Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-153-723/2016

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-08-11
Bylos Nr.: e2-153-723/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03836-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: L. I., A. I.
Atsakovas: UAB „Turto garantas“

Kategorijos

2.5.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2-153-723/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03836-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.4. 3.1.7.5.; 3.1.7.7; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.1.; 3.2.6.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Julijai Grinko,dalyvaujant ieškovei L. I., ieškovų atstovei adv. Astai Bajorienei,atsakovo atstovui adv. Dariui Pinkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. I. ir L. I. ieškinį atsakovui UAB „Turto garantas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, veiksmų uždraudimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai A. I. ir L. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Turto garantas“, kurio pareiškė šiuos reikalavimus:

1) Priteisti ieškovui A. I. iš atsakovo UAB „Turto garantas“ 166,81 Eur turtinės žalos;

2) Priteisti ieškovui A. I. ir ieškovei L. I. iš atsakovo UAB „Turto garantas“ po 3 000,00 Eur neturtinės žalos;

Šalies argumentai

3) Uždrausti atsakovui UAB „Turto garantas“ jam priklausančiame pramogų komplekse „Jusinė“, esančiame adresu Jusinės vs. Sužionių sen. Vilniaus raj., pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksą tokiai veiklai, nustatant, kad atsakovui UAB „Turto garantas“ už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 800 Eur bauda ieškovų A. I. ir L. I. naudai;

4) Priteisti ieškovui A. I. ir ieškovei L. I. iš atsakovo UAB „Turto garantas“ 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovai nuo 1997 m. yra gyvenamojo namo, žemės sklypo ir pagalbinių pastatų, esančių Jusinės vs. Sužionių sen. Vilniaus raj., savininkai, yra susitvarkę žemės sklypą, įsirengę gyvenamąjį namą, pirtį ir šiame būste šiltuoju metų laiku gyvena, naudoja savo ir šeimos narių poilsiui, susitikimams su draugais. Kaimyninis sklypas, adresu Jusinės vs. Sužionių sen. Vilniaus raj., priklauso atsakovui UAB „Turto garantas“, kuriame yra poilsio namas ir palapinė, pastatyta 2009 m. Ieškovų ir Atsakovo sklypus skiria permatoma ažūrinė tvora. Atsakovui priklausanti palapinė stovi apie 8 m nuo tvoros ir apie 50 m nuo Ieškovų gyvenamojo namo. Š. A. priklausančioje palapinėje šiltuoju metų laiku (birželio - rugpjūčio mėn.) organizuojamos šventės (daugiausia vestuvės). 2009-2013 m. Atsakovo pokylių komplekse šventės vykdavo rečiau, tačiau nuo 2014 m. vasaros metu vyksta beveik kiekvieną savaitgalį, sumontuojama garso aparatūra, rengiami triukšmingi koncertai, po vidurnakčio šaudomi fejerverkai, renginiai paprastai baigiasi tik paryčiais apie 4-5 valandą, todėl Ieškovai vasaros mėnesių savaitgaliais faktiškai nebegali naudotis savo turtu, nes triukšmas ir dieną, ir naktį tapo nepakeliamas. Ieškovai dėl jų teisių pažeidimo daugybę kartų kreipėsi į Atsakovą, valstybės ir savivaldybės institucijas, tačiau pažeidimai tęsiasi. 2014 m. naktį iš rugpjūčio 23 d. į rugpjūčio 24 d. Ieškovų užsakymu ir lėšomis buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad Atsakovo žemės sklype pastatytose palapinėse vyksta vestuvių pokylis, kurioje yra garsiai grojama muzika, konstatuota, kad UAB „Akustinių tyrimų centras“ inžinierius J. M. pamatavo skleidžiamo garso slėgį, nustatytas - 59- 69 dB stiprumo garsas . Ieškovai kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl gautų matavimų rezultatų įvertinimo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-09-08 raštu Nr. 13- 17(17.9.)-2-10901 pateikė apibendrinimą, iš kurio matyti, kad tiek Ieškovų gyvenamajame name, tiek ir gyvenamojo namo aplinkoje (lauke) buvo nustatyti Lietuvos higienos normas viršijantys triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų lygiai. Vilniaus rajono savivaldybė 2014 m. rugsėjo 11 d. surašė Atsakovo vadovei A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)14.8) su administraciniu nurodymu dėl ATPK 42-4 straipsnio 3 dalies pažeidimo, kurį A. P. įvykdė, administracinę nuobaudą sumokėjo. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. A33(11)-6556-(4.9) informavo Ieškovus apie administracinių poveikio priemonių Atsakovo vadovei taikymą bei tai, kad iki metų pabaigos šventės nebevyks. Sprendimo dėl prašymo nutraukti (apriboti) triukšmo šaltinio veiklą nebuvo priimta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3950-934/2015 ieškovui A. I. iš Atsakovo buvo priteistas žalos atlyginimas už jo patirtas triukšmo matavimų bei faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu Atsakovas pripažino ieškinį, t. y. pripažino neteisėtus veiksmus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. (23.2)2D-9269 pateikė išaiškinimą, kad Atsakovo palapinė, kurioje vykdoma triukšminga teisę pažeidžianti veikla nėra statinys, nes nėra sujungta su žeme, ją galima lengvai surinkti, išrinkti ir perkelti į kitą vietą, nesumažinant jos vertės, todėl ji laikytina kilnojamuoju daiktu. Atitinkamai jai nėra taikomi jokie statybiniai (pvz., triukšmo izoliacijos) reikalavimai. Ieškovai 2015 m. liepos mėn. 9 d. prie įvažiavimo į žemės sklypą ir prie tvoros priešais įėjimą į Atsakovo palapinę savo lėšomis užsakė ir įrengė dvi įspėjamąsias lentas su tekstu „Gyvenamųjų namų valda. Garsiai leisti muziką ir naudoti pirotechnikos priemones draudžiama. Triukšmo šaltinių valdytojai atsakys įstatymų nustatyta tvarka“. 2015 m. naktį iš liepos 11 d. į liepos 12 d. Ieškovai savo lėšomis užsakė faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu buvo konstatuota, kad Atsakovo palapinėse vyksta vestuvių pokylis, garsiai groja muzika, 2015-07-12 00.05 min. buvo leidžiami šviečiantys žibintai Ieškovų sklypo link, o nuo 00.10 min. iki 00.15 min. buvo šaudomi fejerverkai. 2015 m. liepos 23 d. Ieškovai kreipėsi į Atsakovą, nurodydami, kad dėl jo vykdomos veiklos negali naudotis gyvenamuoju būstu, negali planuoti savo poilsio, pasikviesti šeimos narių ar draugų, todėl prašė nurodyti, kada planuojami renginiai. Į šį Ieškovų prašymą Atsakovas neatsakė. 2015 m. liepos 26 d. naktį Vilniaus visuomenės sveikatos centras, iš anksto neįspėjęs Atsakovo, atliko matavimus Ieškovų gyvenamajame name ir gyvenamojo namo aplinkoje ir nustatė, kad Atsakovo palapinėje vykstant renginiui ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgių lygiai Ieškovų gyvenamojo namo aplinkoje viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 leistinus lygius nakties metu. Taip pat nustatyta, kad muziką transliuojančios įrangos skleidžiamų žemo dažnio garsų lygis Ieškovų gyvenamojo namo patalpose 50 Hz-200Hz dažniuose viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2009 leistinus lygius. 2015 m. rugpjūčio 7 d. naktį dalyvaujant Ieškovui ir Atsakovo atstovui Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko liekamojo triukšmo bei infragarso ir žemo dažnio garsų matavimus Ieškovų gyvenamojoje aplinkoje (Ieškovų namo viduje ir kieme) bei Atsakovo komplekse nevykstant renginiui ir neveikiant kondicionavimo sistemai bei veikiant kondicionavimo sistemai, normuotų parametrų viršijimai nenustatyti. 2015 m. rugpjūčio 8 d. naktį iš anksto informavus Atsakovą Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko matavimus Ieškovų gyvenamajame name ir gyvenamojo namo aplinkoje ir nustatė, kad vykstant renginiui (veikiant muziką transliuojančiai įrangai, dainuojant atlikėjams) ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygiai Ieškovų gyvenamojo namo aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose ir vėl viršijo HN 33:2011 leistinus lygius nakties metu. 2015 m. naktį iš rugpjūčio 15 d. į rugpjūčio 16 d. Atsakovo pokylių komplekse vėl vyko vestuvių pokylis, iki 5 val. ryto grojo garsi muzika, 8 minutes buvo šaudomi itin galingi profesionalūs fejerverkai (2015-08-16 00:38 val.). Ieškovų sūnus A. M. I. filmavimo kamera fiksavo fejerverkų leidimo faktą draudžiamu laiku bei triukšmo lygio viršijimus Ieškovų specialiai įsigytu triukšmomačiu, maksimalus garso lygis siekė 69-102 dB . Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-09-02 raštu Nr. A33(1)-5789-(4.9) informavo Ieškovus, kad jų pareiškimų pagrindu Atsakovo direktoriaus pavaduotojo A. M. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl ATPK 42-4 str. pažeidimo. Sprendimai dėl Atsakovo veiklos ribojimo (uždraudimo) nesvarstomi. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados 2015-09-29 raštu Nr. 10-S-243474 Ieškovai informuoti, kad dėl Atsakovo veiksmų pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal (duomenys neskelbtini)1 straipsnio pažeidimo (Civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimas). Nuolatinė triukšminga Atsakovo veikla 2014-2015 m. birželio- rugpjūčio mėnesiais vyksta beveik kiekvieną savaitgalį, paprastai naktimis iš šeštadienio į sekmadienį, t.y. kaip tik tuo laiku, kai savo namuose būna ir pageidauja susitikti su šeima, draugais arba tiesiog ramiai pailsėti Ieškovai. Triukšmas, keliamas muzikos įrangos, dainuojančių atlikėjų, kalbančių į mikrofoną renginio vedėjų bei svečių, fejerverkų leidimas vyksta naktimis, dėl ko Ieškovai negali miegoti, yra priversti arba kęsti nuolatinį jų sveikatai kenksmingą triukšmo poveikį, arba išvykti. Atsakovo veikla itin grubiai įsiskverbia į Ieškovų privatų gyvenimą bei pažeidžia Ieškovų teisę į būsto neliečiamybę. Pažymėjo, kad Atsakovai savo veiksmais pažeidė ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 ir 28 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso 1.137, 4.37, 4.93 straipsnius, Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, Lietuvos higienos normą HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisykles, taip pat bendro pobūdžio pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims.

Ieškovai siekdami įrodyti Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus) 2015 m. liepos 11 d. užsakė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Surašytas antstolio V. M. 2015-07-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13- 15-1024 ir užfiksuotas Atsakovo padarytas Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-235, 45 punkto pažeidimas. Už antstolio paslaugas ieškovas sumokėjo 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad akredituotų fizikinių veiksnių laboratorijų pagalba keletą kartų buvo fiksuoti triukšmo ribinių dydžių viršijimai, tačiau toks įrodymų rinkimas susijęs su didelėmis finansinėmis arba laiko sąnaudomis, Ieškovai įsigijo neprofesionalų triukšmomatį, kurio pagalba triukšmo lygis buvo fiksuotas 2015 m. naktį iš rugpjūčio 15 d. į rugpjūčio 16 d.. Už triukšmomatį ieškovas sumokėjo 36,43 Eur. Ieškovai, siekdami įspėti Atsakovą ir jo pramogų komplekse besilankančius asmenis apie daromus jų teisių pažeidimus, užsakė ir įrengė dvi įspėjamąsias lentas su užrašu „Gyvenamųjų namų valda. Garsiai leisti muziką ir naudoti pirotechnikos priemones draudžiama. Triukšmo šaltinių valdytojai atsakys įstatymų nustatyta tvarka“. Už lentų gamybą ieškovas sumokėjo UAB „E. S.“ 27,00 Eur, taip pat už apkabą stulpui sumokėjo 3,38 Eur, taigi viso turėjo 30,38 Eur su įspėjamųjų lentų įrengimu susijusių išlaidų, kurios laikytinos protingomis išlaidomis, skirtomis žalos prevencijai. Taigi, viso ieškovas A. I. turėjo 166,81 Eur išlaidų, kurios yra tiesiogiai susijusios su neteisėta Atsakovo veikla, todėl jos ieškovui turi būti atlygintos.

Ieškovui yra nustatyta pirminė arterinė hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujospūdis), hipertenzinė kardiopatija, displipidemija, hipertenzinė retinopatija. Atsakovo neteisėta veikla, susijusi su Ieškovų buvimu nuolatinio triukšmo poveikyje, taip pat stresu dėl akivaizdžiai ignoruojančio Ieškovų teises Atsakovo požiūrio ir to nulemto negalėjimo naudotis savo būstu poilsio tikslais, prisidėjo prie neigiamo poveikio Ieškovų sveikatos būklei. Ieškovai dėl nuolatinio streso ir negalėjimo planuoti savo poilsio (Atsakovas nenurodo Ieškovams planuojamų renginių grafiko), susitikti su vaikais ir anūkais, patiria didžiulius neigiamus išgyvenimus, įtampą, nepatogumus, buvo iš esmės apsunkintos 2014 m. ir 2015 m. vasaros atostogos.Atsakovas savo veiklos visiškai nekoregavo, nesiėmė jokių priemonių Ieškovų teisėms užtikrinti. Po administracinės nuobaudos Atsakovo vadovei paskyrimo 2014 m. Atsakovo veikla visiškai nepakito: 2015 m. nustatyta visa eilė teisės aktų pažeidimų. Tai rodo, jog Atsakovo neteisėti veiksmai yra sąmoningi ir nulemti to, kad Atsakovui „apsimoka“ daryti Ieškovų teisių pažeidimus, nes jo iš ūkinės komercinės veiklos gaunama nauda yra žymiai didesnė nei gresiančios administracinės nuobaudos. Dėl itin ciniško ir ignoruojančio Atsakovo atstovų elgesio Ieškovai patyrė didelį stresą bei pažeminimą, Ieškovai jiems Atsakovo padarytą neturtinę žalą vertina po 3000 Eur.

