Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K., A. K., J. B., M. B., G. M., V. S., M. N., A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., A. K., J. B., V. A., V. S., M. N., A. R. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų V. K., A. K., J. B., V. A., V. S., M. N., A. R. patikslinto pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo netenkinti.

17. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pažymėjo, kad įrodymų, jog pareiškimo dalyku esantis nekilnojamasis turtas priklauso valstybei, į bylą nepateikta.

18. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje pareiškėjai neįrodė, jog ginčo statinių statyba, į kuriuos pareiškėjai prašo pripažinti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu, buvo pradėti ir vykdomi laikantis nustatytos tvarkos, turint statybos leidimą. Pareiškėjai į bylą nepateikė duomenų, jog ėmėsi kokių nors priemonių ginčo statiniams įteisinti. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjų į bylą pateiktų brėžinių ir nurodytų kadastro duomenų yra galimybė identifikuoti prašomus nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį pripažinti pastatus (nurodyti jų statybos metai, iš kokių medžiagų jie pastatyti, nurodyti šių statinių parametrai). Teismo vertinimu, šie dokumentai patvirtina aplinkybę, kad pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai faktiškai egzistuoja, tačiau techninio - grafinio pobūdžio dokumentų (nuotraukų, planų, schemų, brėžinių ir kt.), kurie patys savaime nelaikytini dokumentais, įrodančiais statinių teisėtumą, jų sukūrimą laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepakanka.

19. Teismas pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui duomenis, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų, jog būtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai dėl minėtų statinių nėra.

20. Teismas pripažino, kad pareiškėjų siekiami nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgyti statiniai atsirado statybos būdu apie 1948 metus, kuomet pirmą kartą užfiksuoti 1948 m. gegužės 21 d. Žemės sklypo nuotraukoje. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad šie statiniai buvo pastatyti gyvenamojo namo pastatymo 1940 metais, byloje nėra. Teismas sprendė, jog pareiškėjai neįrodė statinių statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos – pagal statinio projektą.

21. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjų į bylą pateiktos statinių fotonuotraukos parodo, kad ginčo objektu esantys nekilnojamieji daiktai yra prastos būklės, todėl turto valdymo kaip savo ir valdymo nepertraukiamumo sąlygų nepagrindžia (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

22. Atsižvelgdamas į tai, kad neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, teismas konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

23. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso. Teismas darė išvadą, jog ginčo statiniai nėra privačios nuosavybės teisės objektas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

24. Apeliantai (pareiškėjai) V. K., A. K., J. B., V. A. (mirė; teisių perėmėjai – M. B., G. M.), V. S., M. N., A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo.

25. Apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir teismas tai pripažino įrodytu, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas buvo pastatytas 1940 metais. Šalia namo yra ūkiniai pastatai, užfiksuoti 1948 m. gegužės 21 d. Žemės sklypo nuotraukoje ir 1983 m. vasario 16 d. parengtoje statinių išdėstymo schemoje. Statiniai yra įtraukti į gyvenamojo namo inventorinę bylą, kaip pagalbinio ūkio.

26. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir teismas tai pripažino įrodytu, kad nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.

27. Pažymi, kad pateikė teismui ištrauka iš vilnius.lt tinklapio, kurioje yra duomenų apie ginčo statinius, patvirtinančių, kad jie naudojami ir tinkami naudoti, kas paneigia skundžiamame sprendime padarytą teismo išvadą, kad statiniai yra prastos būklės.

28. Teigia, jog įrodė naudojimą ginčo statiniais pateikiant teismui 2021 m. balandžio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 171-21-17 su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu. Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo ginčo statinius, sąžiningai valdė visą valdymo laiką, visą valdymo laiką ginčo statiniai buvo valdomi teisėtai, visą valdymo laiką ginčo statiniai buvo valdomi atvirai, valdymas buvo nepertraukiamas, ginčo statiniai buvo valdomi kaip savi, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą t. y. daugiau nei dešimt metų.

29. Teigia, jog byloje proceso šalys nėra pateikusios įrodymų, kad ginčo statiniai yra neteisėtos statybos rezultatas. Nurodo, jog byloje esant įrodymams, kad egzistuoja asmuo, atsakingas už daiktą, būtent, neteisėtai naują daiktą sukūrusio asmens teisių perėmėjai, klausimas dėl statybos įteisinimo arba neteisėtos statybos padarinių šalinimo turi būti sprendžiamas ne paimant tokį daiktą, kaip bešeimininkį, CK 4.57, 4.58 straipsniuose nustatyta tvarka, o pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas.

30. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendęs kilusį ginčą ir nustatęs, jog pareiškėjai neįrodė visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į ginčo statinius –įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškimą pagrįstai atmetė.

32. Teigia, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad šioje byloje pareiškėjai įrodė, jog ginčo statinių, į kuriuos pareiškėjai prašo pripažinti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu, statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis nustatytos tvarkos, turint statybos leidimą.

33. Vertina, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai). Tuo atveju, jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso.

34. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus, teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką.

35. Nurodo, jog tik nustačius, kad tenkinamos visos būtinos sąlygos būtų galima pripažinti, jog pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį – savarankišką nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgijo pareiškime nurodytus ūkinius pastatus (ginčo statinius).

36. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37. Nurodo, jog savo poziciją ginčo klausimu yra išdėsčiusi 2021 m. gegužės 3 d. atsiliepime į patikslintą pareiškimą Nr. (22.1E)SK4-5502. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjai į bylą nepateikė jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad minėti statiniai, (duomenys neskelbtini), gali tapti privačios nuosavybės objektais.

38. Be to, pažymi, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, turi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindą, t. y. kurį nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą, tačiau byloje tokių duomenų irgi nebuvo pateikta.

39. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo statiniai buvo pastatyti gyvenamojo namo pastatymo 1940 metais, byloje nėra, kaip ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti statiniai buvo suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to, anot suinteresuoto asmens, pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai neįrodė ginčo statinių pastatymo teisėtumo ir, kad egzistuoja visos sąlygos, nustatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

43. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė netenkinti pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl procesinio teisių perėmimo

44. CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.

45. Pareiškėjai į bylą pateikė 2021 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 6-to notarų biuro raštą, kuriame pažymima, jog Vilniaus m. notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po V. A. mirties. Mirusiojo įpėdiniai – M. B., G. M.

46. Nagrinėjamu atveju nustatytinas pagrindas pareiškėją V. A. civilinėje byloje pakeisti jo teisių perėmėjomis – M. B. ir G. M. (CPK 48 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

47. Pagal 2020 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, registro Nr. 10/98057, butų (patalpų) sąrašą pastate, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas 1940 metais. Nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoti du nekilnojamojo turto vienetai: Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pastatas – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, be kita ko, ginčo statinių įregistruotų nėra.

48. Nustatyta, jog šalia gyvenamojo namo yra ūkiniai pastatai, užfiksuoti 1948 m. gegužės 21 d. Žemės sklypo nuotraukoje ir 1983 m. vasario 16 d. parengtame statinių išdėstymo plane. Statiniai yra įtraukti į pareiškėjų inventorinę bylą (1948 m. gegužės 21 d. Žemės sklypo nuotrauka, 1983 m. vasario 16 d. statinių išdėstymo planas, 1983 m. vasario 16 d. Namų valdos techninės apskaitos kortelė) adresu (duomenys neskelbtini).

49. Nustatyta, kad statinių ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoju iki 1983 m. vasario 16 d. buvo Namų valdytojas Nr. 2 arba BFET-2 (1983 m. vasario 16 d. Namų valdos techninės apskaitos kortelė).

50. Pareiškėjai pareiškime nurodo, jog pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), prižiūri, remontuoja ir jais disponuoja: ūkinį pastatą, paskirtis – pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 6I(1)ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, paskirtis – pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 9I(1)ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, paskirtis – pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 11I(1)ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, paskirtis – rūsio patalpos, žymėjimas plane 11I(1)ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, paskirtis – pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 10I(1)ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, paskirtis – pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 7I(1)p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų byla).

51. 2021 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171-21-17 duomenimis, ginčo statinius (ūkinius pastatus) pareiškėjai naudoja ūkio reikmėms – sandėliuoja malkas, buities daiktus, statybines atliekas, laiko maisto atsargas rūsiuose. Vienas ūkinių pastatų nėra naudojamas, jame sandėliuojamos automobilių padangos.

52. VĮ „Registrų centras“ rašte į 2021 m. vasario 10 d. prašymą, pažymėjo, jog: „išnagrinėjus Jūsų 2021 m. vasario 10 d. prašymą, patikrinus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje, elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus bei Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, nustatyta, kad minėtoje kadastro duomenų byloje statinys pavadinimu ,,pavėsinė / sandėlis‘‘ neaprašytas. Informuojame, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik du pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), – gyvenamasis namas 1A2/p ir garažas 12G1/p“.

53. Nustatyta, jog pareiškėjams 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2060/20 buvo leista rengti apie 890 (aštuonių šimtų devyniasdešimties) kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjams 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo išduoti Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-367/20 (2.14.2.12E-ŽEM). 2020 m. spalio 13 d. su UAB ,,Topokada“ buvo pasirašyta Techninės dokumentacijos parengimo sutartis-įgaliojimas N.20201013-1. UAB ,,Topokada“ parengė formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir pateikė derinimui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamasis raštas, duomenys iš tinklapio zpdris.lt, paslaugos byla Nr. ZSFP-74390).

54. Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje vilnius.lt paskelbta informacija apie pavėsinės/sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimą į sąrašą statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas). Sąrašo lentelėje yra skiltis ,,Buvęs naudotojas (jei žinomas)“, kurios grafoje ties pastato pavėsine/sandėliu nėra nurodytas naudotojas (Vilniaus miesto savivaldybė – Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašas (vilnius.lt)).

Dėl apeliacinio skundo esmės

55. Nagrinėjamu atveju tiek patikslintu pareiškimu, tiek apeliaciniu skundu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus, kurie atsirado statybos metu. Pareiškėjai įrodinėja aplinkybę, jog sąžiningai įgijo ginčo statinius – ūkinius pastatus 6 I (1)/ž , 9 I (1)/ž , 10 I (1)/ž, 7 I (1)/p, rūsio 11 I (1)/ž, rūsio 11I(1)m, esančius (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai juos valdė kaip savus, o valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą t. y. daugiau nei dešimt metų, taigi, yra nustatytinos būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu faktą. Suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“ su tuo nesutinka ir prašo pareiškimą atmesti tuo pagrindu, kad pareiškėjai neįrodė visą valdymo laiką ginčo objektu esančius nekilnojamuosius daiktus valdę kaip savą turtą, juo rūpinęsi ir prižiūrėję, nepagrindė, jog valdymas tęsėsi nepertraukiamai CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, neįrodė, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (ūkio statinius) įstatymų nustatyta tvarka ir minėti nekilnojamieji daiktai buvo sukurti (pastatyti) ir įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius kategoriškos pozicijos dėl pareiškimo bei apeliacinio skundo nepareiškė.

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

57. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

58. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.

59. Pažymėtina, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

60. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai.

61. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

62. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo statiniai, kuriuos pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą patvirtino, jog nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), neturi, nurodė, jog dėl vieno iš (duomenys neskelbtini) esančių ūkinių pastatų yra pradėta vykdyti procedūra dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu. Įrodymų, kad pareiškimo dalyku esantis nekilnojamasis turtas priklauso valstybei, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).

63. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į įgyjamosios senaties instituto taikymui aktualų teisinį reglamentavimą, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjams, nėra.

64. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikė jokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui patvirtinančių, jog ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. turint statybos leidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai).

65. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjų į bylą pateiktų minėtų brėžinių ir nurodytų kadastro duomenų yra galimybė objektyviai identifikuoti prašomus nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį pripažinti ginčo statinius, jie faktiškai egzistuoja, tačiau techninio - grafinio pobūdžio dokumentų (nuotraukų, planų, schemų, brėžinių ir kt.), kurie patys savaime nelaikytini dokumentais, įrodančiais statinių teisėtumą, jų sukūrimą laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepakanka.

66. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos byloje pateikė informaciją, jog Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra duomenų, kad būtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai dėl minėtų ginčo statinių.

67. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjų pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo netenkino, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti – teisėto ginčo statinių sukūrimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ginčo statiniai negali būti laikomi privačios nuosavybės teisės objektais.

68. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (pareiškėjų) V. K., A. K., J. B., M. B., G. M., V. S., M. N., A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti pareiškėją V. A. jo teisių perėmėjomis – M. B. ir G. M.