- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-10-519/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38090-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį.
1.1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi liudytojai A. Ž. ir V. K. pripažinti nukentėjusiaisiais toje baudžiamosios bylos dalyje, kuri susijusi su nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
1.2. Kaltinamasis V. G. skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. protokolinę nutartį.
1.3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti kaltinamojo V. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, konstatavęs, kad V. G. skunde nenurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi priimtas procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
2. Kaltinamasis V. G. skundu nesutinka su Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį.
2.1. Teigia, kad teisėjos A. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. protokolinė nutartis dėl liudytojų A. Ž. ir V. K. pripažinimo nukentėjusiaisiais yra neteisėta, prieštaraujanti įstatymui bei teismų praktikai, pažeidžia jo teises į nešališką ir teisingą teismą, pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, jo garbę ir orumą, teisėtus interesus.
2.2. Nurodo, kad BK 233 straipsnyje reglamentuota nusikalstama veika „Poveikis liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui“ yra priskiriama prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisingumui. Taigi, šia nusikalstama veika daroma žala teisingumui, bet ne konkrečiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai: M. K., A. Ž., V. K. nenurodė, kad jiems, apart prašymo, būtų padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Teigia, kad teisėja A. B. pripažindama liudytojus A. Ž. ir V. K. nukentėjusiaisiais nepagrįstai išplėtė jų teises. Pasak V. G., neaišku kokiu pagrindu jie buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, nenurodoma jokia byla, patvirtinanti tokią praktiką. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 56¹ straipsnis dar daugiau išplečia nukentėjusiojo teises: nukentėjusįjį baudžiamojo proceso metu gali lydėti jo pasirinktas asmuo. Kaltinamojo nuomone, neįgalus A. Ž. pasirinks asmenį pagal invalidumą, o V. K., pasitaręs su recidyvistu broliu P. K. pasirinks ką nors iš ne kartą teistų asmenų, kurie teismo salėje sugebės jam daryti psichologinį spaudimą nepažeidžiant posėdžio tvarkos. Tokiu būdu bus pažeistas jo orumas ir teisė į teisingą teismą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
3. Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi, kaltinamojo V. G. skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėjas pagrįstai atsisakė priimti kaltinamojo V. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. protokolinės nutarties, kuria liudytojai A. Ž. ir V. K. pripažinti nukentėjusiaisiais.
4. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesnės instancijos teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai BPK nustato tam tikrą atskirą teismo nutarčių apskundimo tvarką arba nutartis, skundžiamas apeliacine tvarka. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y.: 1) dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2) dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, 3) dėl pareikštų nušalinimų, 4) dėl naujų įrodymų rinkimo, 5) dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, 6) dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, 7) dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
4.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio metu buvo priimta protokolinė nutartis, kuria liudytojai A. Ž. ir V. K. pripažinti nukentėjusiaisiais toje baudžiamosios bylos dalyje, kuri susijusi su nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje. Minėta teismo nutartis patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų nutarčių sąrašą, kurios BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos. Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė kaltinamojo pateikto skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė jį priimti.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BPK 318 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar dėl nutarties, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu. Taigi, iš šios įstatymo nuostatos matyti, jog nesutikdami su teismo, nagrinėjančio bylą, sprendimais dėl klausimų, kurie yra neskundžiami BPK X dalyje nustatyta tvarka ar kita specialia tvarka, proceso dalyviai savo argumentus dėl šių nutarčių nepagrįstumo ar neteisėtumo, išnagrinėjus bylą, gali nurodyti apeliaciniame skunde skųsdami priimtą nuosprendį ar kitą teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.
4.3. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio metu priimtos protokolinės nutarties teisėtumu peržengia skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių skundo argumentų nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.
5. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamojo V. G. skundas atmetamas ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti kaltinamojo V. G. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.