Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-04 · Byla Nr. ATP-264-785/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
ATP-264-785/2014
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01138-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-264-785/2014;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01138-2013-0;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. K. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato padėjėjo pagalbą atstovaujant jį administracinės teisės pažeidimo byloje, kurioje R. K. buvo kaltinamas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi R. K. prašymas buvo netenkintas, kadangi ATPK nenumato išlaidų kompensavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam ar patrauktam asmeniui.

Šalies argumentai

R. K. atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Skunde teigiama, kad ATPK 279 straipsnis numato išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Šis straipsnis iš tiesų, nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas“, ir kad įstatymais turi būti garantuota galimybė reikalauti neteisėtais veiksmais padarytos žalos teisingo atlyginimo ir tą atlyginimą gauti, todėl negali būti nustatytos kokios nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos pareigūnai. Pareiškėjo įsitikinimu, Alytaus vyriausiasis policijos komisariatas turėjo pareigą, esant teisiniam pagrindui, procesą prieš pareiškėja organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos įstatymais užtikrintos asmens teisės, o nustačius tokių teisių pažeidimą, asmeniui turi būti atlyginami jo turtiniai praradimai. Pareiškėjas nurodo, kad dėl paskirtos 150 Lt nuobaudos pagal ATPK 127 str. 2 d. jis turėjo kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą, kurio 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinės teisės pažeidimo byla pareiškėjui buvo nutraukta. Vėliau turėjo pateikti atsiliepimus ir į du apeliacinius skundus. Kadangi Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymais negalima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė (ir (arba) moralinė) žala neatlyginama, pareiškėjo įsitikinimu, Alytaus apskrities VPK neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. O aukščiau minėtas Konstitucines nuostatas atitinka CK 6.271 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-63-2176/2011).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, yra suteikiama teisė prašyti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir, kad išlaidos atlyginamos tik tokiai proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-28 nutartis byloje Nr.A63-2176/20011). Pareiškėjas įsitikinęs, kad dėl minėtų priežasčių Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi nepagrįstai atmetė jo prašymą, dėl turėtų išlaidų teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. dėl 1000 Lt (200 Lt už skundo surašymą, 400 Lt už atsiliepimo surašymą į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, 400 Lt už atsiliepimo surašymą į suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinį skundą).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Š. prašo R. K. skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto R. V. 2013 m. spalio 4 d. nutarimą, kuriuo R. K. nubaustas 150 litų bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl R. K. nutraukė, nes nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad būtent R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 125 punktų reikalavimus ir buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir nukentėjusiojo V. Š. apeliaciniai skundai buvo atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis palikta galioti.

Alytaus rajono apylinkės teismas netenkino R. K. prašymo ir nepriteisė patirtų išlaidų dėl advokato padėjėjo pagalbos šioje byloje. Pareiškėjas nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu. Apeliantas patirtą žalą kildina iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos pareigūnų veiksmų, netinkamai atliktų jiems vykdant tarnybines pareigas, t. y. nepagrįstai R. K. patraukiant administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi jis buvo pripažintas nepadaręs. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ir dėl suinteresuoto asmens V. Š. nepagrįstų kaltinimų, jis buvo priverstas gintis nuo jam inkriminuoto pažeidimo teisme, dėl ko patyrė išlaidų už teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad konstituciniai principai garantuoja būtinumą atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą, o Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinės teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. ATPK 279 str. išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 str. nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Taigi jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių ATPK nenumato.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. O ATPK pagal įstatymo analogija leidžia taikyti tik baudžiamojo proceso kodekso normas – ATPK 249 str. 2 d. nurodo, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tačiau BPK normos taip pat nenumato, kad kaltinamojo išteisinimo ar kitu atveju, kaltintas asmuo turėtų teisę į žalos ir nuostolių atlyginimą BPK nustatyta tvarka.

ATPK nėra numatyta, kad šiame kodekse nereglamentuotų teisinių santykių sprendimui būtų galima taikyti kitokį, pavyzdžiui kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar administracinių bylų teisenos įstatymo, nustatytą reglamentavimą.

Kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-17/2012.

Tačiau negalima teigti, kad R. K. teisė reikalauti atlyginti, jo manymu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtų nuostolių ar turtinę, neturtinę žalą, yra paneigta. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje byloje Nr. 2AT-17/2012, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A-63-2176/2011 ir šiuo atveju R. K. administracinės teisės pažeidimo byloje situacijos nėra tapačios. R. K. byla nutraukta ne dėlto, kad buvo paneigta, jog pažeidimas apskritai buvo padarytas, kaip buvo nustatyta byloje Nr. A-63-2176/2011, o dėl to, kad teismui atlikus įrodymų tyrimą, buvo nustatyta, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų R. K. kaltę, tačiau pats įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, nebuvo paneigtas.

Pastebėtina ir tai, kad įrodyti asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo privalo protokolą surašiusi ir bylą dėl administracinio teisės pažeidimo iniciavusi institucija, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai institucijai, šiuo atveju Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau ne privačiam asmeniui, t.y. V. Š.. BPK 105 str. 6 d. numato galimybę išteisintajam baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, reikalauti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmokėtų asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Tačiau administracinėje teisenoje nėra privataus kaltinimo instituto ir už pažeidėjo kaltės įrodymą visais atvejais, kaip jau minėta, atsakinga administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, taigi nagrinėjamu atveju V. Š. negali būti keliamas reikalavimas atlyginti pareiškėjui kilusių nuostolių.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino R. K. pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei suinteresuoto asmens V. Š., kadangi tai nėra numatyta ATPK.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarti palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius