- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1627-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00748-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. I., L. I.
- Atsakovas
- UAB „Turto garantas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. I. ir L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2VP-1572-723/2017 pagal ieškovų A. I. ir L. I. ieškinį atsakovei UAB „Turto garantas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, veiksmų uždraudimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-53-544/2017 2017 m. sausio 26 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeitė dėl prevencinio ieškinio turinio, dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertino, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš esmės nėra keičiama patenkintų ieškinio reikalavimų apimtis, dėl ko buvo padaryta išvada, jog ieškiniu keliamų reikalavimų skaičius bei apimtis iš esmės nesikeičia ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos.Atsakovė UAB „Turto garantas“ 2017m. vasario 17 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-153-723/2016 Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškinį tenkindamas iš dalies turėjo atsakovės naudai iš ieškovų priteisti 1/3 atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau to nepadarė. Atsakovė kreipėsi dėl papildomo sprendimo priėmimo į Panevėžio apygardos teismą, tačiau šis atsisakė priimti prašymą nurodydamas, kad jis turi būti teikiamas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. papildomu sprendimu priteisė iš kiekvieno ieškovų A. I. ir L. I. po 342,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Turto garantas“.Teismas sutiko, kad ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovų proporcingai atmestų reikalavimų daliai turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 684 Eur (2 052 Eur x 1/3 dalis), tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-11 sprendimu tai nebuvo padaryta. Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas, teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atsakovei UAB „Turto garantas“ iš ieškovų A. I. ir L. I. lygiomis dalimis priteisė 684 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 342 Eur (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai A. I. ir L. I. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. papildomą sprendimą ir priimti naują papildomą sprendimą – atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš viso nebuvo skundžiama paduodant apeliacinį skundą, todėl atsakovė negalėjo tikėtis, kad apeliacinės instancijos teismas išspręs bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimą. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis nustatant pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo padavimo termino pradžios momentą nereikšminga. Atsakovė nepagrįstai delsė ir žymiai praleido CPK 277 str. 2 d. nustatytą dvidešimties dienų terminą, nes šis terminas baigėsi 2016 m. rugsėjo 1 d., o pareiškimas Vilniaus rajono apylinkės teismui paduotas 2017 m. vasario 17 d., o Panevėžio apygardos teismui – 2017 m. vasario 3 d. (terminas praleistas penkis mėnesius). Atsakovė neprašė atstatyti praleistą procesinį terminą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2011). Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo įgijo res judicata galią. Pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, kaip nurodyta sprendimo motyvuose, atsižvelgė ir į atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl galutinai paskirstė visas bylinėjimosi išlaidas ir nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė abiejų šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo ir buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą.Po skundžiamo papildomo sprendinio priėmimo susiklostė situacija, kada ieškovai, kurių didžioji dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta, faktiškai prarado visą priteistą žalą ir turės apmokėti dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, vien dėl to, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dvigubai viršijo ieškovų išlaidas. Teismas, taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, turėjo galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.Atsakovė UAB „Turto garantas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl 2017 m. kovo 6 d. papildomo sprendimo panaikinimo atmesti; priteisti iš apeliantų visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti nebuvo praleistas. Visas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas, o ne atskira sprendimo dalis, atsakovės buvo apskųstas apeliaciniu skundu, kurį 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas (apeliacinė instancija) išnagrinėjo. Tik bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka paaiškėjo, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo pakeistas, todėl atsakovė nepraleisdama 20 dienų termino nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties (2017 m. sausio 26 d.), t. y. 2017 m. vasario 15 d., pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliantai apeliaciniame skunde klaidingai nurodė, jog atsakovė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo Vilniaus rajono apylinkės teismui padavė 2017 m. vasario 17 d., nes pareiškimas/prašymas buvo paduotas 2017 m. vasario 15 d., t. y. nepraleidžiant 20 dienų termino (skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 26 d.). Apeliantai nepagrįstai savo argumentą dėl termino pateikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo praleidimo, grindžia remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2011. Apeliantų cituojamos bylos ir šios konkrečios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Priešingai nei nurodė apeliantai, pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo, tuo pačiu neįsiteisėjo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali įsiteisėti (įgyti res judicata galią) atskirai nuo savarankiškų (materialinių) bylos reikalavimų, kurie yra apskųsti. Apeliantai nenurodė nei vienos aplinkybės, pagrindžiančios, atsakovės kaip nesąžiningos proceso šalies elgesį, dėl ko teismui būtų atsiradęs pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teismas neprivalėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, t. y. jas paskirstyti neproporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ir proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovei, kuriai priklauso dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, jų nepriteisus, būtų pažeistas sąžiningumo bei protingumo principas, kadangi tokiu atveju susidarytų situacija kai šalis pasisamdžiusi advokatą praranda teisę į išlaidų atlyginimą, vien dėl to, kad kita šalis patyrė mažesnes bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai bandydami pagrįsti savo argumentą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pagrįstumo citavo teismų praktiką, kurios ratio decidendi nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl papildomo sprendimo, kuriuo atsakovės UAB „Turto garantas“ prašymu iš ieškovų (apeliantų) A. I. ir L. I. priteista po 342,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą teiktą pirmosios instancijos teisme atsakovei UAB „Turto garantas“.Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. CPK 277 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą pareiškimu, reg. Nr. DOK-2397 2017-02-17, prašydama priimti papildomą sprendimą dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė prašyme nurodė, kad, nors pirmosios instancijos teismas 2016-08-11 sprendimu nustatė bylinėjimosi išlaidų proporcijas (ieškovams – 2/3, atsakovei – 1/3), tačiau atsakovei nepriteisė konkrečių bylinėjimosi išlaidų, šios klaidos neištaisė ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pakeitęs Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas, sutikdamas su atsakovės prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, priėmė 2017 m. kovo 6 d. papildomą sprendimą, kurį ieškovai apskundė apeliacine tvarka.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš viso nebuvo skundžiama paduodant apeliacinį skundą, todėl atsakovė negalėjo tikėtis, kad apeliacinės instancijos teismas išspręs bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-153-723/2016 medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-11 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-153-723/2016 nurodė, kad ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas 1/3 dalimi, dėl turtinės žalos pilnai, dėl baudos dydžio skyrimo 1/2 dalimi, dėl uždraudimo leisti muziką, groti instrumentais ir naudoti pirotechniką nuo 22 val. iki 6 val. ryto – pilnai; tokiu būdu ieškovui patenkinta 2/3 jo materialinių reikalavimų, o nei vienas ieškovo reikalavimas nebuvo nepatenkintas, todėl iš atsakovės ieškovui priteista 667,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šį teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė abi šalys. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Turto garantas“ prašė panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017-01-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-53-544/2017 ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus patenkino iš dalies (po 50 proc.) ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš esmės nėra keičiama patenkintų ieškinio reikalavimų apimtis – praplečiamas įpareigojimų ratas, siaurinama veiklos teritorija, netenkinami reikalavimai dėl neturtinės žalos bei baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo – todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog ieškiniu keliamų reikalavimų skaičius bei apimtis iš esmės nesikeitė, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos nebuvo perskirstomos. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo principai ir taisyklės įtvirtinti CPK 93 straipsniuose ir teismas įpareigotas jomis vadovautis, kad, patenkinus ieškinį iš dalies, išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, kad, teismui pakeitus sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl negalėjo šioje byloje objektyviai tikėtis tokio, koks faktiškai atliktas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje susiklosčiusios situacijos – kad dalies bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas pirmosios instancijos teisme liko neišspręstas, nes ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies (2/3 dalys), tačiau proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1/3 dalis) nebuvo išspręstas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos baigtį, negali būti vertinama kaip teisinga ir sąžininga. Taigi nagrinėjamu atveju papildomo sprendimo priėmimo klausimas galėjo būti keliamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Panevėžio apygardos teismo 2017-01-26 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-53-544/2017 priėmimo (CPK 277 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 20 dienų terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 20 dienų termino skaičiuojamo nuo 2017-01-27 atsakovė nepraleido.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iš ieškovų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Apeliantai teigia, kad teismas taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, turėjo galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovų 684 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 052,00 Eur x 1/3 dalis), tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje neanalizavo ir detaliai nepasisakė dėl atsakovės UAB „Turto garantas“ civilinėje byloje Nr. e2-153-723/2016 pirmosios instancijos teisme patirtų 2 052,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų dydžio pagrįstumo.
Byloje Nr. e2-153-723/2016 atsakovė UAB „Turto garantas“ pateikė 2016-03-14 ir 2016-06-21 prašymus dėl 2 052,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2014-07-21 teisinių paslaugų sutartį, 3 PVM sąskaitas faktūras -2015-11-30 Nr. 20151111, 2016-01-28 Nr. 20160127/2, 2016-04-07 Nr. 20160407 bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus.
Kaip matyti iš PVM sąskaitų faktūrų turinio, už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė turėjo 907, 50 Eur (su PVM) išlaidų už advokato pagalbą jį surašant (2015-11-30 Nr. 20151111). Atsakovės atstovas byloje parengė 2 prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalyvavo 3 teismo posėdžiuose: 2016-01-20, 2016-03-14, 2016-06-21, kurių bendra trukmė 6 val.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 983, 97 Eur (1,3 x 756, 90 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756, 90 Eur). Pagal šių rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0, 1 dydžio koeficientas. Pagal šių rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 dydžio koeficientas. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl už 2 prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą maksimali priteistina suma – 151, 38 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma - 454, 14 Eur ((0,1 x 756, 90 Eur) x 6 val.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos atsakovės turėtos Eur (907, 50 Eur +454, 14 Eur + 151, 38 Eur = 1513, 02 Eur) bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai - 1/3 dalis – 504 Eur.. Skundžiamu papildomu sprendimu priteistos iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 504 Eur, atitinkamai mažintinos iš kiekvieno ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 252 Eur (504/2). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl CPK 93 str. 4 d, nuostatos netaikytinos.
Esant šioms aplinkybėms skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. papildomas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Tačiau nei ieškovai (apeliantai), nei atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų procesiniuose dokumentuose išreikšti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo nesvarstytini.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Priteistas atsakovei UAB „Turto garantas“ iš kiekvieno ieškovų A. I. ir L. I. po 342,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 252 Eur kiekvienam.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.