švariai. Ji klausė, kas darosi, sakė bėga, taksi kvietė ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Aiškiai nieko nepasakė. Balsas buvo išsigandęs, kaip pagalbos prašymas. Yra minėjęs, kad buvęs keletą kartų bare su kolegomis ir vartojo ten alkoholį. Sekančią dieną pavyko pabendrauti su D.. Minėjo, kad su bendradarbiais buvo bare, pasisėdėjo ir įvyko konfliktas. Kad neva sulaužė kolegai nosį. Jam pačiam lygtais ranka nubrozdinta griuvimo metu. Jaudinosi, kad nukentės dėl šio įvykio dėl prieglobsčio prašymo. Naktį paskambino, bet nepabendravo, o kitą dieną bendravo apie įvykį. Po kurio laiko klabėjosi, sakė, kad susilaužyta kolegai nosis, kad jis kvietė policiją. Sakė, kad kolegą daugybę kartų gelbėjo - taksi kvietimai, nuo žmonos slėpimai prieš įvykį. Ji iš kaltinamojo suprato, kad jų bendravimas buvo draugiškas, sakė kiek daug kartų jam yra padėjęs, o dabar jis kaltina jį. Dėl rasinių problemų D. darbe jai nesiskundė. Nėra mačiusi, kaip jis elgiasi pavartojęs alkoholio.
Kiti bylos duomenys
BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. vasario 10 d. registruotas įvykis – „(duomenys neskelbtini)“, prieš kelias minutes pranešėją užpuolė ir primušė (duomenys neskelbtini). Kraujuoja iš nosies (t. 1, b. l. 6).
Pateiktame R. C. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 02.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), būnant lauke, tarp jo ir D. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. B. sudavė jam į veido sritį, kuria ranka ir kiek kartų sudavė pasakyti negalėjo, tačiau tai galėjo būti apie 3 smūgiai. VšĮ „Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“ jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nukentėjusysis R. C. parodė, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 22.00 val., su bendradarbiu D. B. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur kartu leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 02.10 val. D. B. apsaugos darbuotojo buvo išvestas iš „(duomenys neskelbtini)“, kadangi būdamas neblaivus kabinėjosi prie kitų (duomenys neskelbtini) klientų. Kadangi atėjo su D. B., nuėjo kartu į lauką. Lauke einant pradėjo kalbėti apie pinigus, kai atsidūrė automobilių stovėjimo aikštelėje, prieš biliardinę. Dėl ko įvyko konfliktas negalėjo nurodyti, tačiau manė, kad dėl pinigų. Bandė D. B. raminti, tačiau nesėkmingai, jis neklausė jo, buvo įniršęs, priėjęs arti jam sudavė į veido sritį, galėjo būti apie 3 smūgius. Atbėgę žmonės juos išskyrė. Jis išsikvietė pagalbą. D. B. pasišalino nežinoma kryptimi. <...>. VšĮ „Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“ jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. <...> (t. 1, b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu R. C. parodė, kad <...> Draugais jie nebuvo, tačiau yra buvę, kad kartu su bendradarbiais po darbų nueidavo į barą, tai jis irgi eidavo. D. B. kai išgerdavo alkoholio, būdavo agresyvus, be jokios priežasties kabinėjosi prie pašalinių žmonių, ne kartą tekdavo jį raminti bei aiškintis su žmonėmis <...>. Dėl 2024 m. vasario 10 d. įvykio papildė nurodydamas, kad D. B. dar jiems būnant „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo nurinkinėti nuo lankytojų stalų gėrimus, jam apie tai pasakė apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojai jį išvarė iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat išėjo, nes planavo važiuoti namo. Pasakė, kad jis taip nesielgtų, nes „(duomenys neskelbtini)“ jį pažįsta, jis daro jam gėda. Jie jau buvo lauke, nuėję apie 50 metrų nuo „(duomenys neskelbtini)“, beveik prie biliardinės. Dar paklausė, ar D. B. galės sumokėti už jo taksi, nes jam baigėsi pinigai. Tuomet D. B., nieko nesakęs, ranka stvėrė nukentėjusiajam už striukės, patraukė link savęs. Jis užgriuvo ant D. B., jie abudu nukrito ant žemės, jis susimušė kelius, sakė jam, kad nusiramintų. Tačiau D. B. pradėjo jam smūgiuoti į veidą ranka, sudavė ne mažiau 6-7 smūgių į veido sritį, pataikė į nosį, žandikaulį. Jam skaudėjo, pasipylė kraujas. Nesudavė D. B. nei vieno smūgio, bandė jį nuraminti, bet jam nepavyko. Tuomet prie jų pribėgo žmonės, pakėlė jį, D. B. irgi nusiramino, tik rėkė kažką anglų kalba. Tarp priėjusių žmonių nebuvo jam pažįstamų asmenų. Jis paskambino „112“, D. B. girdėjo tai ir netrukus išėjo. Niekas jo nelaikė. Policija atvažiavo greitai, medikai taip pat, tačiau D. B. jau nebuvo. Jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kur nustatė nosies lūžį. Kitą dieną, šeštadienį ir sekmadienį, jis neskambino D. B., šis jam taip pat neskambino. Po įvykio buvo nedarbingas. Iki šiol jie dirba toje pačioje įmonėje, tačiau nebendrauja <...> (t. 1, b. l. 26).
Papildomos apklausos metu R. C. parodė, kad po įvykio policijos pareigūnai jam išdavė užduotį pasidaryti kūno tyrimą VTMT, tačiau jis ten nenuėjo, net neskambino, nelabai suprato kur jam reikia kreiptis ir ką daryti. Kai jie su D. išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, nusileidę laiptais, jie apsižodžiavo, nes jis D. papriekaištavo dėl jo elgesio „(duomenys neskelbtini)“. D., kaip suprato, tai nepatiko, jis patraukė už striukės priekinės dalies, R. C. pargriuvo ant jo, nes stovėjo priešais jį. R. C. laikė rankoje telefoną, griūnant apdraskė telefono plėvelę, tačiau pretenzijų dėl to neturi. D. užtraukė jam ant galvos jo striukę ir pradėjo smūgiuoti į veido sritį. Sudavė, kiek prisiminė, dešiniu kumščiu apie 6-7 kartus į veido sritį – žandikaulį, nosį, smilkinį. Jam skaudėjo, bet skaudžiausias smūgis buvo į nosį. Visus smūgius sudavė jiems gulint ant žemės. Nukentėjusysis jam smūgių nesudavė, tik bandė jį sutramdyti, spaudė jį rankomis prie žemės. Prie jų pribėgo žmonės, juos išskyrė, tarp jų nebuvo apsaugos darbuotojų. Kažkoks vyras pasakė D., kad jis bėgtų, nes turės problemų, D. taip ir padarė. Jis nepagalvojo jo sulaikyti, nes pabijojo, kad vėl jį puls. Nori pasakyti, kad tą vakarą jie nemažai išgėrė, nes prieš atvykstant į „(duomenys neskelbtini)“, jie su juo išgėrė 0,7 l degtinės, paskui gėrė alkoholį bare, netoli stoties, gėrė ten viskį, jis gėrė su juo po lygiai <...>. Prieš „(duomenys neskelbtini)“ buvo užėję į biliardinę, esančią šalia, kurioje D. gėrė alų. Nuėję į „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo neblaivūs. Jis gėrė viskį, nupirko D. 200 g viskio. Paskui jis pradėjo imti ir gerti alkoholį nuo kitų lankytojų stalų, dėl ko jį išvarė iš „(duomenys neskelbtini)“ ir R. C. išėjo kartu su juo. Anksčiau su D. tokių konfliktų nebuvo, tačiau jis yra pakankamai agresyvus kitų atžvilgiu (t. 1, b. l. 29).
Nukentėjusiojo R. C. pateiktame Ambulatorinio apsilankymo apraše Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad medicininės paslaugos jam buvo suteiktos 2024 m. vasario 10 d., 02.54 val., nukentėjusysis skundėsi dėl nosies sumušimo, dėl to, kad pažįstamas asmuo sutrenkė jam nosį, po traumos kraujavo, sąmonės praradęs nebuvo (t. 1, b. l. 37-42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1417/2024(01) nurodyta, kad R. C. nustatytas nosikaulio lūžis. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais) iki atvykimo į gydymo įstaigą 2024 m. vasario 10 d., 02.54 val. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatyto sužalojimo padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas padarytas nekentėjusiajam nugriuvus. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais). Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje kūno vietoje (t. 1, b. l. 48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. K. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). R. C. jis asmeniškai nepažįsta, tačiau iš jam parodytos nuotraukos jis atpažįsta asmenį, kuris anksčiau dažnai lankydavosi „(duomenys neskelbtini)“, dabar jau senokai jo ten nematė. Jis ateidavo su (duomenys neskelbtini) draugais, dažniausiai su juo ateidavo žemesnio ūgio (duomenys neskelbtini) vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su „(duomenys neskelbtini)“. Atpažino jį iš jam parodytos nuotraukos. Jie vartodavo alkoholį. (duomenys neskelbtini) vyras nuo kitų lankytojų stalų paimdavo gėrimus, juos išgerdavo, lankytojai prieidavo prie jo, pasiskųsdavo dėl to. (duomenys neskelbtini) vyras dažniausiai pats neišeidavo iš „(duomenys neskelbtini)“, tekdavo jį išvesti. Jam tas nepatikdavo, prieštaraudavo. Kartu su juo buvęs R. C. jį ramindavo, o tas vyras būdavo piktas ant jo, kartais stumdydavo jį, o klientus, kurie jam duodavo pastabas, tiesiog pasiųsdavo. Matėsi, kad jis yra agresyvus. Vyras nesimušdavo patalpoje, o kas vykdavo lauke, jis nežino, nematė. 2024 m. vasario 10 d. įvykio nematė. <...> (t. 1, b. l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). <...> Asmens, vardu R. C. jis asmeniškai nepažįsta. Jam parodytoje nuotraukoje yra matytas vyras, gali būti, kad jis lankosi „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai pasakyti negalėjo. Jam parodytoje (duomenys neskelbtini) asmens nuotraukoje jis atpažįsta vyrą, kuris kiek pamena lankydavosi pas juos, jis dažnai keikdavosi. Lankytojai skųsdavosi, kad jis nuo stalų paimdavo jų gėrimus, tačiau jis asmeniškai to nematė. Teko jį išvesti iš „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo elgesio. Jam tai nepatikdavo, būdavo nepatenkintas. Tačiau nėra matęs, kad jis su kuo nors susimuštų. 2024 m. vasario 10 d. įvykio, kurio metu R. C. (duomenys neskelbtini) vyras sulaužė nosį, jis nieko pasakyti negalėjo, nieko nematė (t. 1, b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. B. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta. <...> Su R. C. susipažino atėjęs dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis jam rodė kaip ir ką turi daryti. Santykiai visada buvo geri, draugiški, niekada nebuvo jokių nesusipratimų. 2024 m. vasario 9 d. baigę darbą, su R. rūbinėje išgėrė 0,7 l butelį degtinės, pasiėmė taksi, nuvažiavo į stotį. Stotyje nuėjo į barą, R. nupirko jiems alkoholio, kurį jie kartu gėrė. Tuomet pradėjo domėtis, kada jo autobusas, nes kaip suprato, jam jau reikėjo važiuoti namo. Jis pasakė, kad dar gali pabūti. Jie jau buvo girti. Baro savininkas pasakė, kad 20.30 val. turi uždaryti barą ir jie jau turi išeiti. Jiems išėjus į lauką, D. B. pasakė jam, kad jau nori eiti namo, tačiau R. dar nenorėjo eiti namo, pasakė, kad jis nueitų namo, paimtų pinigų ir grįžtų pas jį. Jis taip ir padarė. Nuėjo namo, R. jam vis dar skambinėjo, ir jis nors jau nenorėjo niekur eiti, paėmė pinigus ir nuėjo pas R.. R. jo laukė prie stoties. D. B. iškvietė taksi ir jie R. nurodymu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti kelintą valandą jie ten nuvažiavo, nes jau buvo girtas, taksi užmigo. Atsiminė tik, kad užėjo į vidų, nusirengė, sumokėjo už įėjimą. Už save sumokėjo jis. Jie nusipirko alkoholio, D. B. mokėjo už savo alkoholį. Jis sėdėjo, o R. vis vaikščiojo, tai ateidavo, tai išeidavo iš patalpos. Jie draugiškai su juo bendravo. Tuomet D. B. pradėjo snausti, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, pasakė jam išeiti. Su juo nekonfliktavo. R. tuo metu šalia nebuvo. Išėjęs į lauką, iškvietė taksi. Tai jau buvo 2024 m. vasario 10 d., 03.10 val. Atvažiavo taksi ir jis išvažiavo vienas namo. Kur tuo metu buvo R. jis nežinojo, jo neieškojo, kadangi buvo labai girtas. Jam grįžus namo, R. jam neskambino. Šeštadienį skambino R., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Pirmadienį atėjęs į darbą, R. jis nematė. Bendradarbių jis klausinėjo kur yra R., tačiau niekas nežinojo, kur jis yra. Tik jų vadovas pasakė, kad R. yra susižeidęs dėl to neina į darbą. Skambino jam, tačiau nepavyko jam prisiskambinti, galimai jis jį užblokavęs. Nežino, kodėl R. kaltina jį, kad jis sulaužė jam nosį. Yra labai dėl to nustebęs. Nesudavė jam nei vieno smūgio, jie tikrai gerai bendravo, yra buvęs pas jį namie (t. 1, b. l. 102).
Papildomos apklausos metu D. B. parodė, kad laikosi savo teisės neduoti parodymų prieš save. Laikėsi savo duotų parodymų pirminės apklausos metu (t. 1, b. l. 113).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas skambučio įrašas pavadinimu „2024_02_10-02-16-38_(duomenys neskelbtini)“. BPC – 112. Vyras – labas vakaras. BPC – labas vakaras. Vyras – norėčiau policiją iškviesti prie „(duomenys neskelbtini)“, atrodo (duomenys neskelbtini). BPC – kas atsitiko? Vyras – užpuolė ant manęs (duomenys neskelbtini), agresyvus (duomenys neskelbtini). BPC – kada užpuolė? Vyras – va, ką tik užpuolė, žmonių krūva, aš norėčiau policijos ekipažo. BPC – prieš kiek laiko užpuolė? Vyras – va, tik ką užpuolė. BPC – prieš kelias minutes? Greitoji pagalba reikalinga? Vyras – galvoju bus reikalinga, nes lupa prakirsta man atrodo. BPC – pasitraukite toliau nuo tų žmonių. Girdimas pašalinių žmonių pokalbis, neaišku ką kalba. BPC – iš kur kraujuoja? Vyras – iš nosies, lūpa prakirsta. BPC – tas žmogus yra vietoje? Vyras – taip, čia, jis yra pabėgėlis. BPC – Jūsų vardas, pavardė? Vyras – R. C. <...> (t. 1, b. l. 93).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prieš biliardinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); pridėtos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 49-54).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pareigūno „BODY“ kameros įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, važiuojantys tarnybiniu automobiliu. Užfiksuoti policijos pareigūnai, vyras (apsirengęs juodos spalvos odine striuke su juoda apykakle, baltos spalvos megztiniu, dėvintis juodos spalvos kepurę), GMP darbuotojai. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai bendrauja su vyru, jam sumušta nosis (kraujuoja), asmens dokumentų neturi. Vyras prisistato R. C., nurodo gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis. Vyras pareigūnams pasakoja, kad su bendradarbiais šventė „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su juo buvo vyras (jie kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“) D. B., su kuriuo vėliau įvyko konfliktas. R. C. nustatytas 1,91 promilių girtumas. GMP darbuotojai apžiūri R. C.. Apžiūrėtas „BODY“ įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Įraše matomas tas pats vaizdas, tik iš kito į įvykį atvykusio policijos pareigūno kūno kameros (t. 1, b. l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B., panaudojęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. C., padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. C. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatytas nosikaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1417/2024(01) (t. 1, b. l. 48). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis R. C. patyrė minėtą sužalojimą kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais) iki atvykimo į gydymo įstaigą 2024 m. vasario 10 d., 02.54 val.. <...> Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas padarytas nekentėjusiajam nugriuvus (t. 1, b. l. 48).
Nukentėjusysis R. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo vasario 10 diena. Nuvažiavo į stoties barą, pasėdėjo pas jo pažįstamą, išgėrė, buvo mažai, užsidarė ir nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini). Buvo prieš tai uždaryta, nuėjo šalia, ten išgėrė, paskui į „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo. <...> Abu buvo apsvaigę. Atėjo apsauga ir išvedinėjo kaltinamąjį, jam paaiškino, kad išveda, nes jis nuo klientų nurinkinėja gėrimus. <...> Apsauga kaltinamąjį išvedė. Išėjo į lauką, paklausė D., ar turi ant taksi pinigų, jis atsakė, kad ne. Jie pradėjo kalbėti apie tai, kodėl nurinkinėji gėrimus, juk gėda. Bekalbant apsižodžiavo ir kaltinamasis stvėrė jį už striukės. Jam gėda buvo, pažįstami ten aplink. <...> Pasakė, kad gal pasiuntė jį ir kaltinamasis stvėrė jam už striukės ir jis nukrito ant jo, susimušė kelį ir galvojo, kad nemuš jo D.. Galvojo pavyks atsikelti, bet D. užmovė striukę jam ant galvos ir pardėjo mušti. Palindo po juo, striukę užmovė ir pardėjo „lupti“. Daužė jį ir jis negalėjo atsikelti. Kai krito kelius susimušė <...> Kaltinamasis nukrito ant nugaros. Pradėjo mušti jį iš apačios. Atrodė, kad pradėjo iš dešinės rankos mušti. Kairės pusės veidą skaudėjo. Neskaičiavo smūgių, į nosį pataikė, pradėjo kraujas tekėti, nosis sulaužyta buvo, šokas buvo, daužė kol žmonės nepriėjo. <...> Viena ranka laikė striukę, kita smūgiavo<...> Gintis mėgino, prispausti, sakė baik, užtenka. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes tiek apklausų metu, tiek pareiškime (kilo konfliktas, iš kaltinamojo buvo smūgiai nukentėjusiajam į veidą, į žandikaulį) (t. 1, b. l. 22-23, 26). Kai kurie neatitikimai yra neesminiai ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Visgi esminiai nukentėjusiojo parodymai dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto jo atžvilgiu buvo nuoseklūs ir išsamūs. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad R. C. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį, juolab byloje nustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio šie asmenys palaikė gana draugiškus santykius, kartu dirbo vienoje įmonėje. Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas advokatas ne kartą nurodė ir pažymėjo, kad kaltinamasis D. B. iš nukentėjusiojo pusės girdėjo žeminančius epitetus bei patyčias dėl rasės, odos spalvos. Tačiau teismas, remdamasis bylos duomenimis daro išvadą, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju iki įvykio bendravo ne tik darbe, bet ir po darbo, kartu leisdami laisvalaikį. Ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis nurodė, kad ne vieną kartą buvo kartu bare po darbo, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. K., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad matytas kaltinamasis ir nukentėjusysis, jie kartu ateidavo į barą. Panašias aplinkybes, tik išsamesnes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu - <...> R. C. jis asmeniškai nepažįsta, tačiau iš jam parodytos nuotraukos jis atpažįsta asmenį, kuris anksčiau dažnai lankydavosi „(duomenys neskelbtini)“<...> dažniausiai su juo ateidavo žemesnio ūgio (duomenys neskelbtini) vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su „(duomenys neskelbtini)“. Atpažino jį iš jam parodytos nuotraukos. <...> (t. 1, b. l. 62). Be to, pats nukentėjusysis yra nurodęs, kad ne kartą yra padėjęs darbe kaltinamajam, o kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad santykiai visada buvo geri su R. C., draugiški, niekada nebuvo jokių nesusipratimų (t. 1, b. l. 102). Šią keltą gynėjo versiją dėl patyčių ir žeminimo paneigė ir liudytoja G. S., nurodydama, kad kaltinamasis dėl rasinių problemų darbe jai nesiskundė. Be to, liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad <...> Nebuvo jokių incidentų dėl rasės su D.. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, nurodęs naujas aplinkybes, susijusias su patiriamomis patyčiomis bei žeminimais darbe, laikėsi tik savo gynybinės pozicijos. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo ar jo gynėjo iškeltą versiją dėl galimos kaltinamojo diskriminacijos darbe ir, kad tai turėtų įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Be to, kaltinamasis D. B. nagrinėjant bylą teisme nenurodė jokių konkrečių ar objektyvių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų duoti melagingus parodymus.
Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. baigę darbą su R. rūbinėje išgėrė 0,7 l butelį degtinės, pasiėmė taksi, nuvažiavo į stotį. Stotyje nuėjo į barą, R. nupirko jiems alkoholio, kurį jie kartu gėrė. <...> Baro savininkas pasakė, kad 20.30 val. turi uždaryti barą ir jie jau turi išeiti. <...> D. B. iškvietė taksi ir jie R. nurodymu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. <...> Jis sėdėjo, o R. vis vaikščiojo, tai ateidavo, tai išeidavo iš patalpos. Jie draugiškai su juo bendravo. Tuomet D. B. pradėjo snausti, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, pasakė jam išeiti. <...> Išėjęs į lauką, iškvietė taksi. Tai jau buvo 2024 m. vasario 10 d., 03.10 val. Atvažiavo taksi ir jis išvažiavo vienas namo. <...> Nežino, kodėl R. kaltina jį, kad jis sulaužė jam nosį. Yra labai dėl to nustebęs. Nesudavė jam nei vieno smūgio, jie tikrai gerai bendravo, yra buvęs pas jį namie (t. 1, b. l. 102). Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo parodymus pakeitė iš esmės, nurodydamas, kad <...> Kai atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ paliko striukes ir nuėjo kiekvienas sau nusipirkti išgerti. Atsisėdo, pasidėjo taurę. Kadangi buvo pavargęs, galvą padėjo ant stalo ir pradėjo miegoti. <...>. Tada atėjo apsauginis ir jį pažadino. Išvedė jį iš salės ir išėjo į lauką. Kai išėjo į lauką pamatė, kad jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) ateina paskui, paklausė jo, kur eina. Pasakė, kad grįžta namo. Jis paprašė pinigų, pasakė, kad neturi pinigų, paprašė duoti, nes kaip jis grįš namo. Pasakė, kad pinigų neturi. Kitas žmogus, su kuriuo buvo R., pradėjo agresyviai jį užsipulti <...> Kai jis išsitraukė telefoną, R. paklausė, kam skambins, pasakė, kad užsisakys taksi. R. tuomet trenkė per jo telefoną, telefonas nukrito ir įskilo stiklas. Kai nukrito telefonas, jis pasilenkė jo paimti ir R. spyrė jam su savo koja į sėdmenis, jis nugriuvo. Griūdamas užsigavo ranką. Kai jis nugriuvo, jis gulėjo ant žemės. R. atsisėdo ant jo ir spaudė jam ties kaklu. Jis prašė liautis spausti kaklą, bet R. nesiliovė spausti jo, jis duso. Darė įvairius gestus, kad apsigintų nuo R., nes manė, kad gręsia pavojus jo gyvybei dėl kaklo spaudimo. Kitas asmuo spardė jį kojomis. Nuo smūgių rankomis R. jam pavyko atsistoti. Galėjo būti tiek smūgių suduota, nes buvo smaugiamas, manė, jog gręsia pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Nuo tų smūgių rankomis jis atsistojo. Galėjo būti tiek smūgių, nes buvo smaugiamas. Pačiame konflikte dalyvavo jie dviese, bet kiti žmonės vaikščiojo aplink. Niekas nemėgino jų išskirti <...> Gali būti, kad sudavė nurodytus smūgius R., nes ginėsi, kad nemirtų, nes šis spaudė jam kaklą, bijojo kad uždus. Darė įvairius judesius, kad apsigintų, judesiai išskėstomis, sulenktomis rankomis, nes duso, negalvojo apie tai <...>. Kaltinamojo D. B. gynėjas baigiamosios kalbos metu teigė, kad ginamasis gynėsi nuo R. C., todėl šiuo atveju yra būtinoji gintis, nes D. B. negalėjo išvengti nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar net gyvybę, todėl nukentėjusiojo nosies sulaužymas negali būti vertinamas kaip būtinosios ginties ribų peržengimas.
BK 28 straipsnyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013).
Teismas, vertindamas, ar D. B. veiksmuose yra būtinosios ginties požymių, pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė jokių smurto apraiškų tiek jo, tiek nukentėjusiojo atžvilgiu. Pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos yra labai nustebęs, nes nesudavė nukentėjusiajam jokių smūgių (t. 1, b. l. 102). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis pakeitė savo gynybinę poziciją, nurodydamas, kad <...> Gali būti, kad sudavė nurodytus smūgius R., nes ginėsi, kad nemirtų, nes šis spaudė jam kaklą, bijojo kad uždus. Darė įvairius judesius, kad apsigintų, judesiai išskėstomis, sulenktomis rankomis, nes duso. Nurodė, kad <...> nukentėjusysis spyrė jam su savo koja į sėdmenis, jis nugriuvo. Griūdamas užsigavo ranką. Kai jis nugriuvo, jis gulėjo ant žemės. R. atsisėdo ant jo ir spaudė jam ties kaklu. Jis prašė liautis spausti kaklą, bet R. nesiliovė spausti jo, jis duso. Darė įvairius gestus, kad apsigintų nuo R., nes manė, kad gręsia pavojus jo gyvybei dėl kaklo spaudimo. Kitas asmuo spardė jį kojomis <...> Kai nukentėjusysis pradėjo jį smaugti, jis prašė liautis spausti kaklą, bet R. nesiliovė spausti jo, jis duso, pradėjo skaudėti ir pradėjo gintis. Tačiau šią kaltinamojo naujai iškeltą versiją teisme paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusysis, žinodamas, kad jį sumušė (sudavė į veido sritį) kaltinamasis, apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui – BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. vasario 10 d. registruotas įvykis – „(duomenys neskelbtini)“, prieš kelias minutes pranešėją užpuolė ir primušė (duomenys neskelbtini). Kraujuoja iš nosies (t. 1, b. l. 6, 93). Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas skambučio įrašas, iš kurio matyti, kad <...> Vyras – užpuolė ant manęs (duomenys neskelbtini), agresyvus (duomenys neskelbtini). <...> Vyras – va, tik ką užpuolė. BPC – prieš kelias minutes? Greitoji pagalba reikalinga? Vyras – galvoju bus reikalinga, nes lupa prakirsta man atrodo. <...