Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-53-544/2017

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-26
Bylos Nr.: e2A-53-544/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03836-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
Ieškovas: A. I., L. I.
Atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.10.4Prevencinis ieškinys

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-53-544/2017

Kęstutis Lukošiūnas Proceso Nr. 2-52-3-03836-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.18.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. I. ir L. I. bei atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-723/2016 pagal ieškovų A. I. ir L. I. prevencinį ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl veiklos uždraudimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovai A. I. ir L. I. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės: ieškovui A. I. - 166,81 Eur turtinės žalos, kiekvienam ieškovui po 3 000,00 Eur neturtinės žalos, uždrausti atsakovei jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) r., pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai, nustatyti, kad atsakovei už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 800 Eur bauda ieškovų naudai, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad yra gyvenamojo namo, žemės sklypo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) raj. savininkai. Šiltuoju metų laiku name gyvena, jį naudoja savo ir jiems artimų žmonių poilsiui. Prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei priklausančiame kaimyniniame žemės sklype apie 8 metrai nuo jų sklypus skiriančios tvoros ir apie 50 metrų nuo gyvenamojo namo yra pastatyta palapinė – kupolas, kuriame nuo 2014 metų šiltuoju metų laiku beveik kiekvieną savaitgalį iki paryčių vyksta renginiai ir pobūviai, kurių metu naudojama garso aparatūra, rengiami triukšmingi koncertai, po vidurnakčio šaudomi fejerverkai. Todėl dėl Lietuvos higienos normas viršijančio triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų lygio viršijimo faktiškai nei naktį, nei dieną negali nekliudomai savo nuožiūra naudotis jiems priklausančia sodyba, taip pažeidžiamos ne tik jų teisės ir teisėti interesai, bet ir bendro gyvenimo taisyklės, Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklės ir kitų teisės aktų reikalavimai bei daroma žala.Vertina, kad jų pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimai yra proporcingi ir neriboja atsakovės teisių daugiau, nei tai yra būtina siekiant užkirsti kelią ieškovų teisių pažeidimams, nes į bylą yra pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent po 22 val. neuždarose patalpose ir lauke leidžiama ar grojama muzika, skleidžiama garsinė informacija bei naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės. Todėl mano, kad yra pagrindas uždrausti atsakovės pobūvių organizavimo veiklą, kuri yra susijusi su triukšmu bei civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu neuždarose patalpose (palapinėje - kupole ir lauke) ir tik po 22 val., t. y. ten ir tuo metu, kur ir kada yra atliekami neteisėti veiksmai, pažeidžiantys ieškovų teise ir teisėtus interesus.Ieškovų nuomone, šioje byloje būtina taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 str. 3 d. numatytą baudą, nes ieškovams palankaus sprendimo įvykdymas visiškai priklauso nuo atsakovės valios. Kartu ieškovai vertino, jog baudos dydis turi būti reikšmingas ir atgrasyti atsakovę nuo neteisėtos veiklos, todėl už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) turi būti skiriama 800 Eur bauda ieškovų naudai.Ieškovai nurodė, kad CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.249 str. 1 d. pagrindais atsakovė jiems turi atlyginti 166,81 Eur turtinę žalą, kurią patyrė siekdami įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir sumokėdami antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, už triukšmomatį, už įspėjamas lentas. Kadangi dėl nevienkartinio viršyto triukšmo, infragarso, žemo dažnio garsų lygio buvo laipsniškai kenkiama ieškovų sveikatai, savijautai, fizinei ir psichinei būklei, buvo sukeltas stresas, pažeminimas, nepatogumai, dėl neteisėto atsakovės elgesio, grubiai pažeidžiančio jų teisę į būsto neliečiamybę, privatumą, buvo pažeistos ieškovų teisės, ieškovai CK 6.250 str. pagrindu prašo priteisti iš atsakovės po 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės: ieškovui A. I. 166,81 Eur turtinės žalos, 667 Eur bylinėjimosi išlaidų; kiekvienam ieškovui po 1000 Eur neturtinės žalos; uždraudė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “ jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) raj., ir jame pastatytoje prie ieškovų gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini), palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones, nustatant, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 400 Eur bauda ieškovų naudai; abiem ieškovams 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nutarė palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl neteisėtų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos triukšmo įstatymo, Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus atsakovės veiksmų – jos sklype pastatyto 518 kv. m. kupolo (palapinės) nuomos renginiams (vestuvėms, gimtadieniams, pokyliams) nuo 9.00 val. ryto iki kitos dienos 14.00 val. šiltuoju metų laiku, ieškovams buvo daroma žala. Žala pasireiškė per dideliu nekontroliuojamu garsu renginių metu po 22 valandos, nakties metu ir pirotechnikos panaudojimu po 23 valandos. Teismas nustatė, kad atsakovė nuomoja savo kilnojamąjį statinį renginiams, organizuoja jo apsaugą, nors pastatas nepritaikytas garso lygiui mažinti iki reikiamo nakties metu. Taigi, teismo nuomone, dėl atsakovės ūkinės veiklos jau buvo padaryta žala ieškovams ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos analogiškos veiklos ji vėl galės būti padaryta. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniu ir skirti atsakovei 400 Eur baudą, jei atsakovė atliks sprendimu uždraustus veiksmus, kas leis ieškovams kompensuoti poilsio išlaidas kitoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad jiems kilo sveikatos problemų dėl triukšmo renginių metu. Tačiau, teismo nuomone, yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos CK 1 str. 1 d., 6.250 str. pagrindais priteisti kiekvienam ieškovui po 1000 Eur neturinei žalai atlyginti, nes ieškovai ne vieną kartą neturėjo galimybės ilsėtis ir miegoti sodyboje nakties metu dėl atsakovės nuomininkų renginiuose keliamo ribinius dydžius viršijančio triukšmo, taip jiems buvo padaryta tiesioginė ir netiesioginė moralinė žala, dėl nemigos buvo pakenkta ieškovų sveikatai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovų patirtą turtinę žalą, kurią sudaro už antstolio paslaugas, įsigytus techninius prietaisus bei įspėjamųjų lentų įrengimą sumokėtos lėšos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. I. ir L. I. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-723/2016 dalį dėl prevencinio ieškinio reikalavimo tenkinimo ir ją išdėstyti taip: uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini) šen. (duomenys neskelbtini) raj., ir jame pastatytoje prie ieškovų gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) šen., (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini), palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones, nuomoti kompleksą tokiai veiklai, kurios metu nuo 22 val. iki 6 val. leidžiama muzika, grojama muzikiniais instrumentais, skleidžiama garsinė informacija, naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės) bei nustatyti, kad atsakovei už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 800,00 Eur bauda ieškovų naudai. Kartu ieškovai prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir ieškinio reikalavimų esmę, todėl neuždrausdamas atsakovei nuomoti pramogų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ tretiesiems asmenims veiklai, kurios metu nuo 22 val. iki 6 val. leidžiama muzika, grojama muzikiniais instrumentais, skleidžiama garsinė informacija, naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės bei nustatydamas 400 Eur baudos dydį už uždraustų veiksmų atlikimą, priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.Apeliantai pažymėjo, jog teismas neteisingai suprato ieškinio reikalavimo esmę, kadangi esminis ieškinio reikalavimas buvo uždrausti atsakovei priklausančiame komplekse esančioje palapinėje ir lauke atlikti skundžiamu sprendimu uždraustus veiksmus bei nuomoti kompleksą tokiai veiklai, t. y. veiklai, kurios metu nuo 22 val. iki 6 val. leidžiama muzika, grojama muzikiniais instrumentais, skleidžiama garsinė informacija, naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės. Reikalavimas apskritai uždrausti nuomoti atsakovei priklausančią palapinę (kupolą) nebuvo keliamas. Kad atsakovei reikia nustatyti draudimą nuomoti minėtą turtą tretiesiems asmenims patvirtina ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog didesnė tikimybė, kad ieškovų sveikatai žalą padaro atsakovės nuomininkai, sukeldami didesnį, negu leistina triukšmo lygį po 22 valandos nakties. Taigi, pats teismas pritarė ieškinio argumentams, kad žala ieškovams buvo daroma ir, tikėtina, bus daroma kompleksu naudojantis ne pačiai atsakovei, o jos nuomininkams. Laikinosios apsaugos priemonės taip pat ribojo ne tik pačios atsakovės, tačiau ir trečiųjų asmenų galimybę atlikti tokius veiksmus, kuriais pažeidžiamos ieškovų teisės. Ieškovai pažymi, kad sprendimu uždraudus atlikti ieškovų teises pažeidžiančius veiksmus tik pačiai atsakovei, tačiau neuždraudus nuomoti komplekso tokiai veiklai, atsakovė galės netrukdomai nuomoti kompleksą kitiems asmenims ir dėl nuomininkų daromų pažeidimų nebus atsakinga. Todėl ieškovai teigia, kad, netenkinus ieškinio prevencinio reikalavimo uždrausti atsakovei nuomoti kompleksą veiklai, kurios metu nuo 22 val. iki 6 val. leidžiama muzika, grojama muzikiniais instrumentais, skleidžiama garsinė informacija, naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės, ieškovų teisės lieka apgintos tik formaliai. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai pilnai netenkino ieškinio reikalavimo už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį nustatyti atsakovei 800 Eur baudą, nes nustatyta 400 Eur bauda nebus pasiekti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 str. 3 str. numatyti baudos tikslai. Teismas nepagrįstai baudos dydį nustatinėjo vertindamas tik kompensacinę jos paskirtį, tačiau neatsižvelgė į prevencinę reikšmę. Skundžiamu sprendimu nustatyta bauda nesiekia net ketvirtadalio atsakovės komplekso nuomos kainos, dėl ko atsakovės gaunama finansinė nauda yra žymiai didesnė, nei galimi nuostoliai (baudos sumokėjimas). Todėl tik prašomas skirti 800 Eur baudos dydis būtų protingas ir atgrasytų atsakovę nuo uždraustų veiksmų atlikimo (pažeidimo), tačiau nelemtų jos turtinių interesų pažeidimo, kadangi ji neigiamas pasekmes patirtų tik tokiu atveju, jei pažeistų teismo sprendimu nustatytus draudimus.Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantės nuomone, teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, netinkamai nustatė ir esmines bylos aplinkybes bei nepagrįstai dėl kelių nežymių garso normų viršijimo atvejų atsakovei uždraudė atlikti net ir teisėtus veiksmus bei iš esmės apribojo komercinę veiklą. Kadangi atsakovė tvirtina įrodžiusi, kad leidžiamas triukšmo lygis buvo viršytas tik 3 kartus, kad patys viršijimai nebuvo dideli ir kad ėmėsi veiksmų, kad galimų teisės aktų pažeidimų ateityje vykstant renginiui būtų išvengta, tai byloje nebuvo nustatyta viena iš esminių prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realaus pavojaus daryti žalą ateityje. Todėl teismas skundžiamu sprendimu negalėjo uždrausti vykdyti teisėtos komercinės veiklos, t. y. nuomoti palapinę – kupolą renginiams. Mano, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovų prevencinį ieškinį, nes neatsižvelgė į esmines faktines bylos aplinkybes: kad nustatyti garso ribiniai dydžiai buvo viršyti tik 3 kartus ir nežymiai; kad komplekse vyksta mažai renginių; kad pati atsakovė yra prevenciškai atlikusi garso matavimus; kad yra parengtas projektas dėl garso patekimo į ieškovų žemės sklypą ribojančių priemonių - medinės užtvaros įrengimo; kad pakeistas apeliantės sutarčių su klientais turinys įrašant sąlygas dėl teisės aktuose numatytų viešosios tvarkos ir kitų reikalavimų laikymosi; kad yra įsigytas triukšmomatis dėl garso kontrolės renginių metu; kad ieškovai nuolat negyvena savo sodyboje. Kadangi problema dėl leistinų triukšmo dydžių viršijimo kelių renginių metu nėra didelė, stengėsi spręsti problemą, o ieškovai reikalauja tik piniginės kompensacijos, tai ieškovų reikalavimas dėl veiksmų uždraudimo yra neproporcingas apeliantės ir jos klientų galimai padarytiems pažeidimams. Dar labiau jis yra neproporcingas dėl to, kad skundžiamu sprendimu teismas apeliantei uždraudė atlikti ir tuos veiksmus, kuriais nebūtų pažeidžiami jokie teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu ir ieškovų interesai.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai įvertino įrodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovams palankiais įrodymais ir faktais, neatsižvelgdamas į tai, kad kai kurių matavimų metu nebuvo viršijamos garso normų ribos, o tais atvejais, kai buvo užfiksuotas garso normų viršijimas, jis buvo nežymus. Teismas nevertino, kiek garso normos buvo viršytos, tik citavo dokumentų turinį be konkrečių matavimų matmenų arba rėmėsi tik prielaidomis. Gyventojų skundai institucijoms, neatlikus jokių matavimų ir vadovaujantis tik savo klausa, negalėjo būti pripažinti įrodymais, patvirtinančiais, kad teisės aktuose nustatyti leidžiami garso dydžiai buvo viršyti. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad visais atvejais, kai vyko renginiai, buvo pastovūs nustatyto garso viršijimai, nepagrįsta įrodymais. Mano, kad teismas padarė esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kadangi, tenkindamas ieškovų ieškinį, savo iniciatyva išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir pažeidė rungimosi, dispozityvumo principus. Teismas apeliantei uždraudė atlikti išvardintus veiksmus ne tik jos žemės sklype pastatytoje palapinėje – kupole ir lauke prie jos, ko ieškinyje prašė ieškovai, tačiau ir visame jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra gerokai didesnis ir platesnis nei tik pati palapinė, dėl iš kurios sklidusio triukšmo vyksta šis ginčas. Ginčas nepriskirtinas tų ginčų grupei, kurioje teismas turi būti aktyvus ir gali viršyti ieškinio reikalavimą, todėl teismas neturėjo teisės savo iniciatyva modifikuoti ieškovų reikalavimo. Be to, skundžiamame sprendime nėra užfiksuotų, todėl neaišku, ar jie buvo įvertinti priimant sprendimą, liudytojos I. M. parodymų apie tai, kad ji matė tik vieną renginį, kurio metu paprašė apsaugos darbuotojų pritildyti triukšmą ir apsaugos darbuotojai jos prašymą įvykdė. Bylos nagrinėjimo metu teismas neapklausė apeliantės pakviesto liudytojo A. M., kuris galėjo paaiškinti svarbias bylos aplinkybes apie organizuojamus renginius, bendravimą su ieškovais, apie tai, kad, dar iki ieškovams įsigyjant žemės sklypą, apeliantės žemės sklype buvo komercinės paskirties poilsio namai. Apeliantės vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad jai juo uždrausta net ir elgtis teisėtai, t. y. vykdyti veiklą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, vadinasi ir pačių ieškovų teisėtų interesų. Toks draudimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pagal skundžiamą sprendimą apeliantei ištisus metus nuo 22 val. iki 6 val. yra uždrausta naudoti civilinės pirotechnikos priemones, nors įstatymuose yra nurodyti atvejai ir tvarka, kada galima naudoti civilines pirotechnikos priemones, taip pat uždrausta leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją apskritai, o ne tik viršijant teisės aktuose nustatytus garso ribinius dydžius. Skunde nurodo, kad sprendimas, kuris grindžiamas prielaidomis, neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (CPK 263 str. 1 ir 2 d.), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovams kaip tik ir buvo priteistas remiantis tik prielaidomis, o ne įrodymais apie žalos atsiradimo sąlygas ir jos dydį. Pats teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, kad jiems kilo sveikatos problemų dėl triukšmo renginių metu. Kitų įrodymų, kad ieškovai patyrė kokią nors neturinę žalą, byloje nepateikta. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė turtinę žalą, nes ieškovų nurodytos finansinės išlaidos nėra susijusios su neteisėtais apeliantės ar jos klientų veiksmais padaryta žala. Šių priemonių pagalba nėra nustatyto nė vieno pažeidimo, už kurį būtų bausta atsakovė ar jos klientai. 30,38 Eur išlaidos dėl dviejų įspėjamųjų lentų pagaminimo ir pastatymo yra patirtos tik dėl pačių ieškovų veiksmų. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai ir be teisėto pagrindo nustatė 400 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždraustų veiksmų atvejį ieškovų naudai. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu skiriama bauda, nes CPK to nenumato, ir kodėl jos dydis yra 400 Eur. Apeliantės vertinimu, tokios nepagrįstos baudos nustatymas galimai leidžia nepagrįstai praturtėti ieškovams atsakovės sąskaita, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Atsiliepimu į atsakovės pateiktą apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jų pateiktą apeliacinį skundą. Nurodo, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog žala dėl atsakovės veiksmų gali atsirasti ateityje. Nustatyti leistino garso viršijimai nebuvo mažareikšmiai ir nežymūs. Tačiau ieškovai sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė skundžiamu sprendimu uždraudžiamų veiksmų taikymo ribas atsakovės teritorijoje, tačiau šią aplinkybę vertina kaip rašymo apsirikimą, kurį galima ištaisyti. Mano, kad atsakovės veikla patenkinto prevencinio ieškinio pagrindu nėra ribojama neproporcingai, atsakovei nėra apribojama galimybė vykdyti savo ūkinę – komercinę veiklą. Dėl neužfiksuotų liudytojos parodymų bei neapklausto liudytojo ieškovai nurodo, kad liudytojos I. M. parodymais, pasikeitus teismo sudėčiai ir jos neapklausus iš naujo, nebuvo galima vadovautis ir juos nurodyti sprendime. Liudytojo A. M. galimi parodymai nebūtų buvę reikšmingi, juo labiau, kad šio liudytojo atvykimą į teismą turėjo užtikrinti būtent atsakovė. Kartu atsiliepime nurodoma, kad jiems teisėtai ir pagrįstai CK 6.249 str. 4 d. pagrindu priteista turtinė ir neturtinė žala. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai bando keisti ieškinio reikalavimą, nes prašo uždrausti atlikti išvardintus veiksmus ne tik „(duomenys neskelbtini)“ komplekse pastatytoje palapinėje ir lauke, kaip jie prašė pradiniame ieškinyje, tačiau ir visame „(duomenys neskelbtini)“ komplekse. Be to apeliantai apeliaciniame skunde, priešingai nei numato CPK 312 str. reikalavimai, papildomai keičia ir savo ieškinio reikalavimą toje dalyje, kuria reikalavo, kad atsakovei būtų uždrausta ir „nuomoti kompleksą tokiai veiklai“ bei papildomai nurodo „nuomoti kompleksą tokiai veiklai (kurios metu nuo 22 val. iki 6 val. leidžiama muzika, grojama muzikiniais instrumentais, skleidžiama garsinė informacija, naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės)”. Atsakovės vertinimu, ieškovai taip pat nepagrįstai prašo nustatyti didesnį baudos dydį bei šį reikalavimą grindžia netiksliai apskaičiuotomis atsakovės gaunamomis pajamomis iš komercinės veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Keičiamos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalys dėl prevencinio ieškinio turinio, dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta. Todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų, neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl prevencinio ieškinio tenkinimo pagrindo, sąlygų ir turinio

CK 1.138 str. 3 p. nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad civilinių teisių gynimo prevenciniu ieškiniu tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-73/2008; Nr. 3K-3-123/2011; 3K-3-147/2013 ir kt.). CK 6.255 str. 2 d. įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „K. S.“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 str. 1 d.).Byloje nustatyta, kad ieškovams A. I. ir L. I. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini). Šalia ieškovų esantis kaimyninis sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės žemės sklype yra jai priklausantys poilsio namai, kiemo aikštelės, kiti inžinieriniai statiniai ir palapinė (plastmasinis kupolas). Atsakovei priklausančio žemės sklypo naudojimo pobūdis registre nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. kovo 28 d. buvo nurodytas kaip prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, o šiuo metu žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovė jai priklausančiame sklype pastatytą kupolą – palapinę ir lauko teritoriją šiltuoju metų laiku dažniausiai savaitgaliais nuomoja kitiems asmenims renginiams (vestuvėms, gimtadieniams, pokyliams) nuo 9.00 val. ryto iki kitos dienos 14.00 val. Kadangi renginių metu garsiai leidžiama muzika, grojama muzikiniais instrumentais, skleidžiama garsinė informacija, naudojamos pirotechnikos priemones, ieškovai įrodinėja, kad nekontroliuojamu ir norminiais aktais nustatytus ribinius dydžius viršijančiu triukšmu pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, daroma turtinė ir neturinė žala. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Akustinių tyrimų centras“ 2014 m. rugpjūčio 23 – 24 d. vykusio renginio atsakovės teritorijoje metu užfiksavo, jog visuminio ir maksimalaus garso slėgis buvo viršytas 18 bei 19 dB. 2015 m. liepos 26 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, jog leistinos visuminio ir maksimalaus garso slėgio normos buvo viršytos 13 dB bei 15 dB, o 2015 m. rugpjūčio 8 d. – 7 dB bei 1 – 3 dB. Šių duomenų neginčija, tik kitaip jų reikšmę vertina, ir pati atsakovė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu atsakovės direktorė A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 42⁴ str. 3 d. nubausta 180 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad dėl vykdomos komplekso „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės bei interesai ir nebūtų trikdoma žmonių ramybė bei viešoji rimtis, nes pokylių komplekse „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio – rugpjūčio mėn. savaitgaliais rengiamų renginių metu, o būtent: 2015 m. liepos 26 d. nuo 00.10 iki 1 val. vykstant renginiui ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamojo pastato aplinkoje siekė 58 dBA (kai nustatytas 45 dBA ribinis dydis), maksimalus garso slėgio lygis siekė 65 dBA (kai nustatytas 50 dBA ribinis dydis) ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytus ribinius lygius; 2015 m. rugpjūčio 8 d. nuo 22.30 val. iki 23.50 val. vykstant renginiui ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų namų gyvenamosiose patalpose siekė 42 dBA (nustatytas 35 dBA ribinis dydis) maksimalus garso slėgio lygis siekė 46 dBA ir 48 dBA (kai nustatytas 45 dBA ribinis dydis) ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytus ribinius lygius (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo nutarimu pripažinta, kad atsakovės administracijos vadovė pažeidė Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių (toliau ir – Taisyklių), patvirtintų 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-235, 32 ir 45.3 punktus. VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) urėdija 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo įspėjusi atsakovę dėl fejerverkų ir dangaus žibintų naudojimo uždraudimo padidėjus miškų gaisringumui.Visi šie duomenys, priešingai nei tvirtina atsakovė apeliaciniame skunde, įrodo, kad triukšmas matavimų metu viršijo ribinius dydžius ir jis sklido būtent iš komplekso „(duomenys neskelbtini)“, kuriame tuo metu vyko renginiai. Atsakovė suteikė savo klientams teisę naudotis įgarsinimo įrenginiais neizoliuotoje aplinkoje, atvirame kupole – palapinėje ar lauke nesant triukšmo sklidimo valdymo priemonių. Tai, kad byloje neįrodyta, jog visų atsakovės teritorijoje organizuotų renginių metu buvo viršytos teisės aktais nustatytos garso lygio normos ar neleistinai naudotos civilinės pirotechnikos priemonės, nesudarė pagrindo netenkinti ieškovų ieškinio, nes įstatymas nereikalauja, jog tokie veiksmai praeityje ar ateityje galimai būtų atliekami nuolat ir visų renginių metu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovai įrodė realios grėsmės, jog atsakovės veiksmais ateityje gali būti padaryta žala, aplinkybę, o tai ir buvo sąlyga tenkinti ieškovų pareikštą prevencinį ieškinį. Virš išdėstytų išvadų nepaneigia atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji įdiegė ir dar įdiegs triukšmo sklidimo valdymo priemones, kad pati prevenciškai atliko garso matavimus bei įsigijo triukšmomatį, kad komplekse vyksta nedaug renginių, o ieškovai nuolatos negyvena sodyboje, nes tai niekaip nepaneigia realios grėsmės, jog atsakovės veiksmais ateityje gali būti padaryta žalos ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams, nes nė viena ši aplinkybė savaime neeliminuoja galimybės, jog renginių metu nebus viršijami triukšmą ribojantys ribiniai dydžiai. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad skundžiamu sprendimu jai yra uždrausta atlikti ir tai, kad visiems kitiems leidžiama ir nėra uždrausta atitinkamą veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais. Lietuvos higienos normos 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nuostatos įtvirtina, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose nuo 22 val. iki 6 val. yra 35 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis šiuo laiku – 45 bBA. Ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, nuo 22 val. iki 6 val. yra 45 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis šiuo laiku – 50 bBA. Lietuvos higienos normos 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nuostatos taip pat įtvirtina leidžiamus infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, kurie neturi būti viršijami. Tuo metu galiojusių Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-235, 32 p. numatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių, o 45.3 p. įtvirtinta, jog draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 val. iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 val. iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę. Pastarojo teisės akto 45.1. punkte taip pat įtvirtinta, jog draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones viešosiose vietose, nustatytose tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose bei ne arčiau kaip 75 m nuo gyvenamųjų namų (išskyrus gruodžio 31 ir sausio 1 dienas, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas); 45.2 p. numato, jog draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22 val. iki 8 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti savivaldybės taryba yra išdavusi leidimą), kitu teisės aktuose nustatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 17 straipsnyje. Nutarties 35-ajame punkte išdėstytas teisinis reglamentavimas, kuriuo ieškinyje remiasi ieškovai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nenurodė, kad uždraudžiama tik tokia atsakovės veikla, kuri pažeidžia ją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Prevenciniu ieškiniu uždrausti veiksmai – muzikos leidimas nuo 22 val. iki 6 val., grojimas muzikiniais instrumentais, skleidžiama garsinė informacija, civilinės pirotechnikos priemonių naudojimas – patys savaime, jei jie atliekami įstatymų nustatyta tvarka ir nedraudžiamu metu, negali pažeisti ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Todėl visiškas jų uždraudimas be norminiais aktais leidžiamų išlygų būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė ieškovų interesams apsaugoti, ką pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ir atsakovė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo netenkino ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei jos teritorijoje esantį kupolą – palapinę bei lauko teritoriją nuomoti kitiems asmenims veiklai, kuri prevenciniu ieškiniu uždraudžiama pačiai atsakovei. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais 2015-06-06, 2015-07-11, 2015-07-18, 2015-07-25, 2015-08-08, 2015-08-15, 2015-08-28 buvo organizuojami renginiai, kompleksas ar jo dalys buvo nuomojamos klientams įvairioms šventėms, renginiams, pobūviams. Taigi, atsižvelgiant į ieškovų tikslą prevencinio ieškinio pagalba apsisaugoti nuo triukšmo, viršijančio teisės aktais nustatytus ribinius dydžius, atsakovė, kaip komplekso, kurį nuomoja, savininkė, privalo garantuoti, kad nuomininkai, taip pat kaip ir ji pati, nepažeistų kitų asmenų teisių ir jų teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog tik pačiai atsakovei uždraudus atlikti ieškovų teises pažeidžiančius veiksmus (nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones pažeidžiant šiuos veiksmus reglamentuojančius teisės aktus), tačiau neuždraudus nuomoti komplekso tokiai veiklai kitiems asmenims, atsakovė turės galimybę nuomoti kompleksą kitiems asmenims, dėl kurių veiksmų, jei nebus laikomasi teismo sprendimo apribojimų, ji nebus atsakinga, o ieškovų teisės bus ginamos tik formaliai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei šalių procesinius dokumentus taip pat sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė uždrausti ieškinyje nurodytus veiksmus atlikti ir pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, ir jame pastatytoje palapinėje bei lauke, kadangi ieškovai ieškinyje tokio reikalavimo suformulavusi nebuvo. Iš ieškinio dalyko matyti, kad ieškovai pareiškė reikalavimą uždrausti atlikti konkrečius veiksmus ne visoje atsakovės komplekso teritorijoje, bet arti ieškovų namo pastatytoje palapinėje - kupole ir lauke. Kad nebuvo reikalauta uždrausti atlikti konkrečius veiksmus visoje atsakovės komplekso teritorijoje nurodė ir ieškovai pateiktame atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą. Išeiti už ieškinio reikalavimo ribų nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šio savo sprendimo nepagrindė ir nemotyvavo. Dėl išdėstyto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas nustatant, kad konkretūs atsakovės ar trečiųjų asmenų, kuriems yra išnuomotas kompleksas, veiksmai, susiję su garsinės informacijos skleidimu bei pirotechnikos priemonių naudojimu pažeidžiant tą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, yra