Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui E. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)478/2016).

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. 08.05 val. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis A. S. T. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad T. K. 2019 m. balandžio 23 d. apie 07.40 val. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 91.00 km vairavo automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,93 promilės girtumas (AN byla, b. l. 4). 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pareigūnės R. Š. nutarimu už šį pažeidimą T. K. skirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, padėjo jį išaiškinti (AN byla, b. l. 1). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pareiškėjas praeityje nebaustas administracine tvarka (AN byla, b. l. 10, 11).

Pareiškėjo T. K. skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis padarytą pažeidimą pripažįsta, jo neginčija, tačiau mano, kad jam paskirta nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, be to jam labai reikalinga teisė vairuoti dėl darbo ir šeimyninių aplinkybių. T. K. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti jos terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje ginčo dėl T. K. padaryto administracinio nusižengimo nėra, tačiau pareiškėjas nesutinka su jam skirta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, trukme.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose: Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaiko tokių aplinkybių, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006 ir kt.). Vadovaujantis išdėstyta teismo praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad padarytas šiurkštus teisės pažeidimas - vairavimas esant neblaiviam, kas sukėlė pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos asmeninio šeiminio pobūdžio aplinkybės – mamos vežimas į darbą, darbas nutolęs nuo namų, ūkininkavimas, tėvo neįgalumas, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis iš vakaro vartojo alkoholį, ryte vairavo jausdamasis šiek tiek apsvaigęs, pagiriotas, bet negalvojo, jog gali įpūsti virš leistinos ribos. Teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti nuo 0,28 iki 0,43 promilių (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjas skunde nurodo, jog alkoholį vartojo daugiau nei prieš 9 valandas, todėl jam po devynių valandų nuo alkoholio vartojimo į alkoholio matuoklį įpūtus 0,93 promilės laikytina, jog jis vakare vartojo alkoholio tiek, jog tikrai turėjo suprasti, kokios pasekmės jam kils anksti ryte vairuojant transporto priemonę, ir jis tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs tuo metu, kai jam reikės ryte vykti į darbą. Pažymėtina, kad pažeidėjui nustatytas 0,93 promilės neblaivumas, kuomet iki griežtesnės baudžiamosios atsakomybės nedaug trūko, buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, ką jis teismo posėdžio metu pripažino, nurodydamas, jog jautėsi šiek tiek apsvaigęs, pagiriotas. Atsižvelgiant į tai, šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis nesuvokė, kad gali įpūsti virš leistinos ribos, kad nusižengimą padarė netyčia, dėl neatsargumo, teismas laiko neįtikinama, nelogiška ir atmeta kaip neatitinkančią tikrovės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, jog pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam nenuvykus į darbą jam nebūtų kilusios jokios rimtesnės pasekmės, išskyrus tos dienos uždarbio netekimą, kadangi su darbdaviu sutaria gerai, kas dar kartą parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį, kadangi jis galėjo ir turėjo nevairuoti neblaivus, būtinybės vairuoti nebuvo. Taip pat abejotini ir kritiškai vertintini pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodomi argumentai, jog jo iš darbo neatleido, tačiau į darbą nevažiuoja, nes nevažinėja visuomeninis transportas. Visų pirma šis nurodomas argumentas atmestinas kaip nelogiškas ir prieštaraujantis teisės normų reikalavimams, kadangi pagal galiojančius darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio gali būti nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 58 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui šiuo metu nevykstant į darbą, darbdavys turėtų priežastį atleisti darbuotoją iš darbo, tačiau pats pareiškėjas nurodo, jog jo neatleido iš darbo, jis važiuoja į darbą vienas, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas dirba ir randa būdų nuvykti į darbą. Tai patvirtina ir tai, kad nuo nurodomos darbovietės Birštone iki pareiškėjo gyvenamosios vietos Stakliškėse vyksta visuomeninis transportas maždaug kas valandą laiko, kas paneigia pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog nėra visuomeninio transporto (https://www.autobusubilietai.lt/index.php?cl=select&fnc=searchByStopId&travel_from=1872-1&travel_to=497-2,497-1; https://www.autobusubilietai.lt/index.php?cl=select&fnc=searchByStop Id&travel_from=497-2,497-1&travel_to=1872-1).

Taip pat, pasisakytina dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių dėl galimybės taikyti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 30 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę ir įpareigoti T. K. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė už šiame straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą asmeniui skirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, todėl šiuo atveju ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 30 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama. Tai pažymima ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-870/2019). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nesant galimybės skirti tokią administracinio poveikio priemonę, asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-898/2019), todėl šiuo atveju teismui nėra pagrindo pripažinti esant nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą lengvinančią aplinkybę, juolab teismo posėdžio metu pats pažeidėjas nurodė, jog priklausomybės alkoholiui neturi, tad ir prašomas skirti įpareigojimas būtų netikslingas. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Todėl esant tokiai teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkai, papildomas įpareigojimas T. K. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, net jei jį pagal teisės normas skirti būtų įmanoma, nebūtų tikslingas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti T. K. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus ir jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė jam minimalią baudą ir minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 12 mėnesių. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai, kadangi nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, visuma, o pats pažeidimas laikytinas pačiu pavojingiausiu, grubiausiu KET pažeidimu, keliančiu pavojų tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pačiam pažeidėjui, todėl net ir tai, kad pareiškėjo asmenybė charakterizuojama teigiamai, tai šio pažeidimo kontekste negali per se (savaime) būti svarbiau už visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą su prašymu neskirti specialiosios teisės atėmimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad be teisės vairuoti transporto priemones jis negalės vykdyti darbinės veiklos, taip pat, kad dėl to nukentės kita jo veikla. Priešingai, kaip aukščiau teismas nustatė, nors pareiškėjas nuo darbovietės gyvena nutolęs apie 20 km, tačiau nurodytu maršrutu kas valandą vyksta visuomeninis transportas, tad galimybė neprarasti darbo net ir netekus teisės vairuoti, kuomet darbas nėra tiesiogiai susijęs su specialia teise vairuoti, objektyviai egzistuoja. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams ir kitiems asmeniniams, šeiminiams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo išdėstytais motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) išsamiai ištyrė visas pažeidimo aplinkybes, T. K. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tinkamai įvertintos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, todėl nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, ji yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės nėra, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi skundžiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir T. K. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.