Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 90 - 252 - 2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8186-902-2015 pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1277-452-2015 pagal ieškovo BUAB „Aukštaitijos montažas“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; kt.).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; kt.).

Atskirajame skunde CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad byla, kurios metu iš apelianto priteista skola ieškovo BUAB „Aukštaitijos montažas“ naudai, buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą, apeliantui buvo netinkamai (viešo paskelbimo būdu) įteikti byloje priimti procesiniai dokumentai prieš tai net nepaskiriant kuratoriaus, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, apeliantas prašo atnaujinti procesą motyvuodamas ir tuo, kad pats ieškinys vertinant faktines aplinkybes yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovo teismui pateiktą ieškinį, dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, dėl to nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo priimtas teismo sprendimas už akių, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytų sąlygų procesui atnaujinti pareiškėjas neįrodė.

CPK 366 str. 1 d., be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015-01-20 ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas iš apelianto (atsakovo) priteisti 9 289,82 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė atsakovo adresą (duomenys neskelbtini). 2015-01-21 atsakovui ieškinyje nurodytu adresu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti, kadangi jis nurodytu adresu nerastas. Pakartotinai procesiniai dokumentai siųsti 2015-02-03 į atsakovo darbovietę, tačiau taip pat neįteikti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015-03-20 ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ir darbo vietas, o taip pat pateikti įrodymus, jog BUAB „Aukštaitijos montažas“ ėmėsi visų priemonių šioms vietoms nustatyti, o neesant galimybės patikslinti atsakovo buvimo vietos, pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. 2015-03-20 BUAB „Aukštaitijos montažas“ teismui pateikė prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, nurodydamas, jog siekdamas nustatyti V. Ž. gyvenamąją ir darbo vietas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių bei įsitikino, kad atsakovas iš tiesų gyvena ir realiai vykdo veiklą (yra ūkininkas) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu teismui procesinių dokumentų įteikti nepavyksta; ieškovo nuomone, atsakovas dokumentų neatsiima sąmoningai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui (apeliantui) įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant nurodyto turinio pranešimą. 2015 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo (apelianto) priteista ieškiniu reikalaujama 9 289,82 Eur dydžio skola. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo apskelbimo būdu prieš tai neišnaudojant kitų galimybių, kai jo gyvenamoji ir darbo vietos buvo žinomos, taip pat neskiriant kuratoriaus, vertintina kaip akivaizdi procesinės teisės normos taikymo klaida, kadangi jis dėl darbo pobūdžio pastoviai nurodytu adresu nebūna, o verslo reikalais keliauja ar su šeima būna Vilniuje, todėl niekaip negalėjo žinoti, kad jo atžvilgiu gali būti iškelta civilinė byla.

CPK 130 str. 1 d. nustatyta, kad, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 130 str. 1 d. įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Nesant galimybės byloje gauti įrodymų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir/ar darbo vietos nežinomos. Tiek teismas, tiek ieškovas turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t.y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno ir kt. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kaip nustatyta iš bylos duomenų, procesiniai dokumentai apeliantui siųsti du kartus apelianto deklaruotu gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Abu kartus procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ne dėl to, kad nežinoma gyvenamoji vieta. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-03-24 nutartyje tik pažymėjo, jog ieškovas neprašo teismo skirti kuratoriaus, todėl nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus kuratoriui (CPK 129 str. 1 d.), apie procesinių dokumentų įteikimą apeliantui paskelbta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Apeliantui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi ginčo atveju, priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo apelianto nurodomų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimas už akių 2015-04-23 išsiųstas tik ieškovo atstovui. Duomenų apie sprendimo už akių siuntimą ir neįteikimą(įteikimą) atsakovui byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas neturėjo pagrindo savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu, kadangi, kaip tikėtina, jis negalėjo tikėtis, jog toks ieškinys jam apskritai gali būti pareikštas, todėl nesant duomenų, kad ieškovo ieškinyje nurodytas adresas buvo neteisingas, ir nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantui tikrai buvo žinoma tiek apie pareikštą ieškinį, tiek apie priimtą teismo sprendimą už akių, siekiant vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisingo bylos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė šalių lygiateisiškumo principo, suteikiant ne tik ieškovui, bet ir atsakovui (apeliantui) galimybę išdėstyti savo poziciją bei pateikti duomenis teisminio proceso metu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (žr., pvz., N. D. v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (žr., pvz., D. O. v. Spain, no. 423/03,22 June 2006 mutatis mutandis, Z. v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).

Kaip nustatyta, apeliantas, sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1277-452/2015, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti civilinį procesą ir taip pažeidė apelianto teisę į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Taigi, apeliantui iš esmės nesuteikta galimybės pateikti savo pozicijos dėl priteistos skolos, be kita ko, duomenų, galbūt paneigiančių ieškovo ieškinio dėl skolos už netinkamą rangos sutarties vykdymą priteisimo pagrįstumą ar sudarančių pagrindą spręsti dėl kitokio civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju byloje teismų nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma ir pateikti procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantas įrodė visas sąlygas procesui CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atnaujinti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1277-452/2015 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str.1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1277-452-2015 pagal ieškovo BUAB „Aukštaitijos montažas“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.