uždraudžiami tik atsakovei priklausančio komplekso palapinėje – kupole bei lauke.Teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamame sprendime nebuvo pagrindo nurodyti bei priimant sprendimą remtis liudytojos I. M. parodymais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pasikeitus pirmosios instancijos teismo sudėčiai, ši liudytoja nebuvo apklausta, jos parodymai teismo posėdyje nebuvo ištirti. Tai reiškia, kad įrodymas nebuvo betarpiškai ištirtas ir neatitinka leistinumo reikalavimų (CPK 183 str.). Pažymėtina, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė bylai turinčių esminės reikšmės aplinkybių, kurias galėjo patvirtinti ar paneigti minėtos liudytojos parodymai. Iš bylos duomenų sektų, kad liudytojas A. M. buvo atvykęs į teismą duoti parodymų, tačiau išvyko nesulaikęs apklausos. Jo dalyvavimą teismo posėdyje teismo nustatytu laiku, o ne tada, kai pageidauja liudytojas ar šalys, turėjo užtikrinti atsakovė. Be to, pati atsakovė nurodo, kad liudytojas A. M. galėjo papildomai paaiškinti aplinkybę apie pastatų paskirtį, naudojimą, tačiau ši aplinkybė ir taip nustatyta Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis. Taigi, atsakovė nepagrindė, kad minėtų liudytojų parodymai galėjo turėti esminės įtakos ir reikšmės priimant skundžiamą sprendimą. Dėl išdėstyto atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso teisės pažeidimų, yra nepagrįstas.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė turtinę žalą ieškovams, kadangi jų nurodyti objektai, dėl kurių susidarė turtinė žala, nėra susiję su atsakovės veiksmais. Tačiau su kokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti.CK 6.249 str. 4 d. įtvirtinta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovai įrodė ir pagrindė prašomų priteisti išlaidų dydį ir kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovės veiksmais ir ieškovų siekiu apsisaugoti nuo jų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Ieškovų išlaidos antstoliui (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) bei triukšmomačiui įsigyti (kai dalies šių duomenų pagrindu atsakovė yra nubausta administracine tvarka – 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) yra priskirtinos civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimo išlaidoms (CK 6.249 str. 4 d ), o įspėjamųjų lentelių įrengimo kaštai yra protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jos sumažinimui (CK 6.249 str. 4 d ). Atsižvelgiant į tai atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovams turtinė žala yra priteista nepagrįstai, yra atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nenustatyta, kad dalis išlaidų buvo skirtos atsakovės administracinės, o ne civilinės atsakomybės įvertinimui. Faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovų patirtos išlaidos, kurias jie prašo atlyginti, nėra susijusios su buitinėmis reikmėmis ir yra tiesiogiai susijusios su kilusius teisiniu ginču.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei šalių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovams buvo nepagrįstai priteista neturtinė žala, yra pagrįsti, sudaro pagrindą panaikinti šią sprendimo dalį ir ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovams atmesti. CK 6.250 str. 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovams, vienoje sprendimo vietoje nurodė, kad ieškovai ne vieną kartą nakties metu neturėjo objektyvios galimybės nakties metu ilsėtis ir miegoti savo sodyboje, ja naudotis savo nuožiūra dėl atsakovės nuomininkų neteisėtų veiksmų organizuojamų renginių metu, ko pasekoje jiems buvo padaryta ir tiesioginė ir netiesioginė – moralinė žala, nes teismas negali padaryti logiškos ir pagrįstos išvados, kad nemiga nekenkia sveikatai. Tačiau tokie veiksmai nėra nei žala, padaryta dėl nusikaltimo, nei asmens sveikatai, nei dėl asmens gyvybės atėmimo. Kitoje skundžiamo sprendimo vietoje teismas padarė išvadą, kad ieškovai pateiktais medicininiais dokumentais apie savo sveikatos būklę ir susirgimus neįrodė, kad jiems kilo sveikatos problemų dėl atsakovės keliamo triukšmo renginių metu. Šios išvados ieškovai apeliaciniame skunde neginčija. Vadinasi, priteisti neturtinę žalą ieškovams, nes ji padaryta sveikatai, nebuvo faktinio pagrindo.Kaip minėta, neturtinė žala gali būti atlyginti ir kitais įstatyme numatytais atvejais, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu konkrečiai įstatymu vadovaudamasis priteisia neturtinę žalą ieškovams. Nei Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme, nei Lietuvos Respublikos triukšmo įstatyme, kurie minimi nurodant ieškinio pagrindą, nėra numatyta, kad už jų nuostatų pažeidimus nukentėjusiems asmenims turi būti atlyginta neturinė žala. Ieškovai ieškinyje taip pat nėra nurodę juridinio pagrindo, kuriuo remdamiesi prašo priteisti neturinės žalos atlyginimą. Vien bendro pobūdžio vertinimas, kad susiklosčiusi situacija sukėlė neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus ieškovams, nesant virš minėtų CK 6.250 str. 2 d. numatytų pagrindų, nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovams.

Dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be teisinio pagrindo nustatė 400 Eur dydžio baudą atsakovei ieškovų naudai už kiekvieną sprendimu uždraustų veiksmų atlikimo atvejį. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, jog bauda atsakovei turi pagrindą būti paskirta, tačiau ji turi atitikti protingumo kriterijus. Nuspręsdamas skirti baudą atsakovei, pirmosios instancijos teismas pateikė nuorodą į CK 1.5 straipsnį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei CK 1.5 str., nei CPK 273 str. 3 d. nuostatos nesudaro teisinio pagrindo skirti atsakovei baudą už prevenciniu ieškiniu uždraustų veiksmų galimą atlikimą ateityje. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą, tačiau tokios nuostatos nesudaro pagrindo taikyti konkrečias sankcijas bylos šalims, juo labiau, kad baudos skyrimas reglamentas CPK 273 straipsnyje. CPK 273 str. 3 d. įtvirtina, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Nagrinėjamu atveju yra tenkinamas prevencinis ieškinys, kas, atsižvelgiant į CK 6.255 str. 2 d. turinį ir CK 1.138 str. 3 p numatytą civilinių teisių gynybos būdą, leidžia spręsti, kad tokiu sprendimu yra nustatomas draudimas atsakovei ateityje atlikti konkrečius veiksmus, o terminas tokio teismo sprendimo įvykdymui – konkretaus veiksmo atlikimui ar neteisėtų veiksmų nutraukimui – neapibrėžiamas, taigi, ir CPK 273 str. 3 d. nuostatos negali būti taikomos. Be to, prevenciniu ieškiniu uždrausti veiksmai, jei jie bus atlikti, reikš triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidimą, už ką atsakovei gali būti (ir buvo) taikyta administracinė atsakomybė ir ji už tą patį pažeidimą būtų nubausta du kartus. Dėl visų šių išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 400 Eur dydžio baudos atsakovei nustatymo už kiekvieną teismo uždraustų veiksmų atlikimo atvejį naikinama ir šis ieškinio reikalavimas atmetamas. Taip išsprendus klausimą, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų nustatyti didesnio dydžio baudą atsakovei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo uždrausta atsakovei atlikti ieškovų teises pažeidžiančius veiksmus (nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones), bei nuomoti kompleksą tokiai veiklai. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“ ir jame pastatytoje prie ieškovų A. I. ir L. I. gyvenamojo namo su priklausiniais palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones nustatant, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 400 Eur bauda ieškovų A. I. ir L. I. naudai. Skundžiamas sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas prevencinis ieškinys, iš esmės atitinka nagrinėjamoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis įsiteisės nuo jos paskelbimo ir teismo sprendimas turės būti vykdoma. Todėl laikinąsias priemones taikyti nebėra pagrindo, juo labiau, kad nėra galimybės apibrėžti teismo sprendimo tenkinti prevencinį ieškinį įvykdymą, kadangi reikalavimas nukreiptas į ateitį neatlikti, o ne atlikti, konkrečius veiksmus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Iš šalių pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 513,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (31 Eur žyminis mokestis, 181,50 Eur išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, 300 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), atsakovė – 1137 Eur bylinėjimosi išlaidų (48 Eur žyminis mokestis bei 1089 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi keičiamas sprendimu nustatytas prevencinio reikalavimo turinys ir apimtis, o ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos bei baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą atmetami, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš esmės yra tenkinama po 50 procentų tiek ieškovų, tiek atsakovų apeliacinių skundų reikalavimų. Todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai priteisiamos po 50 procentų, nes, atsižvelgus į šios civilinės bylos sudėtingumą, šalims suteiktų teisinių paslaugų kokybę, bei tai, kad šalių pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, nėra pagrindo išvadai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir turėtų būti mažinamos. Atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, jog yra tenkinama 2/3 ieškovų materialinių reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš esmės nėra keičiama patenkintų ieškinio reikalavimų apimtis – praplečiamas įpareigojimų ratas, siaurinama veiklos teritorija, netenkinami reikalavimai dėl neturtinės žalos bei baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo - apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškiniu keliamų reikalavimų skaičius bei apimtis iš esmės nesikeičia, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui ieškovai bei atsakovė pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą dėl gaunamų pajamų. Įvertinus, kad dalis šių rašytinių įrodymų patvirtina naujas faktines aplinkybes, atsiradusias po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kad visi pateikti dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla ir šalių dėstomais argumentais, kad šalys dėl jų turėjo galimybę pasisakyti, kad dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) raj., prie ieškovų A. I. ir L. I. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs. (duomenys neskelbtini), pastatytoje palapinėje - kupole ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones pažeidžiant Lietuvos higienos normos 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nuostatas, Lietuvos higienos normos 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ nuostatas, galiojančių Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo įstatymo nuostatas ir nustatytus leidžiamo skleisti garso bei triukšmo, o taip pat civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo dydžius bei tvarką, o taip pat uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoti minėto pramogų komplekso palapinę – kupolą ir lauko teritoriją virš nurodytai, t. y. šiuo sprendimu uždraustai veiklai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 166,81 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 81 ct) turtinės žalos.

Priteisti ieškovui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 667 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo“.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 256,25 (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovų A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) bei L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po 284 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaBirutė Jonaitienė