Ieškovai reiškia prevencinio ieškinio reikalavimą uždrausti tęsti (nutraukti) neteisėtą ūkinę-komercinę Atsakovo veiklą, kuri yra įrodyta į bylą pateiktais įrodymais, kaip ir yra įrodyta tokia neteisėta veikla Ieškovams daroma žala (CK 6.255 str. 2 d.). Ieškovų keliamas prevencinis reikalavimas yra proporcingas ir neribojantis Atsakovo teisių daugiau nei yra būtina siekiant užkirsti kelią Ieškovų teisių pažeidimams. Kadangi į bylą pateikti įrodymai, kad būtent po 22 val. neuždarose patalpose leidžiama ar grojama muzika, skleidžiama garsinė informacija bei naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės sudaro Ieškovų teisių pažeidimų turinį, reiškiamas prevencinis reikalavimas uždrausti ne Atsakovo pobūvių organizavimo veiklą apskritai, bet tik tą, kuri yra susijusi su triukšmu bei civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu, tik neuždarose patalpose (palapinėje ir lauke) ir tik po 22 val., t. y. ten ir tuo metu, kur ir kada yra daromi Ieškovų teisių pažeidimai ir nėra imtasi jokių priemonių daromiems Ieškovų teisių pažeidimams išvengti. Ieškovų įsitikinimu, šioje byloje būtina taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatytą priemonę, nes Ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas visiškai priklauso nuo Atsakovo valios. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus galimą sprendimo neįvykdymo riziką bei iš pažeidimo gaunamą naudą, labai tikėtina, kad Atsakovas gali pasirinkti teismo sprendimo nevykdymo kelią ir toliau vykdyti uždraustą veiklą. Ieškovų įsitikinimu, baudos dydžio parinkimas yra tiesiogiai nulemtas to, kad Atsakovas už vieno renginio organizavimą ar nuomą gauna didelius pinigus, todėl skiriama bauda turi būti tokia, kad Atsakovui finansiškai „neapsimokėtų“ daryti pažeidimo. Dėl šios priežasties prašome nustatyti, kad Atsakovui už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 800 Eur bauda Ieškovų naudai ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Turto garantas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Ieškovai įsigydami savo žemės sklypą ir statydami namą turėjo ir galėjo suprasti, kad kaimyninis (dabar Ieškovui priklausantis sklypas) ir jame esantys statiniai yra skirti pramogoms, turizmui ir kitai komercinei veiklai vykdyti, todėl būtent Ieškovai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad tokia veikla gretimame sklype nebus vykdoma. Viešuose registruose esantys duomenys, kurie prieinami ir Ieškovams, patvirtina, kad Atsakovui priklausantis žemės sklypas daug anksčiau nei Atsakovas pradėjo vykdyti ūkinę- komercinę veiklą buvo prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos arba komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo pobūdžio ar būdo (išrašo 2.1. punktas, priedas Nr. 1). Be to, dar iki Atsakovui sutvarkant šį žemės sklypą, jame buvo pramoginės paskirties objektas - poilsio namas ir garažas (išrašo 2.7. p. ir 2.8. p., priedas Nr. 1), kuriuose buvo rengiami pokyliai, todėl Ieškovai nepagrįstai tikėjosi, kad komercinė veikla Atsakovo sklype nebus tęsiama. Prie ieškinio pateikiami dokumentai, kuriuose nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokių neteisėtų Atsakovo veiksmų. Ieškinio 5.2. punkte aprašyti 2014 m. iš rugpjūčio mėn. 23 d. į 24 d. Ieškovų užsakymu atlikti garso matavimai (ieškinio priedai Nr. 9 ir 10) ir konstatuotos faktinės aplinkybės (ieškinio priedas Nr. 8) buvo be Atsakovo žinios ir Atsakovo neinformavus. Atsakovas šių dokumentų nebuvo gavęs ir neturėjo galimybės susipažinti, bei patikrinti ar atliekant matavimus buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, ar matavimai atitinka reikalaujamus standartus ir normas. Taip pat Atsakovui nėra žinoma apie 2014-09-08 pateiktą Vilniaus visuomenės sveikatos centro apibendrinimą (ieškinio priedas Nr. 11). Kaip nurodyta 2014-09-08 Vilniaus visuomenės sveikatos centro apibendrinime, matavimų protokoluose pateiktų faktinių aplinkybių objektyvumą ir tikrumą institucija negali patvirtinti, ko taip pat padaryti negali ir Atsakovas. Be to, minėto 2014-09-08 apibendrinimo 2 psl., net yra nurodyta, kad didelė dalis pamatuotų garso slėgio lygių buvo leidžiami ir atitiko normas pavyzdžiui, 8 Hz dažnyje - 32,8 dB (HN 30:2009 leidžiama - 103 dB) ir kt. Taigi pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina garso lygio viršijimo. Pažymėjo, kad tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos surašyto administracinio nurodymo įvykdymas, tiek Vilniaus apylinkės teismo civilinės bylos ieškinio, kuriuo prašyta kompensuoti išlaidas susijusias su garso matavimais, neturi būti aiškinamas kaip Atsakovo atstovės neteisėtų veiksmų pripažinimas šioje byloje. Nei pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei administraciniame nurodyme nėra niekur nurodyta, kad Atsakovo atstovė prisipažįsta atlikusi neteisėtus veiksmus arba tais veiksmais padariusi žalą Ieškovams. Pačiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-03 sprendime, yra užfiksuota, kad Atsakovas UAB „Turto garantas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.“ Vėliau bylos nagrinėjimo metu, Atsakovas sutiko tik su tuo, kad Ieškovai patyrė piniginius nuostolius atlikdami matavimus ir konstatuodami faktines aplinkybes 2014-08-23 (24). Tačiau byloje nėra Atsakovo sutikimo ar kitos formos patvirtinimo, kad jo vykdoma ūkinė-komercinė veikla daro žalą Ieškovų sveikatai arba tai, kad Atsakovas padarė nuostolius Ieškovams atlikdamas kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškinio 5.9. ir 5.10. punktuose aprašomi savavališki Ieškovų veiksmai, kuriais prie įvažiavimo į žemės sklypą buvo pastatytos dvi lentos su užrašais ir 2015-07-11 (12) yra konstatuotos faktinės aplinkybės dėl Komplekso palapinėje vykstančio pokylio ir minėtų lentų pastatymo (ieškinio priedas Nr. 20). Šie veiksmai atlikti Ieškovų iniciatyva ir juose nėra nurodyta aplinkybių, kurios patvirtintų Atsakovo neteisėtus veiksmus, juolab, kad Atsakovo žiniomis, nebuvo pradėtas joks tyrimas bei nebuvo priimtas joks administracinis aktas, kuriuo Atsakovas būtų pripažintas atsakingu už šiuos veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nėra pateiktų duomenų, kad Atsakovas būtų baustas dėl 2015-07-26, 2015-08-07, 2015-08-08 ir 2015-08-15 matavimais galimai nustatytų garso normų pažeidimo. Jokiu administraciniu aktu nėra konstatuota, kad Atsakovas 2015-07-26, 2015-08-07 ir 2015-08-08 padarė pažeidimą ar pažeidimus susijusius su triukšmo ar infragarso ir žemo dažnio garsų normų nesilaikymu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi Ieškovų reikalavimu 2015-07-26 ir 2015-08-08 atlikti matavimai viršijo nustatytus triukšmo ribinius dydžius. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra aišku, ar prie ieškinio pateiktas vaizdo įrašas yra filmuotas iš Ieškovui priklausančio žemės sklypo ir ar vaizdo įraše matomos pirotechnikos priemonės yra naudojamos Atsakovui priklausančiame Komplekse. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, ar matavimai, kuriuos Ieškovai atliko su neprofesionaliu triukšmomačiu yra patikimi ir jais galima byloje vadovautis. Paaiškino, kad Atsakovo direktoriui iškelta administracinė teisena dėl (duomenys neskelbtini) str. pažeidimo 2015-10-29 nutarimu Nr. SAVADNT-41739260-15 yra nutraukta. Atsakovas ar jo atstovai nėra nubausti dėl atitinkamo teisės akto pažeidimo. Atsakovas tik gavęs ieškinį su priedais sužinojo apie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 1761 straipsnio pažeidimo administracinės teisės pažeidimo bylos faktą jo atžvilgiu.Atsakingas darbuotojas paaiškino, kad tyrimas vyksta ir sprendimų iki šiol nėra priimta. V. A. veiksmuose taip pat nėra nustatyta jokio pažeidimo fakto ar neteisėtų veiksmų. Atsakovo nuomone, Ieškovai neįrodė tiek Atsakovo neteisėtų veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir Ieškovams padarytos žalos, todėl ieškinys turi būti atmestas. Kompleksas buvo išnuomotas klientams, kurie atsivežė savo įrangą, ją susimontavo ir naudojo. Atsakovas savo klientams laikinai suteikė patalpas, kuriose klientai organizavo savo renginius, todėl ir galimai Ieškovams padarytą žalą už jų tariamai neteisėtai atliktus veiksmus vykstant renginiams, turi atlyginti minėti asmenys, o ne Atsakovas. Atsakovas pats nesamdo jokių atlikėjų ir nenuomoja jokių garsą transliuojančių įrangų. Atsakovas niekada nebuvo davęs savo klientams nurodymo daryti kokius nors pažeidimus, jau nekalbant apie tai, kad nei Atsakovas, nei jo darbuotojai niekada nėra davę nurodymų savo klientams garsiai leisti muziką ar šaudyti pirotechninius gaminius - priešingai Atsakovas klientus prieš leisdamas naudotis Kompleksu įspėja, kad šie neleistų garsiai muzikos ar nenaudotų pirotechnikos priemonių. CK nenumato Atsakovo deliktinės atsakomybės už trečiuosius asmenis, kuriems nebuvo duoti jokie Atsakovo nurodymai, tai manytina, kad Ieškovai apskritai savo reikalavimus reiškia netinkamam atsakovui. Atsakovas pats atliko matavimus, kurie patvirtino, kad skleidžiamas garsas neviršija nustatytų garso lygio dydžių. Siekdamas įsitikinti, ar Komplekse grojama muzika neviršija Higienos norma nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje pats užsakė matavimus. 2015-07-11 buvo atliktas akustinio triukšmo tyrimas (Priedas Nr. 7). Atlikti matavimai patvirtino, kad išmatuoti lygiai neviršija leidžiamų Higienos normos lygių. Taigi buvo imtasi visų Atsakovui prieinamų priemonių, kad garso lygiai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas neturi duomenų apie tai, kad jo atžvilgiu, dėl 2015-07-11 dienos įvykių, būtų priimti teisės aktų pažeidimus konstatuojantys kompetentingų institucijų sprendimai/aktai. Vadinasi ir Ieškovų patirtų 100 EUR išlaidų už 2015-07- 11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo negalima vertinti kaip dėl galimų Atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos. Negalima pripažinti, kad apskritai toks triukšmomatis buvo reikalingas ir jo įsigijimas buvo pagrįstas. Ieškovų prašomos priteisti 30,38 Eur išlaidos dėl dviejų įspėjamųjų lentų pagaminimo ir pastatymo yra patirtos tik dėl pačių Ieškovų veiksmų, o ne dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl šios išlaidos negali būti vertinamos kaip dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų patirta žala. Atsakovo nuomone, Ieškovo pateiktas medicininis išrašas (ieškinio priedas Nr. 36, patikslintas išrašas su atsiliepimu į atskirąjį skundą) nepatvirtina apie Ieškovui A. I. padarytą žalą sveikatai ir tuo labiau, neįrodo galimai patirtos žalos masto. Atsakovo nuomone, jo vykdoma veikla ir neva daromi pažeidimai priežastiniu ryšiu nėra susiję ir su Ieškovui A. I. nustatytomis ligomis.Ieškovai reikalaudami neturtinės žalos neįrodė, kad jų sveikatai gresia didelį pakenkimai arba jau yra pakenkta sveikatai, todėl nepagrįstai reikalaujama priteisti po 3000 EUR neturtinės žalos. Ieškinio prevencinis reikalavimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tokia žala jau buvo padaryta, tuo labiau, nėra įrodymų, kad tokia žala ateityje bus daroma. Patenkinus prevencinio ieškinio reikalavimą Atsakovui būtų uždrausta nurodytu laiku leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją apskritai, o ne tik viršijant teisės aktuose nustatytus triukšmo dydžius. Tai reiškia, kad Atsakovas negalėtų atlikti šių veiksmų net ir neviršydamas teisės aktuose numatytų triukšmo ribinių dydžių. Ieškinio reikalavimas uždrausti “nuomoti kompleksą tokiai veikiat' būtų apskritai neįgyvendinamas, nes Atsakovas užsiima tuo, kad nuomoja Kompleksą jo svečiams, todėl prieš sudarydamas nuomos sutartis Atsakovas, kuris visada įspėja svečius, kad šie turi laikytis viešosios tvarkos reikalavimų, negali iš anksto žinoti, ar jo svečiai pažeis ar nepažeis viešąją tvarką leisdami muziką ar fejerverkus, todėl sunku suprasti, kaip praktiškai būtų galima įgyvendinti ieškinio reikalavimą nenuomoti komplekso tokiai (turbūt reikia suprasti „neteisėtai ir ieškovų sveikatai žalą darančiai”) veiklai. Nesant aiškumo, kaip atskirti tuos nuomininkus, kurie “leis garsiai muziką ir fejerverkus” ir kurie “neleis garsiai muzikos ir fejerverkų” Atsakovo galimybė vykdyti veiklą (nuomoti kompleksą svečiams) yra visiškai nepagrįstai ribojama, nes siekiant nepažeisti teismo nustatyto draudimo, galimai reiktų apskritai komplekso nenuomoti, tačiau tai būtų visiškai neproporcinga, nes nedidelis skaičius nuomininkų apskritai nepažeistų viešosios tvarkos reikalavimų, tačiau jiems vis tiek kompleksas negalėtų būti nuomojamas dėl teismo nustatyto draudimo. Nustatytu tokiu draudimu Ieškovai turėtų progą nepagrįstai praturtėti Atsakovo sąskaita. Tokios nuostatos, t. y. kad už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 800 Eur bauda ieškovų naudai, suformulavimas prevenciniame ieškinio reikalavime tik patvirtina tai, kad Ieškovai siekia turtinės naudos iš Atsakovo veiklos. Pažymėjo, kad Atsakovas ėmėsi jam prieinamų prevencinių priemonių dėl triukšmo lygio reguliavimo: a) Atsakovas kiekvienam klientui paaiškina, kad jis negali vykdyti veiklos, kuri pažeistų teisės aktų reikalavimus arba darytų žalą Atsakovui ir tretiesiems asmenims; b) Atsakovas savo iniciatyva atliko akustinio triukšmo tyrimą grojant muziką transliuojančiai kliento įrangai renginio metu.; c) Imtasi kitų priemonių apie kurių įgyvendinimą gerbiamas teismas ir Ieškovai bus informuoti vėliau (kai tos priemonės bus įgyvendintos).

Teismo posėdžio metu ieškovė L. I. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sodyboje gyvena nuo 1997 metų. Tačiau 2007 m. šalia jų sodybos, 50 m atstumu buvo pastatytas plastmasinis kupolas. Jame keletą metų šventės nevyko, bet pirmos šventės prasidėjo 2009 m. vasaros laikotarpiu. Pradžioje vyko tik keletą savaitgalių metuose. 2013-2014, o ypač 2015 m. vyko kiekvieną savaitgalį. Šventės prasideda nuo penktadienio vakaro. Į kupolą atveža įrangą muzikai ir garsui, maždaug dviem sunkvežimiais. Ji montuojama nuo penktadienio vakaro ir pradeda grupės repetuoti. Pradeda penktadienį apie 10 vakaro. Groja maždaug iki 11 valandos. Ieškovams tas triukšmas trukdo užmigti. Tas sklindantis iš gretimos garsas viršija normas. Buvo išsikvietę policiją, tačiau jie pasakė, kad nieko negali padėti ir pasiūlė kreiptis į visuomenės sveikatos apsaugos centrą ir kviesti antstolius. Tą jie ir padarė. Garsas viršijo normas. Paskui šventė prasideda šeštadienį nuo 16 valandos iki 6 ryto. Bandė prašyti, kad sumažintų garsą, tačiau niekas nereaguoja. Apie dvyliktą, pusė dvyliktos prasideda fejerverkai. Tenka pašokti iš lovos ir slėptis, neįmanoma užmigti. Kreipėsi į atsakovą. Jų reagavimas buvo toks, kad po šventės kažkoks vyras atnešdavo maišelį su buteliu ir numesdavo. Jie tų maišelių nepriima, jiems reikia normaliai pailsėti. Turtinė žala pasireiškia tuo, kad samdė antstolius, darė įspėjamąją lentą, pirko triukšmomatį. Neturtinė žala tokia, nes viskas tęsiasi jau trys metus savaitgaliais, negali ilsėtis. Nepailsėjus turi išleisti pinigų savo sveikatai. Pvz. per naktį nemiegojus dėl triukšmo reikia vaistų. Neturtinė žala, tai jų sveikata. Kainuoja vaistai, papildai, kažkur kitur praleistas laikas, nes negali sodyboje pailsėti ir turi kažkur kitur. Lygiai tas pats vyrui. Turi du vaikus, anūką ir nori, kad jie galėtų sodyboje ilsėtis. Dabar pirmi metai, kai gali normaliai ilsėtis. Visas kaimas jiems atėjo padėkoti, kad atsakovas nebeleidžia fejerverkų. 800 Eur baudą mato tokią, kad sudrausminti. Suvaržyta jų konstitucinė teisė naudotis nuosavybe, taip jie įsivaizduoja šią sumą. Kol nebuvo kupolo, renginiai nevyko. Prašė atsakovo pranešti apie būsimus renginius, kad galėtų planuoti. Tačiau atsakovas pradėjo apgaudinėti. Sakydavo, kad bus, bet nebūdavo arba atvirkščiai. Tada nusprendė pastatyti ženklus ir taip sudrausminti vestuvininkus. Rezultatų tai nedavė. Triukšmomatį įsigijo, nes pamatė, kad iškvietus policiją dėl triukšmo, jie negalėjo išmatuoti, neturi įrangos ir pasiūlė patiems įsigyti. 2015 m. beveik kiekvieną savaitgalį vyko vestuvės. Atvažiuodavo penktadienį ir pamatydavo, kad vyksta vestuvės, ant pravažiavimo šimtas mašinų, todėl šeštadienį ryte išvažiuodavo. Vyras grįždavo pasiėmęs antstolį užfiksuoti. Sodyboje atvažiuoja pavasarį iki vėlyvo rudenio, t.y. nuo kovo mėnesio iki lapkričio pabaigos, taip pat trečiadieniais atvažiuoja. 2015 metais vyko 7-8 renginiai. 2013 m. buvo keletas renginių, o 2014 m. daugiau jų. Neatsimena ar antstoliai fiksavo 2013, 2014 metais. Vyras su antstoliais bendravo.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovė adv. A. B. nurodė, kad prevencinio reikalavimo prielaidos yra dvi. Gresiantis teisės pažeidimas ir žala. Šiuo atveju turime padarytą teisės pažeidimą. Kadangi jokių triukšmą mažinančių priemonių nėra imtasi, todėl natūralu, kad pažeidimai bus daromi ir toliau. Atsakovo pozicija rodo, kad nieko keisti neketinama. Nėra jokių prielaidų, kad nuo 22 val. iki 6 val. nebus triukšmo, todėl ir kreipiamasis su prevenciniu reikalavimu. Medicininių dokumentų dėl Ignotienės nėra pateikta. Tai, kad nėra kažkokių medicininių įrodymų, nereiškia, kad ieškovė nepatiria streso ar poveikio sveikatai. 2014-08-23/24 matavimai nenuginčyti, pripažinti, atsakovo vadovei taikyta administracinė nuobauda, ji administracinį nurodymą įvykdė, atlygino turtinę žalą dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo. Ieškovų vertinimu, tai yra prejudicinis faktas šioje byloje, kad tie pažeidimai yra padaryti. 2015-07-26 Vilniaus visuomenės sveikatos centro nustatyta triukšmo viršijimai dvi naktis, t.y. 2015-07-26 ir 2015-08-10. Dėl to buvo duotas nurodymas įdiegti triukšmą mažinančias priemones. 2015-08-15/16 ieškovų neprofesionaliu triukšmomačiu atlikti matavimai. Nors administracinė nuobauda pritaikyta, tačiau, ieškovų supratimu, jie įrodo, kad tas pažeidimas buvo padarytas. Administracinis nurodymas savo noru įvykdomas tada, kai teisės pažeidimą padaręs asmuo prisipažįstą ir sumoka pusė baudos. Tai visada siejama su kaltės pripažinimu. Pagal teismų praktiką atsakovas turėjo teisę skųsti matavimų patikrinimo aktą, tai individualus administracinis aktas, tačiau tas nebuvo padaryta. Mano, kad todėl gali remtis tais matavimais kaip patikimais. 2015-07-11 buvo atlikti atsakovo užsakyti matavimai, kurie neva įrodo, kad normos neviršytos. Šiais matavimais remtis negalima, nes tai surežisuota situacija. Vyko dieną, patys paleido muziką, matuota ne pas ieškovus ir t.t. 2014-08-23 ir 2015-07-26 buvo nustatyti ne tik triukšmo ribinių dydžių viršijimai, bet ir infragarso ir žemo dažnio garsų viršijimai. Fejerverkus draudžiama leisti po 22 val. Antstolis konstatavo, kad tie fejerverkai leisti draudžiamu metu. Pažymėjo, kad nebuvo situacijos, kai kviečiami specialistai nustatyti triukšmo lygį ir nebuvo viršijimo tikrinimo metu, t.y. 100 proc. pataikymas. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad buvo viršyta ir kitais atvejai, tačiau nebuvo techninių ir žmogiškųjų išteklių tai užfiksuoti. Konstitucijos 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas turi teisę vykdyti komercinę-ūkinę veiklą savo pastate, tačiau tuo pačiu privalo laikytis įstatymų ir nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Ginčo datomis savivaldybė atsakovui jokių leidimų nebuvo išdavusi. Ieškovams yra eliminuota galimybė naudotis jiems priklausančiu būstu, nes turi nemiegoti, kariauti su atsakovo klientais arba privalai išvažiuoti ir ten nebūti. Tuo buvo pažeista teisė į būsto neliečiamybę ir privataus gyvenimo gerbimą. Atsakovas teikia ne patalų nuomos, o renginių organizavimo paslaugas. Visų renginių metu fizinę apsaugą vykdo atsakovo darbuotojai. Kaip nurodė ir liudytoja, patys atsakovo darbuotojai kontroliavo ir prašydavo patildyti muziką, t.y. komplekso valdymo teisė nebuvo perduota nuomininkams. Negalima sakyti, kad nuomininkai atsakingi. Akivaizdu, kad už pažeidimus tenka pačiam atsakovui. Realių veiksmų, mažinančių triukšmo lygį, nėra imtasi. Turtinė žala 166,81 Eur. Iš jų 100 Eur už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą. Įspėjamosios lentelės buvo nukreiptos į tai, kad pavyks išvengti pažeidimo. Mano, kad tai protingos išlaidos, kuriomis buvo bandoma išspręsti situaciją ne ginčo tvarka. Neturtinė žala įrodinėjama bendrais suvokimo kriterijais. Nustatyti viršijimai, tai reiškia, kad papildomi kažkokie reali žala sveikatai jau nebeprivalo būti įrodinėjama. Dėl kalbėjimo ir vandens šniokštimo tai atsakovo atstovas kalba apie ekvivalentinį dydį. Ekvivalentinis dydis reiškia vidurkį per kažkokį laiko tarpą. Ieškovai nebegali planuoti savo poilsio, bendravimo su draugais, šeima, nes negali ten tiesiog būti. Svarbi paties atsakovo pozicija ieškovų ir kitų kaimynų atžvilgiu. Bando parodyti, kad kažką labai stengiasi, tačiau per dvejus metus realiai jokių veiksmų nėra imtasi. Palyginimui, už prarastą poilsį ir sugadintą poilsio laiką pagal E. P. ir Tarybos reglamentą EB 2061/2004, už pavėluotą skrydį 6 valandas yra priteisiama 400 Eur. Tai laikomi minimaliais nuostoliais. Atsakovo veikla yra pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, tęstinė, nėra jokių realių priemonių, kad pažeidimai nebūtų kartojami. Atsakovo atsikirtimas, kad bus uždrausta vykdyti teisėtą veiklą, yra nepagrįstas. Atsakovas nesiėmė priemonių kontroliuoti ir techninių priemonių nuomininkams kontroliuoti nėra. Atsakovo pozicija, kad atsako nuomininkai parodo, kad kažko realaus daryti jie neketina.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas adv. D. P. nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Bylos dokumentuose, nekilnojamojo turto registro išrašuose aiškiai pasakyta, kad atsakovo sklypas yra komercinės paskirties, jame yra komerciniai objektai, net svečių namai įrengti. Atsakovas įsigyjant sklypą ir statant namą turėjo būti žinoma, kad ten galimai bus vykdoma komercinė veikla. Garso viršijimų faktų yra labai mažai. Iš ieškinio duomenų suskaičiavo, kad galimi viršijimai buvo nustatyti tik trimis atvejais. Kalbėti apie kažkokius kitus galimus neužfiksuotus pažeidimus, negalima, nes jie neparemti jokiais įrodymais. Administracinėje byloje dėl fejerverkų nutarimas buvo panaikintas ir grąžintas policijai, todėl kažkokio prejudicinio fakto nėra. Net ir su fejerverkų atveju, būtų 4 galimi pažeidimai. Nustatyti viršijimai prilyginami kalbėjimui arba vandens šniokštimui pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centrą. Reikalavimui neleisti nuomoti atsakovui kupolo paaiškinimo nėra. Uždrausti daryti teisėtą dalyką prevenciniu ieškiniu negalima, reikalavimas nepagrįstai varžo atsakovo veiklą. Tik ieškovo pateiktas medicininis išrašas, Ignotienės nėra jokių med. dokumentų pateikta. Ieškovui diagnozuota arterinė hipertenzija 2013 metais, tačiau renginiai ieškinyje nurodyti, kad prasidėjo 2014 m.. EŽTT Gomes byla nepagrindžia ieškovo teiginių, nes ji visiškai skirtinga ir kiti klausimai analizuojami. Toje byloje buvo nustatyti labai dideli decibelai ir pažeidimai truko labai ilgai 23 metus. Žala ir buvo įvertinta 3000 Eur. Buvo stengiamasi su ieškovais rasti bendrą kalbą ir derinti renginių datas. Prevenciniam reikalavimui reikia įrodyti gresiančią ateityje žalą. Mano, kad pažeidimo realumo nėra įrodyta. Faktas, kad bus įrenginėjama triukšmo sienelė. Niekuo ieškovai nepagrindžia dėl 800 Eur baudos dydžio ir kodėl ta bauda turi būti nukreipta ieškovams. Atsakovas pats savo iniciatyva darėsi garso matavimus ir reguliavosi garso triukšmingumą. Atsakovas įspėdavo nuomininkus dėl garsios muzikos, pakeitė nuomos sutartis aiškiai jose parašydamas, kad negalima viršyti nustatytų dydžių ir leisti fejerverkų, laikytis viešosios tvarkos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės toje vietoje renginiai nevyko. Statinys stovi apie 60 m nuo ieškovų namo. Statinys yra kilnojamasis daiktas apie 500 kv.m. Perkėlimas gana sudėtingas ir reikalaujantis išlaidų. Nelabai yra ir kur perkelti. 2013 metais kiek buvo renginių negali atsakyti, dėl 2014 metų kliento neklausė. 2015 metais buvo 7 renginiai pagal pateiktą pažymą. Renginiai tai vestuvės, gimtadieniai ir pan. Vadybininkė nuomininkams visada pasakydavo dėl garso, kad yra kaimynai. Kad buvo viršyta kelis kartus, nereiškia, kad ir kitus kartus buvo triukšmo viršijimai. Kupolas pastatytas berods 2009 metais, 2007 metais gautas suderinimas iš savivaldybės. Kodėl reikia uždrausti veiklą ir net nuomoti, nėra aišku. Prevencinis reikalavimas įmonei uždrausti veiklą apskritai pasilenkia su logika ir nėra adekvatus pažeidimams. Patikrinimo akte pasakyta, kad kai kuriuo metu, pvz. liepos 26 d. patalpose nebuvo viršijimo, ekvivalentinis taip pat neviršijo. Kur nustatyti viršijimai, tai siekia 42, o leidžiamas 35 ir pan. Tai nėra kartai, o keli decibelai. Administracine tvarka yra bausta vadovė, tačiau tai nereiškia, kad nereikia įrodinėti žalos, jos dydžio. Tik dėl ieškovo pateikta med. pažyma, jokių kitų dokumentų nepateikta. Grindžiam sumažėjusia galimybe bendrauti. Ieškovai turi kitą būstą, tai gali bendravimą organizuoti ir kitoje vietoje. Ne bet koks triukšmas turi būti uždraudžiamas prevenciniu ieškinio, o toks, kai pasiekiama tam tikras lygis. Pažeidimai nustatyti labai nedideli.

Liudytoja A. L. nurodė, kad ieškovė yra jos kaimynė, gyvena vieni nuo kitų apie 50 metrų. Ji nuo kupolo apie 150 m gyvena. Jusinės pramogų komplekse vyksta vestuvės, kiti renginiai. Beveik kiekvieną savaitgalį renginiai nuo 2014 metų vasaros. Žiemą ten renginiai nevyksta. Nuo muzikos net langai dreba. Garsas kaip koncertų salėje. Ne vieną kartą prašė apsaugos pritildyti muziką, tačiau jie tik pasijuokia. 2014-07-29 kreipėsi į savivaldybę, kad ribotų UAB „Turto garantas“ veiklą dėl nepakeliamo triukšmo. Muzika tokia garsi, kad neįmanoma sėdint namuose susikalbėti ir tęsiasi iki pat ryto. Būna fejerverkai naktį kai tamsu kažkur po 12 valandos.

Šalies argumentai

L. L. Gurskaitė nurodė, kad dirba UAB „Turto garantas“ vadybininke jau apie 8 metus. Kai tik pasistatė kupolas 2009 metais, vyko labai mažai renginių, tik 2015 metais jų buvo daugiau. 2013 metais buvo 5, 2012 – gal 3-4 per visus metus. Kupolas veikia tik vasaros metu. Iš pradžių su ieškovais buvo geri santykiai. Bendraudavo labiau su ieškovu, telefonu, žinutėmis. Prieš renginį, jei pamato, kad jie pas save, nueidavo su kokiu vynu pasisėdėti, išgerti, pasakydavo, kad pas atsakovą vyks renginys. Santykiai kažkiek pašlijo pernai metais, nes ieškovas pasakė, kad kol vyksta renginys gal atsakovas gali kažkokią jiems sodybą išnuomoti su draugais praleisti laiką. Praėjusiais metais taip ir buvo, paskambino ieškovui ir paklausė, ar jis planuoja šiandien atvažiuoti, nes vyks renginys, tačiau ieškovas atsisakė, pasakė, kad geriau mokėtų kažkokią kompensaciją. Paklausė jo kokio dydžio turėtų būti kompensacija. Atsakė įvertinti patiems. Taip kalba ir nutrūko. Vėliau gavo ir raštą dėl kompensacijos. Kupole nieko nėra, garso aparatūros taip pat. Visas detales aptaria su renginių organizatoriais, kuriems pasako dėl triukšmo. Būna, kad penktadieniais atvažiuoja pasiruošti muzikai, suderinti, bet tai būna dienos metu. Pernai buvo tik vestuvės; 2015 metais buvo 8 renginiai, iš jų 2 konferencijos, 1 gimtadienis, 5 vestuvės. Kai prasideda pasiruošimas renginiui, ji iš pat ryto būna vietoje. Būna iki renginio pradžios 17-18 val. Jei kažkas pasiskundžia, visada patildo muziką. Garso matuoklį įsigijo pernai. Ieškovai į juos kreipėsi kelis kartus. Įspėja žodžiu nuomininkus ir dėl fejerverkų, kad neleistų po 10 valandos vakaro, bus reaguojama. Buvo leisti fejerverkai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų. Pareiškus prevencinį ieškinį pagal CK 6.255 straipsnio 2 dalį, teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti žalą sukėlusią veiklą. Taigi reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovo siekis – pašalinti tokią grėsmę. Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras.

Ieškovas turi įrodyti realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, nes ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos, kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip viena iš svarbių bylai aplinkybių. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį, įrodinėdamas realų pavojų, turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras.

Kasacinis teismas, aiškindamas Konstitucijos 24 straipsnyje garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, aiškinant Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (Lietuvos A. T. 2009-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009). CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovams A. I. ir L. I. 1997‑03‑21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4114-0500-0002, gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0131-8754, su priklausiniais, esantys Vilniaus r. sav., Sužionių sen., Jusinės vs. 3.

Šalia ieškovų esantis kaimyninis sklypas, unikalus Nr. 4114-0600-0027, adresu Vilniaus r. sav. Sužionių sen., Jusinės vs. 1, nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Turto garantas“. Atsakovo žemės sklype yra jam priklausantys poilsio namai, kiemo aikštelės, kiti inžinieriniai statiniai ir palapinė (plastmasinis kupolas). Atsakovui priklausančio žemės sklypo naudojimo pobūdis registre nuo 2005-11-18 iki 2014-03-28 buvo nurodytas kaip prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, o nuo šiuo metu žemės sklypo naudojimo būtas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Tai kas yra aukščiau cituojama yra visiškai nesuderinama su atsakovo argumentais,kad „ieškovai įsigydami savo žemės sklypą ir statydami namą turėjo ir galėjo suprasti, kad kaimyninis (dabar Ieškovui priklausantis sklypas) ir jame esantys statiniai yra skirti pramogoms, turizmui ir kitai komercinei veiklai vykdyti, todėl būtent Ieškovai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad tokia veikla gretimame sklype nebus vykdoma“.Visų pirma,sklypą ieškovai įsigijo ankščiau už atsakovus(žiūr.žemiau).Antra,toks atsakovo požiūris rodo,kad savo interesus jis iškėlė aukščiau bendro gyvenimo taisyklių,geros moralės bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad minėtame atsakovui priklausančiame sklype pastatytoje palapinėje (plastmasiniame kupole) šiltuoju metų laiku organizuojamos šventės – daugiausia vestuvės ir gimtadieniai. Pagal atsakovo byloje pateiktas su klientais sudarytas atlygintinų paslaugų sutartis matyti, kad atsakovas teikia renginių organizavimo paslaugas atsakovui priklausančiose patalpose, t.y. minėtame 518 kv.m. kupole, įprastai klientams suteikia teisę naudotis patalpomis nuo 09.00 val. ryto iki kitos dienos 14.00 val. Atsakovas pateikė duomenis, kad Jusinės paslaugų komplekse buvo organizuojami renginiai: 2015-06-06, 2015-07-11, 2015-07-18, 2015-07-25, 2015-08-08, 2015-08-15, 2015-08-28.

Iš faktinių aplinkybių,kurių atsakovai neginčijo,teismas gali objektyviai konstatuoti,kad aukščiau nurodomi renginiai buvo daugumoje vestuvės ir pokyliai.

Ieškovai su kitais Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos Jusinės vs. ir Pajusinės kaimo gyventojais 2014 m. liepos 29 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės merę bei administracijos direktorę dėl atsakovo palapinėje vykstančių renginių triukšmo. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-08-20 raštu Nr. A33(1)-5954-(14.2) atsakė, kad neturi galimybės atlikti triukšmo lygio matavimų ir pasiūlė kreiptis į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (Fizikinių veiksnių tyrimo skyrių), su kuria savivaldybė turi pasirašytą sutartį. Pasiūlė pasinaudoti laboratorijos paslaugomis, o gavus išvadas jas pateikti savivaldybės administracijai dėl kaltų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Tai parodo,kad garso lygis yra didesnis ne tik ieškovams,bet ir aplinkinių kaimų gyventojams.

A. D. Milevičienė 2014 m. rugpjūčio 23 d. pradėtame rašyti 23.40 val. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad atsakovo žemės sklype pastatytose palapinėse vyksta pokylis (vestuvių šventė) – girdimi šūksniai, plojimai ir įvairios kalbos, šalia sklypą skiriančios tvoros yra rūkoma (jaučiamas nikotino kvapas), šventėje garsiai grojama muzika; sklindantis triukšmas gerai girdimas tiek lauke, tiek ir pastato viduje, kuriame taip pat buvo atliekami garso slėgio matavimai. Faktinių aplinkybių konstatavime dalyvavęs UAB „Akustinių tyrimų centras“ inžinierius J. M. garso slėgio matuoklio „NTi XL2-TA“ (kalibravimo liudijimo Nr. 770154-AV-3.3-00-1457) pagalba pamatavo skleidžiamo garso slėgį ir nustatė, jog ieškovų valdose sklinda 59 dB-69 dB stiprumo garsas.

Ieškovams buvo pateikti 2014-08-26 UAB „Akustinių tyrimų centras“ Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos Aplinkos garso lygio matavimo protokolas Nr. ATC-t-488-1 ir UAB „Akustinių tyrimų centras“ Fizikinių veiksnių tyrimo laboratorijos Infragarso ir žemų dažnių garso slėgio lygio matavimo protokolas Nr. ATC-t-488-210.

Ieškovai kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl gautų triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų matavimų rezultatų įvertinimo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-09-08 raštu Nr. 13-17(17.9.)-2-10901 atsakyme nurodė, kad nėra įgaliotas teikti oficialų vertinimą, tačiau siekiant suteikti informaciją apie norminiais teisės aktais nustatytus triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius, pateikė specialistų apibendrinimą, kad LR sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 „Dėl higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ gyvenamosiose patalpose nakties metu (22-6 val.) nustatyti šie triukšmo ribiniai dydžiai: 35 dBA ekvivalentinis ir 45 dBA maksimalus garso slėgio lygiai. Taip pat HN 33:2011 nakties metu gyvenamųjų pastatų aplinkoje (apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti gyvenamieji pastatai, ribas, ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų) nustatyti šie triukšmo ribiniai dydžiai: gyvenamojoje aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo, 55 dBA ekvivalentinis ir 60 dBA maksimalus garso slėgio lygiai; gyvenamųjų pastatų aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, 45 dBA ekvivalentinis ir 50 dBA maksimalus garso slėgio lygiai. Nurodė, kad protokolo Nr. ATC-t-488-1 duomenimis, 2014 m. rugpjūčio 23 d. nakties metu (23:55 val.) prie sklypo ribos, ŠV pusėje, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 63 dBA, maksimalus garso slėgio lygis siekė 69 B. P. Nr. ATC-t-488-2 duomenimis, 2014 m. rugpjūčio 24 d. nakties metu (00:10 val.), gyvenamosios paskirties name, koridoriuje, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 45 dBA, maksimalus – 49 dBA.

2014 m. rugpjūčio 27 d. ieškovai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir nurodė, kad atsakovas sistemingai grubiai pažeidžia LR Triukšmo įstatymo 14 str., Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintų Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių 45 punkto nuostatas, todėl paprašė imtis Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklėse nustatytų priemonių, nurodant atsakovui nutraukti triukšmą keliančią veiklą bei atsakovui neišduoti leidimo naudoti laikiną statinį-palapinę.

Ieškovai 2014 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, prašydami patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių pažeidimų kodekso 183 str. atsakingus atsakovo darbuotojus už viešosios rimties trikdymą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 10-57-S-22465 ieškovų pareiškimas buvo persiųstas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Vilniaus rajono savivaldybė 2014-09-11 surašė atsakovo vadovei A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)14.8) su administraciniu nurodymu dėl ATPK 42-4 straipsnio 3 dalies pažeidimo, kurį A. P. įvykdė sumokėdama administracinę nuobaudą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. A33(11)-6556-(4.9) informavo ieškovus apie administracinių poveikio priemonių atsakovo vadovei taikymą bei tai, kad iki metų pabaigos šventės nebevyks.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3950-934/2015 ieškovui A. I. iš atsakovo UAB „Turto garantas“ buvo priteistas 204,18 Eur žalos atlyginimas už jo patirtas triukšmo matavimų bei faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas. Teismo posėdžio nurodytoje byloje metu atsakovas pripažino ieškinį pilnai.Pažymėtina,kad atsakovas sutiko su ieškinyje nurota aplinkybe,kad ieškovo atlikti 2014-08-23 garso matavimai yra tikri ir atitiko realias faktines nustatytas aplinkybes.Tokiu būdu tai priešatrauja paties atsakovo atsiliepime nurodytiems atsikirtimams,kad “pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina garso lygio viršijimo.“,kad „vėliau bylos nagrinėjimo metu, Atsakovas sutiko tik su tuo, kad Ieškovai patyrė piniginius nuostolius atlikdami matavimus ir konstatuodami faktines aplinkybes 2014-08-23“,nes neformaliai sutikdamas su ieškiniu,kuris įsiteisėjo,jis pripažino visas faktines jame nurodytas ir pagrįstas aplinkybes((duomenys neskelbtini) str.1d.2p.).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. (23.2)2D-9269 pateikė išaiškinimą, kad atsakovo palapinė neatitinka nekilnojamojo turto požymių, nėra sujungta su žeme, ją galima lengvai surinkti, išrinkti ir perkelti į kitą vietą, nedarant žalos jos konstruktyviniams elementams, nekeičiant paskirties ir nesumažinant jos vertės, todėl ji laikytina kilnojamuoju daiktu.

Antstolis V. M. 2015-07-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-15-1024 nurodė, kad 2015-07-11 23.40 val. atsakovo sklype vyksta pokylis (vestuvių šventė), girdimi šūksniai, plojimai ir įvairios kalbos, pokylyje garsiai grojama muzika, sklindantis triukšmas gerai girdimas tiek lauke, tiek pastato viduje, 2012-07-12 00.05 min. ieškovų sklypo link buvo leidžiami šviečiantys kylantys žibintai Ieškovų sklypo link, o nuo 00.10 min. iki 00.15 min. buvo naudojamos pirotechninės priemonės (šaudomi fejerverkai). Taip pat konstatuota, kad prie įvažiavimo į šalims priklausančius sklypus kelio ieškovas yra pritvirtinęs įspėjamąją lentą su tekstu „GYVENAMŲJŲ NAMŲ VALDA. GARSIAI LEISTI MUZIKĄ IR NAUDOTI PIROTECHNIKOS PRIEMONES DRAUDŽIAMA. TRIUKŠMO ŠALTINIŲ VALDYTOJAI ATSAKYS ĮSTATYMŲ NUSTATYTA TVARKA“ .

Ieškovai 2015 m. liepos 23 d. raštu siųstu registruotu laišku kreipėsi į Atsakovą, nurodydami, kad dėl triukšmo negali naudotis gyvenamuoju būstu ir planuoti savo poilsio, pasikviesti svečių, todėl paprašė nurodyti, kada planuojami renginiai. Kaip teigia ieškovai, atsakymo į šį prašymą iš atsakovo negavo.

2015 m. liepos 26 d. naktį Vilniaus visuomenės sveikatos centras, iš anksto neįspėjęs atsakovo, atliko matavimus ieškovų gyvenamajame name ir gyvenamojo namo aplinkoje ir nustatė, kad atsakovo palapinėje vykstant renginiui ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgių lygiai ieškovų gyvenamojo namo aplinkoje viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktu gyvenamųjų namų aplinkoje leistinus lygius nakties metu. Taip pat nurodyta, kad ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygiai ieškovų gyvenamosiose patalpose neviršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktu gyvenamosiose patalpose leistinų lygių nakties metu. Be to, nustatyta, kad muziką transliuojančios įrangos skleidžiamų žemo dažnio garsų lygis ieškovų gyvenamojo namo patalpose 50-200 Hz dažniuose viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2009 6 punktu gyvenamuosiuose pastatuose leistinus lygius (darant prielaidą, kad infragarso ir žemo dažnio darso šaltinis veikia 6 valandas nakties metu, įvertinimo laikas – 8 valandos). 2015 m. rugpjūčio 8 d. naktį iš anksto informavus atsakovą Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko matavimus ieškovų gyvenamajame name ir gyvenamojo namo aplinkoje ir nustatė, kad vykstant renginiui (veikiant muziką transliuojančiai įrangai, dainuojant atlikėjams), ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygiai ieškovų gyvenamojo namo aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose viršijo HN 33:2011 7 punktu gyvenamųjų namų aplinkoje ir gyvenamųjų namų gyvenamosiose patalpose leistinus lygius nakties metu.

Ieškovai byloje pateikė vaizdo įrašą ir paaiškino, kad 2015 m. naktį iš rugpjūčio 15 d. į rugpjūčio 16 d. atsakovo pokylių komplekse vėl vyko vestuvių pokylis, iki 5 val. ryto grojo garsi muzika, 8 minutes buvo šaudomi itin galingi profesionalūs fejerverkai (2015-08-16 00:38 val.), todėl ieškovų sūnus A. M. Ignotas filmavimo kamera užfiksavo fejerverkų leidimo faktą draudžiamu laiku bei triukšmo lygio viršijimus ieškovų specialiai įsigytu triukšmomačiu – maksimalus garso lygis siekė 69-102 dB.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ((duomenys neskelbtini) 185 str. str.).

Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina faktą,kad dėl atsakovo veiksmų-jo pastato nuomos renginiams metu,ieškovams buvo daroma žala,kuri pasireiškė per dideliu nekontroliuojamu garsu renginio metu po 22 valandos,tiek nakties metu ir pirotechnikos panaudojimu po 23 valandos(LR Triukšmo įstatymo 14 str., Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintų Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių 45 punkto nuostatos).

Atsakovo UAB „Turto garantas“ prašymu 2015-07-11 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko akustinio triukšmo lygio matavimus ir nustatė, kad grojant muzikai didžiojoje palapinėje renginio metu, dienos metu, išmatuotas ekvivalentinis farso slėgio lygis taške Nr. 1 siekė 52 dBA, maksimalus garso slėgio lygis siekė 58 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 leidžiamų 55 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio ir 60 dBA maksimalaus garso slėgio lygio. Išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis taške Nr. 2 siekė 54 dBA, maksimalus – 59 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 leidžiamų 55 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio ir 60 dBA maksimalaus garso slėgio lygio. Išmatuotas ekvivalentinis farso slėgio lygis taške Nr. 3 siekė 53 dBA, maksimalus – 58 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 leidžiamų 55 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio ir 60 dBA maksimalaus garso slėgio lygio.

Toks atliktas garso matavimas negali būti laikomas objektyviu,nes teismui yra suprantama,kad garso lygis matavimo metu gali būti nustatomas toks,kokio pageidaus suinteresuotas asmuo-atsakovas,bet ne tada,kai vyksta renginys ir neįspėjus matuojamas realus renginio sukeliamas garsas,kuris,kaip aukščiau išdėstyta,yra ženkliai didesnis už ribinį leistiną garsą.

Teismas laiko ieškovo pateiktus įrodymus patikimais ir leistiniais,turinčiais tiesioginį sąryšį su įrodinėjimo dalyku.Teismas atmeta atsakovo argumentus,kad jeigu nebuvo konstatuoti kiti jo daromi pažeidimai,tai nebuvo viršijamas garso lygis visais atvejais ir nebuvo naudojama renginių metu pirotechnika neleistinu metu.Teismui suprantama,kad „tylių“ vestuvių po 22 ar 23 valandos nebūna,nes toks renginys nesuprantamas be garsą stiprinančios aparatūros panaudojimo renginio vedimui,muzinkinio fono,šokių ir pan.,ir taip pat pirotechnikos panaudojimo.

Atsakovas ne tik nuomoja savo kilnojamąjį statinį renginiui,bet ir organizuoja jo apsaugą,kurią atlieka žmonės,ir kurie matomai neturi įgaliojimų sumažinti reikalauti garso lygį tiems asmenims,kurie atsakingi už garso reguliavimą.Atsakovo pastatas nepritaikytas garso lygiui mažinti iki reikiamo nakties metu.Atsakovas pripažino,kad jis apsiriboja tik klientų įspėjimu ir nei praeityje negalėjo,nei ateityje negalės „atskirti tuos nuomininkus, kurie “leis garsiai muziką ir fejerverkus” ir kurie “neleis garsiai muzikos ir fejerverkų”.Tai reiškia,kad ieškovas įrodė,kad dėl atsakovo ūkinės veiklos jau buvo padaryta jam žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos analogiškos veiklos ji vėl galės būti padaryta. Tokiu prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne tik atlyginti jau patirtą žalą ar nuostolius, o siekiama užkirsti kelią, kad ateityje jų vėl neatsirastų.

Pagal byloje pateiktus medicininius dokumentus ieškovui pirminė arterinė hipertenzija diagnozuota 2013 metais, 2015-03-06 buvo nustatytas kraujospūdžio padidėjimas, dislipidemija.Tačiau teismas neturi pagrindo laikyti ieškovą pagrindžius ir įrodžius,kad jam kilo sveikatos problemos dėl triukšmo renginių metu,nes pateikti įrodymai tai nepatvirtina.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-11-26 surašė atsakovo vadovei A. P. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-41N-44555817-15 pagal ATPK 42 (4) str. 3 d., t.y. dėl to, kad ji, būdama UAB ,,T. G.“ direktore neužtikrino, kad dėl vykdomos komplekso ,,Jusinė“ ūkinės-komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai ir nebūtų trikdoma žmonių ramybė bei viešoji rimtis, kadangi pokylių komplekse ,,Jusinė", Vilniaus r.. Sužionių sen., Jusinės vs., Nemenčinės pl. 37, savaitgaliais rengiamų renginių 2015 m. birželio-rugpjūčio mėn. metu, o būtent, 2015-07-26 nuo 00.10 val. iki 01.00 val. komplekse ,,Jusinė“ vykstant renginiui, ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamojo pastato aplinkoje sieke 58 dBA (kai nustatytas 45 dBA ribinis dydis), maksimalus garso slėgio lygis siekė 65 dBA (kai nustatytas 50 dBA ribinis dydis) ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytus ribinius lygius, o 2015-08-08 nuo 22.30 val. iki 23.50 val. vykstant renginiui, ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų namų gyvenamosiose patalpose siekė 42 dBA kai (nustatytas 35 dBA ribinis dydis), maksimalus garso slėgio lygis siekė 46 dBA ir 48 dBA (kai nustatytas 45 dBA ribinis dydis) ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytus ribinius lygius (VVSC 2015-08-20 patikrinimo aktas Nr. 13(17.2)-PA-1943) ir tuo pažeidė Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2012-06-22 sprendimu Nr. T3-235, 32 ir 45.3 p. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-03-17 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-18-927/2016 A. P. skundo dėl šio nutarimo netenkino ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-41N-44555817-15 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)397/2016 A. P. atstovo advokato D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties atmetė.Šie įrodymai neabejotinai patvirtina atsakovo padarytą žalą ieškovams,kuri yra susieta su per dideliu triukšmu renginių metu.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-26 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-23-927/2016 A. P. skundą patenkino dalinai, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Nemenčinės nuovados 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 57N-46514142-15 panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Nemenčinės nuovadai iš naujo tirti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyrius į teismo paklausimą 2016-02-03 atsakė raštu, kad atsakovo atstovai į Vilniaus rajono savivaldybę dėl leidimo išdavimo surengti fejerverkus Sužionių seniūnijos, Jusinės vs., nesikreipė ir toks leidimas išduotas nebuvo. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija į jų prašymą atsakė, kad LR susirinkimų įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo at kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose, todėl savivaldybės suderinimas nėra būtinas ir pažymėjimai dėl renginio organizavimo išduodami nebus. Atsakovas taip pat į bylą pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-08-07 išduotą pažymėjimą dėl renginio organizavimo Nr. VS1(1)-41(14.1) dėl suderinto renginio 2014-08-08 17.00 val. – 2014-08-09 apie 6.00 val..Tačiau šie įrodymai nepatvirtina to,kad renginių metu buvo laikomasi garso lygio po 22 valandos.

Teismas neturi pagrindo remtis atsakovo argumentais,kad „šioje byloje nėra pateiktų duomenų, kad Atsakovas būtų baustas dėl 2015-07-26, 2015-08-07, 2015-08-08 ir 2015-08-15 matavimais galimai nustatytų garso normų pažeidimo. Jokiu administraciniu aktu nėra konstatuota, kad Atsakovas 2015-07-26, 2015-08-07 ir 2015-08-08 padarė pažeidimą ar pažeidimus susijusius su triukšmo ar infragarso ir žemo dažnio garsų normų nesilaikymu.“Teismas supranta,kad ieškovas neturėjo objektyvios galimybės kiekvienu atveju oficialiai fiksuoti atsakovo pažeidimus,kaip tai buvo padaryta 2014-08-23,nes tai susiję su išankstiniu tokių veiksmų organizavimu ir didelėmis finansinėmis išlaidomis,kurios savo ruožtu ieškovui galės būti gražinamos tik atsakovo gera valia(ko iki šiol nebuvo) arba teismo sprendimu.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Teismas pažymi, kad patalpų nuomojimas renginiams savaime nėra neteisėta veikla, jeigu asmuo,tai atlikdamas, laikosi ne tik bendro elgesio taisyklių ir normų,bet ir teisės aktuose nurodytų nuomininko elgesio ribojimo reikalavimų (LR Triukšmo įstatymo 14 str., Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintų Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių 45 punkto nuostatos). Kylantys nepatogumai dėl nuomininko keliamo garso renginio metu gali būti vertinami kaip neefektyvios ar netinkamos nuomos ar renginio priežiūros dalis – nesiimant maksimalių priemonių, kurios iki minimumo galėtų sumažinti garso keliamą diskomfortą ir iš to kylančių pasekmių besiribojančių namų savininkų sveikatai konkrečioje situacijoje.Teismui akivaizdu,kad per didelis garsas nakties metu neleidžia žmogui ilsėtis ir tuo pačiu poilsio neturėjimas gadina tiek ieškovų,tiek kitų renginio vietos kaimynų sveikatą. Tokie pažeidimai yra reikšmingi viešosios teisės požiūriu,ir jie patvirtina realią žalos atsiradimo tikimybę ateityje. Dėl tokių veiksmų galima reikalauti nutraukti juos prevencinio ieškinio tvarka, nes prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, kurių neigiami padariniai nėra akivaizdūs.Šioje byloje teismui akivaizdu,kad renginio dalyvių ar paties renginio nekontroliavimas yra ta sąlyga,kuri lemia padidintą triukšmo lygį nuo 22 val.iki 6 val. ryto renginio atlikimo vietoje.Atsakovai pripažino,kad renginys vyksta 50-60 metrų atstumu nuo ieškovų gyvenamosios vietos.Renginio metu atsakovo atstovė po 22 valandos jame nedalyvauja ir renginio garsumui įtakos nedaro.Todėl toks atsakovų neveikimas arba negalėjimas veikti yra sąlyga – realus pavojus daryti žalą,kuris suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras ateityje.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Teismas pažymi, kad priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo.

Būtent tokia situacija ir susidaro,kai atsakovas nekontroliuoja renginio dalyvių ar nuomininkų,neribodamas renginio metu keliamą garso lygį,ko pasekoje daroma žala ieškovams,kurie negali normaliomis sąlygomis ilsėtis savo sodyboje(pagal byloje nustatytą Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).

Dėl priežastinio ryšio.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą – nuomodamas pokylių kompleksą, nebuvo pakankamai rūpestingas, neužtikrino, kad atsakovui priklausančiame pokylių komplekse organizuojama veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį bei kaltę įrodo atsakovo vadovui skirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei Garso lygio matavimo protokolai.

Tai kuo buvo remtasi administracinio pažeidimo byloje,ieškovas remiasi savo surinktais įrodymais ir šiame ieškinyje.Teismas pripažįsta,kad faktinės aplinkybės yra analogiškos.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. E. Ž. T. T. jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Teismas, remdamasis teismų praktikos suformuota nuostata, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, pagrįstai sprendžia, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovų sveikatai žalą padaro atsakovo nuomininkai,sukeldami didesnį negu leistina triukšmo lygį po 22 valandos nakties. Be to, atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė aplinkybių, kad dėl žalos ieškovams kilo trečiųjų asmenų atsakomybė pagal nuomos sutartį,ir taip pat neįrodė,kad ieškovams nebuvo padaryta žala kitais,nei ieškovo patvirtintais renginiais,nes jų metu nebuvo viršytas garso lygis.Todėl pagal bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo nuosavybės nuomininkai, dėl kurių ieškovams padaryta žala,kai normaliomis sąlygomis nebuvo galima miegoti, buvo neprižiūrimi atsakovo tinkamai. Atsakovas privalo garantuoti, kad nuomininkas nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų,kaip ir jis pats, todėl rizika, susijusi su nuomininkų padaryta žala tenka atsakovui.Todėl prevencinis ieškinys yra tenkinamas.Atsakovo argumentai,kad tokiu ieškiniu bus ribojama jo ūkinė veikla neturi pagrindo,nes yra ribojama bet kokia ūkinė veikla tuo atveju,jei ji prieštarauja teisės normoms ir piliečių interesams.Šiuo atveju negalimi jokie renginiai,kurių metu viršijamas leistinas triukšmo lygis tamsiu paros metu.Už tai yra numatyta administracinė ir civilinė atsakomybė.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. (23.2)2D-9269 pateikė išaiškinimą, kad Atsakovo palapinė, kurioje vykdoma triukšminga teisę pažeidžianti veikla nėra statinys, nes nėra sujungta su žeme, ją galima lengvai surinkti, išrinkti ir perkelti į kitą vietą, nesumažinant jos vertės, todėl ji laikytina kilnojamuoju daiktu. Atitinkamai jai nėra taikomi jokie statybiniai (pvz., triukšmo izoliacijos) reikalavimai.Tai reiškia,kad atsakovas gali savo palapinę pastatyti kitoje vietoje,kad netrukdytų renginys ieškovams ir būtų užtikrintas reikiamas garso lygis.Tačiau tuo aspektu atsakovas net nesiruošia keisti savo veiklos vietos,nes pasirinkta vieta gražesnė ir patogesnė jiems,todėl ieškovai pagrįstai prašo uždrausti atsakovų nuomojamoje patalpoje-palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones.Uždrausti nuomoti patalpas tokiai veiklai dienos metu teismas neturi pagrindo,kol nėra įrodyti neleistini atsakovo nuomininkų veiksmai dieną objektyviais duomenimis.Tokių pagrindų ieškovai neįrodė.

Ieškovai prašo skirti 800 eurų baudą už uždraustų veiksmų atlikimą.Teismo nuomone bauda turi pagrindą būti paskirta,tačiau ji turi atitikti protingumo kriterijus.Tai reiškia,kad atsakovas turi mokėti tokį dydį,kuris leistų ieškovui panaudoti gautus pinigus savo poilsiui kitoje vietoje oriai ir be nepritekliaus, ir tuo pačiu neleistų atsakovui piktnaudžiauti per maža bauda ateityje pažeidžiant ieškovų tieses ir teismo sprendimą.Tokią prielaidą galima daryti iš atsakovo atsikirtimų,nes jie nurodo,kad ieškovai nori pasipinigauti iš jų veiklos.Teismas mano,kad taip galima galvoti tik tuo atveju,jei atsakovai pažeidinės ieškovų ramybę dėl savo veiklos.Todėl galima daryti labiau tikėtiną prielaidą,kad atsakovai nesiruošia elgtis taip,kad nebūtų pažeidžiamos ieškovų teisės.Apie galimas ateityje pastatyti garsą izoliuojančias sieneles galima tik spėti ar jas iš viso įmanoma pastatyti tokias,kurios sumažins garsą iki ribinio.Teismui akivaizdu,kad nepažeidžiant triukšmo lygio reikalavimų-nebus jokio pagrindo mokėti baudą.Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies ir nustatoma 400 eurų bauda,kuri leis ieškovams kompensuoti poilsį kitoje vietoje su visa šeima(CK 1.5 str.).

Dėl neturtinės žalos.

Neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami neturtiniai asmens interesai,o tokius interesus gina ir saugo teisė (CK 1 str.1d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1d.). Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, jei įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2d., CK 6.250 str. 2d.). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pagal savo pobūdį, tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Kaip minėta,neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.CK 6.250 str. 2d. nurodyti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

Teismui patenkinus prevencinį ieškinį,darytina išvada,kad ieškovai ne vieną kartą neturėjo objektyvios galimybės tinkamai,savo nuožiūra ilsėtis nakties metu savo sodyboje dėl atsakovo nuomininkų vykdomų renginių,ko pasekoje jiems buvo padaryta ir tiesioginė ir netiesioginė-moralinė žala,kuri šiuo atveju pasireiškė ir tuo,kad jie negalėjo savo nuožiūra tinkamai naudotis savo sodyba,kas akivaizdu,o taip pat ir negalėjimu ramiai miegoti renginių metu,kas kenkė jų sveikatai.Teismas negali padaryti logiškos ir pagrįstos išvados,kad nemiga nekenkia sveikatai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,teismas daro išvadą,kad ieškovams atsakovų veiksmais buvo padaryta neturtinė žala,kuri priteistina ieškovams iš atsakovo po 1000 eurų,nes atsakovas veikė neteisėtai ieškovo atžvilgiu ilgą laiko tarpą(2014-2015 metais),jis yra juridinis asmuo,kurio turtinė padėtis nėra tokia,kad jis negalėtų sumokėti priteistos sumos(vien tik išlaidos teismui tai patvirtina).

Dėl tiesioginės turtinės žalos

Teismas laiko ieškovus įrodžius,kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas A. I. už antstolio paslaugas ieškovas sumokėjo 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad akredituotų fizikinių veiksnių laboratorijų pagalba keletą kartų buvo fiksuoti triukšmo ribinių dydžių viršijimai, tačiau toks įrodymų rinkimas susijęs su didelėmis finansinėmis arba laiko sąnaudomis, Ieškovai įsigijo neprofesionalų triukšmomatį, kurio pagalba triukšmo lygis buvo fiksuotas 2015 m. naktį iš rugpjūčio 15 d. į rugpjūčio 16 d.. Už triukšmomatį ieškovas sumokėjo 36,43 Eur. Ieškovai, siekdami įspėti Atsakovą ir jo pramogų komplekse besilankančius asmenis apie daromus jų teisių pažeidimus, užsakė ir įrengė dvi įspėjamąsias lentas su užrašu „Gyvenamųjų namų valda. Garsiai leisti muziką ir naudoti pirotechnikos priemones draudžiama. Triukšmo šaltinių valdytojai atsakys įstatymų nustatyta tvarka“. Už lentų gamybą ieškovas sumokėjo UAB „E. S.“ 27,00 Eur, taip pat už apkabą stulpui sumokėjo 3,38 Eur, taigi viso turėjo 30,38 Eur su įspėjamųjų lentų įrengimu susijusių išlaidų, kurios laikytinos protingomis išlaidomis, skirtomis žalos prevencijai. Taigi, viso ieškovas A. I. turėjo 166,81 Eur išlaidų,kurios jam priteistinos iš atsakovo.

Ieškovas A. I. už pareikštą ieškinį sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Atsakovas UAB „Turto garantas“ bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 052,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kiti klausimai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-03-24, iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo reikalavimas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžiant šalių ginčą ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje yra išvestinis procesinis klausimas iš pagrindinio šalių ginčo, todėl nagrinėjamas vadovaujantis CPK normomis, numatančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str.).

Teismas mato,kad ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas 1/3 dalimi,dėl turtinės žalos pilnai,dėl baudos dydžio skyrimo 1/2 dalimi,dėl uždraudimo leisti muziką,groti instrumentais ir naudoti pirotechniką nuo 22 val. iki 6 val. ryto-pilnai.Tokiu būdu ieškovui patenkinta 2/3 jo materialinių reikalavimų.Nei vienas ieškovo reikalavimas nebuvo nepatenkintas.Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 667 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 185 str.,259-269, 270 str.,

nusprendė:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. I. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Turto garantas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 166,81 Eur(vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 81 ct) turtinės žalos.

Priteisti ieškovui A. I. (a.k(duomenys neskelbtini) ir ieškovei L. I. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Turto garantas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) po 1000,00 Eur(vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Uždrausti atsakovui UAB „Turto garantas“ jam priklausančiame pramogų komplekse „Jusinė“, esančiame adresu Jusinės vs. Sužionių sen. Vilniaus raj.,ir jame pastatytoje prie ieškovų A. I. ir L. I. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio Vilniaus r. sav., Sužionių sen., Jusinės vs. 3, palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informaciją, naudoti civilinės pirotechnikos priemones nustatant, kad atsakovui UAB „Turto garantas“ už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimą) skiriama 400 Eur(keturių šimtų eurų) bauda ieškovų A. I. ir L. I. naudai.

Priteisti ieškovui A. I. ir ieškovei L. I. iš atsakovo UAB „Turto garantas“ 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. I. iš atsakovo UAB „Turto garantas“ 667 eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius