Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-138-1003/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: 2-138-1003/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03581-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danas Lisas
Ieškovas: A. Č.
Trečiasis asmuo: J. G.
Atsakovas: K. Ž.
Advokatai: Gvidas Armanavičius

Civilinė byla Nr. 2-138-1003/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03581-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.10.; 3.1.7.8; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui A. Č., trečiajam asmeniui J. G., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui, nedalyvaujant atsakovei K. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei K. Ž. dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. G., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo:

1.1. pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktą dėl S. Č. gyvenamosios vietos ir ją nustatyti su jos tėvu A. Č.;

1.2. nustatyti tokią K. Ž. bendravimo su dukra S. Č. tvarką:

- motina su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 12-14 val. ir grąžindama ją į namus sekmadieniais 17-18 val.;

- mokslo metų rudens atostogų metu bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10-12 val. ir grąžindama ją į namus paskutiniąją atostogų dieną 16-17 val.;

- mokslo metų pavasario atostogų metu bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10-12 val. ir grąžindama ją į namus paskutiniąją atostogų dieną 16-17 val.;

- mokslo metų žiemos atostogų metu bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26 dieną 10-12 val. ir grąžindama ją į namus gruodžio 31 dieną 16-17 val. Mokslo metų žiemos atostogų metu bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 dieną 16-17 val. ir grąžindama ją į namus paskutiniąją atostogų dieną 16-17 val.;

- motina su vaiku bendrauja kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesių 1-14 dienomis, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos mėnesio 1 dieną 12-14 val. ir grąžindama ją į namus mėnesio 14 dieną 18-19 val.;

- motina su vaiku bendrauja savo gimimo dieną ir Motinos dieną, pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos tos dienos 10-12 val. ir grąžindama ją į namus tos pačios dienos 18-19 val. Motina su vaiku bendrauja dukters S. Č. gimimo dieną lyginiais kalendoriniais metais, pasiimdama ją iš gyvenamosios vietos tos dienos 10-12 val. ir grąžindama į namus iki tos pačios dienos 19 val.;

- K. Ž. gali su dukterimi bendrauti ir kitomis dienomis, apie tokį savo ketinimą pranešdama A. Č. SMS žinute prieš 24 val. ir gaudama jo sutikimą. Negalėdama bendrauti su dukterimi, K. Ž. praneša apie tai A. Č. SMS žinute prieš dvi dienas, jeigu negalės vaiko pasiimti savaitgaliais, ir prieš dvi savaites, jeigu negalės vaiko pasiimti per atostogas. Motina su vaiku bendrauja telefonu ir kitomis nuotolinėmis komunikacijos priemonėmis neribotai iki 21 val.;

1.3. pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą dėl priteisimo iš ieškovo išlaikymo dukteriai ir priteisti iš K. Č. (Ž.) S. Č. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą A. Č..

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką S. Č., kurios gyvenamoji vieta pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtintą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta su motina K. Ž. (ankstesnė pavardė Č.). Dukters išlaikymui iš ieškovo priteista po 58 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, o bendravimo tvarka – motina netrukdo ieškovui dalyvauti vaiko auklėjime. Tačiau nuo 2021-02-26 S. Č. gyvena pas ieškovą todėl, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai paėmė vaiką iš nesaugios atsakovės aplinkos ir perdavė ją ieškovui. Duktė pas jį deklaruota, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2 klasėje. Jis ją išlaiko, rūpinasi jos poreikiais, sveikata, auklėjimu be vaiko motinos pagalbos. Formaliai ieškovas yra atsakovei skolingas už išlaikymą 1799 Eur. Ieškovas gyvena 5 kambarių bute, kurį nuomojasi iš A. P.. Su ieškovu kartu gyvena A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), jos motina J. G. ir jos sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-02-16 ieškovas dirba pas ūkininką R. M. pagalbiniu darbuotoju, paskutinio mėnesio uždarbis buvo 1150 Eur. Šiaulių rajono socialinės paramos skyrius išmokas vaikui ieškovui pradėjo mokėti nuo 2021 m. kovo mėnesio. Dabar išmokos už S. Č. po 116,76 Eur yra mokamos J. G. kaip daugiavaikei šeimai. Jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovas neturi. K. Č. yra sudariusi naują santuoką, šiuo metu jos pavardė Ž., tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsisakė išduoti jos santuokos dokumentus ieškovui ir advokatui Gvidui Armanavičiui. K. Ž. neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekada nėra dirbusi. Ji turi dar 3 nepilnamečius vaikus, kurių pati neaugina ir su jais negyvena. S. Č. vidutiniškai per mėnesį reikia 400 Eur. Ieškovo gaunamų pajamų neužtenka vaikui išlaikyti. Pusę išlaikymui reikalingos sumos turėtų mokėti atsakovė, kuri yra sveika ir darbinga. Ieškovas taip pat nori nustatyti detalesnę K. Ž. bendravimo su dukterimi tvarką, nei buvo nustatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

