- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- e2S-2166-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03340-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- UAB „Sergel“
- Skolininkas
- G. D.
- Kategorijos
- 3.1.12.12.1.2Įteikimas neradus adresato
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.4.1.12.3Teismo įsakymo priėmimas, pranešimas skolininkui apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą, teismo įsakymo įsiteisėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Sergel“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3994-179/2017 pagal kreditorės UAB „Sergel“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. D. kreditorei UAB „Sergel“.
2. Skolininkui gyvenamosios vietos adresu (sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) siųsti procesiniai dokumentai neįteikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3994-179/2017, kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nurodė, kad skolininkui siųsti procesiniai dokumentai gyvenamosios vietos, kuri sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta, adresu, grąžinti neįteikti. Sodros duomenimis skolininkas Lietuvos Respublikoje nedirba. Teismas sprendė, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl teismo įsakymą panaikino, o kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Sergel“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, gavęs duomenis, kad procesiniai dokumentai skolininkui neįteikti, nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas bei 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 519 „Dėl Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir Pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) įtvirtintas nuostatas, pagal kurias, nepavykus procesinių dokumentų įteikti skolininkui asmeniškai pasirašytinai, procesiniai dokumentai turi būti įteiktini skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus. Praėjus 30 dienų, tokie procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais. Taigi, nepavykus įteikti skolininkui procesinius dokumentus, teismas turėjo formuoti naują procesinių dokumentų pašto siuntą ir įteikti ją vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalies bei Nutarimo nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino išduotą teismo įsakymą CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismui netaikius procesinių dokumentų įteikimo būdo ir tvarkos pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.
8. CPK 123 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu; nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.) yra įtvirtinta, jog, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nutarimo, kuris taip pat įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., 20 punkte numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka, teismas formuoja naują procesinių dokumentų pašto siuntą, kuri adresuojama į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
9. Teismų praktikoje dėl CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo (procesinių dokumentų įteikimo juridinio asmens buveinės adresu, kai laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo) teismo įsakymo bei dokumentinio proceso procedūroje laikomasi nuostatos, kad teismo įsakymą skolininkui būtina įteikti fiziškai (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-309-513/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-771-590/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-381-544/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2481-262/2014; ir kt.).
10. Supaprastintą procesą dėl teismo įsakymo išdavimo reglamentuoja CPK XXIII skyrius. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neišklausius priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Teismo įsakymas neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Pažymėta, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis). Dėl išvardintų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą. Taigi, tinkamas teismo įsakymo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią.
11. Akcentuotina, jog CPK 431 straipsnis yra specialioji teisės norma, taikytina teismo įsakymo išdavimo procese, todėl negalima vadovautis bendrąja teisės norma – CPK 123 straipsnio 3 dalimi, numatančia visų kitų procesinių dokumentų įteikimą.
12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į teismo įsakymo priėmimo tvarką, juridinę reikšmę bei vykdymo pobūdį, į nutarties 9 punkte nurodytą teismų praktiką ir taikant analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręstina, kad procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo) teismo įsakymo išdavimo procedūroje netaikytinas.
13. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.