Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas 10 kartų paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir skyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl 2022 m. balandžio 3 d. veikos beveik viską atsimena, nes buvo blaivas. Jam reikėjo skubiai iki (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti, o buvo jau vakaras. Tikslaus laiko neatsimena, bet jau nevažiavo traukiniai ir autobusai, nerado kas jį galėtų nuvežti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Lankydamasis pas S. P. pastebėjo, jog automobilio rakteliai bagažinėje, spynelėje. Tikrai neėmė raktelių nuo spintelės, kaip sako. Nuėjo į kiemą ir pamatė, jog rakteliai vis dar bagažinės spynelėje. Nei kiemas, nei automobilis nebuvo rakintas, išsitraukė iš bagažinės spynelės raktelius, užsivedė automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Gretimame kieme pastatė automobilį, raktelius paliko automobilyje, nes žinojo, jog automobilį ras. Įvykio data atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Pas nukentėjusiąją į namus įvykio dieną nebuvo užėjęs, užėjo kelios dienos prieš įvykį, tada ir matė tuos raktelius bagažinės spynelėje, rakteliai buvo išorinėje bagažinės pusėje. Pasiėmė automobilį, nes jam reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Su automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį gretimame kieme. Jo namas (duomenys neskelbtini), pastatė (duomenys neskelbtini) namo kieme. Raktelius paliko viduje, automobilio spynelėje. Nuėjo namo ir daugiau prie to automobilio nėjo. Kiek supranta viskas baigėsi, jog rado automobilį ir nutempė. Sutinka su inkriminuota automobilio verte, apgadinimais, kiek supranta buvo pavogtas akumuliatorius. Sutinka grąžinti ir pinigus už pavogtą akumuliatorių, vis tiek viskas įvyko dėl jo kaltės. Neprašė S. P. automobilio, nes žinojo, jog ji automobilio jam neduos. Ji žinojo, jog jis neturi vairuotojo teisių. Pažįstami sakė, jog negali tą vakarą jo nuvežti, o jam 6 ryto jau reikėjo būti (duomenys neskelbtini). Jų santykiai su nukentėjusiąja nesieja, ji yra jo tėvo kaimynė, jie nebuvo tokie artimi pažįstami, jog ji jam paskolintų automobilį. Ne, jis nenorėjo automobilio pasisavinti, norėjo tik nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu nepranešė nukentėjusiajai apie automobilį, nes neturėjo jos kontaktų ir net apie pranešimą negalvojo. Vėliau, jeigu būtų buvusi galimybė būtų pranešęs, bet mano, kad ji pati ryte pamatė, jog automobilio nėra ir iškvietė policiją. Jis tėvo numerio irgi neturi. Todėl negalėjo prašyti, kad jis praneštų nukentėjusiajai apie paimtą automobilį. Su bausme sutinka, gailisi. Norėtų gauti kuo švelnesnę bausmę, civilinių ieškinių sumos jam labai didelės, labai ilgai užtruktų, kol grąžintų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

2022 m. gegužės 23 d. papildomai apklaustas A. V. apklausos protokole nurodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 09.00 val. atvyko su draugu G. V. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jis su draugu G. V. atvažiavo automobiliu Toyota Prius, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso jo sugyventinei. Minėtame automobilyje ir minėtoje aikštelėje jis su draugu automobilyje išgėrė beveik 0,7 l degtinės. Apie porą valandų gėrė degtinę ir abu užmigo. <.> Kai miegojo, automobilis buvo užrakintas ir vairuotojo pusėje buvo pradarytas langas apie 5 cm. Atsikėlė abu nuo smūgių, nes kažkas trankė jo mašiną. Atsikėlus nesuprato, kas vyksta, tik matė, kad vienas iš nepažįstamų vyrų daužo automobilio langą, o kitas į automobilio saloną pradėjo purkšti dujas. Po to, kai miegojo, ir jį pažadino garsai, nepastebėjo, ar planšetė ir visi kiti telefonai buvo vietoje, nes tik atsikėlus, pamačius tą vaizdą, kad trankomas jo automobilis, jis pradėjo gintis. Tamsesnis vyras, jį sugriebęs už striukės, pradėjo traukti iš automobilio, o šviesesnis vyras tuo metu su akmeniu daužė jo automobilio galinį langą. Kai tik jį pradėjo traukti iš automobilio, jis atrakino automobilį ir išlipo iš jo, šviesesnis vyras dingo ir po dviejų minučių grįžo. <.> (1 t., b. l. 159-161)

2023 m, rugsėjo 7 d. papildomai apklaustas A. V. apklausos protokole nurodė, kad iki įvykio jis su A. L. ir S. M. buvo iš matymo pažįstami. Nori pasakyti, jog A. įvykio metu buvo su apykoje ir matėsi, kur jis ėjo. Tačiau nori parodyti, jog po įvykio buvo pasišalinęs tik S., o ne A. <.> Dėl sužalojimų, jis į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, į ligoninę nevyko. Jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį bei jis buvo apipurkštas dujomis. Juto stiprų fizinį skausmą. Po įvykio skaudėjo galvą, sumušimų galvoje nesimatė (1 t., b. l. 162-164).

2022 m. birželio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad A. V. atpažino S. M., kaip asmenį dalyvavusį įvykyje (1 t., b. l. 165-172)

2022 m. birželio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad A. V. atpažino A. L., kaip asmenį, kuris dalyvavo įvykyje, apgadino automobilį (1 t., b. l. 173-180).

2022 m. kovo 27 d. G. V. apklausos protokole nurodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 07.00 val. jis kartu su savo draugu A. V. susiskambinę, nusprendė susitikti ties (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančia parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Susitikę, nuvyko už PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), į atokesnę automobilių stovėjimo aikštelę, kur kartu su A. V. išgėrinėjo alų. Kiek prisimena, išgėrė apie šešis litrus alaus. Po ko, apie 12.00 val., kartu su A. V. užmigo automobilyje. Jis miegojo keleivio vietoje, o A. V. miegojo vairuotojo vietoje. A. miegojo su šiek tiek pradarytu vairuotojo durelių langu. Tuo metu automobilyje grojo (duomenys neskelbtini) muzika. Apie 13.00 val. jam ir A. V. miegant, pabudo nuo to, kad išgirdo, kaip dūžta priekinis stiklas. Pramerkęs akis pastebėjo, kad nepažįstamas vyras daužo priekinį stiklą. Pamena, kad vyras dešinėje rankoje laikė akmenį, o tuo metu A. V. kitas vyras bandė traukti iš automobilio. Tuo metu vyrai šūkavo „Slava Ukraine“. Jis norėjo padėti A. V., tačiau jo keleivio durelės neatsidarė. Tuomet, kadangi A. V. priešinosi, vienas iš vyrų, kuris stovėjo šalia vairuotojo durelių, pagriebė iš po vairo esantį A. V. dujų purkštuvą, po ko papurškė jam ir A. į akis. Po ko kitas vyras, kuris daužė automobilio stiklus, rankoje laikė degų skystį, jis suprato, kad tai degus iš buteliuko pavidalo ir iš skysčio kvapo, po ko pro vairuotojo langą pylė ant jo, ant A. ir ant automobilio salono, šūkaudamas „aš jus padegsiu“. Tuo metu jautė realų pavojų, kadangi minėtas vyras rankoje laikė žiebtuvėlį, kurį buvo uždegęs. Tuo metu kitas vyras, kuris stovėjo prie vairuotojo durelių, ištempė A. pro vairuotojo langą, po ko jie ėmė grumtis. Nieko nelaukęs išlipo iš automobilio pro automobilio vairuotojo langą. Kadangi visos kitos durys buvo uždarytos. Išlipęs padėjo A. grumtis su vyriškiu. Tuo tarpu kitas pabėgo. Jis kartu su A. V. sulaikė asmenį, po ko maždaug praėjus apie dviem minutėms grįžo asmuo, kuris daužė automobilio stiklus. Po ko kartu su A. V. jie jį sulaikė. Kartu laukė policijos atvykimo. Parodė, kad fizinio skausmo įvykio metu nepajuto, dėl to pretenzijų neturi. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (2 t., b. l. 5-8).

2022 m. gegužės 23 d. papildomoje apklausos protokole G. V. parodė, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 09.00 val. su draugu A. nusprendė nuvažiuoti jo automobiliu iki (duomenys neskelbtini) aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę sustojo, sėdėjo automobilyje ir gėrė degtinę, išgėrė beveik 0,7 l degtinės. Begeriant, po kelių valandų abu užmigo, draugas A. sėdėjo vairuotojo pusėje, jis keleivio pusėje, priekyje. Prieš užmiegant atsimena, kad automobilyje, ant vadinamos panelės, prietaisų skydelio, buvo draugo planšetė, jo du mobilaus ryšio telefonai ir jo mobilaus ryšio telefonas Huawei P40 lite. Savo mobilaus ryšio telefoną laikė rankoje prieš užmiegant. Kiek žino, prieš jiems užmiegant, automobilis buvo užrakintas. Po kokių kelių valandų, jam bemiegant, išgirdo, kad kažkas tranko automobilį. Jis atsikėlė, pamatė, kad draugas stumdosi su kažkokiu (duomenys neskelbtini) vyru, o kitas vyras šviesesnis su akmeniu daužo galinį langą. Jis išlipo pro vairuotojo pusės priekinį langą ir padėjo savo draugui gintis nuo tamsesnio vyro. Tuo momentu (duomenys neskelbtini) vyras nubėgo kažkur link (duomenys neskelbtini) ir po kelių minučių grįžo. <.> Jam grįžus jie abu vyrus sulaikė, kiti žmonės iškvietė policiją, jie dar patys bandė apieškoti abu vyrus, tačiau jų dingusių daiktų nerado pas juos. Daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 10-12)

2022 m. birželio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad G. V. atpažino S. M., kaip asmenį dalyvavusį įvykyje, kuris buvo pasišalinęs po įvykio (2 t., b. l. 13-20).

2022 m. birželio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad G. V. atpažino A. L., kaip asmenį dalyvavusį įvykyje (2 t., b. l. 21-28).

2023 m. rugsėjo 7 d. apklausos protokole A. R. nurodė, kad Toyota Prius, v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė jai įvykio metu, dabar ji šį automobilį perrašė A. V. Automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) metais lizingo būdu už 6000 Eur. Jis buvo tvarkingas. Šis automobilis buvo jų pragyvenimo šaltinis. Automobiliu naudojosi ir (duomenys neskelbtini) A. <.> Kas liečia automobilio sugadinimus nori pasakyti, jog ji vežė automobilį UAB (duomenys neskelbtini), jog įvertintų padarytą žalą ir sudarytų sąmatą remontui. Automobilio UAB (duomenys neskelbtini) neremontavo, todėl nepateikė kvitų. Automobilį remontavo kitose vietose, kur buvo pigiau. Įvykio metu buvo sugadinta: 2 priekiniai žibintai, buvo sudaužyti, jų vertė 2 vnt., 120 Eur (1 vnt. vertė 60 Eur), sudaužytas priekinis stiklas, sudaužytas, kurio vertė 100 Eur, keitimo darbai stiklo 100 Eur, galinis stiklas, kuris buvo sudaužytas plyta, 140 Eur, keitimo darbai 50 Eur, abu veidrodėliai po 50 Eur, viso 100 Eur, dešinės pusės durelių keleivio stiklas, 24 eurai, durų apdaila 125 eurai (subraižytos), dešinės pusės galinis stiklas, kurio vertė 28 eurai, stiklo kėliklis 17 Eur, kuris buvo sugadintas, vidinis veidrodėlis 35 eurai, sėdynių apmušalai, kurie buvo aplaistyti degiu skysčiu ir subraižyti stiklu 160 Eur ir kiti. Kvietė tralą po įvykio, nes automobiliu nebuvo įmanoma važiuoti, mokėjo 50 Eur. Ir kitos išlaidos. Viso dėl turto sugadinimo vertina 2715 Eur sumai. Ji reikš civilinį ieškinį 3000 Eur sumai kartu su telefonu ir planšete. Nori pasakyti, jog S. M. ir A. L. gyvena šalia, yra pažįstami. S. neatėjo, neatsiprašė, žalos neatlygino (2 t., b. l. 45-47)

2022 m. kovo 27 d. liudytojo apklausos protokole L. D. nurodė, kad jis gyvena netoli įvykio vietos. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, langai kryptimi link PC „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. kovo 26 d., apie 13.00 val. išėjo į savo buto balkoną, kuomet pro uždarytus langus pastebėjo, kad už PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, du vyriškiai, kurie buvo tamsiai apsirengę, priėjo prie automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio, kuris buvo juodos spalvos. Vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2. Taigi vyras Nr. 1 buvo aukštesnis, tamsiai apsirengęs, dėvėjo galvos apdangalą, buvo vidutinio kūno sudėjimo. O kitas, t. y. vyras Nr. 2, buvo žemesnis, vidutinio kūno sudėjimo, taip pat tamsiai apsirengęs. Daugiau šių vyrų požymių neįsidėmėjo. Kiek girdėjo, vyrai priėję prie automobilio juodos spalvos, šūkavo, tačiau negirdėjo, kokius žodžius tiksliai. Tuo metu juodos spalvos automobilis stovėjo su uždarytais langais. Ar buvo pradarytas vairuotojo langas nežino. Ar kažkas sėdėjo automobilyje nematė. Tačiau vyras Nr. 2, paėmęs nuo šaligatvio akmenį, daužė automobilio priekinį stiklą, galinį stiklą, šoninius veidrodėlius, šoninius stiklus. Tuo tarpu vyras Nr. 1 stovėjo prie vairuotojo durelių ir mosikavosi. Tačiau kokius veiksmus tiksliai atlikinėjo nepasakys. Pastebėjus tokius asmenų veiksmus netrukus paskambino bendru pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Tuo metu matė, kaip iš juodos spalvos automobilio išlipę du vyrai, o tiksliau išlipęs iš vairuotojo pusės vyras sudavė vyrui Nr. 1, po ko šis nukrito link vaikų žaidimų aikštelės, kuri randasi netoliese. Po ko vyras Nr. 2 pabėgo. O vyras iš keleivio pusės pribėgo prie vyro Nr. 1. Daugiau įvykio nestebėjo, kadangi yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir dėl šio įvykio patyrė jaudulį. (2 t., b. l. 75-77).

2022 m. kovo 27 d. liudytojo apklausos protokole A. D. nurodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Įmonė pasakė saugoti objektą PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Šiame objekte dirba jau apie (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2022 m. kovo 26 d. apie 13.00 val. jis dirbo anksčiau minėtame objekte. Nuėjęs PC „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio patalpas, esančias PC „(duomenys neskelbtini)“ pastato pabaigoje, pro langus, kurie įrengti ir nukreipti į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, pastebėjo, kad už PC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ties (duomenys neskelbtini) gatve, priekiu į PC „(duomenys neskelbtini)“ stovi automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo juodos spalvos. Jis į jį atkreipė dėmesį, kadangi pastebėjo, kad minėtame automobilyje sėdėjo du asmenys, vienas vairuotojo vietoje, o kitas keleivio. O prie automobilio stovėjo du vyrai. Juos norėtų pavadinti vyras Nr. 1, o kitą- vyras Nr. 2. Taigi vyras Nr. 1 buvo liesas, apie 1.90 metro ūgio, šis vyras vilkėjo tamsios spalvos striukę su galvos apdangalu, kurį buvo užsidėjęs. Todėl daugiau šio vyro požymių neįsidėmėjo. Kitas vyras Nr. 2, buvo apie 1.75 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tačiau stambesnis, nei vyras Nr. 1. Tačiau, kaip buvo apsirengęs vyras Nr. 2 neįsidėmėjo. Taigi vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 garsiai šūkavo „Slava Ukraine“, manė, kad šūkavo garsiai, kadangi puikiai girdėjo šūkavimus net esant uždarytam langui. Šūkaudami šiuos žodžius abu vyrai paėmė nuo šalia esančio šaligatvio akmenį, rankomis ir kojomis spardė, daužė automobilį „Toyota Prius“. Taip pat tuo metu matė, kad vyras Nr. 1 arba vyras Nr. 2 laikė rankoje juodos spalvos butelį, panašų į degaus skysčio butelį, kurį pylė į automobilio „Toyota Prius“ salono vidų, bei šūkavo, kad padegs. Stebėjo, kaip vyrai Nr. 1 ir vyras Nr. 2 išdaužė automobilio „Toyota Prius“ priekinius žibintus, šoninius veidrodėlius, priekinį stiklą bei kitas kėbulo dalis. Po ko išlipę iš automobilio „Toyota Prius“ du vyrai, kurie sėdėjo priekyje, sulaikė vyrą Nr. 1, o tuo tarpu vyras Nr. 2 pabėgo. Jie tarpusavyje grūmėsi. Tačiau įvardinti kaip tiksliai negali. Vėliau stebėjo, kaip atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalba. Taip pat norėtų paminėti, kad įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos neapima tos vietos, kurioje įvyko įvykis (2 t., b. l. 81-83).

2022 m. kovo 27 d. apklaustas įtariamuoju S. M. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, savo kaltę pripažįsta dalinai. 2022 m. kovo 26 d. apie 13:00 val. eidami gatve su A. L., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo galimai raudonos spalvos automobilį „Toyota Prius“, kurio viduje miegojo du vaikinai. Priėję prie minėto automobilio su A. pradėjo jį spardyti, kiek pamena, A. jo beveik nespardė, automobilį labiausiai apgadino jis, kiek pamena, apgadino minėto automobilio priekinį langą, abu šoninius automobilio veidrodėlius, automobilio stiklinę bagažinę bei abu priekinius automobilio žibintus, nieko daugiau nedarė, jokių telefonų nevogė į automobilio vidų nepylė jokio degaus skysčio ir tikrai niekam negrasino. Minėti vyriškiai po jų veiksmų išlipo iš automobilio ir pradėjo jiems smūgiuoti, minėti asmenys sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. į galvą, į veido sritį, į kojas į pilvo bei krūtinės sritį, jokių lūžių jam nenustatyta, tačiau jam skaudėjo, dukart buvo praradęs sąmonę. Prie vaikinų priėjo dėl to, kadangi minėti asmenys jiems pasirodė apsvaigę nuo galimai narkotinių medžiagų, kadangi toje vietoje, kur jie stovėjo, renkasi žmonės tam, kad galėtų vartoti narkotines medžiagas, jiems priėjus prie jų automobilio, vaikinai miegojo, jų automobilyje muzika negrojo, automobilio variklis buvo išjungtas. Prisipažįsta, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos jo veiksmams. Įvykio dieną išgėrė apie keturis litrus alaus, kurio stiprumas 6 laipsniai. Gailisi, kad apgadino svetimą turtą, tačiau jokių kitų dalykų nedarė. Policijos pareigūnai atvyko, kai tarp jų vyko muštynės, o būtent kai jiems smūgiavo, jis vaikinams nesmūgiavo, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko jo reakcija buvo lėta ir fizinio skausmo sukelti jiems negalėjo (5 t., b. l. 4-7).

2022 m. gegužės 10 d. apklaustas įtariamasis S. M. nurodė, kad jis apgadino automobilį, daugiau nieko nedarė. Įvykio dieną netyčia susitiko su A., jis pasiūlė išgerti alaus. Jie nusipirko alaus, 6 litrinius butelius alaus. Prie parduotuvės išgėrė šiek tiek alaus ir ėjo link miško ir upės. Buvo jau gerokai neblaivūs, kai priėjo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę (šioje aikštelėje dažnai renkasi narkomanai su automobiliais). Vieną tokį automobilį pamatę su jame miegančiais dviem asmenimis pradėjo daužyti automobilį, jis daužė automobilį su plytos gabalu, rastu ant žemės. Kodėl taip padarė nežino, tikriausiai dėl to, kad buvo girti. Sudaužė priekinį langą, galinį langą, veidrodėlius ir priekinius žibintus. Jiems bedaužant automobilį iš jo išlipo du asmenys ir pradėjo juos mušti, jį sumušė labai stipriai, jis buvo praradęs sąmonę trumpam. Paskui atvažiavo pareigūnai ir išvežė jį su A. į ligoninę. Jis visą laiką buvo prie automobilio ir niekur nebuvo išėjęs. Jis daužė automobilį, o vėliau daužė jį, ir atvažiavo pareigūnai. Tikrai nevogė jokių daiktų iš automobilio, jokių telefonų ar planšetės, jis jų net akyse nematė. Jokio degaus skysčio jis neturėjo, ar A. turėjo skystį jis nežino, nematė, kad jis piltų skystį į automobilį, jis taip pat nematė. Ar A. L. galėjo pavogti daiktus iš automobilio, taip pat atsakyti negali, nes atvažiavę pareigūnai juos apieškojo ir nieko pas juos nerado. Mano, jis taip pat buvo visą laiką prie automobilio iki kol neatvyko pareigūnai. Paskutinį kartą A. L. matė įvykio dieną, paskui jie nebendravo ir jis jo nematė. Po apžiūros ligoninėje juos abu išvežė į areštinę. Kiek teko su A. L. kalbėtis įvykio dieną, jis jam nieko nesakė apie pavogtus daiktus ar kažką panašaus. Jie abu buvo stipriai sumušti, todėl mano nei vienas nebūtų sugebėjęs muštynių metu pavogti dar kažkokius daiktus. Dėl apgadinto automobilio jis nuoširdžiai gailisi ir yra pasiryžęs atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui (5 t., b. l. 15-18).

2023 m. rugsėjo 12 d. papildomai apklaustas įtariamasis S. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta dėl planšetės ir telefonų vagystės, nes tikrai jie su A. L. jų nevogė. A. L. buvo su apykoje, tad visus jų maršrutus fiksavo, o jie buvo įvykio metu kartu. Jis po įvykio su A. L. nebuvo niekur pasišalinę. Pareigūnai juos sulaikė muštynių metu, kuomet juos daužė du iš matymo pažįstami vyrukai. <.> Nori pasakyti, jog A. V. ir G. V. pažįsta iš matymo, nes gyvena viename rajone, tačiau jų vardų, pavardžių nežino. Su A. L. buvo išgėrę. Buvo dviese. Ėjo. Pamatė netoli PC (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį. Ten miegojo trys vyrai. Automobilis buvo užrakintas. Langai uždaryti. Nusprendė paauklėti. Nebuvo konflikto dėl tautybės ir pan., nežino, kodėl pareiškėjai nurodo, jog konfliktas dėl (duomenys neskelbtini) muzikos. Nori pasakyti, jog jokia muzika negrojo, nes jie miegojo. Iš kur atsirado degus skystis, jis nežino. Jis kažkur netoliese rado plytą ar akmenį ir pradėjo daužyti automobilio langus. Daužė visur. A. galimai su kojomis daužė automobilį, nes plyta buvo pas jį rankose. Jie vyrų iš automobilio pro langus netempė, jie išlipo trise ir tada prasidėjo muštynės. Vyrai išlipo iš automobilio patys, jų nieks netempė. Jis nespėjo priešintis. Jie paguldė jį ant žemės ir spardė kojomis. Jis niekam jokių smūgių ranka, kojomis, nesudavė. Jis nematė, ar A. sudavė, kam nors smūgius, nes žiūrėjo tuo metu, kas vyksta aplink jį. Muštynes stebėjo galimai pašaliniai asmenys. Matė ten buvo žmonių aplink. Galimai liudininkai iškvietė pareigūnus, nes kuomet juos sulaikinėjo, buvo susirinkę stebėtojų. Pripažįsta, jog jis plyta sudaužė automobilį. Bet nepripažįsta, jog pylė degų skystį ant automobilio. Jis tikrai nieko nenorėjo sudeginti. Kodėl ir kam buvo piltas degus skystis ant automobilio ir į automobilį, jis nežino. Jis to nedarė. Kiek matė, A. ir nepylė degaus skysčio ant automobilio. Nori pasakyti, jog jis nelietė tik kapoto, durų ir bamperio, o visur kitur jis daužė su plyta (priekinis, galinis langas, veidrodėliai ir t.t.). Pareigūnai rado akmenį bagažinėje, nes jis jį įmetė bedaužydamas stiklą. Jie išėmė iš automobilio ir paėmė kaip įrodymą. (t. 5, b. l. 26-28).

2023 m. rugsėjo 20 d. įtariamuoju apklaustas S. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Pripažįsta, jog elgėsi chuliganiškai ir plyta daužė automobilį. Kaip minėjo ankstesniuose parodymuose, sudaužė automobilio langus: priekinį, galinį, žibintus. Jis durelių stiklų nedaužė. Norėjo eiti su A. L. į mišką, tačiau degaus skysčio su savimi neturėjo. Jis nežino, kaip jis atsirado pas juos. Kaip buvo apipiltas automobilis degiu skysčiu, jis nežino. Padegti tikrai nenorėjo. Nori pasakyti, jog tikrai daužė, niokojo automobilį, bet sudeginti žmones jame nenorėjo. Iš tyrėjo šiandien gavo A. V. banko sąskaitą, į kurią turėtų atlyginti žalą. Šiai dienai turi 300 Eur, perves į banko sąskaitą iki 2023 m. spalio 1 d. (5 t., b. l. 31-33).

2022 m. kovo 28 d. apklaustas įtariamuoju A. L. nurodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 10 val. išėjo iš namų, susitiko su draugu S. ir ėjo iki parduotuvės nusipirkti alaus (turi apykoję, tačiau yra susiderinęs su probacijos specialiste laiką, ir gali kiekvieną dieną išeiti netoli namų pasivaikščioti nuo 10.00 val. iki 12.00 val., kelias valandas gali pasivaikščioti ne toliau nei 3 km nuo jo namų). Kiek alaus jie nusipirko jis neprisimena, jei gerai atsimena nusipirkę alų ėjo jo išgerti į mišką. Nelabai pamena įvykio dienos, nes jam stipriai sudaužė galvą žmonės, kurie šioje byloje yra nukentėję asmenys. Dėl ko ir kaip įvyko konfliktas nieko nepamena. Nieko neatsimena, bet neneigia savo kaltės, paskaitęs įtarimą ir kuom yra kaltinamas jis to neneigia, kad neprisimena tai nereiškia, kad to nepadarė. Nuoširdžiai dėl to gailisi ir jeigu kažką prisimins būtinai praneš ir galės papildyti apklausą (5 t., b. l. 63-65).

2023 m. rugsėjo 18 d. apklaustas įtariamuoju A. L. nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Lieka prie anksčiau duotų parodymų. Papildomus parodymus dėl naujai pareikšto įtarimo duos teisme. Nori parodyti, kad degų skystį galimai rado automobilyje ir kažkaip jis buvo panaudotas, nepamena, jog jį būtų tyčia atsinešę tikslu padegti automobilį. Nors prieš tai buvo miške (5 t., b. l. 105-107).

Dėl vagystės

2022 m. balandžio 5 d. S. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 3 d. 07.00 val. iki 2022 m. balandžio 5 d. 06.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo kiemo buvo pavogtas jai priklausantis automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini). Jai padaryta materialinė žala, kurią vertina 2000 Eur (3 t., b. l. 3-5).

2022 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kiemas, kur stovėjo automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 8-11).

2022 m. balandžio 5 d. apklausos protokole S. P. nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 3 d. apie 13.00 val. ji su savo automobiliu atvyko į namo kiemą, pastatė jai priklausantį automobilį VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini), automobilio neužrakino, kadangi jisai neužsirakina ir užėjo į kambarį, ir automobilio raktelius padėjo virtuvėje ant veidrodžio, ir vakar automobilio raktų, kuriuos buvo padėjusi ant veidrodžio, nerado ir visą dieną ieškojo, tačiau nerado galvojo, kad kažkur užkrito, automobilis dar stovėjo kieme. 2022 m. balandžio 5 d. apie 06.00 val. atsikėlusi išėjo į kiemą ir pastebėjo, kad nėra jai priklausančio automobilio. Prieš dvi dienas, t. y 2022 m. balandžio 3 d. apie 13.30 val. pas ją į namus buvo užėjęs kaimynas A. L., kuris pasakė jai, kad jisai neseniai grįžo iš kalėjimo ir paklausė ar ji jį atpažino, jis buvo užėjęs į virtuvę, būtent ten, kur ir gulėjo raktai nuo automobilio. A. L. apie automobilį nieko neklausinėjo ir pas ją pabuvo apie 10 min., daugiau pas ją iki automobilio dingimo dienos nieko nebuvo ir paprastai visuomet namus ji rakina. Todėl įtaria, kad A. L. galėjo paimti automobilio raktus, nes po jo apsilankymo automobilio raktai ir dingo. Buvo nuėjusi pas A. L. tėvą, kuris gyvena kaimynystėje už kelių namų ir paklausė, ar jo sūnus galėjo paimti jos automobilio raktus, tėvas atsakė, kad gali, nes buvo teistas už tą pačią veiką. Automobilis (duomenys neskelbtini) draudimu nedraustas, kiemo vartai buvo atidaryti, signalizacijos nebuvo, kieme vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Automobilio dokumentai buvo palikti daiktadėžėje automobilyje. Jai padaryta turtinė žala 2000 Eur (3 t., b. l. 18-20).

2023 m. rugsėjo 7 d. papildomame apklausos protokole S. P. nurodė, kad dėl aplinkybių dėl 2022 m. įvykio, kai buvo pavogtas jai priklausantis automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), papildomai paaiškina, kad ji gyvena nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini). Toje pačioje gatvėje, tiksliai adreso nepasakys, irgi nuosavame name gyvena Č. L., jis turi sūnų A. L. Kiek žino, sūnus A. L. sėdėjo kalėjime, paaiškina, kad nuolat (duomenys neskelbtini) m. A. L. negyveno, tik kartais būdavo pas savo tėvą. Paaiškina, kad su A. L. ji jokių santykių neturėjo, su juo nebendraudavo, jokių ryšių nėra. Paaiškina, kad pirmoje apklausoje sakė, kad įtaria, kad jai priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš nuosavo namo kiemo, namo teritorija aptverta tvora, įvažiavimo vartai buvo uždaryti tik neužrakinti, pavogė A. L. 2022 m. balandžio 3 d. apie 13.30 val. A. L., kas neįprasta, atėjo į jos namo vidų, į virtuvę, iš pradžių teiravosi, ar yra parūkyti. Automobilio raktai ir kiti raktai gulėjo virtuvėje ant veidrodžio. Vizualiai buvo raktai matyti. Tačiau ji nematė, kad A. L. paimtų raktus nuo automobilio, kai buvo atėjęs, bet automobilio raktai po šio asmens apsilankymo dingo iš namų, kitų asmenų namuose nebuvo atėję. Kadangi jai nereikėjo niekur važiuoti, ji ieškojo namuose raktų nuo automobilio, manė, kad gal užkrito už spintelės. Paaiškina, kad jokių paslaugų dėl automobilio, jokių automobilio raktų niekam nebuvo davusi ar susitarus dėl kažkokių paslaugų, susijusių su jos automobiliu. 2022 m. balandžio 5 d. apie 06.00 val., atsikėlusi, išėjo į kiemą ir pastebėjo, kad nėra jai priklausančio VW Golf, automobilio. Ji iš karto pranešė policijai apie įvykį, tai yra automobilio vagystę. Paaiškina, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo techniškai tvarkingas, tai patvirtina privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita NR. (duomenys neskelbtini), dokumente pažymėta, kad techninė apžiūra galioja iki (duomenys neskelbtini). Automobilio kuro bake buvo benzino apie 40 litrų, tada 1 litro benzino kuro kainavo apie 1.50 Eur, tai ji sumokėjo 60 Eur. Čekio neišsaugojo. Po kurio laiko pareigūnai jai grąžino surastą automobilį, tačiau automobilis buvo apdraskytas. Automobilio raktelio jai niekas negrąžino, automobilyje nebuvo akumuliatoriaus. Daugiau nepastebėjo apgadinimų. Ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kur jai pagamino automobilio naujus raktelius, jie kainavo 200 Eur, prideda čekį. Pirko naują akumuliatorių, jis kainavo 100 Eur, namuose neranda čekio. Ir dar „Regitroje“ turėjo naujai sutikrinti automobilį, ši paslauga jai kainavo apie 80 Eur, tačiau išsaugotas čekis išbluko, jį prideda. Ir dar už transporto pervežimą, kai iš policijos aikštelės automobilis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), prie taisyklos, kur užsisakė naujų raktų gamybą, sumokėjo 90 Eur, čekio neišsaugojo. Dar reikės pirkti automobilio dažų, kad pataisyti automobilio nubrozdinimus ir tai vertina pinigais mažiausiai apie 70 Eur. Viso dėl aukščiau įvardytų automobilio apgadinimų patyrė nuostolių 600 Eur, ir dar patyrė moralinę žalą, nes pergyveno dėl automobilio vagystės ir ją vertina 200 Eur. Todėl turi A. L. materialinių pretenzijų, viso 800 Eur (3 t., b. l. 26-29).

2022 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini), stovintis automobilių aikštelėje prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 52-67).

2022 m. balandžio 7 d. apklausos protokole T. D. nurodė, kad 2022 m. balandžio 6 d. apie 23.30 val. iš daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo parūkyti į balkoną (balkonas yra (duomenys neskelbtini) aukšte). Iš balkono matosi daugiabučio namo kiemas, kuriame buvo priparkuoti automobiliai, kiemas nakties metu yra dalinai apšviestas. Rūkydamas pastebėjo, kad prie vienos iš daugiabučio kieme stovinčių automobilių priėjo du (duomenys neskelbtini) (vyrai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apsirengę tamsiai, daugiau požymių nepamena, asmenų veidų nematė). (duomenys neskelbtini) priėję prie automobilio stovėjo prie vairuotojo pusės durelių. Pastovėję 1-2 minutes, abu nuėjo prie automobilio bagažinės, ir ten pastovėjo dar apie 1-2 minutes. Po to abu (duomenys neskelbtini) atsisėdo į automobilį (vienas į vairuotojo vietą, o kitas į priekinę keleivio pusės sėdynę). Tiksliai nematė, ar jie atsirakino automobilį, bet jam atrodo, kad automobilio neatsirakinėjo. Atsisėdę į vidų (duomenys neskelbtini) (iš keleivio pusės) telefono ekrano skleidžiama šviesa pradėjo apšvietinėti vairo pusę (apie 5 minutes). Jis tuo metu nieko įtartino nepagalvojo, todėl parūkęs grįžo į butą. Po daugmaž 15 minučių dar kartą išėjo į balkoną pažiūrėti, ar viskas gerai, ar niekas nelandžioja po kitus automobilius. Kieme nieko nebuvo, tame automobilyje taip pat nieko nebematė. Šiandien, (2022 m. balandžio 7 d.) apie 9.30 val., išvykdamas į darbą ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo tame pačiame kieme. Praeidamas įsidėmėjo, kad automobilis, kuriame vakar sėdėjo (duomenys neskelbtini), yra „VW Golf“, raudonos spalvos. Apie 16.00 val. naršydamas socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje, pavadintoje kaip „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kad grupės narys, užvardintas kaip vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, pasidalino įrašu apie tai, kad yra pavogtas raudonos spalvos „VW Golf“, taip pat jam sukėlė įtarimą tai, kad įraše buvo nurodyta, kad automobilis yra matytas važinėjant (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 5 d. apie 23.00 val. Jis pamanė, kad tai gali būti tas pats automobilis ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 suteikė šią informaciją. Vėliau su juo susisiekė policijos tyrėjas bei dar labiau patikslino jo turimą informaciją. Gali pridėti, kad pirmą kartą automobilį priparkuotą šiame kieme pamatė 2022 m. balandžio 6 d. (3 t., b. l. 105-108).

2023 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas įtariamuoju A. L. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad S. P. jis pažįsta, ji jo tėvo kaimynė (duomenys neskelbtini) mieste. Kelias dienas iki vagystės jis pas ją lankėsi namuose, matė, kad ji turi automobilį „VW Golf“ ir kad palieka jo raktelius automobilio bagažinėje. Ir jam labai reikėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), į namus, tačiau jau buvo vėlus metas, jau tikrai buvo po 22 val., joks transportas nevažiuoja į (duomenys neskelbtini), nesurado ir kas jį nuvežtų, todėl žinodamas apie šį automobilį ir kur būna jo rakteliai, jis nuėjo į S. P. namo kiemą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, galvojo gal bus tie rakteliai, ir jie buvo įdėti į automobilio bagažinės spynelę. Tai jis juos išsitraukė, atsidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, automobilis nebuvo užrakintas, įstatė rastą automobilio raktelį į užvedimo spynelę, jį pasuko ir automobilis užsivedė, išvarė jį užvedęs iš kiemo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Automobilis kieme buvo pastatytas taip, kad jam reikėjo išvažiuoti iš kiemo atbuliniu. Vienas atėjo pavogti automobilio. Niekam apie savo sumanymą nesakė. Kai atėjo pavogti automobilio, tai nieko nesutiko, nematė, kad ar jį kas matytų. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) tiesiai. Ten (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme pasistatė automobilį, nes kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo net vietos jam atrodo. Pastatęs automobilį jį paliko nerakintą, automobilio raktelius paliko užvedimo spynelėje, nes žinojo, kad ras automobilį, todėl ir paliko. Automobilio neapgadino juo važiuodamas. Nuėjo tiesiai į savo namus, ten labai trumpai pabuvo, pasiėmė daiktus, kažką persirengt. Namuose pabuvo apie 10-30 min. ir išėjo iškart į pažįstamo garažą, nes ryte planavo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Neturėjo jokio tikslo pasislėpti nuo policijos pareigūnų ar panašiai, buvo susiklosčiusios tiesiog tokios aplinkybės. Numanė, kad gali jo ieškoti policija dėl automobilio vagystės, bet šaukimo jokio negavo, nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai jo ieško. Turėjo kitų bylų, ten jam paskirta buvo rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bet jam ten nukentėjusiųjų artimieji ėmė grasinti susidorojimu, tai nusprendė pabėgt nuo jų, nusprendė išvykti į užsienį. Jis suprato, kad išvykdamas į kitą valstybę pažeidžia jam paskirtų kardomųjų priemonių ir probacijos sąlygas, tačiau tuo metu jis norėjo pasislėpti nuo tų persekiotojų ir grasintojų. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas. Gailisi, kad pavogė automobilį, bet jam reikėjo labai išvažiuoti, nes 6 val. ryto turėjo būt (duomenys neskelbtini), turėjo į (duomenys neskelbtini) išvykti. Tai galėjo būti įtarime nurodytu laikotarpiu 2022 m. nuo balandžio 3 d. iki balandžio 5 d., valanda buvo po 22 val., bet irgi tiksliai negali nurodyti. Jei S. P. turės jam kažkokių pretenzijų, jis pasiryžęs jos atsiprašyti, atlyginti žalą, susitaikyti su ja. Daugiau nieko paaiškinti negali (5 t., b. l. 100-102).

2023 m. rugsėjo 18 d. apklaustas įtariamuoju A. L. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Nori parodyti, jog jis automobilį pavogė iš kiemo, o raktelius rado bagažinės spynelėje, o ne paėmė iš namų. Jis šiuo automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atvykęs paliko automobilį stovėti su raktu. Rakto ir akumuliatoriaus neėmė. Pareigūnai kažkaip rado automobilį. Dėl visko, kas parašyta įtarime, pripažįsta (5 t., b. l. 105-107).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas Remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pateiktu išaiškinimu, tokie veiksmai gali pasireikšti daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. L. ir S. M. kaltė veikiant kartu padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta.

Kaltinamieji A. L. ir S. M. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl automobilio apgadinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo iš esmės pripažino, teigė, kad dalies aplinkybių neatsimena dėl pavartoto alkoholio, bet su inkriminuotomis aplinkybėmis sutiko. Kaltinamieji kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino ir apklausiami teisiamojo posėdžio metu ir davė panašius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme A. L. paaiškino, kad kiek prisimena įvykio dieną išgėrinėjo su draugu S. M. Įvykio metu buvo neblaivūs. Einant prie parduotuvės pamatė automobilį, kuris jiems užkliuvo. Nutarė pamokyti asmenis, kurie buvo automobilio viduje. Pamena, kad automobilyje sėdėjo trys asmenys. Pripažino, kad spardė automobilį ir galimai degiu skysčiu netyčia apipylė. Šį skystį galėjo rasti miške, bet tiksliai neatsimena. Nepuolė automobilio viduje sėdėjusių žmonių, atsimena, kad jie jį puolė. Iš kumščio specialiai į veidą nukentėjusiesiems netrenkė, todėl fizinio skausmo negalėjo sukelti. Grumdamasis galėjo jiems suduoti, kai žmonės buvo išlipę iš automobilio, todėl skausmą sukelti galėjo tik trenkęs grumtynių metu, bet tikrai ne jiems sėdint automobilyje ir tikrai netyčia. Neatkreipė dėmesio ką įvykio metu darė S. M., turbūt irgi daužė, spardė nukentėjusiųjų automobilį. Konfliktas galėjo trukti 5-10 min. Vieta, kur viskas vyko yra nuošalesnė, ten nebūna daug praeivių. Neėmė automobilyje buvusių daiktų, pareigūnai asmens kratos metu jokių pavogtų daiktų nerado. Gailisi, prisipažįsta, sutinka su padarytais automobilio apgadinimais ir dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teisme S. M. paaiškino, kad įvykis įvyko už (duomenys neskelbtini) aikštelės, kur rampa. (duomenys neskelbtini) rajone, viduryje dienos, kaltinime nurodytu laiku. Tą dieną buvo susitikę su A. L. ir buvo išgėrę alaus. Neatsimena, kuo jiems užkliuvo stovėjęs automobilis. Nusprendė, jog reikia apgadinti automobilį. Automobilyje buvo 3 vyrai. Jis paėmė plytą ir išdaužė langą, žibintus, galinį stiklą ir veidrodėlį. Nieko nedarė automobilyje sėdėjusiems asmenims ir apgadino tik automobilį. Asmenys, iš karto išlipo iš automobilio ir prasidėjo muštynės. Jis nesimušė, nespėjo, nes buvo sumuštas iš automobilio išlipusių asmenų. Konfliktas truko apie 10 minučių, nuo tada, kai priėjo prie automobilio. Degaus skysčio nepylė, daiktų iš automobilio nevogė, iš įvykio vietos pabėgęs nebuvo, automobilio šoninių langų nedaužė, bet sutinka su padarytais apgadinimais nurodytais kaltinime. Kitų žmonių aplink įvykio vietą nebuvo. Prisipažino kaltu ir nurodė, kad gailisi, sutiko atlyginti padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiksmai padaryti viešoje vietoje, matomoje vietoje, šalia prekybos centro. Neteisėti veiksmai atlikti be aiškios priežasties, įžūliu, vandališku elgesiu, gadinant turtą (jį daužant) bei naudojant fizinį smurtą prieš A. V. A. L. ir S. M. neteisėti veiksmai tęsėsi tam tikrą laiką, kaip nurodė patys kaltinamieji apie 5-10 minučių, automobilį daužė daug kartų, nes vien ant priekinio automobilio stiklo užfiksuota apie 10 smūgių. Nors kaltinamieji teigė, kad įvykio vieta yra nuošali ir ten žmonės nevaikšto, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo A. V. nurodytos aplinkybės, kad įvykį stebėjo daug žmonių (10-15 asmenų). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog įvykį stebėjo ir liudytojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamųjų veiksmų liudytojas L. D. buvo priverstas kviesti policiją, dėl matyto įvykio labai susijaudino, pasijuto blogai. Liudytojas A. D. pažymėjo, kad asmenys prie automobilio garsiai šūkavo, tai girdėjosi pro uždarytą langą, todėl jis stebėjo įvykį. Taigi kaltinamųjų veiksmai atkreipė su konfliktu nesusijusių asmenų dėmesį, sukėlė liudytojui L. D. nemalonius jausmus, sutrikdė liudytojo apsaugos darbuotojo A. D. darbą. Be to, dėl kaltinamųjų nusikalstamo elgesio buvo iškviesta policija. Akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. L. ir S. M. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.). Byloje nustatyta, kad A. L. ir S. M. matant aplinkiniams praeiviams, vandališkais veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai apgadino nukentėjusiajai A. V. priklausiusį automobilį ir naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V. taip sukeldami jam fizinį skausmą. Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog A. V. ir S. M. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. L. ir S. M. 2022 m. kovo 26 d. apie 13.00 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje netoli PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, matant aplinkiniams praeiviams, vandališkais veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasireiškusiais tuo, kad A. V. ir G. V. miegant „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilyje, priklausančiame nuosavybės teise A. R. (V.), A. L. ir S. M., turėdami degaus skysčio, priėję kartu prie automobilio, S. M. paėmęs akmenį/plytą nuo žemės, daužė plyta automobilio langus bei kėbulą, o tuo metu A. L. spardė kojomis į automobilio kėbulą, po ko apipylė automobilį degiu skysčiu, tuo sugadindami svetimą turtą – sudaužydami 2 priekinius žibintus, kurių vertė 2 vnt., 120 Eur, (vieneto vertė 60 Eur), išdauždami automobilio priekinį stiklą, kurio vertė 100 Eur, išdauždami galinį stiklą, 140 Eur vertės, sudaužydami 2 veidrodėlius, po 50 Eur, viso 100 Eur vertės, išdauždami dešinės pusės durelių keleivio stiklą, 24 Eur vertės, subraižant durų apdailą 125 Eur vertės, sudaužant dešinės pusės galinį stiklą, kurio vertė 28 Eur, sugadindami stiklo kėliklį, 17 Eur vertės, sugadindami vidinį veidrodėlį 35 Eur vertės, sugadindami degiu skysčiu ir stiklais sėdynių apmušalus, 160 Eur vertės, po ko išlipant iš automobilio A. V., A. L. sudavė rankomis kelis smūgius į galvos sritį A. V., kuris pajuto fizinį skausmą, tokiu būdu, veikdami su S. M., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadindami A. R. (V.) priklausantį turtą, padarant bendrai 849 Eur turtinės žalos bei sukeldami A. V. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl vagystės

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje (BK XXVIII skyrius) nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis A. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl automobilio vagystės pripažino, teigė, kad automobilio jam prireikė, nes reikėjo skubiai nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl pamatęs, kad S. P. automobilio bagažinės spynelėje yra rakteliai, automobilį užvedė ir išvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Atvykęs automobilį paliko netoli namų atrakintą ir su rakteliais užvedimo spynelėje. Automobilio neapgadino. Kaltinamasis kaltę vagystės pripažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu ir davė panašius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme A. L. paaiškino, kad buvo pas tėvą (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo skubiai iki (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti. Buvo jau vakaras, nevažiavo traukiniai ir autobusai, nerado iš pažįstamų, kas jį galėtų nuvežti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam reikėjo būti 6 ryte. Lankydamasis pas S. P. kelios dienos prieš įvykį pastebėjo, jog jos automobilio rakteliai bagažinėje, spynelėje. Neėmė raktelių nuo spintelės iš jos namų. Neprašė S. P. automobilio, nes žinojo, jog ji automobilio jam neduos, nes žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Artimi santykiai su S. P. nesieja, nebuvo tokie artimi, kad ji paskolintų jam automobilį. Vakare nuėjęs į kiemą pamatė, jog rakteliai vis dar bagažinės spynelėje. Nei kiemas, nei automobilis nebuvo rakintas, išsitraukė iš bagažinės spynelės raktelius, užsivedė automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Gretimame kieme pastatė automobilį, raktelius paliko automobilio viduje, užvedimo spynelėje, nes žinojo, jog automobilį ras. Nuėjo namo ir daugiau prie to automobilio nėjo. Nenorėjo automobilio pasisavinti, norėjo tik nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Sutinka su inkriminuota automobilio verte, apgadinimais, kiek supranta buvo pavogtas akumuliatorius. Sutinka grąžinti ir pinigus už pavogtą akumuliatorių, vis tiek viskas įvyko dėl jo kaltės.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie atitinka esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Nukentėjusiosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad automobilis dingo po to, kai pas ją buvo apsilankęs A. L. Nukentėjusioji teigia, kad automobilio rakteliai buvo laikomi namuose ant veidrodžio spintelės, o A. L. nurodė, kad automobilio rakteliai buvo automobilio bagažinės spynelėje. A. L. pareikštame kaltinime, nurodyta, kad jis paėmė automobilio raktelius nuo spintelės. Nukentėjusioji tvirtino, kad automobilį vairavo 2022 m. balandžio 3 d. 13.00 val. ir raktelius grįžusi namo paliko ant veidrodžio. 2022 m. balandžio 3 d. 13.30 val. į jos namus buvo užėjęs A. L. Kitą dieną ji raktų nuo automobilio nerado ir visą dieną ieškojo. Automobilis stovėjo kieme. 2022 m. balandžio 5 d. apie 06.00 val. atsikėlusi išėjo į kiemą ir pastebėjo, kad nėra jai priklausančio automobilio. Įtarė, kad automobilio raktelius galėjo paimti A. L., nes pas ją daugiau niekas nebuvo užėjęs. Aplinkybė, kur buvo paimti automobilio rakteliai (buvo automobilio spynelėje ar namuose ant spintelės) ypatingos reikšmės vagystės kvalifikavimui neturi. Kaltinamasis nurodė, kad automobilio raktelius bagažinės spynelėje matė tą dieną, kai lankėsi pas S. P. (balandžio 3 d.), todėl jo tyčia dėl automobilio pagrobimo galėjo susiformuoti dar tuo metu, kai automobilio raktelius paėmė nuo spintelės nukentėjusiosios namuose ar matė bagažinės spynelėje. Kaltinime nurodytos aplinkybės dėl automobilio raktelių paėmimo vietos nekoreguojamos ir laikytina, kad tinkamai nustatyta, jog S. P. automobilio raktelius A. L. paėmė nuo jos namuose esančios spintelės. Be to, A. L. kaltę patvirtina ir 2022 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kur automobilis buvo pavogtas, 2022 m. balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kur pavogtas automobilis buvo rastas. 2022 m. balandžio 7 d. liudytojo T. D. parodymai, kuris pastebėjęs pavogtą automobilį prie jo namų pranešė policijai, nurodė matęs (duomenys neskelbtini) prie automobilio, kurie buvo atsisėdę ir į automobilio vidų.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas viešajai tvarkai ir nuosavybei, kurios priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. L. (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas (6 t., b. l. 28-42), baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 55-60). A. L. nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už BK 284 straipsnyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies vidurkiams (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų; laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą A. L. nėra tikslinga, nes jis ne kartą teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą A. L. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. L. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. L. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės (šešis mėnesius), ir A. L. paskiriant subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nustatyta, kad A. L. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendyje ir šiame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžių priėmimo, o nusikalstamos veikos iš esmės labai nesiskiria pagal pavojingumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas už nesunkų nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį). Taigi šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos daliniu sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys), prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių bausmės dalį (9 mėnesius) ir A. L. skirtina subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis bei įskaityti laikotarpiai – A. L. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. spalio 17 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio paskelbimo dienos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartyje įskaityti laikotarpiai.

Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę A. L. įskaitytinas šioje byloje jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. iki 2022 m. kovo 28 d., 12.11 val. (dvi dienos) (5 t., b. l. 136-137, 139-140) ir (duomenys neskelbtini) sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. (dešimt dienų) (4 t., b. l. 37), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kaip minėta, suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, todėl siekiant išvengti dvigubo suėmime išbūto laiko įskaitymo šis laikotarpis nagrinėjamoje byloje neįskaitomas.

Teismas, skirdamas bausmę S. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

S. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. M. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 6-19). S. M. nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. M. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pripažintina, kad kaltinamajam skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nėra tikslinga, kadangi jis niekur nedirba. BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi S. M. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju S. M. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Bausmės tikslams pasiekti, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu kartu su laisvės apribojimo bausme skirtinas įpareigojimas visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu į paskirtą bausmę S. M. įskaitytinas šioje byloje jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. iki 2022 m. kovo 27 d., 11.10 val. (viena diena) (5 t., b. l. 45-46, 50-51), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Nukentėjusioji A. V. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. L. ir S. M. priteisti 3000 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 52). Civiliniame ieškinyje dėl 3000 Eur žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo apgadinti automobilio priekiniai žibintai, priekinis stiklas, galinis stiklas, dešinės pusės šoninis stiklas, kairės pusės vairuotojo stiklas, variklio dangtis, lango kėliklis, apibraižytos durelės, pavogta viduje buvusi planšetė ir telefonas.

Nukentėjusioji S. P. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. L. priteisti 600 Eur turtinę žalą ir 200 Eur neturtinę žalą (3 t., b. l. 42). Civiliniame ieškinyje dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad vagystės dieną automobilio kuro bake buvo įpilta benzino apie 40 l, kai tuo metu benzino kuro kaina buvo apie 1,50 Eur, tai sudaro 60 Eur (mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra), naujo raktelio pagaminimas 200 Eur (mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas (3 t., b. l. 32), naujas akumuliatorius 100 Eur (mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra), „Regitros“ automobilio sutikrinimo paslauga ir transporto priemonės registracijos mokestis 99,32 Eur (mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas (3 t., b. l. 33), automobilio transportavimo iš policijos aikštelės iki raktų gamybos vietos 90 Eur (mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra), automobilio apibraižymui reikalingų dažų ir taisymo kaina apie 70 Eur (mokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra). Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad nukentėjusiajai padaryta moralinė žala, nes ji nerimavo dėl automobilio vagystės.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika.

Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį turtinės žalos atlyginimo 3000 Eur sumai bei pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus. Teisiamojo posėdžio metu palaikė savo civilinį ieškinį ir baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas iš dalies. A. L. ir S. M. įtarimai dėl mobiliojo ryšio telefono ir planšetės vagystės iš automobilio ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikinti, o asmenys dėl šių veiksmų nagrinėjamoje byloje nebuvo kaltinami, todėl civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žalos dalis dėl pagrobtų telefono ir planšetės, atmestina. Byloje pateikti dėl automobilio apgadinimo patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai: Toyota Prius priekinio stiklo keitimo ir galinio stiklo keitimo 2022 m. balandžio 1 d. sąskaita faktūra viso 170 Eur sumai (2 t., b. l. 59), 2022 m. gegužės 19 d. kėbulo remonto sąmatos sudarymas 50 Eur (2 t., 65 b. l.), taip pat pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 19 d. sąmata, kurioje nurodytos apgadintų detalių kainos – 629 Eur. Pažymėtina, kad pateikta sąmata nerodo, jog darbai buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl sąmatoje nurodytos remonto darbų kainos nevertinamos, o atsižvelgiama tik į pateikiamas apgadintų detalių kainas. Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų automobilio remonto darbams patirtas išlaidas. Taigi civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, toje apimtyje, kuri susijusi su automobilio apgadinimais ir dėl jų remonto patvirtinančiomis išlaidomis – viso 849 Eur. Kadangi kaltinamieji nusikalto bendrais veiksmais, todėl minėta pinigų suma iš A. L. ir S. M. priteisiama solidariai.

Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas iš dalies. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad automobilyje buvo pripilta apie 40 l degalų, kurių bendra vertė apie 60 Eur. Mokėjimą patvirtinantys duomenys nepateikti. Teismas atkreipia dėmesį, kad automobilis nukentėjusiajai buvo grąžintas ir byloje nėra duomenų, kad automobilio kuro bakas buvo tuščias, todėl civilinio ieškinio dalis dėl kurui patirtų išlaidų atmestina. Patirta žala dėl naujo akumuliatoriaus pirkimo (100 Eur) atmestina, nes byloje nepateikta išlaidas naujo akumuliatoriaus pirkimui patvirtinančių dokumentų. Patirta žala dėl automobilio apibraižymo ir reikalingų dažų jo remontui (70 Eur) atmetama, nes išlaidos automobilio remontui ir dažymui yra preziumuojamos ir nukentėjusiosios nebuvo realiai patirtos. Civiliniame ieškinyje, tik daroma prielaida, kad tokia galėtų būti dažų kaina. Nors automobilio transportavimo iš policijos aikštelės iki raktų gamybos vietos išlaidos nėra patvirtintos rašytiniais dokumentais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilio rakteliai nukentėjusiajai nebuvo grąžinti, ji be raktelių neturėjo galimybės automobilio eksploatuoti, taigi automobilio transportavimo išlaidos yra tikėtinos ir jos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos. Teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio dalis dėl patirtos turtinės žalos, kurią patvirtina byloje pateikti dokumentai – naujo raktelio pagaminimas 200 Eur, „Regitros“ automobilio sutikrinimo paslauga ir transporto priemonės registracijos mokestis 99,32 Eur, yra pagrįsta ir ją tenkina. Dėl patirtos neturtinės žalos nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą (nerimavo, dėl pavogto automobilio). Teismui nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad automobilis buvo rastas ir jai sugrąžintas, taigi dėl patirtų neigiamų išgyvenimų padaryta neturtinė žala mažintina per pusę – iki 100 Eur. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai iš kaltinamojo A. L. priteisiama 389,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (viso 489,32 Eur).

A. L. ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. (baudžiamojoje byloje Nr.1-151-992/2022), 2022 m. spalio 3 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10299-22) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11514-22) buvo tenkinti prokuratūros pareiškimai skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose ir A. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. A. L. suradus ir pargabenus iš užsienio į Lietuvą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr.1-151-992/2022) buvo palikta galioti minėta nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo taikymo terminas (dviem mėnesiams) iki 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu A. L. paskirtas suėmimas buvo įskaitytas į paskirtą bausmę ir jo taikymas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nagrinėjamoje byloje suėmimas nebuvo pratęstas siekiant išvengti dvigubo suėmimo taikymo.

A. L. 2022 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (vėliau paskirtas suėmimas, bet ši kardomoji priemonė nebuvo panaikinta) (4 t., b. l. 132-133), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

S. M. 2022 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 38-39), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K-113-489/2021).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- CD laikmena su policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais (t. 1, b. l. 105), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- 2022 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimti daiktai – plyta, plastikinė talpa su degiu skysčiu, laikrodis, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, 2022 m. balandžio 7 d. kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143-145), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini;

Teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (6 t, b. l. 127-129) nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas A. L. atžvilgiu yra būtinas, nes jis yra suimtas. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo A. L. parinkimo. Kaltinamajam A. L. buvo parinkta ir paskirta gynėja advokatė Vaidotė Radvilavičienė. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 453,33 Eur už A. L. gynusios advokatės V. Radvilavičienės darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai (6 t., b. l. 162-168). Minėta nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas S. M. atžvilgiu yra būtinas, nes vienam iš kaltinamųjų – A. L. paskyrus gynėją, gali kilti gynybos interesų prieštaravimų. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo S. M. parinkimo. Kaltinamajam S. M. buvo parinktas ir paskirtas gynėjas advokatas Anatolijus Svila. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 546,67 Eur už S. M. gynusio advokato A. Svilos darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai (6 t., b. l. 169-172). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teismas atsižvelgęs į kaltinamųjų turtinę padėtį – A. L. nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, S. M. nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamųjų padėtį, nes gynėjai procese dalyvavo ne dėl kaltinamųjų noro, bet dėl privalomų įstatymo nuostatų. Taigi prašymai dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. L. ir S. M. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. L. paskirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių bausmės dalį ir A. L. skirti subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalis bei įskaitytus laikotarpius – A. L. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. spalio 17, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartyje įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę A. L. įskaitytini šioje byloje jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. iki 2022 m. kovo 28 d., 12.11 val. (dvi dienos) ir (duomenys neskelbtini) sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. (dešimt dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Kartu paskirti įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Kartu paliekant įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu į paskirtą bausmę S. M. įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. iki 2022 m. kovo 27 d., 11.10 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. L. ir S. M. solidariai priteisti nukentėjusiajai 849 Eur už turtinės žalos atlyginimo.

S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš kaltinamojo A. L. priteisti 389,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (viso 489,32 Eur).

Pripažinti A. L. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš A. L. 2 862,24 Eur proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Iš A. L. ir S. M. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- CD laikmeną su policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- 2022 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimtus daiktus – plytą, plastikinę talpą su degiu skysčiu, laikrodį, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, 2022 m. balandžio 7 d. kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;

- 2022 balandžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimtus daiktus – Veido kaukę rastą automobilio salone ant žemės prie vairuotojo sėdynės (vokas Nr. 1); veido kaukę, rastą automobilio salone ant žemės prie vairuotojo sėdynės (vokas Nr. 2); veido kaukę, rastą automobilio salone kairės pusės priekinių durelių daiktadėžėje (vokas Nr. 3); veido kaukę, rastą automobilio salone kairės pusės priekinių durelių daiktadėžėje (vokas Nr. 4); veido kaukę, rastą automobilio salone ant žemės prie keleivio sėdynės (vokas Nr. 5); veido kaukę, rastą automobilio salone galinėje salono dalyje ant sėdynės (vokas Nr. 6); raktų ryšulį (vokas Nr. 7); peilius 4 vnt. (dėžė Nr. 8); kvapo pėdsaką (stiklainis Nr. 9); foninį kvapo pėdsaką (stiklainis Nr. 10); mikroobjektus (vokas Nr. 11), perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK Švenčionių rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, 2022 m. birželio 29 d., kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti;

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.