Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-375-606/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
AN2-375-606/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00989-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. S.
Institucija
Klaipėdos teritorinė muitinė
Advokatai
Bronius Varsackis, Vidas Adomaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-375-606/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00989-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. ir jos atstovo Broniaus Varsackio bei jos atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 13 d. nutarimas, kuriuo G. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį 900 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdama AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), deklarantė, 2021 m. balandžio 30 d. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje elektroniniu būdu pateikė eksporto manifestą (duomenys neskelbtini). Prekės – mediniai valgomųjų svetainių baldai, gabenamos konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai deklarantė G. S. 2021 m. balandžio 30 d. 10.57 val. pranešė elektronine žinute IE547LT, ji informuoja išvežimo muitinės įstaigą (Malkų įlankos jūrų uosto postą) apie faktinį prekių atgabenimą ir, kad šios įstaigos muitinis tikrinimas ir įforminimas gali būti pradėtas. Muitinio tikrinimo metu (patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) su gabenamomis prekėmis muitinės priežiūros zonoje nėra. Konteineris į Malkų įlankos jūrų uosto postą atvyko 2021 m. gegužės 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė G. S. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a) punkto, 172 straipsnio 1 dalies ir Muitinės departamento 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-362 2.4. papunkčio nuostatas.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta G. S. ir jos atstovas advokatas B. Varsackis prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. liepos 13 d. nutarimą panaikinti bei G. S. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Priteisti G. S. bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog „Iš Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) matyti, kad 2021 m. balandžio 30 d., 10.49 val., G. S. pateikė pranešimą E507LT (eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini)), kuriuo informavo išvežimo įstaigą apie tai, kad eksportuojamos prekės 2021 m. balandžio 30 d. atgabentos į deklaruotą išvežimo įstaigą ir šios įstaigos muitinis tikrinimas ir įforminimas gali būti pradėtas (b. l. 87–88). Iš MDAS matyti, kad 2021 m. balandžio 30 d., 10.59 val., išvežimo muitinės įstaiga automatiškai suformavo elektroninį pranešimą IEM61LT „Sprendimas tikrinti prekes, nurodytas eksporto manifeste“ ir eksporto manifestas buvo nusiųstas į raudoną tikrinimo kanalą (b. 1. 86).“ Net Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime patvirtino, kad: „IEM61LT pranešimas deklarantei nebuvo išsiųstas, nes elektroniniai pranešimai IEM61LT nesiunčiami verslininkams nuo 2020 m. gruodžio 29 d“. O toliau nurodo, kad: „AB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantei G. S. 2021 m. gegužės 2 d., 23.45 val., MDAS priemonėmis buvo išsiųstas pranešimas IESUPLT „Prašymas atlikti muitines nurodytus veiksmus“ Nr. (duomenys neskelbtini)“. Apeliantai gal ir sutiktų su Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, kad: „šiame pranešime nurodyta data, t. y. 2021 m. gegužės 3 d., yra pranešimo galiojimo terminas, bet ne elektroninio manifesto galiojimo terminas“, bet tada, apeliantų nuomone, reikėtų žiūrėti į visumą, o ne atskiras detales.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2021 m. balandžio 30 d. elektroninis pranešimas IEM61LT nėra gautas. 2021 m. gegužės 2 d. (sekmadienį, Motinos dieną) pranešimas išsiųstas 23.45 val. Klaipėdos teritorinė muitinė nurodo, kad: „2021 m. gegužes 3 d., 11.38 val., pateikė elektroninį pranešimą IESUPALT, kuriame nurodė „Eksporto manifestas buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos teritorinė muitinė klaidina Lietuvos Respublikos teismus (kuo ir patikėjo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja) atsiliepime nurodydama: „muitiniai formalumai išvežimo muitinės įstaigoje turi būti pradėti tuomet, kai prekių pateikėjas nurodo elektroninio eksporto manifesto MRN arba pateikia Eksporto lydimąjį dokumentą“. Aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-33-489/2020).

2.3. Apeliantų teigimu, Lietuvos teismų praktikoje dėl prekių pateikimo muitiniam tikrinimui laiko taip pat laikomasi pozicijos, kad jokiame teisės akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Preziumuojama tik tai, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau, ir tokiam patikrinimui atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys. Tai patvirtina ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau – Kioto konvencija) pakeitimo protokolo 3.33 papunktis, kuris aiškiai nurodo, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija (ne eksporto manifestas). Taigi, prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui minučių skirtumu nuo deklaracijos pateikimo nelaikomas administraciniu nusižengimu (Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-18-245/2018, Panevėžio apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-76-366/2021).

2.4. Lietuvos Respublikoje galioja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas bei 2019 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės Sąjungos kodeksas. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Sąjungos muilinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamos prekės yra muitinės prižiūrimos ir gali būti atliekamas jų muitinis tikrinimas; atitinkamais atvejais muitinė gali nustatyti prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos maršrutą ir terminą. Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: a) iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo; b) asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Iš minėtų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų, apeliantų nuomone, galima daryti išvadą, kad asmuo prekes muitiniam patikrinimui privalo pristatyti nedelsiant. Tačiau jokiame teisės akte, reglamentuojančiame muitinės procedūras, nėra nurodytas apibrėžtas konkretus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momentas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-362 „Dėl elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4.1 papunktyje nurodyta, jog deklarantas pateikia eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenis eksporto muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu IE515LT, kuriam deklarantas turi būti suteikęs unikalų eksporto (reeksporto) deklaracijos registravimo numerį (toliau – LRN (Local Reference Number). Eksporto (reeksporto) deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai) arba jau pateikus atitinkamas prekes eksporto muitinės įstaigai. Jeigu eksporto (reeksporto) deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės turi būti pateiktos eksporto muitinės įstaigai ne vėliau kaip per Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Nepateikus prekių per minėtąjį laikotarpį, eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenys MDAS panaikinami. Nors Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunktyje nustatyta, kad automatiškai priimamos ir apdorojamos eksporto standartinės (A tipo) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis, tačiau, jau minėta, Kioto konvencijos pakeitimo protokolo 3.33 papunktyje nurodyta, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija, o Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 skirsnio, reglamentuojančiame visoms muitinės deklaracijoms taikomas nuostatas, 171 straipsnyje nurodoma, kad Muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei. Jeigu prekės nepateikiamos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo, muitinės deklaracija laikoma nepateikta. Reglamento 172 straipsnio l dalyje, nurodyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Taip pat Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-414 „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 6.5 papunktyje yra įtvirtinta analogiška nuostata, nurodanti, kad muitinei pateikta pasirašyta deklaracija priimama, jeigu deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei. Pažymėtina, kad elektroniniu būdu pateikta deklaracija turi tokią pat juridinę galią, kaip asmens pasirašyta ir įprasta tvarka pateikta deklaracija. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą privalu pateikti prekes muitinei prieš arba tuo pačiu momentu, kai muitinėje priimama elektroninė deklaracija su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, tačiau ne prekių pateikimo momentas muitinės patikrinimui po eksporto deklaracijos pateikimo. Pažymima ir tai, kad visos bylos Lietuvos Respublikoje nagrinėjamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

2.5. Apeliantų teigimu, tam, kad būtų konstatuota asmens kaitė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-48-512/2019, 2AT-8-895/2020).

2.6. Nurodoma, kad prekės į eksporto muitinės įstaigą patikrinimui buvo pristatytos mažiau nei po valandos nuo elektroninio susirašinėjimo. Muitinės tarpininko paslaugos buvo atliekamos per atstumą, t. y. G. S. buvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o vairuotojas su kroviniu buvo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ), todėl ji turėjo labai ribotas galimybes tiesiogiai įsitikinti, jog vairuotojas laukia tinkamoje zonoje. Ji turi pasikliauti trečiųjų asmenų informacija, siekdama įsitikinti krovinio pateikimu muitiniam tikrinimui. Apeliantų teigimu, G. S. veikė laikydamasi teisės aktų, reglamentuojančių muitinės procedūras, reikalavimų, o tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos per tinkamą laiką, nei pateikta informacija, jog prekės jau muitinėje, negali būti traktuojama kaip prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, apeliantų nuomone, G. S. neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog jos nurodomi duomenys ir atliekami veiksmai yra neteisingi ar, kad toks jo veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei. Apeliantų teigimu, G. S. nesiekė tyčia ar dėl neatsargumo suklaidinti muitinę. Priešingai, ji ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė kuo greičiau atsidurtų krovinių poste. Manoma, kad G. S. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės nei tyčios, nei neatsargumo forma.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. atstovas advokatas V. Adomaitis prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir G. S. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Priteisti G. S. bylinėjimosi išlaidas iš Klaipėdos teritorinės muitinės pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. S. veikoje nėra ANK 211 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėties, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį gali kilti tik tuomet, kai prekės nebuvo pateiktos muitinės formalumams per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą. Asmuo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai: 1) deklaruojamos prekės per nustatytą terminą nėra pateikiamos muitinės formalumams atlikti arba 2) deklaravimas atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į tai, kad Institucija G. S. pažeidimą sieja su tuo, kad ji, 2021 m. balandžio 30 d. 10.59 val. gavusi Institucijos elektroninį pranešimą IEM61LT ir, būdama atsakinga už prekių, deklaruotų eksporto manifeste pateikimą muitiniam tikrinimui, 2021 m. gegužės 2 d. 23.45 val. vykusio muitinio tikrinimo metu, jų nepateikė. Tačiau, apelianto nuomone, svarbu pažymėti, kad G. S. jokio 2021 m. balandžio 30 d. 10.59 val. elektroninio pranešimo IEM61LT iš Institucijos nėra gavusi, ir tai patvirtina išrašas iš Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS), jis buvo pateiktas teismui. Nors EŽTT laikosi pozicijos, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei šios padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Kilusios abejonės turi būti vertinamos/sprendžiamos asmens, traukiamo atsakomybėn, naudai. Apeliantas daro išvadą, kad G. S. kaltė ir pažeidimas kildinamas iš minėto elektroninio pranešimo išsiuntimo, tai tokiu atveju, Institucijai neišsiuntus elektroninio pranešimo IEM61LT, jokia administracinė atsakomybė jai atsirasti net negali. Kitaip tariant, pačios Institucijos netinkamas veikimas (neveikimas), negali sukelti neigiamų pasekmių G. S.. Todėl Institucijai, nusprendus fiziškai patikrinti G. S. deklaruotas prekes, ir apie tokį sprendimą neinformavus jos elektroniniu pranešimu, prekių nepateikimas negali būti laikomas pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas aplinkybės dėl negauto pranešimo IEM61LT neanalizavo.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2021 m. gegužės 5 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas užklausimas, nurodant, kad pagal (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas IE561LT pranešimas ir, kad buvo gautas tik 2021 m. gegužės 2 d. 23.45 val. IESUPLT Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 5 d. el. laišku buvo atsakyta, kad elektroninis pranešimas IEM61LT apie eksporto manifesto tikrinimą jau nesiunčiamas ir nebus siunčiamas deklarantui, ir kad minėtas el. pranešimas naudojamas eksporto deklaracijai (ne manifestui) iki išleidimo. Todėl, kaip išaiškinta minėtame atsakyme, deklarantė elektroninio pranešimo IEM61LT negavo, nes toks pranešimas, esant pateiktam eksporto manifestui, net nėra siunčiamas. Institucija skundžiamame nutarime ne tik melagingai nurodo, kad elektroninis pranešimas IEM61LT buvo išsiųstas deklarantei G. S., bet ir priima išvadas, kurios visiškai prieštaringos pačios muitinės pateiktiems išaiškinimams, nes joks el. pranešimas IEM61LT pateikiant elektroninį manifestą nėra siunčiamas. Vadinasi, jei minėtas pranešimas nėra siunčiamas, tai Institucija nepagrįstai sprendė, kad tokio pranešimo išsiuntimo metu G. S. neužtikrinus deklaruotų prekių pristatymą muitiniam tikrinimui, ji padarė administracinį nusižengimą. G. S. net negavus elektroninio pranešimo IEM61LT, juo labiau, kai šiuo atveju toks pranešimas net neturėjo būti siunčiamas, Institucijos argumentai, kuriais ji grindžia administracinės nuobaudos skyrimą ir su šiuo pranešimu sieja G. S. administracinę atsakomybę, yra visiškai nepagrįsti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija nesivadovauja savo pačios pateiktais išaiškinimais, tačiau net ir tuo atveju, jei elektroninis pranešimas IEM61LT ir būtų buvęs išsiųstas G. S., nei Muitinės departamento 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių (toliau — Taisyklės) 5.11 papunktis, kuriuo vadovaujasi Inspekcija priimdama šį nutarimą, nei kiti Taisyklių punktai, nei jokie kiti teisės aktai nenumato, jog tokio pranešimo išsiuntimo metu deklaruotos prekės jau turi būti pristatytos muitinio tikrinimo vietose.

3.4. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju reikšmingi yra šie teisės aktai ir jų analizė, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, apsiribodamas formaliai tik kai kurių teisės aktų išvardinimu: Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo 3 skyriaus 3.23 ir 3.25 papunkčiai; 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/20136, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau — Reglamentas I) 171 punktas; Taisyklės; Reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau — Reglamentas), 238, 239 ir 240 straipsniai.

3.4.1. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo 3 skyriaus 3.23 papunktyje numatyta, kad jei nacionaliniai teisės aktai nustato laiką, per kurį turi būti pateikta prekių deklaracija, to laiko deklarantui turi pakakti prekių deklaracijai užpildyti ir kartu su ja reikalaujamiems pateikti dokumentams gauti. 3 skyriaus 3.25 papunktyje numatyta, kad nacionaliniai teisės aktai numato, kad prekių deklaracija ir papildomi dokumentai gali būti pateikti bei užregistruoti arba tikrinami dar neatgabenus prekių. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/20136, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau — Reglamentas), 171 punkte numatyta, kad muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei, jeigu prekės nepateikiamos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo, muitinės deklaracija laikoma nepateikta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo 3 skyriaus 3.23 papunkčiu, apeliantas daro išvadą, kad G. S. galėjo pateikti eksporto manifestą iš anksto, t. y. iki konteinerio atvykimo į muitinę. Taip pat iš anksto pateiktu eksporto manifestu deklaruotos prekės muitinei buvo pristatytos ne tik per Reglamento 171 punkte numatytą 30 dienų terminą nuo eksporto manifesto pateikimo, bet ir per pačios muitinės nurodytą terminą pranešimu per MDAS priemones IESUP 2021 m. gegužės 2 d. 23.45 val. NR. (duomenys neskelbtini), jo galiojimo data iki 2021 m. gegužės 3 d. Apeliantas pažymi, kad dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą, tai reiškia, jog šiuo atveju G. S. galėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei konteineris su deklaruotomis prekėmis į muitinę būtų atvykęs pasibaigus pranešimo galiojimui.

3.4.2. Nurodoma, kad Muitinės departamento 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-362 4.1 papunktyje numatyta, jog eksporto (reeksporto) deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai) arba jau pateikus atitinkamas prekes eksporto muitinės įstaigai, jeigu eksporto (reeksporto) deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės turi būti pateiktos eksporto muitinės įstaigai ne vėliau kaip per Reglamento 171 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Nors Institucija skundžiamame nutarime nurodo, kad ši nuostata negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju, nes ANP buvo surašytas už prekių nepateikimą išvežimo, o ne eksporto muitinės įstaigoje, tačiau tame pačiame nutarime Institucija nurodo, kad ANP protokolas buvo surašytas išvežimo muitinės įstaigoje už prekių, nurodytų eksporto deklaracijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (eksporto manifesto (duomenys neskelbtini)) nepateikimą muitiniam tikrinimui. Apelianto teigimu, šiuo atveju buvo užpildytos 2 eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 4), jos buvo pateiktos Kauno krovinių postui (duomenys neskelbtini). Jų galiojimo terminas buvo iki 2021 m. liepos 29 d., o elektroninio manifesto formavimas nėra savarankiška deklaravimo procedūra, nes į jį įtraukiami jau įformintų deklaracijų numeriai. Šiuo atveju elektroninis manifestas (duomenys neskelbtini) muitinei buvo pateiktas 2021 m. balandžio 30 d. 10.57 val., priimtas 2021 m. balandžio 30 d. 10.58 val., ir galiojo iki 2021 m. gegužės 3 d. Apelianto tvirtinimu, jei G. S. būtų pateikusi 2 eksporto deklaracijas ir nepildžiusi eksporto manifesto, tokiu atveju pagal Taisyklių 4.1 papunktį, prekės muitiniam patikrinimui galėjo būti pristatomos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tokių deklaracijų pateikimo. Tačiau pagal Instituciją, 2 eksporto deklaracijų duomenų suvedimui į vieną dokumentą – eksporto manifestą ir tokio dokumento pateikimui taikytinas Taisyklių 5.1.1 papunktis, kuris reiškia, kad pateikus el. pranešimą IE507LT, gali būti pradėtas muitinis tikrinimas bei įforminimas ir Taisyklių 5.11 papunktis, ir kuris reiškia, kad išsiuntus pranešimą IEM61LT, prekių pateikėjas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu, įskaitant ir tai, kad 2021 m. gegužės 2 d. 23.45 val. vykusio muitinio tikrinimo metu privalėjo būti pristatytos deklaruotos prekės. Pagal tokį Institucijos aiškinimą susidaro paradoksali situacija, kai pagal eksporto deklaracijas, neužpildžius eksporto manifesto, šiuo atveju prekės EB teritoriją galėjo palikti iki 2021 m. liepos 29 d. Tačiau pateikus elektroninį manifestą, ir tai nėra savarankiškas deklaravimo veiksmas, prekių palikimui EB teritoriją negalioja ne tik MDAS sistemoje nurodytas elektroninio manifesto galiojimo terminas (iki 2021 m. gegužės 3 d.), bet ir apskritai, prekių pristatymo ir palikimo EB teritoriją terminas siejamas su el. pranešimo IEM61LT išsiuntimu, kurio, kaip jau buvo minėta, G. S. net negavo.

3.5. Apelianto vertinimu, negali būti skirtingai interpretuojamas prekių pateikimo terminas, kai yra pateikiamos atskirai eksporto deklaracijos ir, kai yra pateikiamas tokių eksporto deklaracijų susistemintas vienas dokumentas — eksporto manifestas. Ne tik Taisyklėse, bet ir jokiame kitame teisės akte nėra įtvirtintas atskiras konkretus terminas prekių pateikimui muitiniam patikrinimui, kai prekės deklaruojamos elektroniniu manifestu, ir tokį išaiškinimą, be kita ko, Klaipėdos teritorinei muitinei yra pateikęs pats Muitinės departamentas. Jau 2020 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (17.17/5)3B-4462 (Priedas Nr.4), Muitinės departamentas Klaipėdos teritorinei muitinei į jos pačios paklausimą išaiškino, kad „nei Sąjungos muitinės kodekse, nei jį įgyvendinančiame ir deleguotame reglamentuose nėra nustatytas terminas, per kurį nuo elektroninio pranešimo apie išvežimo muitinės įstaigai pateikiamas prekes gavimo muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje jos turi būti pristatytos minėtai įstaigai“, ir kad fizinis prekių pateikimas bei elektroninio pranešimo išsiuntimas tuo pat metu praktikoje yra sunkiai įgyvendinamas, todėl toks prekių pateikėjo veiksmas nelaikytinas pažeidimu. Šiuo atveju tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas ignoravo Muitinės departamento pateiktus išaiškinimus ir, nepaisant to, kad Muitinės departamento pozicija yra pakankamai aiški dėl prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui elektroninio manifesto išsiuntimo metu, priima visiškai Muitinės departamento išaiškinimui priešingas išvadas, ir prekių nepateikimą muitiniam tikrinimui elektroninio manifesto išsiuntimo metu traktuoja kaip pažeidimą.

3.6. Apeliantas nesutinka ir su Institucijos Taisyklių 5.11 papunkčio aiškinimu, kuris akivaizdžiai neatitinka šios teisės normos turiniui. Neteisingas minėto punkto aiškinimas taip pat lėmė nepagrįstos nuobaudos G. S. skyrimą. Taisyklių 5.11 papunktyje numatyta, kad „Jeigu išvežimo muitinės įstaiga, atlikdama muitinį tikrinimą, nusprendžia, jog būtina patikrinti jai pateiktas prekes, nurodytas eksporto manifeste, prekių pateikėjas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEM61LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad prekių pateikėjas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu ir pavyzdžių ėmimu (t. y. vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 239 ir 240 straipsnių nuostatomis suteikti išvežimo muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tokiam tikrinimui atlikti)“. Apeliantas aptaria ir Reglamento Nr. 2015/2447 239, 240 straipsnius bei teigia, kad iš sisteminės Taisyklių 5.11 papunkčio ir Reglamento 239 ir 240 straipsnių analizės, šiuose straipsniuose neįtvirtinta prekių deklaranto pareiga užtikrinti, kad Institucijos IEM61LT elektroninio pranešimo išsiuntimo metu deklaruotos prekės jau turi būti atgabentos ir pristatytos muitiniam tikrinimui. Priešingai, Reglamento minėti straipsniai numato Institucijos pareigą nustatyti terminą, iki kurio prekių deklarantas privalo suteikti išvežimo muitinės įstaigai visą jos prašomą informaciją. Be to, šio ginčo kontekste svarbus yra ir Reglamento 238 straipsnis, kuris numato, kad tuo atveju, jei muitinė nusprendžia patikrinti prekes ar paimti prekių pavyzdžius, ji šiuo tikslu paskiria laiką, vietą ir apie tai praneša deklarantui. Apelianto teigimu, Taisyklių 5.11 papunktyje, o taip pat ir jokiame kitame Taisyklių punkte ar teisės akte nesant įtvirtintai nuostatai, kad Institucijos IEM61LT elektroninio pranešimo išsiuntimo metu deklaruotos prekės jau turi būti atgabentos ir pristatytos muitiniam tikrinimui, o tai patvirtino ir Muitinės departamentas nurodytame rašte, iš Reglamento 238 straipsnio teisės normos darytina išvada, kad apie prekių patikrinimo laiką, vietą muitinė turi pranešti deklarantui atskirai. Todėl tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo argumentai, kad G. S. 2021 m. balandžio 30 d. 10.57 val. pateikus elektroninį manifestą ir Institucijai 2021 m. balandžio 30 d. 10.59 val. išsiuntus elektroninį pranešimą IEM61LT, t. y. sprendimą tikrinti prekes, deklaruotos prekės jau turėjo būti pristatytos muitiniam patikrinimui, yra nepagrįsti ir neteisėti, neįrodantys deklarantės kaltės dėl pažeidimo, įtvirtinto ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

3.7. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliantas konstatuoja, kad nesant Taisyklėse nurodyto konkretaus termino, per kiek laiko deklaruotos prekės turi būti pristatomos muitiniam tikrinimui, tiek Institucijos aiškinimas, tiek pirmosios instancijos teismo išvados nesuderinami su Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo 3 skyriaus 3.25 papunkčiu, leidžiančiu prekių deklaraciją pateikti, užregistruoti bei tikrinti dar neatgabenus prekių, su Reglamento 171 punktu, numatančiu, kad Muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei, o prekės turi būti pateiktos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo, o taip pat ir su Reglamento 238 straipsniu, numatančiu, kad tuo atveju, jei muitinė nusprendžia patikrinti prekes ar paimti prekių pavyzdžius, ji šiuo tikslu paskiria laiką, vietą ir apie tai praneša deklarantui. Juo labiau, kad G. S. net nebuvo informuota apie muitinės sprendimą dėl fizinio prekių patikrinimo elektroniniu pranešimu IE560LT, o jos deklaruotos prekės buvo pristatytos pranešimo galiojimo laikotarpiu, t. y. 2021 m. gegužės 3 d. 9.22 val.

3.8. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nurodo, kad nesutikimą su Institucijos priimtu nutarimu grindė ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-245/2018, kurioje buvo nagrinėjamos analogiškos aplinkybės. Nurodytoje byloje, kaip ir šiuo atveju, buvo pateikta eksporto deklaracija elektroniniu pranešimu, ji MDAS buvo priimta, suteiktas MRN, tačiau atliekant eksportuojamų prekių fizinį patikrinimą, prekių muitinio tikrinimo vietoje nebuvo. Tačiau tiek Kauno apylinkės teismas, tiek ir Kauno apygardos teismas konstatavo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose muitinės procedūras, nėra nurodyta apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento, todėl L. M. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų nusirengimo požymių – prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės, L. M. veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai galima būtų inkriminuoti ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą, o įvertinus, kad prekės nors ir pavėluotai, visgi muitiniam tikrinimui buvo pateiktos, kitų pakeitimų nebuvo nustatyta, kaip ir nenustatyta jokių kliūčių, teismai pripažino Kauno teritorinės muitinės nutarimą administracinio nusižengimo byloje neteisėtu ir, nesant administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apelianto nuomone, nurodytoje byloje suformuota teisės aiškinimo taisyklė turėjo būti taikoma ir šioje byloje, tačiau jos pirmosios instancijos teismas netaikė, kodėl atsisakė vadovautis aukščiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nenurodė. Būtent iš aukščiau aptartos ir cituojamos Kauno apygardos teismo nutarties galima daryti išvadą, kad G. S. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties, t. y. kaltės ir jai inkriminuojamo ANK 211 straipsnio 1 dalies pažeidimo, ji administracinėn atsakomybėn buvo patraukta visiškai nepagrįstai.

3.9. Apelianto teigimu, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Ar. 2AT-24-139/201 ?, 2??-78-788/201 ?, 2??-27-976/2015). Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A663-156/2007). Apelianto vertinimu, Institucija nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl įrodymų pakankamumo grįsti G. S. kaltei pažeidus muitinės formalumų atlikimo tvarką.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė R. K. prašo apeliacinių skundų netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėja tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliaciniais skundais ginčijama administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, motyvuojant iš esmės tuo, kad jokiame teisės akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam muitinės patikrinimui momento, t. y. tik preziumuojama, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau, ir tokiam patikrinimui atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys. Institucijai neišsiuntus elektroninio pranešimo IEM61LT, jokia administracinė atsakomybė G. S. atsirasti negali. Institucijai, nusprendus fiziškai patikrinti G. S. deklaruotas prekes, ir apie tokį sprendimą neinformavus jos elektroniniu pranešimu, prekių nepateikimas negali būti laikomas pažeidimu. Jei elektroninis pranešimas IEM61LT ir būtų buvęs išsiųstas G. S., nei Muitinės departamento 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių (toliau — Taisyklės) 5.11 papunktis, nei kiti Taisyklių punktai, nei jokie kiti teisės aktai nenumato, jog tokio pranešimo išsiuntimo metu deklaruotos prekės jau turi būti pristatytos muitinio tikrinimo vietose. Tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų motyvais.

9. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už, šiuo atveju, deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą (a punktas). Šio Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei.

10. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių (2017 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1B-2 redakcija) (toliau – Taisyklės) 2.4 papunktyje nurodyta, kad „Elektroninis eksporto manifestas“ – elektroniniai duomenys, atitinkantys Verslininko sąsajos specifikacijoje aprašyto elektroninio pranešimo IE547LT reikalavimus ir pateikiami išvežimo muitinės įstaigai atvejais, nurodytais Taisyklių 5.1.1.1 – 5.1.1.6 papunkčiuose. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad elektroninių duomenų mainai vykdomi keičiantis šiais elektroniniais pranešimais – iš jų – Taisyklių 5.1 papunktyje numatytas „Pranešimas apie prekių atvykimą“ (IE507LT), t. y. jeigu eksportuojamos (reeksportuojamos) prekės atgabenamos į deklaruotą išvežimo muitinės įstaigą, prekių pateikėjas turi galimybę elektroniniu pranešimu IE507LT informuoti išvežimo muitinės įstaigą apie faktinį prekių atgabenimą į minėtą muitinės įstaigą, ir šios įstaigos muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas (Taisyklių 5.1.1. papunktis). Be to, minėtame elektroniniame pranešime turi būti nurodyta (aktyvuota) saugojimo žyma, patikslinanti, kad eksportuojamos (reeksportuojamos) prekės prieš jas išgabenant iš Sąjungos muitų teritorijos buvo perkrautos į kitą transporto priemonę arba saugotos. Apeliaciniuose skunduose nurodomame Taisyklių 5.11 papunktyje nurodomas pranešimas – „Sprendimas tikrinti prekes, nurodytas eksporto manifeste“ (IEM61LT). Jeigu išvežimo muitinės įstaiga, atlikdama muitinį tikrinimą, nusprendžia, jog būtina patikrinti jai pateiktas prekes, nurodytas eksporto manifeste, prekių pateikėjas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IEM61LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad prekių pateikėjas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu ir pavyzdžių ėmimu (t. y. vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 239 ir 240 straipsnių nuostatomis suteikti išvežimo muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tokiam tikrinimui atlikti).

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad deklarantė G. S. 2021 m. balandžio 30 d. 10.49 val. (eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini)) ir 10.50 val. (eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini)) MDAS priemonėmis pateikė elektroninius pranešimus IE507LT „Pranešimas apie prekių atvykimą“. IE547LT pranešimą apie elektroninio eksporto manifesto (duomenys neskelbtini) pateikimą MDAS priemonėmis deklarantė išsiuntė 2021 m. balandžio 30 d. 10.57 val.

12. Iš Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 30 d. 10.59 val. išvežimo muitinės įstaiga automatiškai suformavo elektroninį pranešimą IEM61LT „Sprendimas tikrinti prekes, nurodytas eksporto manifeste“, ir eksporto manifestas buvo nusiųstas į raudoną tikrinimo kanalą (b. l. 86). Akcentuotina, kad šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar elektroninis pranešimas IEM61LT buvo ar nebuvo išsiųstas deklarantei, nes, pažymėtina, nagrinėjamu atveju deklarantė G. S., pateikusi elektroninius pranešimus IE547LT „Elektroninio eksporto manifesto pateikimas“ ir IE507LT „Pranešimas apie prekių atvykimą“ deklaruotai išvežimo įstaigai, informavo šią muitinės įstaigą, akcentuotina, apie faktinį prekių atgabenimą ir, kad muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas, kaip tai reglamentuota Taisyklių 5.1.1 papunktyje, t. y. išsiuntus aptartus pranešimus, prekės jau privalėjo būti atgabentos į muitinės įstaigą, kur atliekant muitinį tikrinimą, nusprendus, jog būtina patikrinti pateiktas prekes, nurodytas eksporto manifeste, jas būtų galima kartu patikrinti ir fiziškai. Tačiau iš 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto Nr. 21LTLU9000MA1282698 nustatyta, kad tikrinamų prekių muitinės priežiūros zonoje nebuvo (b. l. 40, 85).

13. Apeliaciniame skunde remiamasi Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-245/2018, kuria paliktas nepakeistas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą nutraukta, konstatavus, kad L. M. veiksmuose nėra ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto administracinio nusižengimo sudėties, bei Panevėžio apygardos teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-366/2021, kuriuo pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena nutraukta, neįrodžius asmens kaltės dėl ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau pažymėtina, kad minėtose bylose nustatytos aplinkybės nėra tos pačios.

14. Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-245/2018 nustatė, kad L. M. gavo duomenis iš vežėjo, kad automobilis su prekėmis yra muitinėje. Taigi, vienaip ar kitaip deklarantas turi pasikliauti trečiųjų asmenų informacija, siekdamas įsitikinti krovinio pateikimu muitiniam tikrinimui. Liudytojas P. V. patvirtino, kad įvažiavimas į muitinę sudėtingas. Apeliacinės instancijos teismui nekilo jokių abejonių, kad L. M. veikė laikydamasi visų teisės aktų reglamentuojančių muitinės procedūras reikalavimų, o tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos nedelsiant, t. y. po 10 minučių nei pateikta informacija, jog prekės jau muitinėje, netraktavo kaip prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui bei L. M. veiksmuose nenustatė ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių – prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės.

15. Panevėžio apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-366/2021 nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nustatęs, kad transporto priemonė su prekėmis buvo pristatyta į muitinės teritoriją, o krovinys nebuvo surastas dėl byloje nustatyto nesusipratimo, kurį teismas vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, be to, šioje byloje ir aplinkybės, susijusios su muitinės procedūrų įforminimu, nebuvo analogiškos.

16. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta G. S. elgėsi nerūpestingai, ji pateikė elektroninius pranešimus IE547LT „Elektroninio eksporto manifesto pateikimas“ ir IE507LT „Pranešimas apie prekių atvykimą“ išvežimo muitinės įstaigai, kuriais informavo muitinės įstaigą, pažymėtina, apie faktinį prekių atgabenimą, kad muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas, kaip tai reglamentuota Taisyklių 5.1.1 papunktyje, nors prekės muitinės įstaigai pristatytos nebuvo. 2021 m. gegužės 3 d. 11.38 val. deklarantė pateikė elektroninį pranešimą IESUPALT, jame nurodė, kad eksporto manifestas buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Vežėjai neinformavo, kada pristatys konteinerį į terminalą, o prekės pagal eksporto deklaracijas buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 92).

17. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo G. S. veikoje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. liepos 13 d. nutarimas, kuriuo G. S. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai.

18. Pažymėtina, kad teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Tačiau nagrinėjamu atveju G. S. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, apeliaciniai skundai netenkintini, todėl G. S. priteisti patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą ir G. S. ir jos atstovo advokato Broniaus Varsackio bei jos atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinių skundų netenkinti.

G. S. ir jos atstovo advokato Broniaus Varsackio bei jos atstovo advokato Vido Adomaičio prašymo priteisti patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė