Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ponas Balionas“, atstovaujamos nemokumo administratorės V. V., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo D. S. pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ponas Balionas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs dalyvauti byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus apskųstos nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

11. Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

13. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius yra viešojo administravimo įstaiga, vykdanti valstybinį socialinį draudimą, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikoje Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais bei kitais teisės aktais. Šios įstaigos vienas iš veiklos tikslų yra užtikrinti teisingą valstybinio socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams (toliau – išmokos), skyrimą ir mokėjimą gavėjams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuostatų 1, 2 punktai, 10.3 papunktis). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, be kita ko, atlieka teisės aktuose numatytų išmokų išmokėjimą atitinkamiems šių lėšų gavėjams. Pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas) 4 straipsnį Garantinį fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigos. Įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, yra dokumentas, kuriuo patvirtinama darbuotojų teisė gauti su darbo santykiais susijusią išmoką iš Garantinio fondo (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant dėl darbuotojų finansinio reikalavimo, susijusio su darbuotojui apskaičiuotu ir neišmokėtu darbo užmokesčiu, pagrįstumo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jo teritorinio skyriaus dalyvavimas byloje nėra būtinas, nes šio subjekto veikla, susijusi su išmokų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam mokėjimu, yra reglamentuojama įstatymo, o išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimo pagrindas yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinti darbuotojų finansiniai reikalavimai.

14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kaip viešojo administravimo įstaiga, neturi nei procesinio, nei materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturėjo būti įtraukta dalyvauti byloje, sprendžiant ginčą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam absoliučiam apskųstos nutarties negaliojimo pagrindui konstatuoti.

15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB ,,Ponas Balionas“ bankroto byloje patvirtintas pareiškėjo D. S. pirmosios eilės 5 802,99 Eur finansinis reikalavimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

17. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patenkino UAB „Conlex“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ponas balionas“ bei iškėlė bendrovės bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė V. V.. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 19 d.

18. Pareiškėjas D. S. (buvęs bendrovės vadovas) nemokumo administratorei pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Ponas Balionas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 5 802,99 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą jam neišmokėtu darbo užmokesčiu. Reikalavimui pagrįsti pridėjo jo paties parengtus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 20 d. tarpusavio skolų suderinimo–užskaitymo aktus, pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, informaciją apie valstybinį socialinį draudimą.

19. BUAB „Ponas Balionas“ nemokumo administratorė 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti neginčijamų BUAB „Ponas Balionas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (bendra reikalavimų suma – 182 353,96 Eur) ir atsisakyti tvirtinti nepagrįstą pareiškėjo D. S. 5 802,99 Eur finansinį reikalavimą. Nesutikimą su nurodytu finansiniu reikalavimu nemokumo administratorė argumentavo tuo, kad dokumentai, kuriais šis grindžiamas, yra arba nepasirašyti, arba pasirašyti pareiškėjo, kaip UAB „Ponas Balionas“ direktoriaus, nors jų pasirašymo metu jau buvo įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir pareiškėjas buvo netekęs vadovo įgaliojimų.

20. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtino BUAB „Ponas Balionas“ nemokumo administratorės neginčijamų bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o ginčą dėl pareiškėjo D. S. prašomo patvirtinti pirmosios eilės 5 802,99 Eur finansinio reikalavimo nutarė nagrinėti atskiroje byloje ir pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas šis reikalavimas.

21. Vilniaus apygardos teismas apskųsta 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkino pareiškėjo D. S. pareiškimą ir BUAB ,,Ponas Balionas“ bankroto byloje patvirtino jo pirmosios eilės 5 802,99 Eur finansinį reikalavimą.

Dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo

22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išsiaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi patvirtino pareiškėjo D. S. pirmosios eilės 5 802,99 Eur finansinį reikalavimą, remdamasis pareiškėjo pateiktais duomenimis, nors sutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra pasirašyti jo, kaip UAB „Ponas Balionas“ direktoriaus, jau po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo, kai pareiškėjas buvo netekęs bendrovės vadovo įgaliojimų, o pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį apskritai nepasirašyta. Teismas, patvirtindamas pareiškėjo prašomą finansinį reikalavimą, argumentavo tuo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl pareiškėjui mokėtino kasmėnesinio darbo užmokesčio bei apskaičiuotos skolos už faktiškai dirbtą laiką, taip pat tuo, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjui išmokėtą priklausantį darbo užmokestį už ginčo laikotarpį.

26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjo pateikti įrodymai dėl reikalavimo pagrįstumo yra prieštaringi ir niekiniai; teismas nenustatinėjo pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo; patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas yra nekonkretus, neaišku, nuo kokios patvirtinto reikalavimo sumos skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

27. Bylos duomenimis, pareiškėjas, pateikdamas BUAB „Ponas Balionas“ nemokumo administratorei 2023 m. spalio 10 d. prašymą įtraukti jį į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 5 802,99 Eur finansinį reikalavimą, pridėjo: 1) 2023 m. spalio 9 d. tarpusavio skolų suderinimo–užskaitymo aktą, sudarytą UAB „Ponas Balionas“ direktoriaus D. S. ir D. S., pasirašytą direktoriaus D. S., kuriame nurodyta: „Galutinis likutis sudaro penki tūkstančiai aštuoni šimtai du eurai 99 ct D. S.“; 2) nepasirašytą lentelę, kurioje nurodyti mokėjimai pareiškėjui D. S., tačiau nenurodyta, kas mokėjimus atliko; 3) informaciją apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.; 4) 2023 m. spalio 20 d. tarpusavio skolų suderinimo–užskaitymo aktą, sudarytą UAB „Ponas Balionas“ buhalterės V. P., direktoriaus D. S. ir D. S., pasirašytą direktoriaus D. S., kuriame nurodyta: „Galutinis likutis sudaro šeši tūkstančiai septyni šimtai dešimt eurų 99 ct D. S.“; 5) nepasirašytą UAB „Ponas Balionas“ direktoriaus D. S. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kurioje nenurodyta sudarymo data, o teismui pateiktoje lentelėje nematyti grafos, kurioje būtų nurodytos faktiškai išmokėtos sumos ir kokia darbo užmokesčio dalis liko neišmokėta.

28. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dėl apdraustojo (-ųjų) duomenų neįrašymo pagal UAB „Ponas Balionas“ (draudėjo kodas 2129380) SAM pranešimą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta neįrašyti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, be kita ko, D. S. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (laikotarpis 2023 m. birželio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d., pajamos – 850 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokos – 206,30 Eur) pagal draudėjo UAB „Ponas Balionas“ SAM pranešimą apie apdraustuosius ataskaitinį mėnesį ir jo priedą SAM3SD bei draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių nustatyta, kad įmonė veiklos nevykdo. Byloje esančioje informacijoje apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. pareiškėjo D. S. draudžiamosios pajamos bei valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo 0,00 Eur.

29. Bylos duomenimis, pareiškėjas D. S. iki bankroto bylos UAB „Ponas Balionas“ iškėlimo buvo bendrovės vadovas – direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis); organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skatina ir skiria nuobaudas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis); atsakovo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria iškėlė UAB „Ponas Balionas“ bankroto bylą, bendrovės valdymo organams nustatė 15 kalendorinių dienų terminą JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai pareigai įvykdyti. Byloje nėra duomenų, kaip buvęs UAB „Ponas Balionas“ įvykdė šią pareigą, įskaitant ir bendrovės buhalterinių bei su personalo valdymu susijusių dokumentų perdavimą. Kita vertus, pažymėtina tai, kad BUAB „Ponas Balionas“ nemokumo administratorė nenurodė, jog buvęs bendrovės vadovas neperdavė jai bendrovės turto ir dokumentų.

30. Jau nurodyta, kad pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostatas nemokumo administratorius, gavęs kreditoriaus reikalavimą, turi pareigą patikrinti kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, o teismas, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, turi pareigą juos dar kartą patikrinti ir, esant neaiškumų ar duomenų nepakankant, spręsti dėl konkretaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių šiems neaiškumams pašalinti, t. y. išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (žr. šios nutarties 18–19 punktus).

31. Nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjas D. S. prašomam patvirtinti 5 802,99 Eur finansiniam reikalavimui pagrįsti pateikė savo paties pasirašytus (2023 m. spalio 9 d. bei 2023 m. spalio 20 d. tarpusavio skolų derinimo–užskaitymo aktus) arba nepasirašytus (pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas bei lentelę apie atliktus mokėjimus) dokumentus, BUAB „Ponas Balionas“ nemokumo administratorė turėjo pareigą patikrinti nurodyto reikalavimo pagrįstumą pagal jai buvusio vadovo perduotus dokumentus, t. y. buhalterinius duomenis, darbo santykius pagrindžiančius dokumentus (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog joje nurodytos sumos yra apskaičiuotos kaip darbo užmokestis bei darbo užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys, susiję su prastovų nustatymu bei jų apmokėjimu.

32. Pažymėtina tai, kad būtent buhalteriniuose dokumentuose turėtų būti pirminiai duomenys apie bendrovės darbuotojams apskaičiuotą darbo užmokestį, taip pat darbo užmokesčio išmokėjimą arba nesumokėto darbo užmokesčio skolą. BUAB „Ponas Balionas“ nemokumo administratorė nesutikimą su pareiškėjo D. S. pareikštu reikalavimu grindė iš esmės tik pareiškėjo pateiktų įrodymų nepatikimumu bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nurodančiais, kad pareiškėjo darbo santykiai su UAB „Ponas Balionas“ buvo nutraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus iniciatyva ir paskutinė valstybinio socialinio draudimo įmoka sumokėta už 2023 m. gegužės mėn., tačiau nenurodė, kokie dokumentai, susiję su pareiškėjo darbo santykiais bendrovėje jai perduoti, kokie – neperduoti, ar tarp perduotų bendrovės dokumentų yra duomenys apie pareiškėjui iki 2023 m. birželio 1 d. apskaičiuotą ir išmokėtą ar neišmokėtą darbo užmokestį, apie pareiškėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio pagrįstumą (darbo sutartis su pareiškėju, kaip buvo įformintos prastovos bei jų apmokėjimas ir pan.).

33. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo D. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, sutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra pasirašyti jo paties, jau netekusio bendrovės vadovo įgaliojimų dėl bankroto bylos iškėlimo, arba apskritai nepasirašyti, tačiau šiais dokumentais rėmėsi, nors iš esmės netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų patikimumo, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, kurie galėtų padėti išsiaiškinti ginčijamo finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas, neatsižvelgęs į nagrinėjamu atveju egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį, kad bankroto byloje būtų tvirtinami tik pagrįsti ir pagrįsto dydžio finansiniai reikalavimai, vien formaliai nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl pareiškėjui mokėtino kasmėnesinio darbo užmokesčio bei apskaičiuotų sumų už faktiškai dirbtą laiką skolos, tačiau visiškai neanalizavo pareiškėjo pareikšto reikalavimo kilmės, jo dydžio pagrįstumo, t. y. nesiaiškino, ar prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra apskaičiuotas kaip neišmokėtas darbo užmokestis, ar užmokestis už prastovas nesant darbuotojo kaltės; ar darbo užmokestis arba užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės yra apskaičiuotas pagrįstai ir teisingai; kiek darbo užmokesčio buvo išmokėta, nuo kada kaupėsi skola kt.

34. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjo pateiktoje nepasirašytoje pažymoje apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nėra grafos, kurioje būtų nurodytas išmokėtas (neišmokėtas) darbo užmokestis. Palyginus nurodytos pažymos duomenis su pareiškėjo pateiktos nepasirašytos lentelės (tikėtina, kad apie atliktus mokėjimus) duomenimis, matyti, kad lentelėje įrašytos sumos iš dalies atitinka pažymoje nurodytas išmokėti sumas. Tai leidžia manyti, kad pareiškėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio dalis buvo išmokėta. Tačiau byloje nesant pirminių buhalterinių duomenų, taip pat bendrovės sąskaitų išrašų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjui buvo apskaičiuotas darbo užmokestis (užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės), jeigu buvo – kokio dydžio, kokia pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio dalis buvo išmokėta, kokia likusi nesumokėta skola.

35. Be to, nemokumo administratorė teisingai pažymėjo, kad pagal JANĮ 42 straipsnio 6 dalį teismo nutartyje dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai turi būti nurodyti pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą. Tuo tarpu apskųstoje nutartyje nenurodytos sumos, nuo kurių turi būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

36. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjo D. S. finansinį reikalavimą BUAB „Ponas Balionas“ bankroto byloje, nesilaikė aptartų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų – išsamiai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų, neįvertino byloje esančių įrodymų pakankamumo pareiškėjo prašomam patvirtinti finansiniam reikalavimui ir jo dydžiui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylose teismui nustatytas aktyvus vaidmuo ir nesiaiškino, ar nėra galimybės pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumą patikrinti pagal nemokumo administratorei perduotus bendrovės dokumentus. Nepasiūlius šalims pateikti papildomų įrodymų, pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai dėl pareiškėjo D. S. BUAB „Ponas Balionas“ bankroto byloje prašomo patvirtinti 5 802,99 Eur finansinio reikalavimo ar jo dalies (ne)pagrįstumo padaryti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo D. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, neišsiaiškino ginčijamam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, nesiėmė procesinių priemonių byloje esančių įrodymų prieštaravimams pašalinti ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, konstatuoja, kad apskųsta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ginčijamo pareiškėjo D. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ponas balionas“ bankroto byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.