Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) šalių santuokinis gyvenimas iširo. Nuo to laiko šalys nepalaiko jokių santykių, neveda bendro ūkio. Santuokos nesugebėjo išsaugoti abu, per mažai dėjo pastangų, kad išsaugotų šeimą. Šiuo metu atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad daugiu nei dvidešimt metų negyvena kartu su atsakovė, todėl susisiekė su ja prašydamas pasirašyti santuokos nutrukimo dokumentus bendru sutarimu. Atsakovė, motyvuodama faktu, jog jau yra išsiskyrusi (duomenys neskelbtini), atsisakė pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei šalių prašymą nutraukti santuoką. Ieškovo teigimu, jis jokio patvirtinto teismo sprendimo negavo. Atsakovė teigia, kad yra išsiskyrusi, tačiau iki šiol nesikreipė su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti tokį sprendimą Lietuvos Respublikoje, be to, liko neišspręstas santuokoje įgyto nekilnojamojo turto Lietuvoje klausimas.

4. Atsakovė pareigos teismui dėl Lietuvos Respublikoje įgalioto asmens paskyrimo neįvykdė, todėl visi siųsti jai procesiniai dokumentai laikomi įteiktais.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino aplinkybes apie bendrą sutuoktinių gyvenimą, sutuoktinių tarpusavio bendravimą, santuokos iširimo priežastis. Nurodė, kad sutuoktiniai gyveno santuokoje, tačiau atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Paaiškino, kad byloje pateiktas susirašinėjimas vyko dar pernai metais spalio ar lapkričio mėnesį. Atsakovė buvo surasta per Facebook paskyrą. Buvo pasiūlyta santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau atsakovė teigė, kad ji jau yra išsiskyrusi, o jeigu ieškovas nori skirtis, turėtų tai daryti savarankiškai. Atsisakė bendradarbiauti, visus ignoruoja. Šalys nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi.

6. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registru centras“ pažymos matyti, kad santuokos metu ginčo šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise neįgijo. Atsakovė savo vardu santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ¼ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys dalintinų transporto priemonių santuokos metu neįgijo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie šalių (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Duomenų, kad šalys turtėtų kreditorinių įsipareigojimų, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

8. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ieškovui teigia, jog santuoka jau yra nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų nei ieškovui, nei teismui nepateikė. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip nėra jokių duomenų apie priimtą teismo sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo/pripažinimo.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

9. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena dvidešimt metų, ieškovas aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

11. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

12. Ieškovas ieškinyje ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jau daugiau nei dvidešimt metus šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir neveda bendro ūkio. Atsakovė šiuo metu gyvena JAV, su ieškovu visiškai nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

13. Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovo teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, ginčais, nesusipratimais. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas po santuokos nutraukimo atsakovei prašo palikti jos santuokinę pavardę „M.“, o ieškovui palikti jo esamą pavardę „M.“. Atsakovė prieštaravimų dėl to teismui nepateikė. Todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir sutuoktiniams palieka jų santuokines pavardes.

Dėl tarpusavio išlaikymo

15. Ieškovas ir atsakovė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

17. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis).

18. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad, dalijant santuokoje įgytą turtą, atsakovei turi būti priteistas šis nekilnojamasis turtas: ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ¼ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ¼ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ¼ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintinas visiškai. Ieškovas kompensacijos nereikalauja.

Dėl sutuoktinių prievolių

20. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, šalys solidarių ir asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovas šioje byloje yra patyręs šias bylinėjimosi išlaidas: 105 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 1004,76 Eur už procesinių dokumentų vertimus bei suteiktas teisines paslaugas. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1109,76 Eur.

23. Atsakovė dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

24. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25. Atsakovei išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu (13,28 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5662.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes: ieškovui P. M. – „M.“, atsakovei D. M. – „M.“.

Priteisti atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šį nekilnojamąjį turtą:

- (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- ¼ dalį daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

- ¼ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- ¼ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

- ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

- ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1109,76 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devynių eurų ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją santuoką įregistravusiam civilinės metrikacijos skyriui, valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.