Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. (N. S.) ieškinį atsakovei D. S., trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bei pagal atsakovės D. S. patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nereikalauja jokios kompensacijos dėl transporto priemonės, sutinka, kad automobilis būtų paliktas sutuoktinei, prašė nutraukti santuoką. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja kompensacijos, nes išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams buvo mokamas iš šeimos bendrų lėšų, jie vedė bendrą ūkį, todėl visos lėšos buvo bendros. Paaiškina, kad jo gaunamos pajamos buvo pakankamos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau šios sumos buvo pervedamos iš atsakovės banko sąskaitos, nes jis nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos kaltės dėl santuokos išrimo nėra. Paaiškino, kad išsiskyrė bendras požiūris į gyvenimą ir charakteriai. Palaikė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Nurodė, kad ieškovas turėjo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams pagal priimtą teismo sprendimą. Šios sumos buvo mokamos iš jos sąskaitos iš jos gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovės teigimo jos darbo užmokestis būdavo pastovus, todėl buvo galima mokėti ieškovo vaikams priteistą išlaikymą. pažymi, kad reikalaujama suma yra pagal pavedimus N. S. (ieškovo sūnui) ir J. S. (nepilnamečio vaiko motinai). Atsakovo nurodė, kad ji nereikalauja priteisti sumų, kurios pervestos ieškovui N. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CM skyriuje (t. 1, b. l. 8). Ieškovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (t. 1, b. l. 9). Atsakovės vardu registruota transporto priemonė NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10), atsakovė registruota valdytoja transporto priemonės HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12). Šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 13–14).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Pažymėtina, kad pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys patvirtino, kad gyvena atskirai nuo 2014 metų gruodžio mėnesio. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad dėl santuokos išrimo yra kalta atsakovė, nes ji galimai jį apgavo dėl nėštumo. Ieškovas nurodė, kad santuoka buvo sudaryta nes atsakovė galimai laukėsi. Atsakovė neigia savo kaltę ir nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu apklausti ieškovo liudininkai J. S., N. S. nurodė, kad santuoka buvo sudaryta dėl atsakovės nėštumo. Liudytoja K. M. nurodė, kad buvo pakviesta į vestuves, jos nuomone, vestuvės vyko, nes atsakovė laukėsi. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad liudytojai išsakė savo nuomonę, savo poziciją dėl santuokos sudarymo tikslų, tačiau konkrečių aplinkybių dėl bendro sutuoktinių gyvenimo nenurodė, kurios sudarytų pagrindą laikyti, kad dėl santuokos iširimo yra išimtinai vieno sutuoktinio kaltė. Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad šalys nesusilaukė kūdikio negali būti vertinama, kaip vienos šalies kalti veiksmai, kuri pažeidžia CK nustatytas pareigas sutuoktiniams. Teismo vertinimu tam tikri lūkesčiai dėl šalių bendro gyvenimo (kūdikio susilaukimas), jų nepasiteisinimas nėra pagrindas nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Išaiškintina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais, t. y. nereikia nustatinėti, kuris labiau kaltas dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Šiuo atveju išklausius šalių paaiškinimus, teismo vertinimu abiem šalims trūko, pakantumo, paramos vienas kitam, siekio derinti abiejų interesus. Byloje nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, objektyviai patvirtinančių CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytų kito sutuoktinio kaltės atvejų. Pažymėtina, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą (kūdikio nesusilaukimas nelaikytina asmens kalte), lėmusį santuokos iširimą, taip pat neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CPK 178 straipsnis, CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl teismas konstatuoja, kad abiem sutuoktiniams pažeidus lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas ir nepateikus svarių įrodymų, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik kitas sutuoktinis, laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo galimai būtų didesnė, negu kito sutuoktinio, nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015, 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėk kaltės tenkintinas iš dalies, priešieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu po santuokos nutraukimo ieškovui prašė palikti pavardę – „S.“, atsakovei – „S.“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ir atsakovė baigiamųjų kalbų metu sutiko, kad jai po santuokos nutraukimo būtų palikta ikisantuokinė pavardė. Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, paliktinos ikisantuokinės pavardės: ieškovui paliktina pavardė „S.“, atsakovei – „S.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vienas kitam.

Šalys sau išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas nė viena nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Priešieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją tenkintinas iš dalies.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5705,51 Eur sumą. Nurodė, kad ji santuokos metu mokėjo teismo sprendimu priteistą išlaikymą ieškovo nepilnamečiams vaikams. Byloje pateikta 2017-01-20 AB „Swedbank“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie kreditus Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavedimus , jog atsakovė D. S. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, laikotarpiu nuo 2013-10-27 iki 2016-06-18 atliko šiuos mokėjimus N. S., N. S. ir J. S. (t. 1, b. l. 50–52). J. S. – 2013-11-05 pervedė 600 Lt; 2013-11-27 pervedė 500 Lt; 2014-01-16 pervedė 900 Lt; 2014-03-05 pervedė 500 Lt; 2014-03-31 pervedė 500 Lt; 2014-10-13 pervedė 500 Lt; 2014-11-17 pervedė 200 Lt; 2014-12-16 pervedė 500 Lt; 2015-01-19 pervedė 500 Eur. N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2014-03-20 pervedė 800 Lt; 2014-04-16 pervedė 800 Lt; 2014-05-19 pervedė 800 Lt; 2014-06-19 pervedė 800 Lt; 2014-07-25 pervedė 300 Lt; 2014-08-12 pervedė 300 Lt; 2014-08-22 pervedė 100 Lt; 2014-09-22 pervedė 500 Lt. N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013-12-27 pervedė 80 Lt; 2014-03-06 pervedė 460 Lt; 2014-04-02 pervedė 400 Lt; 2014-06-17 pervedė 600 Lt; 2014-06-26 pervedė 500 Lt; 2014-09-11 pervedė 350 Lt; 2014-09-25 pervedė 1400 Lt; 2014-10-21 pervedė 1200 Lt; 2014-11-06 pervedė 200 Lt; 2014-11-14 pervedė 100 Lt; 2014-11-17 pervedė 400 Lt; 2014-12-02 pervedė 400 Lt; 2014-12-19 pervedė 350 Lt. Taip pat, atsakovė D. S. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2013-10-27 iki 2017-01-19 atliko šiuos mokėjimus N. S. ir N. S.. 2014-01-06 N. S. pervedė 22 Lt. 2014-08-27 N. S. 700 Lt.

Ieškovė grįsdama savo reikalavimą taip pat pateikė detalų savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-06-17 (t. 1, b. l. 102–109). Šiame banko išraše matyti, kad be prieš tai atliktų mokėjimų minėtiems asmenims, taip pat dar buvo atlikti šie mokėjimai: N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2013-10-03 buvo pervesta 300 Lt, 2013-10-07 buvo pervesta 200 Lt

Darytina išvada iš viso laikotarpiu 2013-10-01 iki 2016-06-17 atsakovė D. S. pervedė: J. S. 4200 Lt ir 500 Eur pervedė iš viso 1716,40 Eur; N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso (5100 Lt) 1477,06 Eur; N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso (6462 Lt) 1871,53 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog minėtos sumos buvo pervedamos iš jos kredito limito sąskaitos, tačiau šios sumos buvo dengiamos iš jos darbo užmokesčio. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad ji gaudavo pastovų darbo užmokestį į banko sąskaitą, todėl iš jos sąskaitos buvo patogiau atlikti mokėjimus už ieškovo įsipareigojimus pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą ieškovo nepilnamečiams vaikams. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo tuo metu nepilnametis vaikas yra N. S., todėl ji reikalauja priteisti tik tas lėšas, kurios buvo sumokėtos J. S. ir N. S.. Atsakovė nurodė, kad ji nereikalauja priteisti jokių sumų pervestų savo sutuoktiniui. Atsakovės nuomone, kadangi išlaikymas buvo mokamas realiai iš jos darbo užmokesčio, t. y. jos pinigų, todėl visą suma turi būti priteista jai. Ieškovas nesutikdamas su priešieškinio reikalavimu teigė, kad santuokos metu šalys vedė bendrą ūkį, jis gaudavo dideles sumas grynais pinigais. Iš gautų piniginių lėšų šalys gyveno, iš šių lėšų buvo mokamas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. Kadangi buvo vedamas bendras ūkis, todėl nėra atsakovei skolingas.

Teismas nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovė gaudavo darbo užmokestį į banko sąskaitą ir iš šios sąskaitos atlikdavo pervedimus dėl išlaikymo ieškovo nepilnamečiams vaikams. Darytina išvada, būtina nustatyti, kaip vertinamos piniginės lėšos gautos santuokos metu iš darbinės veiklos.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra nurodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad vieno sutuoktinio darbo užmokestis, gaunamas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teismas nurodo, kad atsakovei mokant išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš savo gaunamo darbo užmokesčio, laikytina, kad išlaikymas buvo mokamas iš bendro sutuoktinių turto. Atsakovė nepateikė jokių paneigiančių prezumpciją, kad pajamos gautos iš darbinės veiklos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija laikytina, kad ieškovo dalis atsakovės darbo užmokestyje sudaro ½ atsakovės gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos. Darytina išvada, kad išlaikymas ieškovo nepilnamečiams vaikams buvo mokamas iš bendrų šeimos lėšų. Pastebėtina, kad atsakovė nurodė, kad reikalauja priteisti sumas tik išmokėtas ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tačiau įvertinus atsakovės pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad ji reikalauja priteisti visas lėšas pervestas J. S.; N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė teigė, kad ji nereikalauja priteisti piniginių lėšų pervestų savo sutuoktiniui, tačiau byloje pateiktoje ieškovo metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta jo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 113–114), yra ta pati sąskaita, į kurią buvo pervesta (6462 Lt) 1871,53 Eur suma. Pažymėtina, kad nė viename mokėjimo pavedime į šią sąskaita nėra nurodoma, kad mokama pagal teismo sprendimą ar pan., o visur mokėjimo paskirtyje nurodoma „sąskaitos papildymas“. Darytina išvada, kad į sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos lėšos sutuoktiniui, tuo metu, kai šalys vedė bendrą ūkį, kartu gyveno. Kadangi nėra pateikta duomenų, kad pervestas lėšas sutuoktinis naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos labui, pripažintina, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti sumų pervestų į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri priklausė sutuoktiniui, santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina dėl atsakovė reikalavimą priteisti sumas pervestas J. S.; N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl šių sumų priteisimo, būtina nustatyti kilusios prievolės pobūdį, t. y. ar iš bendrų lėšų buvo vykdoma asmeninė, ar bendra sutuoktinių prievolė.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Teismas nurodo, kad ginčo teisminio bylos nagrinėjimo metu nekilo, kad santuokos metu ieškovui buvo teismo sprendimu nustatyta prievolė mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimu priteistas išlaikymas dviem ieškovo nepilnamečiams vaikams. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, t. y. šios pareigos negalima perleisti, perkelti kitam asmeniui ir kt. Akivaizdu, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninio pobūdžio, neatsiejamai susijusi su asmeniu.

Šios bylos nagrinėjimo kontekste, pripažintina, kad iš sutuoktinių bendrų lėšų (atsakovės darbo užmokesčio) buvo vykdoma asmeninė atsakovo prievolė nepilnamečiams vaikams. Tokiu būdu buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybėm todėl atsakovė turi teisę reikalauti priteisti kompensaciją dėl santuokos metu įgyto turto panaudojimo ieškovo asmeninių prievolių vykdymui. Jau minėta, kad pajamos iš su darbo teisiniais santykiais susijusios veiklos yra bendroji sutuoktinių nuosavybės (CK 3.88 straipsnis), kurioje preziumuojama, kad ieškovui priklauso ½ dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kadangi laikotarpiu 2013-10-01 iki 2016-06-17 atsakovė D. S. pervedė: J. S. iš viso 1716,40 Eur; N. S. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 1477,06 Eur, todėl turi teisę reikalauti ½ šių sumų – 1596,73 Eur.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad šalims gyvenant skyrium, jis sumokėjo nuomos mokestį už atsakovę, todėl ji pervedė dalį pinigų vaikų išlaikymui. Šios aplinkybės atsakovė nepripažino, byloje duomenų apie buvusį tokį šalių susitarimą nėra, duomenų apie sumokėtą nuomos mokestį ir jo dydį taip pat nėra, todėl šios aplinkybes pripažintinos, kaip neįrodytos (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo mažinti iš ieškovo atsakovei priteistino kompensacijos dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė iš dalies pagrindė savo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1563,73 Eur suma.

Dėl transporto priemonių padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Pagal bylos duomenis atsakovės vardu registruota transporto priemonės NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10), atsakovė registruota valdytoja transporto priemonės HYUNDAI I30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12). Iš pateikto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2012-07-14, t. y. ikisantuokos sudarymo, todėl laikytina asmeniniu atsakovės turto pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todsėl santuokos nutraukimo metu nedalytinas.

Ieškovas patikslintu reikalavimu (t. 1, b. l. 92) prašė priteisti kompensaciją už transporto priemonę HYUNDAI I30, 550 Eur. Nurodė, kad atsakovė pirko automobilį iš bendrų lėšų. Baigiamųjų kalbų metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už automobilį priteisimo. Pagal VĮ „Regitrs“ išrašą matyti, kad šis automobilis nėra atsakovės nuosavybė, ji registruota, kaip valdytoja. Byloje pateikta 2015-12-09 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta šis turtas yra UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybė, o atsakovė yra šio turto valdytoja. Šalys nurodė, kad bendro ūkio nebeveda nuo 2014 m. pabaigos, ši sutartis sudaryta šalims gyvenant skyrium, todėl nėra pagrindo priteisti kompensacijos.

Dėl prievolių padalijimo.

Šalys nurodė, kad yra vienas kreditorius – UAB „Swedbank lizingas“. Su šiuo kreditoriumi sutartiniai įsipareigojimai kilo 2015-12-09 sutarties pagrindu, šalims jau negyvenant kartu. Kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ sutinka, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus toliau vykdytų atsakovė. Esant šioms aplinkybėms įsipareigojimai pagal 2015-12-09 sutartį su UAB „Swedbank lizingas“ laikytini asmeniniais atsakovės įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 d. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, paskirstytinos turėto bylinėjimosi išlaidos.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminio mokesčio (b. l. 6), 16,50 Eur (t. 1, b. l. 92), 37,50 Eur (t. 1, b. l. 161), – iš viso sumokėjo 95 Eur žyminio mokesčio; 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (t. 1, b. l. 134–136). Detalizacijoje dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra nurodyta, kiek mokėta už ieškinio paruošimą, atsiliepimą į priešieškinį, atstovavimą teismo posėdžių metu. Teismo vertinimu skirstant šias išlaidas laikytina, kad pusė sumos skirta su ieškinio reikalavimais, kita pusė su priešieškinio reikalavimais. Atsakovė patyrė šias išlaidas – 155 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 62).

Ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės atmestas, taip pat atmestas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už automobilį. Teismas nurodo, kad reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už automobilį apmokestinamas 38 Eur žyminio mokesčiu (CPK 80 straipsnio dalies 1 p.). Ieškovas už šį reikalavimą sumokėjo 54 Eur, todėl grąžintina permokėta dalis – 16 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis). kadangi atmesti ieškinio reikalavimai, todėl atstovavimo išlaidų dalis už šiuos reikalavimus neatlygintina. Tuo tarpu priešieškinio reikalavimas atmestas 72 proc., todėl priteistina iš atsakovės ieškovui dalis atstovavimo išlaidų susijusių su šiuo reikalavimu – 324 Eur.

Atsakovė sumokėjo 155 Eur žyminį mokestį už priešieškinį. Patenkinus 72 proc. šio reikalavimo, jai iš atsakovo priteistina dalis sumokėto žyminio mokesčio – 43,40 Eur.

Šioje byloje valstybė patyrė 16,82 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš kiekvienos šalies priteistina po 8,41 Eur valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo N. S. (N. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013-10-26 Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 472, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui N. S. palikti turimą pavardę „S.“, atsakovei D. S. palikti ikisantuokinę pavardę „S.“.

Transporto priemonę NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Įsipareigojimus UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2015-12-09 sutartį po santuokos nutraukimo laikyti asmenine atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš ieškovo N. S. (N. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1563,73 Eur kompensaciją.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,40 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,41 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,41 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 Eur žyminio mokesčio permoką už ieškinį. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.