> BPC – iš kur kraujuoja? Vyras – iš nosies, lūpa prakirsta. BPC – tas žmogus yra vietoje? Vyras – taip, čia, jis yra (duomenys neskelbtini). BPC – Jūsų vardas, pavardė? Vyras – R. C. <...> (t. 1, b. l. 93). Be to, iš apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas „BODY“ kameros įrašas, matyti, kad <...> Atvykę į įvykio vietą pareigūnai bendrauja su vyru, jam sumušta nosis (kraujuoja), asmens dokumentų neturi. Vyras prisistato R. C., nurodo gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis. Vyras pareigūnams pasakoja, kad su bendradarbiais šventė „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su juo buvo vyras (jie kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“) „D. B.“, su kuriuo vėliau įvyko konfliktas <...> (t. 1, b. l. 56). Taip pat reikšminga ir ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamasis D. B. dėl galimai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kreipėsi į policiją. Teismo manymu, tai, jog asmuo dėl galimo sumušimo ar kitų jo atžvilgiu neteisėtų veiksmų atlikimo, nesikreipė į teisėsaugos instituciją, yra nelogiškas elgesys. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamasis bijodamas pakenkti siekiui gyventi ir gauti leidimą gyventi Lietuvoje, slėpė tiesą ir nebendradarbiavo ikiteisminiame tyrime, tačiau tai nesudaro pagrindo tikėti kaltinamojo versija. Netgi tuo atveju, jei kaltinamojo D. B. atžvilgiu galimai būtų buvęs panaudotas smurtas ir dėlto jis būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas, teismo manymu, tai jokiu būdu neturėtų įtakos jo siekiui gyventi ir likti Lietuvoje, nes taip veikdamas siektų ginti savo galimai pažeistas teises. Be to, byloje, be kita ko, nėra jokių medicinos dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis patyrė kokius nors sužalojimus. Taip pat, liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad <...> Žino, kad R. nukentėjo, skambino, sakė, kad D. trenkė, sakė bare buvo, nukrito <...>. Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad <...> Sekančią dieną pavyko pabendrauti su D.. Minėjo, kad su bendradarbiais buvo bare, pasisėdėjo ir įvyko konfliktas. Kad neva sulaužė kolegai nosį. Jam pačiam lygtais ranka nubrozdinta griuvimo metu. Jaudinosi, kad nukentės dėl šio įvykio dėl prieglobsčio prašymo <...>. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis apie prieš jį galimai panaudotą smurtą neužsiminė nei savo darbovietės direktoriui, nei liudytojai, kuriai skambino iškart po įvykio bei sekančią dieną.
Tuo tarpu tai, kad kaltinamasis D. B. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina visi aukščiau išvardyti įrodymai. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų nurodė, kad niekas tiesiogiai nematė muštynių, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai įrodo nukentėjusiojo viso baudžiamojo proceso metu nuoseklūs parodymai, nukentėjusiojo operatyvus kreipimasis pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą po nagrinėjamo įvykio, kreipimasis į medikus dėl būtinosios pagalbos suteikimo, specialisto išvada, kuri patvirtina nukentėjusiojo nosikaulio lūžį, taip pat liudytojo R. G. parodymai (nurodė sužinojęs, kad kaltinamasis trenkė, o R. nukentėjo), taip pat liudytojos G. S. parodymai (kaltinamasis jai nurodė, kad sulaužė kolegai nosį). Be to, pats kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu, kad gindamasis darė įvairius gestus rankomis, kad atsistotų ir paliktų jo kaklą. Nuo smūgių rankomis R. jam pavyko atsistoti. Galėjo būti tiek smūgių suduota, nes buvo smaugiamas, manė, jog gręsia pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Pačiame konflikte dalyvavo dviese, bet žmonės vaikščiojo aplink. Niekas nemėgino jų išskirti <...> Gali būti, kad sudavė smūgius, nes ginėsi <...>. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad šiuo atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio vietoje apie 02.10 val. ne R. C. pradėjo smurtauti prieš D. B., o pats kaltinamasis užpuolė nukentėjusįjį ir pradėjo naudoti fizinį smurtą. Būtent dėl D. B. aktyvių veiksmų nukentėjusysis patyrė byloje nustatytą nosikaulio lūžį. Todėl teigti, kad kaltinamojo veiksmuose yra būtinosios ginties požymių, nėra pagrindo.
Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent D. B. padarė sužalojimus R. C.. Nenustatyta, kad prieš nukentėjusįjį turėjo motyvą smurtauti kitas asmuo, ar tai, kad nukentėjusysis susižeistų pats, todėl nėra pagrindo dėl kaltinamojo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Taigi byloje įrodyta, kad D. B. nesunkiai sutrikdė R. C. sveikatą:
D. B. 2024 m. vasario 10 d., apie 02.10 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju R. C., patraukė pastarąjį už striukės, taip pargriaudamas jį ant grindinio, po ko, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas nosikaulio lūžį.
Įvertinus nagrinėjamo įvykio aplinkybes, D. B. panaudoto fizinio smurto pobūdį, intensyvumą, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizaciją (vietą), nėra abejonių, kad kaltinamasis veikė tyčia.
D. B. padaryti veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis; 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį.
D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. D. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra alkotesterio kvito duomenų, kad D. B. būtų nustatytas konkretus neblaivumas, tačiau išvada dėl kaltinamojo neblaivumo darytina atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą ir paties kaltinamojo parodymus, kad tą vakarą pradėjo vartojo alkoholį pabaigęs darbą ir iki veikos padarymo buvo nemažai išgėręs alkoholio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. jauno amžiaus, dirba, per 5 metus nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 1, b. l. 118), Lietuvoje neteistas (t. 1, b. l. 119), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metai (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Nors baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė paskirti laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jam vietoje intensyvios priežiūros skiriami įpareigojimai ir draudimai užtikrins bausmės paskirties įgyvendinimą. Taigi ši bausmė kaltinamajam skiriama be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimu – D. B.:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Tokios bausmės rūšies parinkimas su įpareigojimais ir draudimu atitiks D. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad, jei kaltinamasis piktybiškai nesilaikys teismo paskirtų įpareigojimų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
Šioje byloje nukentėjusysis R. C. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad jį lydi dvasiniai išgyvenimai, susirūpinęs būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalint darant nosies operaciją, vien dėl reikiamos operacijos jis patiria dvasinius išgyvenimus, reikės ištverti fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimas, važinėjimas tyrimams, operacijoms (t. 1, b. l. 179).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad prašo tik neturtinės žalos. Pastovus stresas darbe, nerimas dėl darbo. Kankina nemiga, bijo, sapnuoja, kad kai važiuoja į stotį, kad nepagautų kaltinamasis su draugais, gal keršyti norės. Dirba kartu viename darbe, ant stogo, bet skirtingos vietose, bandė susitaikyti, bet nepavyko. Skaudėjo nosį, prisileisti negalėjo. Negalėjo išeiti į darbą, buvo mėlynės. Vartojo purškalus į nosį. Operaciją reikės daryti, kol kas dar to nedarė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B. nusikalstama veika nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. C. sveikatą (byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas nosikaulio lūžis). Pažymėtina, kad šiuo atveju sužalojimai padaryti iš esmės galvos srityje, t. y. žmogui gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigoje, be to, jam reikalinga operacija. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos R. C. patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Be to, dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė išgyvenimus – nemiga, baimė, sapnai, kad kaltinamasis gali keršyti, taip pat buvo mėlynės, negalėjo niekur išeiti, yra susirūpinęs dėl laukiamų operacijų. Taigi dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš nukentėjusįjį. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra gana jaunas, darbingo amžiaus, taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo R. C. prašomas neturtinės žalos dydis yra šiek tiek per didelis, todėl mažintinas. Jam iš D. B. priteistinas 700 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 67,90 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas (gydymo paslaugos – otorinolaringologo paslauga bei radiologo) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 68-69). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tarp R. C. gydymo ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl tokios išlaidos priteisiamos iš D. B..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 466,19 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodyta, kad dėl 2024 m. vasario 10 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų R. C. buvo laikinai nedarbingas nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 77-88). Ši žala patvirtinta rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo abejoti išmokėtos ligos išmokos nukentėjusiajam dydžiu. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo D. B. neteisėtų veiksmų R. C. buvo laikinai nedarbingas, todėl šis civilinis ieškinys taip pat priteistinas iš kaltinamojo.
D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 105). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie pirmo bylos viršelio voke esančią CD laikmeną, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo R. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti nukentėjusiajam R. C. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. B. priteisti 67,90 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt euro centų), susijusius su R. C. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. B. priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 466,19 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir devyniolika euro centų) išlaidų, susijusių su ligos išmokos sumokėjimu R. C..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio voke esančią CD laikmeną, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.