Šalies argumentai

3. Ieškovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad vaikas negali gyventi pas motiną, nes ji yra priklausoma nuo alkoholio, neprižiūri vaiko. Pas ieškovą yra tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikas pas ieškovą gyvena jau dvejus metus. Atsakovė sutinka, kad vaikas gyventų su ieškovu. Šiuo metu atsakovė yra užsienyje, kur tiksliai jis nežino. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta detalesnė. Nors atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje, bet ji grįš. Į bendravimo tvarką žiūri geranoriškai ir lanksčiai. Atsakovė su vaiku nebendrauja jau metai laiko. Iškilo konfliktas su buvusiais globėjais, kurie labai kišasi, nori žinoti kur gyvena vaikas, veržiasi į namus. Ieškovas nenori, kad vaikas su jais bendrautų, nes jie nėra giminaičiai, yra svetimi žmonės, vaikas juos seneliais vadina. Norėtų papildyti bendravimo tvarką, kad atsakovė nurodytų, kokiu adresu būna, kai pasiima vaiką, nes nori žinoti tikslų adresą. Nenorėtų, kad vaikas būtų pas atsakovės globėjus, nes po buvimo pas juos jis nesusitvarko su vaiku. Jie vaiką lepina, viską leidžia, viską duoda, perka saldumynus, žaislus, duoda dideles pinigų sumas. Nemano, kad tuo reikalavimu pažeidžia atsakovės teises, kadangi ieškovas turi žinoti kur vaikas būna, kur miega. Jis nenorėtų, kad atsakovė nuvežtų vaiką pas buvusius globėjus ir vaiką pas juos paliktų. Buvę globėjai mokina vaiką meluoti. Sutinka, kad iš atsakovės būtų priteistas 200 Eur išlaikymas.

4. Atsakovė procesiniame dokumente nurodė, kad sutinka su ieškiniu, jame nurodyta bendravimo tvarka ir išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad yra išvykusi iš Lietuvos, negauna Lietuvoje jokių išmokų, neturi jokių su darbu susijusių santykių, neturi galimybės pateikti jokių dokumentų, įrodančių jos materialinę padėtį. Nurodė, kad turi nekilnojamojo turto – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra apleista ir negyvenama. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, procesiniame dokumente nurodė, kad gyvena ne Lietuvoje, todėl prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisme paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, taip pat paaiškino, jog konfliktai kyla su buvusiais atsakovės globėjais, kadangi jie labai kišasi, laiko save vaiko seneliais. Globėjai pradėjo rašyti skundus ieškovo atžvilgiu.

6. Išvadą duodančios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nes tinkamos sąlygos, atitinka vaiko interesus, gyvena name su išperkamąja nuoma. Vaikas nori gyventi su tėvu. Sutinka ir su bendravimo tvarka, nurodyta ieškinyje. Supranta, kad ieškovas, kaip rūpestingas tėvas, nori žinoti kur yra vaikas, tačiau toks reikalavimas būtų atsakovės konstitucinių teisių suvaržymas. Jeigu bendravimo metu būtų nustatyta faktų, kad kiti asmenys pažeidžia vaiko interesus, jų veiksmais pažeidžiamos vaiko teisės, tuomet būtų galima keisti nustatytą bendravimo tvarką. Reikia papildomų duomenų, kad atsakovė pažeidžia vaiko teises. Ieškovo reikalavimas atsakovei nurodyti, kur tiksliai bus vaikas yra perteklinis ir nevisiškai teisiškai pagrįstas. Sekti, kištis į privatų gyvenimą negalima. Nemano, kad atsakovės laikinieji globėjai duodami pinigų, teikdami dovanas, daro žalą vaikui. Šioje byloje neturime jų pozicijos, nėra nustatytas socialinis ryšys ir nėra sprendžiama dėl jų bendravimo tvarkos su vaiku, nustačius socialinį ryšį tarp jų. Šiuo metu nėra sprendžiama dėl buvusių globėju bendravimo su vaiku. Skyriuje nėra fiksuota, kad buvę globėjai pažeidžia vaiko interesus. Ieškovo nurodyti buvusių atsakovės globėjų veiksmai nėra tie veiksmai, kuriais tiesiogiai pažeidžiami vaiko interesai. Tai labiau buvusių globėjų ir ieškovo interesų konfliktas. Ieškovas gali auklėti vaiką, rūpintis jo raida, aiškinti apie pinigų vertę. Sutinka su ieškovo reikalavimu dėl vaiko išlaikymo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad dukters S. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. Č. (dabartinė pavardė Ž.), kuri netrukdys A. Č. dalyvauti jos auklėjime; 7 punktu šalys susitarė, kad dukters S. Č. išlaikymui A. Č. mokės periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 58 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 8). Iš gimimo liudijimo matyti, kad S. Č. tėvai yra A. Č. ir K. Č. (b. l. 7). Santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šalių santuokos nutraukimo data yra 2015-11-06 (b. l. 9). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022-06-16 rašte Nr. SDM-473(16.46) nurodyta, kad atsakovė K. Č. yra sudariusi naują santuoką, todėl buvęs sutuoktinis negali gauti jos santuokos dokumento (b. l. 11). Ieškovas nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 400 Eur suma mėnesiui, kurią turėtų mokėti tėvai lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur. Ieškovas nurodė, kad maistui reikalinga 180 Eur suma, aprangai – 80 Eur, būstui – 60 Eur, sveikatai – 20 Eur, mokslui – 20 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur, nenumatytiems atvejams – 20 Eur (b. l. 12). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2022-05-23 pažymos apie pajamas Nr. 10649 matyti, kad trečiasis asmuo J. G. gauna išmokas, skirtas vaikams ir mokamas už A. R., A. Č., S. Č., kas mėnesį po 116,76 Eur kiekvienam vaikui (b. l. 14). Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022-01-17 pažymoje Nr. S-11(1.9.E) nurodyta, kad S. Č. mokosi Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2 klasėje (b. l. 15). R. M. individuali žemės ūkio įmonė pateikė 2022-05-12 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 17). VĮ Registrų centras duomenimis, A. Č. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje (b. l. 18). VĮ „Regitra“ duomenimis, A. Č. nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 19). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-16 pažymoje Nr. (9.69) DV_S-40240 apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2021-05-01 K. Ž. gavo 1799 Eur vaiko išlaikymo išmokų sumą, skolininkas A. Č. (b. l. 22-23). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus 2021-03-02 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-303 pateikta informacija apie 2021-02-25 gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, vaikų nepriežiūrą atsakovės namuose, nustatyti rizikos veiksniai – vaiko atstovai pagal įstatymą galima turi piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių, ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai. 2022-02-26 į skyrių atvykęs A. Č. išreiškė pageidavimą pasiimti vaiką S. Č. su savimi, nepilnametė paaiškino, kad nori pas jį važiuoti (b. l. 25-39). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad K. Ž. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-78). Ji bausta administracine tvarka (b. l. 79-86), Lietuvoje nedirba (b. l. 70-71).

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus 2022-11-29 išvadoje Nr. 6SD-9716 nurodyta, kad skyriaus vertinimu, nepilnamečio vaiko S. Č. gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu A. Č. atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat nurodo, kad skyriaus vertinimu, ieškinyje ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovas dirba pas ūkininką R. M., jo pajamos (jo žodžiais) sudaro apie 1150 Eur. Ieškovas augina tris nepilnamečius vaikus: sūnų A. ir dukteris S. ir A.. Ieškovas neturi galimybių maksimaliai tenkinti nepilnamečio vaiko visų būtinųjų poreikių. Skyriaus turimais duomenimis, atsakovė K. Ž. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Atsakovė yra darbinga ir sveika. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje apie ją duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui ir taip tenka didesnė dukters priežiūros ir rūpinimosi ja našta, skyriaus vertinimu, nepilnamečiui vaikui S. Č. prašomas priteisti išlaikymas – 200 Eur – atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus (b. l. 56-59). Pateiktas 2022-11-16 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 6ŠTA-389, kuriame nurodyta, kad vaikui užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) rajono pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje 3 klasėje, A. Č. ir jo sugyventinės J. G. šeimai taikoma atvejo vadyba. 2022-11-16 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 6VAIK-444 nurodyta, kad S. Č. nori gyventi pas tėvą (b. l. 60-64).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata (lot. įstatymo) galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: Nr. 3K-3-350/2006, Nr. 3K-3-474/2006; Nr. 3K-3-243/2008; Nr. 3K-3-576/2008; Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-646-569/2016 kt.).

10. Remiantis CPK 538 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jei buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538-541 straipsniai). Tačiau tuo atveju, kai buvę sutuoktiniai nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik klausimą sprendžiant ginčo teisenos tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkamus punktus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka ir teikiamu išlaikymu. Iš pateiktos mediatoriaus pažymos matyti, kad mediacija tarp šalių nepavyko (b. l. 10), todėl ieškinys buvo pareikštas ir byla nagrinėta ginčo teisenos tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė procesiniu dokumentu informavo teismą, kad su ieškiniu ir jo reikalavimais sutinka, t. y. sutinka, kad būtų pakeista nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir nustatyta su ieškovu, taip pat su jo pasiūlyta bendravimo tvarka bei išlaikymo dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.).

12. Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaikų interesais ir atsižvelgti į jų norą (CK 3.174 str. 2 d.), spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė šiuo metu negyvena Lietuvoje, yra išvykusi į užsienį, be to, nuo 2022-02-26 (po pranešimo apie vaiko teisių pažeidimus) šalių vaikas nebegyveno su motina, o apsigyveno su ieškovu. Išvadą duodanti institucija patvirtina, kad nepilnamečio vaiko S. Č. gyvenamosios vietos sąlygos, esančios pas ieškovą, yra tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Vaiko nuomonės išklausymo akte S. Č. nurodė, kad pageidauja gyventi su ieškovu. Taigi, į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, ar nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko S. Č. interesus, todėl keistinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktas dėl S. Č. gyvenamosios vietos, jos gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.

13. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pateikė savo siūlomą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, t. y. prašo nustatyti detalesnę atsakovės bendravimo su S. Č. tvarką, nei buvo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte. Atsakovė su ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka sutinka, jai neprieštarauja ir išvadą duodančios institucijos atstovas. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai prašė įpareigoti atsakovę, pasiėmus vaiką, nurodyti tikslų adresą, kuriuo bus su vaiku. Nurodo, kad norėtų žinoti, kur yra vaikas tuo atveju, jeigu kas nors atsitiks ir galėtų ją pasiimti. Be to, nenorėtų, kad atsakovė vestųsi vaiką pas savo buvusius globėjus, kadangi jie daro neigiamą įtaką duodami pinigus ir teikdami dovanas, tokiu būdu vaikas lepinamas ir neteisingai supranta pinigų vertę. Išvadą duodančios institucijos atstovas nurodė, kad toks reikalavimas pažeistų atsakovės teisę matytis ir laisvai bendrauti su vaiku, be to, vaiko bendravimas su kitais asmenimis galėtų būti ribojamas tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad toks bendravimas pažeidžia vaiko teises. Teismas sutinka su tokia atstovo nuomone. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad vaiko bendravimas su atsakovės globėjais kokiu nors būdu kenkia vaiko interesams ir pažeidžia vaiko teises. Tai, kad globėjai duoda vaikui pinigų neįrodo globėjų netinkamų ketinimų vaiko atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad ieškovas, manydamas, jog vaikas dėl nurodytų priežasčių nesupras pinigų reikšmės, turi galimybę auklėdamas vaiką sistemingai aiškinti pinigų vertę, ugdyti finansinį raštingumą ir tokiu būdu užtikrinti, kad gaunamos dovanos neiškreiptų vaiko požiūrio į materialines vertybes. Be to, atsakovės įpareigojimas nurodyti konkretų adresą vietos, kur atsakovė vyks su vaiku, apribotų atsakovės, kaip skyrium gyvenančios motinos, teisę laisvai bendrauti su vaiku, neužtikrintų interesų pusiausvyros, suponuotų teisės į privatų gyvenimą pažeidimą. Be to, neaišku, kokiu būdu būtų užtikrinamas tokio reikalavimo įgyvendinimas, kadangi dėl objektyvių priežasčių atsakovės ir vaiko buvimo kartu vieta gali keistis keletą kartų, atsakovė laisva pasirinkti kur leisti laiką su vaiku. Pažymėtina, kad nurodytą bendravimo tvarką ieškovas turi galimybę keisti atsižvelgdamas į tai, kaip bus vykdoma ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, ribojant susitikimų skaičių ar keičiant vaiko pasiėmimo ir nuvežimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant ieškinyje nurodytą ieškovo siūlomą atsakovės bendravimo su dukterimi tvarką.

15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

16. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

17. Ieškovas prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą, nustatant, kad atsakovė dukters išlaikymui skiria po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta nebe su atsakove, o su ieškovu, turi būti keistina atitinkama santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga. Ieškovas pateikė teismui skaičiavimus, iš kurių matyti, kad nepilnametės dukters S. Č. išlaikymui kas mėnesį reikalinga bendra 400 Eur suma, kurią turėtų lygiomis dalimis mokėti abu vaiko tėvai, t. y. po 200 Eur. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo nurodytos sumos pagrįstumu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietes ir gaunamas pajamas matyti, kad atsakovė niekur nedirba, turi nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas. Atsakovė procesiniame dokumente teismui nurodė, kad dirbdama užsienyje patyrė traumą, šiuo metu jaučia jos pasekmes, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl teismas neturi duomenų apie atsakovės sveikatos būklę. Ieškovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto, turi daugiau išlaikytinių (nepilnamečių vaikų), pateikė duomenis, kad dirba ir gauna pajamas. Įvertinus vaiko poreikius bei tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog atsakovė gali dirbti ir užsidirbti, prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 200 Eur išlaikymo sumą iš esmės atitinka realius vaiko poreikius, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka papildoma, iš esmės didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant vaiko poreikius, atsakovei sutinkant su nurodytu ieškinio reikalavimu, keistinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktas dalyje dėl vaiko išlaikymo, nustatant, kad K. Ž. dukters S. Č. išlaikymui skiria po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022-07-01) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.202 str. 2 d.). Ieškovas ir atsakovė papildomai informuotini, kad priteista suma turėtų būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.)

18. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus (b. l. 24), kad nagrinėjamoje byloje jam buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei nagrinėjamoje byloje mokėjimo. Už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimą mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis (taikant ieškinio pateikimo metu galiojusį žyminio mokesčio indeksavimą). Už procesinių dokumentų siuntimą teismas patyrė 48,50 Eur išlaidas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 125 Eur žyminis mokestis ir 48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktą ir nustatyti nepilnametės S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą tėvu A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- K. Ž. gali su dukterimi bendrauti ir kitomis dienomis, apie tokį savo ketinimą pranešdama A. Č. SMS žinute prieš 24 val. ir gaudama jo sutikimą. Negalėdama bendrauti su dukterimi K. Ž. praneša apie tai A. Č. SMS žinute prieš dvi dienas, jeigu negalės vaiko pasiimti savaitgaliais ir prieš dvi savaites, jeigu negalės vaiko pasiimti per atostogas. Motina su vaiku bendrauja telefonu ir kitomis nuotolinėmis komunikacijos priemonėmis neribotai iki 21 val.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą ir nustatyti, kad K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiria po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 125 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 48 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas