Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tenkintas civilinio ieškovo UAB „ (duomenys neskelbtini) “ civilinis ieškinys dėl 119,95 Eur turtinės žalos ir priteista iš D. B. civilinio ieškovo naudai 119,95 Eur turtinė žala.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 10 d. apie 14.41 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė alkoholinius gėrimus: 1 butelį viskio „Jack Daniels 1 l“, kurio vertė 27,99 Eur, 1 butelį viskio „Jack Daniels 0,7 l“, kurio vertė 28,99 Eur, 1 butelį konjako „Couivorsier VSOP 0,7 l“, kurio vertė 34,99 Eur, 1 butelį konjako „Hennessy VS 0,5 l“, kurio vertė 27,99 Eur, kuriuos užkišęs po vilkima striuke, praėjo pro kasą, prekių apmokėjimui nepateikęs, o apsaugos darbuotojui A. V. jį žodžiu stabdant ir pradėjus vytis, išbėgo iš prekybos centro, ir tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 119,96 Eur.

4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas D. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu D. B. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

7. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino, jog vogė, tačiau teigė, jog tuo metu kai vogė, jo niekas nematė. Nepripažino, kad vogė atvirai. Atsimena, kad nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) aikštėje. Nuėjo prie alkoholio skyriaus, parduotuvėje nieko nebuvo, už striukės užsikišo keturis butelius alkoholio ir manydamas, kad jo niekas nematė, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. Jo niekas nestabdė, negirdėjo, kad apsauginis jam rėktų. Jis pradėjo bėgti tik praėjęs pro kasas. Tačiau ši nuteistojo iškelta versija, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepasitvirtino, kadangi D. B. nurodytas aplinkybes paneigė baudžiamojoje byloje surinkti objektyvūs duomenys. D. B. parodymus, jog jis nematė ir negirdėjo jo stabdančio apsaugos darbuotojo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip nuteistojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį. Kad D. B. veikė atvirai, patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad per monitorių pastebėjo, kaip D. B. po striuke kišasi viskio ir brendžio butelius. Matė, kaip jis eina tarp antros ir trečios kasos, tuomet jis išlindo iš savo posto ir pradėjo rėkti D. B., kad jis sustotų ir paliktų prekes, bandė vytis kaltinamąjį. Tuo metu, kai rėkė kaltinamajam, pastarasis buvo parduotuvės patalpose, tačiau jau praėjęs pro kasas, apie metrą atstumu nuo jo. Tik tuomet, kai jis pradėjo šaukti kaltinamajam, pastarasis sureagavo ir pradėjo bėgti (t. 2 b. l. 16-17). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti minėto liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu jis davė išsamius parodymus, jo parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Tai, kad D. B. apsaugos darbuotojui pradėjus šaukti ir jį vytis sureagavo ir pradėjo bėgti, tik patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis suprato, jog veiką jis daro matant apsaugos darbuotojui ir tą suvokdamas, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, nepaisydamas apsaugos darbuotojo raginimų sustoti ir palikti prekes, bėgo siekdamas pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, jog liudytojo A. V. parodymus patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota padaryta atviroji vagystė parduotuvėje „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 50–51) bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - foto lentelė (t. 1 b. l. 53-54); įvykio vietos apžiūros protokolas bei pridėta lentelė (t. 1 b. l. 42-43, 45-48); UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ pareiškimas (t. 1 b. l. 11); policijos ataskaitų žiūryklė POLIS (t.1 b. l. 8-10), kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaip pagrįstai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje D. B. suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Jis užvaldė svetimą turtą ir elgėsi savo nuožiūra, realiai disponavo pagrobtu turtu, t.y. D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

10. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. B., sudaro 63,40 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 63,40 Eur, žymiai D. B. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. B. valstybės naudai 63,40 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.