Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. 2002-09-11 pagal baudžiamojo kodekso (toliau BK) 246¹ str. 2 d.- 1875,00 Lt bauda;

2. 2012-07-19 pagal BK 178 str. 2 d.- 15 MGL (1950,00 Lt) dydžio bauda;

3. 2013-02-13 pagal BK 178 str. 2 d.- laisvės atėmimu 10 mėnesių, BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-19 Kėdainių r. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta subendrinta bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimas ir 15 MGL (1950,00 Lt) dydžio bauda;

4. 2016-04-14 pagal BK 281 str. 5 d.- skirta 4 m laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-13 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausme paskirta - 4 m. laisvės atėmimu ir 15 MGL (1950,00Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5. 2017-03-23 pagal BK 178 str. 2 d.- 15 (veikų) , BK 187 str. 1 d.- paskirtos bausmės subendrintos BK 63 str. nuostatomis, bei BK 64 str. tvarka su 2016-04-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta - 5 m. laisvės atėmimu ir 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. 2020-07-20 atliko laisvės atėmimo bausmę; bauda neišieškota;

6. 2021-10-28 pagal BK 178 str. 2 d., 183 str. 1 d.- , pritaikius BK 63 str., nuostatas, BK 64¹ str. nuostatas ir BK 64 str. bausmė subendrinta su 2017-03-23 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 10 mėnesių laisvės atėmimas ir 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. 2023-01-13 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę;

7. 2023-09-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. nuostatas – 30 parų arešto , vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2021-10-28 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 30 parų arešto ir 15MGL, t. y. 564,76 Eur dydžio bauda. 2023-12-14 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus arešto bausmę; bausmė - bauda neatlikta, neišieškota (b. l. 130), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2023-12-27 iš UAB „ G.“ priklausančios parduotuvės „V.“ atvirai pagrobė turto už 49,98 Eur),

BK 178 str. 2 d. (2023-12-28 iš UAB „ G.“ priklausančios parduotuvės „V.“ atvirai pagrobė turto už 49,98 Eur),

BK 178 str. 2 d. (2024-01-02 iš UAB „ G.“ priklausančios parduotuvės „V.“ atvirai pagrobė turto už 18,29 Eur),

BK 178 str. 2 d. (2024-01-03 iš UAB „ G.“ priklausančios parduotuvės „V.“ atvirai pagrobė turto už 16,99 Eur),

BK 178 str. 2 d. (2024-01-04 iš UAB „ G.“ priklausančios parduotuvės „V.“ atvirai pagrobė turto už 41,98 Eur),

BK 178 str. 2 d. (2024-01-06 iš UAB „ G.“ priklausančios parduotuvės „V.“ atvirai pagrobė turto už 45,98 Eur),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Sprendžiant apie veikos slaptumą ar atvirumą didžiausią reikšmę turi subjektyvioji nusikaltimo pusė, t. y. kaltininkas turi suvokti ( slaptumo atveju ), kad jo neteisėtų veiksmų nepastebi ir nesupranta kiti, priešingai ( atvirumo atveju ), kad kaltininkas žino, jog kiti asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau jis to nepaiso ir tęsia nusikalstamą veiką.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą ir kai kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų (atvira vagystė), net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 2K-P-412/2007).

Atkreiptinas dėmesys, kad tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-454/2008, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015, 2K-211-788/2021 ir kt.).

Pagal suformuotą teismų praktiką svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai veikiant vieninga tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui, yra pagrobiamas svetimas turtas. Kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Tyčios vieningumas yra tada, kai, prieš pradėdamas daryti pirmąją vagystę, asmuo turėjo vieningą sumanymą užvaldyti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jam žinomą turtą. Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/20132K-P-31-788/2021). Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-535/2013).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė tęstinį nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamojo tikslas buvo užvaldyti turtą, alkoholinius gėrimus, jis veikė vieninga tyčia. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis veikė vieninga tyčia, t. y. jis mano, kad padarė vieną tęstinį nusikaltimą. Kaltinamasis alkoholinius gėrimus atvirai grobstė iš to paties šaltinio, t. y. (duomenys neskelbtini), tai darė esant nedideliems laiko tarpams, per 1-3 dienas, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d. ir gruodžio 28 d., 2024 m. sausio 2 d., sausio 3 d., sausio 4 d. sausio 6 d., grobiamas turtas buvo tokiu pat būdu, visais atvejais buvo ta pati grobiamo turto buvimo vieta, t. y. teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė tęstinį nusikaltimą - baigtą atvirą svetimo turto vagystę. Kaltinamojo nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. BK 178 str. 2 d. BK 178 str. 2 d, perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Civ. ieškovas UAB „ G.“ pateikė civ. ieškinį 223,20 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtas prekes (alkoholį) laikotarpiu nuo 2023-12-27 iki 2024-01-06 (b. l. 34-35, 32);

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad turtinė žala civ. ieškovui kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų; civilinės ieškovės UAB „G.“ pareikštas ieškinys yra pagrįstas pateiktais įrodymais, kaltinamasis jo dydžio neginčijo, todėl UAB „G.“ pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, kaltinamojo veiksmais padaryta 223,20 Eur dydžio turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (neišnykus teistumui),

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis padarė 1 tęstinį apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau kaltinamojo veikos išraiška, nurodo į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika neatsitiktinė, jo padaryta nusikalstama veika buvo tik loginė kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis elgėsi įžūliai. Jis teistas 7 kartus, paskutinį kartą teistas 2023-09-27, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto ir 564,76 Eur bauda ( 1 t., b. l. 88-107, 124-128), bausmės neatlikęs (atliko arešto bausmę, neatliko t. y. nesumokėjo jam paskirtos baudos), teistumas neišnykęs; daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108-123), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 86); (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės ligų priežiūros grupėje registruotas nuo 2009 m., diagnozė: psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra ( b. l. 133), turtinė žala bendrovei neatlyginta.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, kad padeda išlaikyti nepilnametį vaiką, pagrobto turto vertė nedidelė –223,20 Eur, mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus už nusikaltimus sankcijose numatytas už apysunkį nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamajam už apysunkio nusikaltimo padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016. Be to BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su 2023-09-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausme.

Kardomoji priemonė, suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 vnt. kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 t., b. l. 42);

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 291 str. 297 -307 straipsniais,

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį: laisvės atėmimu vieniems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dešimt (10) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d., paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su 2023-09-27 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą dešimt (10) mėnesių ir 15MGL, t. y. 564,76 Eur dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 8 d. (suimtas).

Kardomąją priemonę, suėmimą, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis. Suėmimo terminą nuo 2024-05-08, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2024-03-26 iki 2024-05-08 (BK 66 str. 65 str.)

Civ. ieškinį pareikštą civilinės ieškovės UAB „G.“ dėl 223,20 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš nuteistojo P. R. -223,20 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 20 ct. ) civilinės ieškovės UAB „G.“ naudai.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1 vnt. kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (1 t., b. l.42);

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.