- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-1313-508/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00037-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 40.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. atstovo advokato I. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013 m. sausio 18 d., apie 11 val. 20 min., Varėnos r. kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 19-ame kilometre, vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 17 ir 26 punktų reikalavimai, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla J. S. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
J. S. atstovas advokatas I. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-10-11 nutarimą, priteisiant jo naudai patirtas bylinėjimosi apeliacinės (750 Lt už 2013-07-02 apeliacinį skundą) ir pirmosios (500 Lt už atstovavimą dėl skundžiamo 2013-10-11 nutarimo) instancijų teismuose išlaidas.
Apelianto nuomone, nors ATPK nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą, nes „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas"(Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai), „šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti" (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Vadovaujantis LR CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos, kai jis realizavęs konstitucinę teisę į teisminę gynybą, buvo pripažintas nekaltu, yra jo nuostoliai, kurie turėtų būti atlyginami.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, ir tokia teisė negali būti apribota ar paneigta, bei ginama neformaliai, o realiai ir veiksmingai, todėl apelianto nuomone teisingumo ir būtinumo atlyginti asmeniui padarytą žalą, išplaukiančią asmens teisę reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo), nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos, principai ir garantijos, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi (LVAT2012-06-07 nutartis Nr. A-S75-220S-12).
Apeliantas nurodo Kauno apygardos teismo 2012-04-13 nutartimi ATP byloje Nr. ATP-153-579/2012, apeliacinės instancijos teismas laikėsi būtent minėtos pozicijos dėl Konstitucijos viršenybės prieš kitokį teisinį reguliavimą.
J. S. apginti savo teises pasitelkė advokatą. Nustačius, kad administracinė atsakomybė jam buvo taikoma nepagrįstai jis mano turįs konstitucinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, dėl išlaidų atlygimo turėtų būti taikoma įstatymo analogija su ABTĮ 37 str. 4 d. „Jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys)". ATPK 302³ str. nustato, kad „Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis".
Apelianto nuomone tai, kad jis galimai neteisingai įvardijo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą kaip instituciją, privalančią atlyginti išlaidas, neturėtų būti laikomas skundo trūkumu.
2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, o skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
J. S. atstovo advokato I. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-10-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. atžvilgiu nutraukė, nes nenustatė pažeidimo įvykio ir sudėties, tačiau teismas netenkino ir nepriteisė J. S. patirtų išlaidų dėl advokato pagalbos šioje byloje. J. S. atstovas advokatas I. S. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu. Apeliantas patirtą žalą kildina iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos pareigūnų veiksmų, aplaidžiai atliktų jiems vykdant tarnybines pareigas, t. y. neteisėtai J. S. patraukiant administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio 2013-10-11 nutarimu jis buvo pripažintas nepadaręs. Apelianto nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų J. S. buvo priverstas gintis nuo nepagrįstai jam inkriminuoto pažeidimo teisme, dėl ko patyrė piniginius nuostolius už teisinę advokato pagalbą.
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad konstituciniai principai garantuoja būtinumą atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą, o Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinės teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. ATPK 279 str. išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 str. nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Taigi jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių ATPK nenumato.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tai atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. O ATPK pagal įstatymo analogija leidžia taikyti tik baudžiamojo proceso kodekso normas – ATPK 249 str. 2 d. nurodo, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tačiau BPK normos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju, kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka.
ATPK nėra numatyta, kad šiame kodekse nereglamentuotų teisinių santykių sprendimui būtų galima taikyti kitokį, kaip reikalaujama apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą reglamentavimą.
Kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi byloje Nr. 2AT-17-2012, kuria buvo panaikinta skunde minima Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. ATP-153-579/2012.
Tačiau negalima teigti, kad J. S. teisė reikalauti atlyginti, jo manymu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtų nuostolių ar turtinę, neturtinę žalą, yra paneigta. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje byloje Nr. 2AT-17-2012, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta.
Taigi atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino J. S. atstovaujančio advokato I. S. pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat netenkintinas ir advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, kadangi ATPK tai nenurodyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. S. atstovo advokato I. S. apeliacinį skundą atmesti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.