Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1171-343/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-22
Bylos Nr.: e2A-1171-343/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Atsakovas: N. B., R. B.
Ieškovas: mažosios bendrijos „Markizo Karabaso keturračių klubas“

Kategorijos

3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
2.6.10.5.2.12Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata

Civilinė byla Nr. e2A-1171-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17301-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Markizo Karabaso keturračių klubas“ ieškinį atsakovams N. B., R. B., N. B. įstatyminiam atstovui K. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija „Markizo Karabaso keturračių klubas“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovų N. B. ir subsidiariai iš R. B. 2355,99 Eur žalos – nuostolių atlyginimą; 2) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.30 val. šalys sudarė nuomos sutartį. Prieš pradedant pasivažinėjimą keturračiu, abu atsakovai buvo supažindinti su keturračio važiavimo taisyklėmis, buvo užpildyta motovisureigio trasos lankytojo kortelė, pasirašyta keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutartis, pasivažinėjimui perduotas techniškai tvarkingas keturratis. Atsakovai teigė, jog visas taisykles ir reikalavimus suprato, su jais sutiko. Šiais veiksmais atsakovai prisiėmė atsakomybę už keturračio naudojimą, priežiūrą bei riziką, susijusią su jo naudojimu, tuo pačiu įsipareigojo atlyginti bet kokią žalą, kuri būtų padaryta naudojimosi keturračiu metu. Sutarties pagrindu atsakovams buvo išnuomotas keturratis motociklas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 4x4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovams naudojantis keturračiu įvyko eismo įvykis, kurio metu N. B. apsivertė ir keturratis buvo apgadintas. R. B., būdamas N. B. įstatyminiu atstovu, neginčijo keturračio apgadinimų ir N. B. kaltės, raštu įsipareigojo atlyginti visą ieškovei padarytą žalą pagal atsakovui pateiktas sąskaitas faktūras. Keturračio apgadinimus įvertino UAB „Taurega“ ir sudarė remonto sąmatą bendrai 804 Eur sumai. Ieškovė teigia, jog atsakovas vėliau persigalvojo ir nusprendė žalos neatlyginti. Ieškovė kreipėsi į keturračio gamintojo atstovą Lietuvoje UAB „GTV Solution“, kuris pasisiūlė suremontuoti keturratį greičiau, suremontavus keturratį ieškovei 2019 m. vasario 27 d. pateikė sąskaitą faktūrą apmokėti. Remontas kainavo 2 355,99 Eur be PVM, už kurį ieškovė sumokėjo.

3. Atsakovas R. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2018m. rugpjūčio 4 d. kartu su šeima nuvyko į trasą, kurioje savo veiklą vykdo ieškovė. Trasoje jo nepilnametis sūnus N. B., važiuodamas keturračiu motociklu virto, susižalojo ir jį apgadino. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų N. B. kreipėsi į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam konstatuotas kūno peties ir žasto sumušimas. Tikina, kad atsakovas buvo šoko būsenoje, norėjo kuo griečiau vykti namo, pasirūpinti, kad sūnų dėl patirtų sužalojimų apžiūrėtų specialistai. Teigia, jog ieškovės darbuotojas pareikalavo parašyti raštą, kad atsakovas apmokės keturračio remonto išlaidas. Raštą parašė diktuojant instruktoriui, nesigilindamas į turinį, nes tuo metu galvojo apie sūnų. Rašte atsakovas nurodė, jog buvo sugadinti priekinis ir galinis keturračio sparnai. Atsakovo teigimu, jo sūnus vairavo keturratį motociklą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas galingiesiems keturračiams. Įvykio metu N. B. buvo 16 metų amžiaus, kai tuo tarpu galinguosius keturračius gali vairuoti asmenys nuo 18 metų, taip pat turintys A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju ieškovė turėjo pasirūpinti, kad, neturintis teisės vairuoti keturratį, N. B. galingo keturračio nevairuotų. Keturratis nuosavybės teise priklauso ieškovei-verslininkei, kuri nuomoja keturračius, ji yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Atsakovo teigimu, N. B. turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Taipogi teigia, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kokie sugadinimai buvo padaryti atsakovo vairuotam keturračiui. PVM sąskaita faktūra, prekių detalizavimo aktas ir pinigų priėmimo kvitas tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė pirko tam tikras prekes, tačiau, tai nepatvirtina, kokie sugadinimai keturračiui buvo padaryti. Nurodo, jog po įvykio ieškovė nurodė dvi sugadintas dalis, 2018 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui buvo nurodytos keturios dalys, o 2019 m. vasario 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje išvardinta netgi 11 dalių. Taigi, ieškovės nurodyta pirminė suma nuo 380 Eur padidėjo iki 2 355,99 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei subsidiariai iš atsakovų 2 281,83 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdomo ir 2371 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš atsakovų priteisė po 8,30 Eur pašto išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas darė išvadą, kad būtent atsakovas, atvykęs su šeima, iš anksto sutaręs su ieškove dėl pasivažinėjimo keturračiais bei vienam iš tėvų pasirašius lankytojo kortelėje ir prisiėmus atsakomybę dėl žalos, galėsiančios kilti naudojantis keturračiais, atlyginimo, turi pareigą atlyginti pasivažinėjimo metu padarytą žalą ieškovės turtui – keturračiui motociklui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri atsirado, kai nepilnametis N. B. nesuvaldė keturračio ir apsivertė. Pažymėjo, jog atsakovas įsipareigojimą atlyginti per pasivažinėjimą keturračiais kilusią žalą, patvirtino iš karto po įvykio, pasirašydamas sutikimą dėl žalos atlyginimo.

6. Konstatavo, jog nepilnamečiui N. B. pasirašius lankytojo kortelėje, pritariant abiem tėvams, atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad jo atstovaujamas nepilnametis nedarys žalos klubo darbuotojams, keturračiams, transporto priemonėms ar kitiems lankytojams, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Abu tėvai sutiko su lankytojo kortelėje nurodytomis sąlygomis, o sutikdami prisiėmė visą atsakomybę už jų pačių ar jų nepilnamečio sūnaus padarytą žalą.

7. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog žala buvo padaryta nepilnamečiui N. B. nesuvaldžius keturračio, už kurio veiksmus atsakė atsakovas, sprendė, kad egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), tai yra pareigos užtikrinti, kad nepilnametis nepadarytų žalos ieškovės ar kitų asmenų turtui bei kilusių pasekmių. Atsakovas neįrodinėjo, kad žala atsirado ne dėl asmens, už kurio veiksmus jis buvo atsakingas, kaltės, todėl nepaneigė savo kaip nuomininko kaltės prezumpcijos.

8. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, sprendė, kad ji patvirtina, jog dėl keturračio sugadinimų ieškovė patyrė realias 2281,83 Eur išlaidas jo remontui, todėl šias išlaidas priteisė. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo manyti, kad vertinimo ataskaitoje nurodyti apgadinimai bei darbai, būtini jiems pašalinti, būtų sąlygoti ne ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu atsakovo nurodytas aplinkybes, kad UAB „Švyturys“ neatliko apžiūros, aktas surašytas atgaline data, keturratis virto kita puse ir ataskaitoje nurodytos ne tos pusės sugadintos detalės, kad apgadinimai buvo padaryti vėliau, ar, kad motociklas buvo parduotas Lietuvoje 2016 m. jau daužtas, yra tik prielaidos, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Teismas nurodė, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. jam patikėto keturračio apgadinimų pobūdžio, apimties ar išlaidų, būtinų apgadinimams pašalinti, pagrįstumo, turėjo pateikti savo įrodymus, turėjo teisę prašyti skirti byloje ekspertizę. Tuo tarpu teismo posėdyje atsakovas nurodė prieš naudojantis keturračiu nepastebėjęs apgadinimų. Atsakovo teiginius, kad ieškovės nurodomi keturračio apgadinimai yra didesni nei buvo padaryti N. B. valdytam keturračiui apsivertus, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes tokias išvadas padaryti leidžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Sprendė, jog abiejuose ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose: apžiūros akte ir transporto priemonės vertės ataskaitoje, nustačius detalių nusidėvėjimą, nurodyti teisingi duomenys ir teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Šalies argumentai

9. Ieškovė patikslintu ieškiniu viso prašė priteisti 2 355,99 Eur sumą, tačiau teismas ieškinį tenkino iš dalies, mažindamas žalos dydį nusidėvėjimo suma 108,65 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas neatleido N. B. nuo civilinės atsakomybės, kadangi jis, tapęs pilnamečiu, nepateikė tokio prašymo, įrodymų ir argumentų šiuo klausimu. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudarė pagrindo jį atleisti nuo civilinės atsakomybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba, nenustačius pagrindų atmesti ieškovės reikalavimus, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą, atleidžiant atsakovus nuo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies (priteisti 664,46Eur nuostoliams atlyginti). Taip pat prašo atsakovų naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti papildomą rašytinį įrodymą – „autoDNA” automobilio (ginčo keturračio) istorijos ataskaitą, išreikalauti iš VĮ „Regitra“ duomenis apie keturratį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), (nuotraukas, įsigijimo dokumentus, registravimo dokumentus ir kt.), išreikalauti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenis (dokumentus) apie keturračiui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą nuostolį (reikalavimą dėl nuostolio). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovės netinkamai įvykdyta informavimo pareiga eliminuoja atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su tam tikru neatsargumu. Ieškovė, būdama verslininke, kuriai keliami dideli atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepateikė informacijos, kad keturračio motociklo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali vairuoti jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys. Tikina, jog įvykio metu N. B. buvo sulaukęs tik 16 metų amžiaus. Šiuo atveju vidutiniam vartotojui buvo sudarytas įspūdis, kad galingąjį keturratį motociklą atsakovas N. B. gali vairuoti, tai yra saugu ir teisėta. Apeliantų įsitikinimu, jeigu ieškovė būtų suteikusi informaciją, kad keturračio negali vairuoti jaunesni nei 18 m. amžiaus asmenys, tai būtų galima atsakovų neteisėtus veiksmus konstatuoti tik tada, jei jie ignoravo ieškovės draudimą ir pateiktą informaciją, tačiau to nebuvo. Dėl to atsakovų veiksmuose nebuvo tyčios ar didelio neatsargumo požymio.

11.2. Nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kuriuo atsakovas N. B. nebuvo atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo (ieškovės) veiksmų. Nurodo, jog šiuo atveju transporto priemonė, keturratis, nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji netgi negalėjo dalyvauti eisme. Taip pat, šia transporto priemone N. B. negalėjo važiuoti, nes neturėjo nei įstatymo reikalaujamo amžiaus, nei teisės vairuoti tam tikrų kategorijų transporto priemones. Dėl to ieškovė turi prisiimti atsakomybę už keturračio sukeltą žalą, nes būtent jos didelis nerūpestingumas nulėmė žalos atsiradimą. Apeliantų teigimu, teismas visiškai nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios turėjo lemiamos reikšmės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio nuostatų taikymui, atsakovą visiškai arba iš dalies atleidžiant nuo civilinės atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad, teismui nusprendus netenkinti apeliacinio skundo pilna apimtimi, atmetant ieškinio reikalavimus bei neatleidžiant atsakovų nuo atsakomybės pilna apimtimi, apeliantų teigimu, priteisti nuostoliai yra mažintini iki 664,46 Eur, kadangi tokia suma atitiktų protingumo bei proporcingumo kriterijus.

11.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.247 straipsnio normą, reglamentuojančią priežastinio ryšio sąlygą. Pažymi, jog į bylą pateiktoje šalių sudarytoje keturračio nuomos sutartyje nėra nurodyti keturračio, perduoto laikinam naudojimui, identifikaciniai duomenys: markė, transporto priemonės valstybiniai numeriai, VIN kodas. Pasak apeliantų iš to seka išvada, kad byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog minėti keturračio apgadinimai yra tos pačios transporto priemonės, kuri buvo perduota atsakovui laikinam valdymui. Todėl neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės neva patirtos žalos ir atsakovų kaltės. Taipogi pažymi, kad ieškovė neužtikrino atsakovų saugaus keturračio valdymo, t. y. vadovaujantis šalių sudarytos keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų sutarties 3.2 punktu, ieškovė keturračio naudojimosi metu privalėjo skirti vieną instruktorių, kuris prižiūrėtų naudojimąsi keturračiu. Tuo tarpu byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė užtikrino saugų atsakovų naudojimąsi minėta transporto priemone. Taigi, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovės kalti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (žala).

11.4. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės patirtais nuostoliais. Šiuo atveju ieškovės patirta žala grindžiama transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog transporto priemonės remonto kaštai (su PVM) 2018 m. rugpjūčio 10 d. dienai sudarė 2 761 Eur, tačiau atkreipia dėmesį, jog atliktas vertinimas ir juo nustatytas žalos dydis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Pažymi, jog ginčo keturračiu buvo naudotasi ir po eismo įvykio, todėl neaišku, kokiu pagrindu galima spręsti, kad turto vertinimo ataskaita yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad keturratis naudojamas verslo tikslais. Be to, byloje nėra duomenų apie keturračio taisymą iki eismo įvykio ir jo techninę būklę, jis naudotas ne asmeniniams, o komerciniams tikslams, jis buvo nuolatos nuomojamas kaip laisvalaikio pramoga, todėl akivaizdu, kad jo nusidėvėjimas yra ženkliai didesnis nei įprastai naudojant jį asmeniniams tikslams. Taip pat ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kurie nurodytų, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus techninius reikalavimus, yra įregistruota ir yra tinkama saugiai naudoti komerciniams tikslams, todėl turto vertinimo ataskaitos negalima laikyti tinkamu žalos įvertinimu. Teigia, jog vertinimo pažyma vertintina kritiškai, nes ieškovės prašymu UAB „Taurega“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. (4 dienos po įvykio) įvertino keturračio apgadinimus ir sudarė remonto sąmatą bendrai (664,46 Eur be PVM) 804 Eur sumai, tačiau vėliau, įvertinus apgadinimų pobūdį, nustatyta, kad ieškovei padarytos žalos dydis siekia 2 761,00 Eur, t. y. 4 kartus daugiau, nei buvo nustatyta UAB „Taurega“ remonto sąmatoje. Apeliantų nuomone, tiek vertinimo pažyma, tiek UAB „GTV Solution“ remontas, atlikti praėjus nuo įvykio maždaug pusmečiui arba pusantrų metų, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi UAB „Taurega“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. remonto sąmata, kuri buvo parengta ieškovės užsakymu tuoj pat po įvykio.

11.5. Teismas bylos nagrinėjimo metu neužtikrino proceso šalių rungimosi principo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp proceso šalių kilo ginčas dėl keturračiui eismo įvykio metu padarytų apgadinimų pobūdžio, lokalizacijos ir masto. Tačiau teismas neįsitikino, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Taip pat teismas netaikė ginčui aktualių teisės normų, neįvertino ieškovei tenkančių pareigų įvykdymo, jos kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės bei verslininkei keliamų pareigų. Dėl to buvo padarytos neteisingos išvados. Taip pat teismas rėmėsi vienašališkai ieškovės pozicija ir pateiktais dokumentais, neva pagrindžiančiais žalos dydį, jų visiškai nedetalizuodamas, nors matyti aiškūs proceso šalių prieštaravimai dėl padarytų apgadinimų ir jų masto.

11.6. Teismas netenkino atsakovų prašymo išreikalauti papildomus įrodymus, t. y. užklausti viešą registrą, kuriame yra pateikti duomenys apie keturratį (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). To nepadaręs teismas iš esmės pažeidė CPK 42, 179, 199 straipsnius. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismas prašymo netenkino, jis reiškiamas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat tikslinga išreikalauti duomenis apie žalos, padarytos ginčo keturračiui, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kuris atlieka informacijos centro funkcijas, todėl gali gauti reikiamus duomenis iš draudikų apie tikėtiną nuostolį, patirtą dėl ginčo keturračio apgadinimo.

11.7. Apeliantai nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis 2 371 Eur sumai. Teigia, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka proporcingumo principo ir turi būti mažintinos. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindų atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus ar visiškai (iš dalies) atsakovus atleisti nuo civilinės atsakomybės, teismo ieškovės naudai priteistos 2 371 Eur bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos iki 1 921 Eur, išskaičiuojant 150 Eur sumą už pretenzijos parengimą bei 300Eur už pasirengimą teismo posėdžiams, t. y. ginčijama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 450 Eur sumą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nors apeliantai teigia, jog žalos atsiradimą lėmė ir pačios ieškovės veiksmai, ar tokiais veiksmais prie žalos atsiradimo buvo prisidėta, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė supažindino apeliantus su keturračio motociklo naudojimo taisyklėmis, apeliantas N. B. pasirašė motovisureigių trasos lankytojo kortelėje, važiavimo keturračiu motociklu taisyklėse, tuomet nepilnamečio N. B. įstatyminis atstovas pasirašė keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutartyje. Tai leidžia neabejotinai teigti, kad ieškovė tinkamai įgyvendino informavimo pareigą ir ji jokiais būdais neprisiėmė atsakomybės dėl žalos kilimo rizikos.

12.2. Reikalavimas N. B. būti 18 metų amžiaus norint vairuoti keturratį motociklą negaliojo, kadangi keturratis buvo vairuojamas uždaroje, keturračiams vairuoti pritaikytoje trasoje, o ne viešame eisme.

12.3. Nesutinka su apeliantų teiginiu, jog tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje keturračio nuomos sutartyje nebuvo nurodyti transporto priemonės, perduotos laikinam naudojimui, identifikaciniai duomenys, byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog minėti keturračio apgadinimai yra tos pačios transporto priemonės, kuri buvo perduota atsakovui laikinam valdymui. Ieškovės teigimu, patys apeliantai savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodę, jog N. B. vairavo keturratį (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje surinkti duomenys patvirtinta, jog N. B. vairavo ginčo keturratį ir šį keturratį apgadino, o ieškovė į bylą pateikė būtent šio keturračio apžiūros aktą, atliktą „Polaris“ įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „Švyturys“. Be to, aplinkybę, jog apgadintas buvo būtent keturratis (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta ir byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti keturračio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

12.4. Apeliantai teigia, jog ieškovė pagal keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų sutarties 3.2. punktą privalėjo skirti vieną instruktorių, kuris prižiūrėtų naudojimąsi keturračiu, tačiau to ji neatliko. Ieškovė su tokiu apeliantų argumentu nesutinka, teigdama, jog priešingai nei nurodo apeliantai, jiems atvykus į trasą, prieš važiuojant keturračiais, apeliantai buvo supažindinti su jų naudojimo tvarka, jiems buvo suteikti keturračiai, ir šiuos veiksmus atliko būtent ieškovės paskirtas instruktorius. Be to, patys apeliantai atsiliepime į pretenziją patvirtino instruktoriaus trasoje buvimą, nurodydami, kad instruktorius pareikalavo pasirašyti raštą.

12.5. Apeliantų nurodomi argumentai, susiję su tariamai teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės teigimu, teismas vertino jos pateiktus įrodymus: UAB „Švyturys“ apžiūros aktą, 2019 m. vasario 27 d. išankstinę sąskaitą, taip pat vertino ieškovės iniciatyva atlikto keturračio retrospektyvinio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad vertinimo ataskaitoje nurodyti apgadinimai bei darbai, būtini jiems pašalinti, būtų sąlygoti ne ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

12.6. Šiuo atveju nėra pagrindo priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o jų pateikimas neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

12.7. Apeliantų teiginiai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršijo rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl teismas šias išlaidas priteisė pagrįstai.

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

13. Apeliaciniame skunde atsakovai reiškia reikalavimą prie bylos prijungti naują įrodymą – „autoDNA” automobilio (ginčo keturračio) istorijos ataskaitą. Nurodo, jog šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo manyta, jog bus tenkintas prašymas dėl duomenų išreikalavimo. Jo netenkinus, nebuvo galimybės pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, kartu su juo taip pat pateikė naują įrodymą – UAB „Motorider“ pažymą, tačiau jo prijungti prie bylos neprašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie šalių pateikti įrodymai gali turėti reikšmės vertinant priimto sprendimo teisėtumą bei apeliacinio skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl priimami į bylą. Bylos šalys, kurioms buvo siųstas apeliacinis skundas su priedais bei atsiliepimas į apeliacinį skundą su priedais, galėjo ir yra su jais susipažinusios (CPK 314 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

17. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

20. Šioje byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. atsakovams nuomos pagrindais naudojantis ieškovei priklausančia transporto priemone, keturračiu „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini)), įvyko eismo įvykis, kurio metu nepilnametis N. B., važiuodamas minėtu keturračiu, virto ir jį apgadino. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – atsakovo R. B. ranka rašytas pasižadėjimas pagrindžia, jog jis prisiėmė atsakomybę už sūnaus N. B. apgadintą keturratį motociklą ir sutinka atlyginti žalą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konkrečiai – užpildytą motovisureigio trasos lankytojo kortelę, keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutartį bei važiavimo keturračiu motociklu taisykles, nustatė šias aplinkybes: motovisureigio trasos lankytojo kortelėje prie užpildytų duomenų apie nepilnametį asmenį, nėra nurodytas nepilnamečio asmens atstovo vardas, pavardė, nėra parašo. Tuo tarpu iš į bylą pateiktos keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų teikimo sutarties bei važiavimo keturračiu motociklu taisyklių matyti, kad keturračio nuomos sutartis sudaryta D. B. vardu, o važiavimo keturračiu motociklu taisykles yra pasirašęs N. B., t. y. priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, motovisureigio trasos lankytojo kortelėje nėra N. B. įstatyminių atstovų parašų, taip pat keturračio motociklo nuomos sutartyje nuomininku nurodytas ne N. B., o D. B. Tačiau, kita vertus, bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad įvykio metu su ginčo keturračiu virto N. B., bei, kad R. B. ir K. B. yra nepilnamečio N. B. įstatyminiai atstovai, kurie pasirašė keturračių trasos lankytojo kortelėje, kurioje abu tėvai prisiėmė įsipareigojimus dėl jų atstovaujamo nepilnamečio N. B. perduotų keturračių motociklų naudojimo bei galimos žalos ieškovės turtiniams interesams atlyginimo. Taigi, iš byloje pateikto įrodymų viseto, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovei padarytos turtinės žalos atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, konstatuodamas, jog žala buvo padaryta nepilnamečio, už kurio veiksmus atsakė atsakovas. Sprendė, kad egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), t. y. pareigos užtikrinti, kad nepilnametis nepadarytų žalos ieškovės ar kitų asmenų turtui bei kilusių pasekmių. Taip pat, įvertinęs ieškovės pateiktos vertinimo ataskaitos duomenis, sprendė, kad ji patvirtina, jog dėl keturračio sugadinimų ieškovė patyrė realias 2 281,83 Eur išlaidas jo remontui, todėl šias išlaidas priteisė. Be kita ko, nurodė, kad N. B. šiuo atveju neatleistinas nuo civilinės atsakomybės, kadangi jis, tapęs pilnamečiu, nepateikė tokio prašymo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudarė pagrindo jį nuo civilinės atsakomybės atleisti.

22. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad ieškovės netinkamai įvykdyta informavimo pareiga eliminuoja atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su tam tikru neatsargumu. Tikina, jog ieškovė, būdama verslininke, kuriai keliami dideli atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepateikė informacijos, kad keturračio motociklo (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali vairuoti jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys bei neturintys teisės vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones. Apeliantų įsitikinimu, jeigu ieškovė būtų suteikusi minėtą informaciją, tai būtų galima atsakovų neteisėtus veiksmus konstatuoti tik tada, jei jie ignoravo ieškovės draudimą ir pateiktą informaciją, tačiau to nebuvo.

23. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

24. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 97 punkte nurodyta, jog viešasis eismas, tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. To paties įstatymo 23 straipsnis nurodo minimalų amžių nuo kurio leidžiama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones. Šio straipsnio 2 dalies 17 punkte numatyta, kad galinguosius keturračius gali vairuoti asmenys, sulaukę 18 metų amžiaus.

25. Nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pasivažinėjimas keturračiais vyko ne viešajame eisme, o keturračiams pritaikytoje trasoje, t. y. uždaroje, nuo viešo eismo atribotoje erdvėje. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, N. B. nebuvo privaloma turėti 18 m. amžių bei teisę vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones. Be to, byloje pateikti įrodymai – užpildyta motovisureigio trasos lankytojo kortelė, pasirašytos važiavimo keturračiu motociklu taisyklės, patvirtina, kad apeliantai buvo tinkamai informuoti apie keturračio naudojimo taisykles, todėl žinojo galimas rizikas.

26. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo (ieškovės) veiksmų. Tvirtina, kad šiuo atveju transporto priemonė - keturratis, nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl ji netgi negalėjo dalyvauti eisme. Teisėjų kolegijos manymu, verta pažymėti, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Apeliantai nurodo, kad žalos atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Taip pat šiuo atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Taigi, šuo atveju, nors keturratis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau šią transporto priemonę eksploatuojant ne viešame eisme, toks reikalavimas jai nebuvo būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei pirmiau nustatytą aplinkybę, kad ieškovė apeliantus tinkamai supažindino su keturračių nuomos taisyklėmis, daro išvadą, jog ieškovės veiksmuose nenustatyta kokių nors pažeidimų, dėl ko atsirastų pagrindas atsakovą N. B. atleisti nuo civilinės atsakomybės būtent dėl ieškovės veiksmų.

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.247 straipsnio normą, reglamentuojančią priežastinio ryšio sąlygą. Pažymi, jog į bylą pateiktoje šalių sudarytoje keturračio nuomos sutartyje nėra nurodyti keturračio, perduoto laikinam naudojimui, identifikaciniai duomenys: markė, transporto priemonės valstybiniai numeriai, VIN kodas. Pasak apeliantų iš to seka išvada, kad byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog nurodyti keturračio apgadinimai yra tos pačios transporto priemonės, kuri buvo perduota atsakovui laikinam valdymui. Su šiuo apeliacinio skundu argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Patys apeliantai savo procesiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsiliepime į pretenziją, buvo nurodę, kad N. B. vairavo keturratį motociklą (duomenys neskelbtini) EFI 4X4EUT valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje pateiktas UAB „Švyturys“ keturračio apžiūros aktas patvirtina, kad buvo apgadintas būtent minėtas keturratis, o ir byloje pateiktos keturračio nuotraukos, iš kurių matyti keturračio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), kurį taip pat apeliantai nurodė savo teiktuose dokumentuose, patvirtina faktą, kad keturračio apgadinimai yra tos pačios transporto priemonės, kuri buvo perduota atsakovui laikinam valdymui. Atmestinas ir apeliantų teiginys, jog ieškovė neužtikrino saugaus atsakovų naudojimosi keturračiu, kadangi pagal šalių sudarytos keturračio motociklo nuomos ir instruktavimo paslaugų sutarties 3.2 punktą, ieškovė keturračio naudojimosi metu privalėjo skirti vieną instruktorių, kuris prižiūrėtų naudojimąsi keturračiu. Šį argumentą paneigia pačių apeliantų išsakyti teiginiai atsiliepime į ieškinį, kur buvo nurodyta, kad „Tokį raštą parašiau diktuojant instruktoriui, nesigilindamas į turinį<...>“, taip pat atsakovo ieškovei siųstame atsiliepime į pretenziją, kurioje nurodoma, kad „<...>instruktorius pareikalavo parašyti raštą<...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, labiau tikėtina, jog instruktorius keturračių naudojimosi metu buvo ir prižiūrėjo juo naudojimosi tvarką.

28. Kita aplinkybė, kurią ginčija apeliantai, yra ieškovės reikalaujamos atlyginti patirtos žalos dydis. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės patirtais nuostoliais. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei turtinės žalos atlyginimą, vertino šiuos ieškovės įrodymus – UAB „Švyturys“ apžiūros aktą, 2019 m. vasario 27 d. išankstinę sąskaitą, ieškovės iniciatyva atlikto keturračio retrospektyvinio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad vertinimo ataskaitoje nurodyti apgadinimai bei darbai, būtini jiems pašalinti, būtų sąlygoti ne ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Iš ieškovės pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (retrospektyvinis vertinimas) matyti, kad Transporto priemonės vertinimo pažymoje (dalyje „išvados dėl turto vertės“) nurodoma, kad neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 10 dienai su PVM yra 3967Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai 2018 m. rugpjūčio 10 dienai su PVM yra 2761 Eur, transporto priemonės likutinė vertė 2018 m. rugpjūčio 10 dienai su PVM yra 1190 Eur. Iš pateikiamos turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje esančios remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad keturračio remonto kaina be PVM bei atlikus išskaitymus už būklės pagerinimą (išskaičius 5 proc. nusidėvėjimą, t. y. 108,65 Eur) yra 2281,83 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta vertinimo ataskaita, pagrįstai sprendė, jog dėl keturračio sugadinimų ieškovė patyrė realias 2281,83 Eur išlaidas keturračio remontui. Be to, kad ieškovei priteista suma yra pagrįsta patvirtina ir kiti įrodymai – 2019 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra, UAB „GTV Solutions“ prekių detalizavimo aktas, UAB „Švyturys“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros aktas, kuriuose nurodyta 2355,99 Eur suma nedaug skiriais nuo vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos remonto išlaidų sumos.

29. Be to, apeliantai apeliaciniame skunde reiškė reikalavimą išreikalauti papildomus įrodymus, t. y. užklausti viešą registrą, kuriame yra pateikti duomenys apie keturratį (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išreikalauti duomenis apie žalą, padarytą ginčo keturračiui, iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliantų prašymą ir VĮ „Regitra“ bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą įpareigojo pateikti duomenis apie keturratį (duomenys neskelbtini) EFI 4X4 EUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukas, įsigijimo dokumentus, registravimo dokumentus) bei dokumentus apie minėtam keturračiui padarytą nuostolį. Teisme 2020 m. rugpjūčio 27 d. iš VĮ „Regitra“ buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 4X4 EUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini) registravimą. Taip pat 2020m. rugpjūčio 27 d. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro gautame atsakyme nurodyta, jog pagal pateiktus kriterijus, atlikus paiešką, nebuvo aptikta jokia Lietuvos Respublikos priemonių draudikų biure administruota žalos byla. Šie duomenys nepatvirtina apeliantų dėstomų aplinkybių, jog keturratis galėjo būti įsigytas sugadintas, o ieškovė siekia susiremontuoti defektus, kurie buvo padaryti iki nagrinėjamo įvykio. Apeliantų pateiktas naujas įrodymas – „autoDNA“ automobilio istorijos ataskaita taip pat nepatvirtina apeliantų nurodomų aplinkybių, jog keturratis buvo apgadintas anksčiau, neesant kitų tai patvirtinančių įrodymų. Pabrėžtina, jog pačioje ataskaitoje nurodoma, kad ataskaitos turinys gali būti neišsamus arba neatitikti tikrovės, kad asmeniui leidžiama atsisiųsti vieną medžiagos kopiją asmeniniam naudojimui. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog šia ataskaita nėra pagrindo vadovautis.

30. Apeliantai nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pasak apeliantų, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės patirtų procesinių išlaidų dydį, jų nesumažino iki protingo dydžio. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog apeliantai, ginčydami sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikosi nenuoseklios pozicijos, t. y. iš pradžių apeliaciniame skunde ginčija šias priteistas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur už susipažinimą su byloje pateiktais dokumentais, jų analizę; 400 Eur sumą, priteistą už „skundai, teismo posėdžiai“; 150 Eur už pretenzijos parengimą; 400Eur sumą už pasirengimą teismo posėdžiams. Tačiau po to nurodo, kad priteistos 2 371 Eur išlaidos turi būti mažintinos, išskaičiuojant 150 Eur už pretenzijos parengimą bei 300 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams, t. y. apeliantai nurodo, jog ginčijama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 450 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę, pasisako būtent dėl apeliantų ginčijamos 450 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog apeliantų ginčijama priteistų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už pasirengimą teismo posėdžiams yra pagrįsta, nes šiuo atveju byla buvo gana sudėtinga, reikalaujanti didesnio pasiruošimo. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017, bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, yra priteisęs išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams. Tuo tarpu ginčijama bylinėjimosi išlaidų suma dėl 150 Eur priteisimo už pretenzijos parengimą, taip pat vertintina kaip pagrįsta, nes CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju, nors išlaidos už pretenzijos parengimą buvo patirtos ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, tačiau jos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taip pat pažymėtina, jog ginčijamos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai.

Dėl procesinės baigties

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovų pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, įskaitant ir išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 650 Eur. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl priteistina (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Markizo Karabaso keturračių klubas“ (įmonės kodas 304029657) iš atsakovo N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė