- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-3177-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05088-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- M. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ir atsakovo M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas M. S. yra vaiko U. B. M. tėvas, o ji yra jo vaikas, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 1400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės ir 59004 Lt konkrečia pinigų suma, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 29000 Lt už praėjusį laikotarpį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai su atsakovu nesusituokus, 2010-06-29, gimė dukra U. B. M.. Atsakovas tėvystės nėra pripažinęs. Iki dukros gimimo ji su atsakovu bendravo pusantrų metų, jai pastojus, atsakovas ja rūpinosi, tvirtino vaiko laukiantis bei kūrė tolimesnio gyvenimo planus. Aštuntąjį nėštumo mėnesį atsakovas ją paliko, dėl tokio jo elgesio, ji patyrė stiprų šoką bei didelį nervinį sukrėtimą, nes liko be dvasinės paramos ir materialinės pagalbos, nors ir po to atsakovas tikino, jog vaiku rūpinsis. Atsakovas kiekvieną mėnesį vaikui išlaikyti perveda į jos sąskaitą 200 Lt. Todėl jei atsakovas ginčys tėvystės faktą, prašė skirti DNR ekspertizę. Dukrai dėl hipermobilių sąnarių reikia mankštintis, lankyti baseiną bei avėti kokybišką avalynę. Vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl vaiko poreikiams reikia apie 1800 Lt. Ji dukros poreikius tenkina iš savo santaupų padedama giminaičių. Be visų šių vaiko poreikių reikia jam užtikrinti ir normalias gyvenimo sąlygas. Jai nuosavybės teise priklausančiame bute dėl itin prastos ventiliacijos bei susikaupusios drėgmės, atsirado pelėsis, todėl ji su dukra laikinai turėjo apsistoti pas savo motiną Ignalinoje. Šiuo metu bute yra atliekami remonto darbai, tačiau jie bus tik trumpalaikiai dėl netinkamai įrengtos namo ventiliacijos. Ji neišgali nei nuomotis, nei įsigyti kito buto, nes ir pardavus jos turimą būstą, naujo įsigijimui reikėtų dar apie 100 000 Lt. Taip pat vaiko saugumui reikia ir saugesnio automobilio, nes šiuo metu ji važinėja su 1995 metų gamybos transporto priemone, o tam būtina mažiausiai apie 15 000 Lt. Dukrai reikalingi ir baldai, kurie kainuos ne mažiau kaip 3000 Lt. Taigi dukrai per mėnesį išlaikyti reikia nemažiau nei 2395 Lt, o jos gaunamų pajamų neužtenka visiems vaiko poreikiams užtikrinti. Atsakovas turi paklausaus nekilnojamojo turto, kurio vertė ne mažesnė nei 600 000 Lt, todėl atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jos. Be to atsakovas daug keliauja, ilsisi egzotiniuose kraštuose, leidžia laisvalaikį plaukiodamas laivu, todėl dukros išlaikymui jis turėtų skirti ne mažiau kaip 1400 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o 59 004 Lt skirti vienkartine išmoka vaiko gyvenimo sąlygoms pagerinti. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol atsakovas teikia vaiko išlaikymui nepakankamą sumą, todėl iš jo prašė priteisti 29 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus, skaičiuojant per mėnesį po 1200 Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais. Prašė dukrai suteikti tėvo pavardę ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Paaiškino, kad atsakovas gavęs ieškinį sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį ir pardavė brangų nekilnojamąjį turtą, o dabartinė jo turtinė padėtis neatitinka tikrovės. Prašė ieškinį patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kol nėra nustatytos aplinkybės, jog jis yra mergaitės tėvas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nėra svarstytinas. Ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Ieškinyje nenurodyta jokių faktinių aplinkybių apie jo ir ieškovės gyvenimą kartu iki vaiko gimimo bei nepateikta kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jog jis yra vaiko tėvas, todėl ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra išgalvotos ir labai paviršutiniškos bei neatitinkančios objektyvios tiesos. Ieškovė ieškiniu siekia nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Tai akivaizdžiai patvirtina jos pageidavimai įsigyti naują butą, naujus baldus, naują automobilį bei ženklią pinigų sumą. Visa tai pridengiama vaiko poreikių tenkinimu. Jo pažintis su ieškove apsiribojo tik vienkartine poilsine kelione į Egiptą. Apie 2009 m. rugsėjo vidurį, jis su ieškove susipažino internetiniame pažinčių portale. Bendraujant virtualiai ieškovė buvo įspėta, jog jis yra neseniai išsituokęs ir turi tris nepilnamečius vaikus. Jis visai neketino susieti savo tolimesnio gyvenimo su ieškove ir jai tai puikiai buvo žinoma. Grįžus po kelionės, jam tapo aišku, kad ieškovė nėra tas žmogus, su kuriuo jį galėtų sieti draugiški santykiai. Ieškovei rūpėjo ne jis, o jo piniginės turinys. Poilsio Egipte metu jam pradėjo skaudėti dešinės kojos padą, kas apribojo jo judėjimą, todėl didžiąją laiko dalį jis buvo priverstas būti viešbučio kambaryje, o tuo tarpu ieškovė aktyviai leido laiką su viešbučio svečiais ir vietiniais egiptiečiais, o vieną naktį ji net negrįžo nakvoti į viešbutį. Dėl to jie labai susipyko. O grįžęs į Lietuvą jis su ieškove daugiau nesimatė.
Šalies argumentai
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka dukros išlaikymui mokėti po 150-200 Lt, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes ieškovė jį šantažavo. Paaiškino, kad turtą pardavė dar iki ieškinio gavimo, nes žlugus verslui turėjo daug skolų ir buvo priverstas tai padaryti. Šiuo metu jis intensyviai ieškosi darbo. Jei jo turtinė padėtis pagerės, jis mokės daugiau. Prašė ieškinį patenkinti iš dalies.
Išvadą teikiančios institucija išvadoje nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Nustačius atsakovo tėvystę, jam atsirastų pareiga išlaikyti dukrą ir turėtų būti priteistas išlaikymas iki jos pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jo tėvų turtinei padėčiai. Neprieštaravo, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau turėtų būti išskaičiuoti pinigai, kuriuos atsakovas jau pervedė ieškovei vaiko išlaikymui. Neprieštaravo dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas M. S. yra vaiko U. B. M., gim. 2010-06-29, tėvas, o U. B. M. yra M. S. vaikas. U. B. M. suteikė tėvo pavardę. Nustatė nepilnametės U. B. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina I. M.. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo (2012-06-17) iki jos pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą - 4800 Lt, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė vaiko U. B. M. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai I. M.. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2667 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 203 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas vadovaujantis ekspertizės aktu, kuris patvirtina, jog M. S. yra vaiko U. B. tėvas su 99,99998 % tikimybe, konstatavo, kad atsakovas M. S. yra vaiko U. B. M., gim. 2010-06-29, tėvas, o U. B. M. yra jo dukra. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl U. B. M. gyvenamąją vietą teismas nustatė su jos motina I. M..
Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos sudaro 750 Lt darbo užmokestis, iš Sodros duomenų matyti, jog ieškovė dirba BĮ ,,Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ nuo 2004-07-01, iki 2013-05-29 vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą ir iki 2013-06-29 buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl ieškovės tikrosios gaunamos pajamos nebuvo teismui žinomos. Ieškovė turi nekilnojamojo turto - butą bei vieną transporto priemonę. Tuo tarpu atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Jis dirba UAB ,,INREAL“, jo gaunamas pajamas sudaro 100 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius, jis neturi transporto priemonių. Atsakovas turi savo įmonę, tačiau įmonės veikla dėl nesąžiningų konkurentų yra sustabdyta nuo 2001 m. gruodžio mėnesio, dėl verslo reikalų turi daug finansinių įsiskolinimų. Atsakovui nėra nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai. Jis turi dar kelis išlaikytinius: dukrą M. S., gim. 2004-08-08, M. S., gim. 2001-06-06, sūnų A. S., gim. 1993-08-15, kuris sprendimo priėmimo metu jau yra pilnametis. Nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista po 500 Lt kiekvienai. Teismas pažymėjo, kad šalių vaikui yra 2 metai, nėra duomenų apie vaiko specialius poreikius ar sveikatos problemas, tik pasak ieškovės, vaikas turi problemų su sąnariais, tačiau nėra nustatytas neįgalumas. Mergaitė rudenį pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismas nurodė, kad Lietuvoje yra nustatyta minimali mėnesinė alga 1000 Lt ir tokia suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius. Teismas konstatavo, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, o ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma periodinėmis išmokomis yra ženkliai didesnė nei nustatyta minimali, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jo gaunamas pajamas bei turimų išlaikytinių skaičių, teismas iš atsakovo priteisė po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2012-06-18), užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą, nes vaikas pats užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga. Teismas pažymėjo, jog atsakovas kol kas didesnio išlaikymo teikti negali, o pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ar pasikeitus iš esmės kitoms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teismas nurodė, kad išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo turimos lėšos. Išlaikymas konkrečia pinigų suma paprastai priteistinas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas neturi nuolatinių pajamų. Teismas neįžvelgė grėsmės, jog atsakovas neteiks gera valia išlaikymo periodinėmis išmokomis. Be to, pažymėjo, kad ir kokie bebūtų vaiko poreikiai, atsakovas, šiuo atveju, neturi galimybių teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio vaikui, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo konkrečia pinigų suma priteisimo atmetė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas, nes atsakovas neteikė vaikui tinkamo išlaikymo, kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą vaiko išlaikymui pervedinėjo tik po 200 Lt, todėl teismas tenkino šį reikalavimą iš dalies, priteisė iš atsakovo 4800 Lt, išskaičiuojant išlaikymo susidarymo laikotarpiu atsakovo teiktą išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė I. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir įsiskolinimo priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai. Taip pat prašė CPK 314 str. pagrindu išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė išreikalauti pirmos instancijos teisme, apie atsakovo dirbtinai pablogintą turtinę padėtį, perleidžiant nekilnojamąjį turtą tretiems asmenims bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodė, kad priteista nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo suma yra per maža. Teismas, priteisdamas įsiskolinimą nuo vaiko gimimo datos iki ieškinio padavimo datos (kas yra numatyta CK 3.200 str.) vadovavosi LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo nustatyta minimali mėnesinė alga 800 Lt, priteisė net ne 500 Lt į mėnesį, o po 400 Lt. Pažymėjo, jog ieškovės paskaičiuoti vaiko poreikiai susieti su protingais kriterijais, įvertinta tuo laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis, leido vaikui priteisti didesnį išlaikymą negu minimali alga. Nurodė, kad atsakovas žinojo, kad vaiko U. B. M. tėvas yra ne kitas vyras, o jisai ir kad privalės prisiimti prievolę kaip tėvas ją išlaikyti, todėl savo turėtą nekilnojamąjį turtą perleidinėjo ir labai lengvai atsiskaitydavo pagal pasirašytus neprotestuotus vekselius A. D. 300 000 Lt.; M. H. 115 000 Lt., grąžina pastarajam pagal vekselį skolą iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. Šie įrodymai patvirtina, kokia buvo atsakovo turtinė padėtis, leidžianti mokėti ne minimalų išlaikymą. Apeliantė nurodė, kad teismas, vertindamas vaiko U. B. M. poreikius ir prašomą priteisti sumą, vadovavosi tuo, kad vaikas yra mažas, neturi specialių poreikių dėl sveikatos, nors pripažino, kad nėra nustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, neįvertino šioje byloje reikšmingų aplinkybių, kad prašoma priteisti suma yra skiriama vaikui, jo interesams tenkinti: kad vaikas normaliai augtų, gautų normalų poilsį, turėtų atitinkamus baldus, normalią lovą, aprangą, avalynę, tinkamą mitybą (vaikas iki šiol miega mažoje lovelėje). Vaiko mityba per mėnesį, skiriant į dieną po 20-30 Lt, siekia 700 Lt, dėvi ortopedinę avalynę, kuri yra brangi ir per metus reikalingos mažiausia keturios poros avalynės, išlaidos kuriai siekia apie 1000 Lt, darželio išlaidos 230-250 Lt. Pažymėjo, kad apeliantė vaiką augina viena, todėl jai susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint pačiai prižiūrėti vaiko, reikės samdyti auklę, dėl ko atsirastų papildomos išlaidos maždaug 200 Lt per mėnesį. Padalinus proporcingai žiemos sezono būsto išlaidas, jos sudaro vidutiniškai 150 Lt per mėnesį. Taip pat atostogoms reikalinga kaupti lėšas mažiausia po 100 Lt per mėnesį. Išlaidos transportui, benzinas, mašinos remontas atsieis po 300 Lt ir daugiau į mėnesį. Vaiko apranga, kultūriniai poreikiai, vaikiškos knygutės, teatras, kinas - išlaidos į mėnesį 300 Lt. Vaikui turi būti perkami vitaminai, vaistai; turi teisę naudotis net privačia medicina vaikui susirgus. Tuo labiau, kad vaikas po gimimo turėjo sveikatos problemų. Taigi gydymas siektų apie 300 Lt į mėnesį. Pažymėjo, kad vienas iš tenkintinų vaiko poreikių yra būstas, be to, byloje pateikti pakankamai svarūs įrodymai, kad būstą reikalinga gerinti, bute įsiveisęs pelėsis. Įvertinant tą aplinkybę, kad apeliantei kaip motinai vienai auginančiai vaiką, tenka daug didesnė atsakomybė, neįmanoma suskaičiuoti kiekvieną išleistą pinigų sumą. Pažymėjo, kad už būsto sąlygų pagerinimą yra atsakingi abu tėvai; tuo labiau, kad vaiko tėvas turėjo ne vieną nekilnojamąjį turtą ir jį vėliau perleido neva už skolas ar jį pardavė. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pirmiausia pasirūpinti vaiko būtinų sąlygų užtikrinimu. Nurodė, kad įsiskolinimo priteisimo laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis buvo itin gera: vien nekilnojamojo turto turėjimu, jo gaunamomis lėšomis. Kokios jo pajamos buvo uždeklaruotos nėra žinoma, nes teismas, nors aktyvus nagrinėjant šios kategorijos civilines bylas, deklaracijų nereikalavo - apeliantės prašymas buvo atmestas. Pažymėjo, kad teismas sprendime apeliantę apkaltino kaip nerūpestingą mamą su ieškinio pateikimu dėl tėvystės nustatymo, skaitydamas, kad ieškinys buvo pateiktas pavėluotai, kas sudarė atsakovui galimybes perleisti turtą tretiems asmenims. Apeliantė nurodė, kad atsakovas sąmoningai vengė gauti teismo procesinius dokumentus. Tai buvo daroma tam, kad būtų paslėptas nekilnojamas turtas, perleistas tretiems asmenims, kad nebūtų galima prašyti priteisti išlaikymą turtu. Atsakovas tokiu būdu vengė išlaikymo vaikui, nurodydamas, kad neturi lėšų mokėti išlaikymo, sutiko su atsakovo paaiškinimais dėl turto perleidimo ryšium su įmonės verslo sunkumais, nors tam jokių įrodymų nebuvo pateikta, tik atsakovo žodiniai paaiškinimai. Pažymėjo, kad teismas byloje vertino įrodymus atsakovo naudai, priteisė minimalų išlaikymą, nors byloje buvo pateikti įrodymai, kokie faktiškai yra vaiko poreikiai.
Atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą: sumažinti priteistą materialinį išlaikymą iš atsakovo iki 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio nuo ieškinio pateikimo (2012 06 17) iki jos pilnametystės, atitinkamai pakeisti priteistą materialinio išlaikymo įsiskolinimą, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimo suma-1200 Lt (250 x 24= 6000 - 4800 (200 x 24)), kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko U. B. M. poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių. Ginčijamu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su jos motina (ieškove), kuri užtikrina vaikui teisę į būstą. Byloje nustatyta, kad būstas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl būsto įsigijimo ar nuomos išlaidų ieškovė nepatiria, taip pat ieškovė disponuoja nuosavu automobiliu, kas turėtų būti laikoma prabangos dalyku ir nesietina su vaiko poreikių tenkinimu. Atkreipė dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė sumos, kurią dukros išlaikymui išleidžia ieškovė. Ieškovė teismui teigė, kad dukros išlaikymui yra būtina 2395 Lt, tačiau nepateikė objektyvaus šios sumos pagrindimo. 2013-06-06 teismo posėdžio metu apylinkės teisme ieškovė nurodė teismui, kad vaiko išlaikymui ji realiai išleidžia 1800 Lt/mėn., detalizuodama šias išlaidas ieškovė nurodė, jog ikimokyklinei įstaigai ji išleidžia po 300 Lt/mėn., lavinimo ir ugdymo priemonėms - 200 Lt/mėn.; aprangai - 200 Lt/mėn.; sveikatinimo priemonėms -100 Lt/mėn..; atostogoms - 100 Lt/mėn.; kuro sąnaudos vežiojant vaiką - 100 Lt/mėn., maistui ir vitaminams - 800 Lt/mėn. Apeliantas mano, kad tokios išlaidos nepagrįstai didelės. Pažymėjo, kad ieškovė teismui nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra 750 Lt, atsakovo vaikui skiriama išlaikymo suma - 200 Lt, kas bendrai sudaro 950 Lt. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad ieškovė 1800 Lt/mėn. vaiko išlaikymo išlaidų patirti objektyviai negalėjo. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo dukra (gim. 2010 06 29) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neturėjo net 3-jų metų, todėl yra logiška manyti, jog jos sveikatinimo, ugdymo, atostogų ir kiti ieškovės nurodyti vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni, nei kitų atsakovo išlaikytinių dukrų M. S. (gim. 2004 08 08) ir M. S. ( gim. 2001 06 06). Šių paaugusių dukrų poreikius Vilniaus m. 1-os apylinkės teismas 2008 10 28 sprendimu vertino kaip pakankamus atsakovo išlaikymo dalyje mokant po 500 Lt kiekvienam vaikui. Nurodė, kad dėl blogos turtinės padėties šią prievolę atsakovas šiuo metu vykdo tik iš dalies, kas mėnesį mokėdamas šioms dukroms po 250 Lt. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokio dydžio išlaikymas teismo buvo paskirtas esant gerai atsakovo turtinei padėčiai. Pažymėjo, kad teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Tuo tarpu ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė, ji gauna pajamų, turi registruotino turto (butą ir vieną transporto priemonę), o kitų ieškovės išlaikytinių teismas byloje nenustatė. Taigi, tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra nevienodos. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, tačiau, nepagrįstai padalino abiem tėvams lygiomis dalimis, t. y. konstatuojant, kad kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 500 Lt kas mėnesį. Be to, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pažeidžia atsakovo teisę oriai gyventi, kadangi tokio dydžio sumos sumokėjimas per mėnesį atima iš atsakovo galimybę ne tik būtiniems žmogaus poreikiams tenkinti. Nurodė, kad apylinkės teismas ne iki galo tinkamai išsiaiškino atsakovo turtinę padėtį bei neatsižvelgė į kitų jo išlaikytinių poreikius pagal jų amžių, todėl nepagrįstai iš jo priteisė po 500 Lt išlaikymo per mėnesį dukrai U. B. M.. Todėl prašė iš atsakovo priteisti po 250 Lt išlaikymo per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantės pozicija prieštarauja vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principui ir kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos reikalingos išlaidos vaiko išlaikymui yra nelogiškos, užaukštintos ir neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo turtinės padėties. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, pagrįstai atsižvelgė į vaiko amžiaus kriterijų. Nelogiški apeliantės argumentai dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos bei auklės paslaugų, knygučių, kino, teatro išlaidų, nes jų apeliantė nuo vaiko gimimo iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme paprasčiausiai nepatyrė (vaikui nebuvo nei 3 metų). Taip pat kritiškai vertintina apeliantės pozicija, kad išlaidos sveikatai, transportui, atostogoms, avalynei, drabužiams, maistui neturi įtakos vaiko amžius. Mano, kad neįrodinėtina aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir jo poreikiai. Taip pat kritiškai vertintinas ieškovės argumentas dėl būsto, automobilio, baldų pagerinimo išlaidų. Pažymėjo, kad būstas ir automobilis priklauso apeliantei nuosavybės teise, todėl visi jo pagerinimai bus skirti apeliantės turto gerinimui, o ne nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių nepilnamečio vaiko specialių poreikių ar sveikatos problemų, todėl visi apeliantės argumentai apie vaiko poreikį specialiai avalynei bei gydymui yra atmestini, kai neįrodyti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neprašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime tvarkos. Jos ieškinyje taip pat nebuvo keliamas reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina (ieškove). Tokiu būdu yra akivaizdu, kad apeliantei šioje byloje labiau rūpi pagerinti savo turtinę padėtį, o ne vaiko poreikių tenkinimas. Atsakovas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 2395 Lt suma per mėnesį. Nurodė, kad ieškovės samprotavimai apelianto nuosavybės teise valdytą ir valdomą turtą, jo galimybes ilsėtis užsienio kurortuose, bei atsakovo specialybę, leidžiančią jam tokius poreikius tenkinti, negali būti pagrindu keisti pirmosios instancijos sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovo turtas perleistas tretiesiems asmenims kreditorinių įsiskolinimų dengimui gerokai anksčiau, nei pateiktas ieškinys. Mano, kad teismas teisėtai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu taikė tuo metu galiojantį MMA dydį 800 Lt. Ši suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad mažinant išlaikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį, toks išlaikymo dydis pažeistų prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą bei neužtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė realios atsakovo turtinės padėties, neišreikalavo atsakovo pajamų deklaracijų, neišreikalavo atsakovo proceso metu parduoto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių. Teismas vertino atsakovo blogą turtinę padėtį, nesiaiškindamas, kodėl jo turtinė padėtis staiga pasidarė tokia bloga, bei neišnagrinėjo ieškovės teikiamų įrodymų, paaiškinimų, kad turtas yra parduotas ar perleistas kitiems asmenims tam, kad atsakovas išvengtų mokėti reikiamą išlaikymą vaikui. Ieškinio padavimo metu, t.y. 2012 m. birželio mėnesį atsakovas turėjo brangaus nekilnojamojo turto, o proceso metu tą turtą perleido tretiesiems asmenims tam, kad išvengtų mokėti vaikui reikiamą išlaikymą. 2012 m. rugsėjo 11 d. teismas procesinius dokumentus (ieškinį ir ieškovės prašymą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones) įteikė atsakovo darbovietės administracijai. Pagal tos pačios dienos, t.y. 2012 m. rugsėjo 11d. prašymą atsakovas išėjo atostogų ir 2012 m. rugsėjo 20 d. pardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė - 500 000 lt. ( butą adresu (duomenys neskelbtini) ir administracines patalpas Kalvarijų g. 3, kurias įsigijo pagal mainų sutartį, išmainęs į jas savo turėtą negyvenamą patalpą- parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tik 2012 m. spalio 15 d., kas neužtikrino CPK 123 str. 5 d. reikalavimų laikymosi ir sudarė atsakovui maksimaliai palankias procesines aplinkybes veikti atitinkamai, kad būtų nuslėpta jo reali turtinė padėtis. Atsakovo itin gerą turtinę padėtį įrodo ir jo dažnos kelionės po egzotines šalis ( Tailandą, Australiją, Naująją Zelandiją ir kt.). Bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2013 m. sausio, vasario mėnesiais atsakovas ilsėjosi Tailande, dėl ko tuo laikotarpiu nebuvo skiriami teismo posėdžiai. Nurodė, kad ieškovė teismui kartu su ieškiniu pateikė savo turto - pajamų deklaracijas, iš kurių matyti ieškovės kuklios mėnesinės pajamos, nekilnojamojo turto registro išrašą apie jos vardu registruotą butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra 1978 m. statybos, 32,58 kv.m ploto ir kurį dėl įsiveisusio pelėsio (teismui pateiktos buto nuotraukos ir visuomenės sveikatos pažyma apie pelėsio poveikį vaiko sveikatai) reikalinga keisti. Ieškovės vardu registruotas automobilis yra 1995 m. gamybos Mazda 323. Nuo pat vaiko gimimo ieškovė viena rūpinosi vaiko gerove, išleido visas turėtas santaupas, kad užtikrintų vaiko išlaikymą, jo vystymąsi. Atsakovo dirbtinai pabloginta turtinė padėtis neturi būti pagrindas, kad vaiko tėvas gali skirti tik minimalų išlaikymą vaiko poreikių tenkinimui. Pažymėjo, kad ieškovė teismui pateikė vaiko poreikių lentelę, rašytinius įrodymus, kokios yra tam išlaidos. Taip pat teismą informavo, kad tam, kad užtikrintų vaiko poreikius, išleido visas savo turėtas santaupas. Teismas, priteisiant išlaikymą ir atsakovo įsiskolinimą, nenurodė nei vieno argumento, kad vaiko poreikiai yra užaukštinti ar neprotingi. Teismui yra pateikti įrodymai, kad vaikui reikalinga ortopedinė avalynė, kurios viena pora kainuoja 200 - 300 Lt, o vaikui per metus reikia mažiausiai 4-5 porų batų. Be maisto ir aprangos vaikui būtina užtikrinti poilsį bei normalų gyvenamą būstą, o tai privalo užtikrinti abu tėvai. Atsakovas kiekvienais metais vyksta ilsėtis į egzotines šalis, o jo vaikas neturi galimybių išvykti į Lietuvos pajūrį. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo ne vieną nekilnojamąjį turtą ir proceso metu jį perleido neva už skolas ar jį pardavė, tuo atveju pirmiausiai turėjo pasirūpinti vaiko būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Pažymėjo, kad dvi išlaikytines dukras iš kitos santuokos atsakovas išlaikė ne tik skirdamas mėnesinį išlaikymą po 500 Lt kiekvienai, bet ir palikdamas joms vertingą nekilnojamąjį turtą, kuris užtikrino tų mergaičių gerbūvį. Nurodė, kad prašymas priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, nes tik dėl atsakovo kaltės ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą tam, kad atsakovas prisiimtų atsakomybę skirti pakankamą išlaikymą savo vaikui ir užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės I. M. ir atsakovo M. S. apeliacinių skundų ribose.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos.
Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir įsiskolinimo priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovas galėjo teikti nepilnametei jų dukrai didesnį išlaikymą, tačiau dirbtinai pablogino savo finansinę padėtį, kad išvengti mokėti didesnį išlaikymą. A. M. Stankevičius apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 250 Lt per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Jo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovo sunki finansinė padėtis ir jis neturi finansinių galimybių mokėti priteisto išlaikymo dydį.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį, šalių dukrai U. B. M. bei išlaikymo įsiskolinimas 4800 Lt. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sutinka savo dukrai mokėti 250 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, kad neišgali mokėti daugiau, nes per mėnesį jo pajamas sudaro 100 Lt atlyginimo, turi dar dvi išlaikytines dukras, kurioms priteistas 500 Lt į mėnesį dydžio išlaikymas kiekvienai.
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, mergaitės poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas M. S. privalo teikti 500 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą savo dukrai U. B. M.. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės gaunamas pajamas sudaro gaunamas 750 Lt darbo užmokestis, gaunamas iš S. D. progimnazijos (buities tyrimo aktas (I t., b. l. 145), tačiau iš Sodros duomenų matyti, jog ieškovė dirba BĮ ,,Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ nuo 2004-07-01, iki 2013-05-29 vertėsi individualia veikla pagal verslo liudijimą ir iki 2013-06-29 buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl ieškovės tikrosios gaunamos pajamos nėra žinomos (II t., b. l. 110-113). Ji turi nekilnojamojo turto - butą (I t., b. l. 116) bei vieną transporto priemonę. Iš byloje esančio 2013-05-30 VĮ Registrų centro rašto matyti, jog atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos (II t., b. l. 123). Atsakovas dirba UAB ,,INREAL“, jo gaunamas pajamas sudaro 100 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (I t., b. l. 159-160, II t., b. l. 180-109), jis neturi transporto priemonių (I t., b. l. 161). Atsakovas turi savo įmonę, tačiau jo paaiškinimais, jo įmonės veikla dėl nesąžiningų konkurentų yra sustabdyta nuo 2001 m. gruodžio mėnesio, dėl verslo reikalų turi daug finansinių įsiskolinimų (II t., b. l. 34, 35, 36, 45), todėl norint įvykdyti dalį finansinių prievolių, teko perleisti savo nekilnojamąjį turtą (II t., 37-44). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog didesnių sveikatos problemų neturi. Byloje esantys vaikų gimimo liudijimai patvirtina, jog atsakovas turi dukrą M. S., gim. 2004-08-08 (I t., b. l. 168), M. S., gim. 2001-06-06 (I t., b. l. 169), sūnų A. S., gim. 1993-08-15 (I t., b. l. 170), kuris sprendimo priėmimo metu jau buvo pilnametis. Iš atsakovo priteista nepilnamečių vaikų M. S. ir M. S. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo buvo tai, kad apelianto gaunamos pajamos yra itin mažos ir nepakankamos teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, o ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovės prašoma priteisti 1400 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra nepagrįstai per didelė beveik trijų metų vaikui, neturinčiam didesnių specialių poreikių ar sveikatos problemų. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat pajamas iš komercinės ar ūkinės veiklos, kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį turtą (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemė, mišką ir kt.). Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. LR CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.S. v A.B. bylos Nr. 3K-3-495/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 500 Lt išlaikymo dydžio suma iš atsakovo jo dukrai U. B. M. yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei mergaitės poreikiams tenkinti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, tačiau, jo nuomone, jis nepagrįstai padalintinas abiem tėvams lygiomis dalimis, t. y. konstatuojant, kad kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 500 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad toks teismo atsakovui skirtino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis objektyviai prieštarauja jo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovė turi mokėti didesnę išlaikymo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu tėvai turi teikti vienodą išlaikymą, ir atkreipia dėmesį, kad nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augančiam nepilnamečiui vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tai, kad atsakovas šiuo metu gauna mažą atlyginimą, šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti dukteriai atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius vystymosi poreikius. Todėl, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo, nėra pagrindo remtis atsakovo skundo argumentais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, bei šiuo pagrindu keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą.
Pažymėtina, kad atmetus atsakovo prašymą sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt, teismas nepasisako dėl priteisto įsiskolinimo sumažinimo. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą lygų minimaliai mėnesinei algai, todėl įsiskolinimą paskaičiavo, vadovaujanti tuo metu galiojančiu LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo nustatyta minimali mėnesinė alga 800 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas priteisė 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovė savo apeliaciniame skundė prašė tenkinti reikalavimą dėl 59 004 Lt konkrečios pinigų sumos priteisimo šalių nepilnametei dukrai. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog išlaikymas vaikui konkrečia pinigų suma neatitiks išlaikymo institutui keliamų reikalavimų ir kad atsakovas šiuo metu neturi galimybių teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas neva sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį norėdamas išvengti savo prievolės teikti išlaikymą. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovei puikiai buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovo turto perleidimo, todėl ji kaip atsakinga vaiko motina ir jausdama grėsmę bei siekdama apginti vaiką nuo nesąžiningų tėvo veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims, turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo anksčiau ir vėliau reikšti (acto Pauliano) ieškinį, ar prašyti priteisti išlaikymą vaikui turtu, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja išdėstytų argumentų.
Bylą nagrinėjantis teismas atkreipia apeliantų dėmesį, jog atsakovas kol kas didesnio išlaikymo teikti negali, o pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ar pasikeitus iš esmės kitoms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK K 3.201 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.