Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Vidai Rakauskienei, jos atstovui adv. Edmundui Luotei,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei Justinai Garnatkevič

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vidos Rakauskienės, a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, dirbančios Elektrėnų šeimos namų direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos3 kartus,neturinčios galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Elektrėnų vaikų globos namai“ (dabar - Elektrėnų šeimos namai) direktorei Vidai Rakauskienei 2014-11-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 473449 pagal ATPK 178 str. 4 d. už tai, kad 2014-05-23 tarp 14.30 val. ir 15.30 val. dvi nepilnametės VšĮ „Elektrėnų vaikų globos namai“, kuriuos atstovauja V. Rakauskienė, globotinės E. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, prie garažų, esančių už „Lukoil“ degalinės gėrė alkoholinius gėrimus (alų, sidrą).

Teismo posėdžio, įvykusio 2015 m. balandžio 9d. metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo VidaRakauskienė nurodė, jog ji atsakinga už VšĮ „Elektrėnų vaikų globos namai“ globojamus vaikus, kadangi tokią atsakomybę numato jos pareiginiai nuostatai, tačiau su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka, nes tuo metu, kai įvyko įvykis, ji atostogavo ir už vaikus buvo atsakingas ją pavaduojantis asmuo. Apie tai, kad ji atostogavo, ji žodžiu pranešė administracinio teisės pažeidimo protokolą rašiusiam asmeniui protokolo rašymo metu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Vidos Rakauskienės atstovas advokatas Edmundas Luotė prašė administracinę bylą nutraukti, nurodydamas, jog šiuo atveju nėra tinkamo subjekto, jo atstovaujamoji nepilnamečių mergaičių pažeidimo padarymo metu buvo atostogose, teoriškai įstaigos vadovas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau turi būti nustatyta, kas buvo pažeista, ar už tokį pažeidimą įstaigos vadovas yra atsakingas, taip pat šiuo atveju turėtų būti nustatinėjama ir įstaigos vadovo kaltė. Viso to nebuvo padaryta.Tačiau papildomai nurodė, kad Vidos Rakauskienės veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, todėl ir prašė šią bylą nutraukti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. už advokato paslaugas.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovė Justina Garnatkevič teismo posėdžio, įvykusio 2015 m. balandžio 9d., metu nurodė, kad Vida Rakauskienė pati privalėjo informuoti asmenį, kuris rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apie tai, jog pažeidimo padarymo metu ji atostogavo, tačiau ji to nepadarė. Nurodė, kad už vaikų padarytus pažeidimus atsako globos namų direktorė, todėl ir protokolas turėjo būti surašomas būtent direktoriui. Nurodė taip pat, kad policijos komisariatas neturėjo rinkti duomenų apie tai, kad Vida Rakauskienė yra Elektrėnų vaikų globos namų direktorė, šiuos įrodymus ji turėjo pateikti pati, atkreipė dėmesį į tai, kad visus dokumentus, susijusius su Elektrėnų globos namais jų direktorė pateikė po Vilniaus apygardos teismo nutarties. Klausimą dėl administracinės atsakomybės paliko spręsti teismo nuožiūra, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė atmesti, nes LR ATPK nėra numatytas tokių išlaidų atlyginimas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Dėl administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-27 nutarimu Nr. 806 patvirtintų, nuo 2012-09-01 įsigaliojusių vaiko globos organizavimo nuostatų 3 punktą vaiko globėjas (rūpintojas) - tai nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis veiksnus fizinis asmuo arba šeimyna, socialinės globos įstaiga ar kitas viešasis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka paskirti užtikrinti likusio be tėvų globos vaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams.Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 4 d. nėra numatyta juridinio asmens administracinė atsakomybė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, negali būti nustatytas toks Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų aiškinimas, kuris suponuotų visišką nebaudžiamumą.

Iš 2003-03-14 LR Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 03.P-46 (b.l. 130) ir 2008-01-31 VšĮ Elektrėnų vaikų globos namų steigėjų susirinkimo protokolo Nr. 1 (b.l. 128) matyti, kad Vida Rakauskienė yra Elektrėnų šeimos namų (buvusių VšĮ Elektrėnų vaikų globos namų) direktorė. Iš 2010-04-16 ir 2014-03-17 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. OSV-207 ir OSV-233 matyti, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra buvusių Elektrėnų vaikų globos namų (dabar Elektrėnų šeimos namų) globotinės (b.l. 126-127).Iš 2010-01-14 visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu Nr. 1 patvirtintų VšĮ Elektrėnų vaikų globos namų direktoriaus pareiginių nuostatų (b.l. 123-124) matyti, kad direktorius vadovauja įstaigai, organizuoja jos veiklą, užtikrina Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų teisių bei teisėtų interesų apsaugą, gina globotinių asmenines ir turtines teises bei interesus, atsako už globotinių saugumą. Taigi darytina išvada, kad vaikų globos namų direktorė (šiuo atveju Vida Rakauskienė) yra atsakinga už tuo metu buvusių Elektrėnų vaikų globos namų (dabar - Elektrėnų šeimos namų) globotinių padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Kita vertus, iš byloje esančios Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-13 įsakymo Nr. 03.A-147 „Dėl Elektrėnų vaikų globos namų direktorės ir socialinės pedagogės Vidos Rakauskienės pailginų kasmetinių atostogų“ kopijos matyti, kad Vidai Rakauskienei laikotarpyje nuo 2014-05-19 iki 2014-05-30 buvo suteiktos kasmetinės atostogos, kurių metu Ž. P. buvo pavesta pavaduoti Vidą Rakauskienę (b.l. 122).Iš Elektrėnų šeimos namų (buvusių Elektrėnų vaikų globos namų) pateikto 2014 m. gegužės mėn.darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad Vida Rakauskienė laikotarpyje nuo 2014-05-19 iki 2014-05-30 atostogavo (b.l. 141-144).

Nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurį Vidai Rakauskienei 2014-11-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 473449, įvyko 2014-05-23 (t.y. Vidos Rakauskienės atostogų metu).Sutiktina su Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartyje išsakytu argumentu, jog Vida Rakauskienė objektyviai teisės pažeidimo padarymo metu nevykdė jai priskirtų globos namų direktorės pareigų. Taigi darytina išvada, kad Vida Rakauskienė šiuo atveju negali būti pripažinta tinkamu subjektu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 4 d. bei traukiama administracinėn atsakomybėn.Kartu pripažintina, kad nėra vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – subjekto. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla Vidos Rakauskienės atžvilgiu ir yra nutrauktina dėl aukščiau išdėstytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovės argumentas, jog Vidai Rakauskienei 1000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti neturėtų būti priteisiama, pagrįstas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas patirtą žalą kildina iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato pareigūnės veiksmų, neteisėtai jai surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos nenumato, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos jo atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taip pat nenumatytas. ATPK 279 straipsnis išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 straipsnis nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių ATPK nenumato.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. O ATPK pagal įstatymo analogija leidžia taikyti tik baudžiamojo proceso kodekso normas – ATPK 249 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tačiau BPK normos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju, kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka.

ATPK nėra numatyta, kad šiame kodekse nereglamentuotų teisinių santykių sprendimui būtų galima taikyti kitokį LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą reglamentavimą.

Visgi konstituciniai principai garantuoja būtinumą atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą, o Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Taigi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, negalima teigti, kad Vidos Rakauskienės teisė reikalauti atlyginti, jos manymu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtus nuostolius ar turtinę, neturtinę žalą, yra paneigta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Gali būti atlyginama ir tokia žala, kuri padaryta neteisėtais veiksmais ar neveikimu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-17/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-17/2012, 2AT-17-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2891/2010, Kauno apygardos teismo nutartys Nr.ATP-264-785/2014,ATP-1313-508/2013), todėl Vidos Rakauskienėspatirtos išlaidos dėl jos atstovavimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime taip pat ir išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, negali būti priteisiamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr.T-2005-113, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008), todėl Vidos Rakauskienės reikalavimas priteisti, jos manymu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtas išlaidas, nagrinėtinas administracinės teisenos tvarka administraciniame teisme.

Dėl aptartų priežasčių Vidos Rakauskienės reikalavimas iš institucijos, kurios pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 287, 302², 302⁴ str., teismas

nutarė:

Vidos Rakauskienės, a.k. (duomenys neskelbtini) bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 4 d., padarymo, nutraukti.

Vidos Rakauskienės reikalavimą iš institucijos, kurios pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.