Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R.K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą informuotos teismo šaukimais, pranešimais. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T1-114 patvirtinti Rietavo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Rietavo savivaldybės taryba 2009 m. kovo 26 sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, o 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Nuo 2017 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Rietavo savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. Nr. T1-48 patvirtinti Nuostatai, kurių 2 punktas numato, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Rietavo savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika (24 punktas). Pagal Nuostatų 29 ir 30 punktus vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys) ir kintamosios dalies (moka Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal 2015 m. kovo 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 483 (įrašas galioja nuo 2015 m. birželio 5 d.), iki 2015 m. kovo 13 d. butas nuosavybės teise priklausė V.K. (išregistravimo pagrindas nurodytas 2015 m. kovo 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 483). Iš pareiškėjos suformuluoto reikalavimo, prašymo turinio matyti, jog pareiškėja prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą bei turto palikėjo nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas. Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad pareiškėja, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 13 d., į teismą kreipėsi kaip mirusiosios palikėjos V.K., kurios turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas, kreditorius. Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.).

Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja atsakovui reikalavimą dėl V.K. vietinės rinkliavos įsiskolinimo pareiškė 2019 m. kovo 25 d., pateikdama prašymą teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, kai paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 483 išduotas 2015 m. kovo 13 d. Duomenų kada mirė V.K. į bylą nėra pateikta. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas atsakovui pareiškė reikalavimą praleidęs trijų mėnesių terminą, numatytą Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje ir neprašo vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi atnaujinti aukščiau paminėtą terminą. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių mokėjimo pranešimų, siųstų atsakovui anksčiau nei kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Taip pat nėra ir kitų duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti palikimą priėmusį asmenį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nekilnojamuoju turtu iki palikėjos mirties naudojosi atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog pareiškėjas praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 punkte numatytą terminą ir nėra jokių teisinių prielaidų jo atnaujinimui, todėl prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu konstatuojama, kad atsakovas priėmęs palikimą tapo vietinės rinkliavos mokėtoju ir pareiškėja pagrįstai atsakovui apskaičiavo ir reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams kaime taikomas tarifas.

Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava paskaičiuota 193,13 Eur, atitinkamai atmetus prašymo dalį dėl reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 12 d., už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteistina suma yra 161,44 Eur (193,13 – 30,70 – 0,99 (31/12 =2,58, 2,58/31 = 0,08, 0,08 x 12 = 0,99). Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, 161,44 Eur pareiškėjai priteistina.

Pareiškėja prašo jai iš atsakovo priteisti 36,30 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateikti 2017 m. gegužės 17 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. VP-170517-01 išrašas, ir 2019 m. kovo 4 d. specifikacija, iš kurių matyti, jog už prašymo parengimą pareiškėja Advokatų profesinei bendrijai „Spectrum legis“ sumokėjo 36,30 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2019 m. kovo 12 d. bankiniu mokėjimo pavedimu.

Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, kad prašymas tenkinamas iš dalies, ir daro išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina ir priteisia 14 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Analogiška teisminė praktika, be kita ko, formuojama LVAT bylose (žr. pvz. LVAT 2016-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; 2016-06-14 nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 ir kt.).

Be to, nors pareiškėja prašyme nurodo, jog LVAT 2017 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017, suformavo teisminę praktiką, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti visą prašytą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau LVAT minėtame sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus, plačiau nepasisakė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad LVAT priėmė precedentą, pakeičiantį anksčiau suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose.

Nors pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 1,71 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą, tačiau teismas sprendžia, jog nurodytos išlaidos yra susijusios su pareiškėjos tiesioginių funkcijų atlikimu, todėl pareiškėjai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R.K. 161,44 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 44 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo R.K. 14,00 Eur (keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centras.

Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.