Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu (b.l. 39-41, 42, 52, 84). Atsakovui eilę kartų buvo siunčiami teismo šaukimai, informuojant apie teismo procesą, tačiau jie grįžo neįteikti su atžymomis, kad atsakovas procesinių dokumentų neatsiėmė (b.l.15, 18, 22, 45, 46, 86). Kita atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma (b.l. 22), duomenų apie atsakovo įdarbinimą nėra (b.l. 23, 53). 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovui buvo paskelbta paieška (b.l. 24-25, 30), tačiau atsakovas nebuvo surastas (b.l. 32, 36, 37, 39-41). Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai CPK 130 str. nustatyta tvarka, be to, apie bylos procesą ieškovė yra informavusi atsakovą elektroniniu būdu, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad siekiant nustatyti tėvystę, tikslinga skirti ekspertizę, nes išsiskyrė ieškovės ir liudytojų parodymai. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išvyko į užsienį dar negimus vaikui, todėl negalėjo geranoriškai pripažinti tėvystės. O ieškovės motinos teigimu, M. K. į užsienį išvyko praėjus keliems mėnesiams po vaiko gimimo, todėl darytina išvada, kad M. K. tokiu atveju galėjo geranoriškai pripažinti tėvystę. Dėl nurodyto prieštaravimo negalima teigti, kad būtent M. K. tėvystės pripažinimas atitinka vaiko interesus. Vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su mama, taip pat nustačius, jog atsakovas yra P. tėvas, siūlo nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas sūnui.

Liudytoja apklausta S. I. nurodė, kad ji ir I. Z. nuo vaikystės yra geriausios draugės. Ji labai dažnai lankydavosi pas I. svečiuose, todėl žino, jog I. Z. ir M. K. pradėjo draugauti 2013 m. birželio mėnesį, o 2014 m. jie kartu apsigyveno I. tėvų namuose, kur gyveno apie 4-5 mėnesius, po to persikėlė gyventi pas M. tėvus. I. pastojo 2014 m. gruodžio mėnesį. Tuo metu, kuomet pastojo I., ji taip pat buvo pastojusi, jų abiejų nėštumo trukmė skyrėsi savaite laiko. Jos pačios vaikas gimė (duomenys neskelbtini). I. pranešė atsakovui apie nėštumą, tuo metu atsakovas dar gyveno kartu, ir šis labai tuo džiaugėsi, vaikas buvo laukiamas. Po to atsakovas išvyko dirbti į užsienį ir iki šio laiko negrįžo. Kurį laiką ieškovė ir atsakovas nebendravo, po to vėl pradėjo bendrauti internetu, naudodamiesi „Skype“ per telefonus. Jai I. pasakojo, kad atsakovas žadėjo užsidirbti daugiau pinigų, kad galėtų padėti vaikui, ir grįžti. Be to, jai I. rodė tokias atsakovo žinutes. Ji taip pat pati matė, kad I. ir M. kalbėjo naudodamiesi vaizdu, nes tuo metu buvo pas I.. Atsakovas matė vaiką.

Liudytoja D. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), seniai bendrauja su I., jos yra draugės. I.ir M. pradėjo bendrauti 2013 m. birželio mėnesį, o 2014 m. vasarą apsigyveno kartu. Gyveno tai pas I., tai pas M.. Kiek jai žinoma, I. ir M. abu norėjo vaiko, apie pusę metų planavo jį. Kuomet I. pastojo, abu labai džiaugėsi. Po to M. išvažiavo į užsienį užsidirbti šeimyniniam gyvenimui. Kaip pasakojo I., jis jai vis sakė, kad kuomet atsistos ant kojų, padės jai, bet vėliau tikriausiai atšalus jausmams, jų santykiai nutrūko. Kiek jai žinoma, atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą, bet vaiko nematė.

Liudytoja R. Z. paaiškino, kad yra ieškovės mama, gyvena (duomenys neskelbtini). Jos dukrai I. Z. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. Z., jam neseniai suėjo vieneri metukai. Vaiko tėvas M. K. gyvena užsienyje. Jos dukra I. su M. K. pradėjo bendrauti 1913 metais, o ją I. su M. supažindino keturioliktų metų vasarą ir M. K. pradėjo gyventi pas jas. Ji taip pat ten gyveno. Tikslesnio laiko, kada M. pas ją apsigyveno, negali pasakyti, jos yra labai prasta atmintis dėl sveikatos. I. ir M. kartu gyveno apie metus. Gyveno jie tiek pas ją, tiek M. tėviškėje (duomenys neskelbtini). Pas ją jie gyveno apie metus, kartais savaitei dviem išvažiuodavo pas M. K. tėvus. M. jai sakydavo, kad nori vaikų. Dukra I. pastojo keturioliktais metais, tiksliau pasakyti negali. Dukra kitų vyrų gyvendama su M. K. neturėjo. Dažnai ateidavo M. J., kuris buvo geriausias M. K. draugas su S. I.. Jie dažnai keturiese bendraudavo. Sužinojęs, kad I. laukiasi, M. K. tuo labai džiaugėsi, vaiko labai laukė. Jis gimdyme nedalyvavo. Gimus sūneliui, M. K., nors gyveno pas jas, nepadėjo vaiko auginti. Tik gimus sūneliui, M. K. su draugu M. J. išvažiavo į užsienį uždirbti vaikui pinigų ir daugiau nepasirodė. Į užsienį išvažiavo vasario mėnesį, kuomet sūneliui buvo keli mėnesiai. Po vaiko gimimo atsakovo tėvai nebuvo atvykę vaiko aplankyti. M. K. sūnų pripažino, bet jis finansiškai nepadėjo auginti vaiko, jis to vaikelio nematęs, t.y. ilgą laiką nematęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Prienų r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (b.l. 15), matyti, ieškovė yra P. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo liudijime nenurodyti, t.y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Sūnaus P. Z. gimimo metu jo motina I. Z. nebuvo susituokusi, t.y. vaikas gimė ne santuokoje. I. Z. kartu su mažamečiu sūnumi P. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), kitų išlaikytinių neturi (b.l. 7, 8). I. Z. mėnesio pajamos yra 87,75 Eur dydžio socialinė pašalpa ir 28,50 Eur dydžio išmoka vaikui (b.l. 9). Ieškovė neturi nekilnojamjo turto ir transporto priemonių (b.l. 10-11). VSDFV duomeninimis, atsakovas nedirba (b.l. 23, 53), nekilnojamojo turto (b.l. 58) bei transporto priemonių (b.l. 57) Lietuvos Respublikoje neturi. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog nepilnamečio sūnaus poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 300,00 Eur, didžiąją šios sumos dalį tenka išleisti vaiko maitinimui (tyrelės, sultys, mišinukai) - apie 100,00 Eur, būsto išlaikymui - po 100,00 Eur vienam asmeniui, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, higienos priemonėms (sauskelnės) – 50,00 Eur, vaiko ugdymui – 20,00 Eur. Iš ieškovės pateiktų jos ir atsakovo M. K. susirašinėjimo mobiliuoju telefonu žinutėmis, naudojantis internetine „Sype“ programa, išklotinių matyti, jog ieškovė 2015-09-03 atsakovui siųsta žinute pranešė atsakovui sūnaus gimimo datą (b.l. 68), ieškovė 2015-11-18, 2016-04-24 rašytomis žinutėmis (b.l. 67, 64, 92) siuntė atsakovui sūnaus P. nuotraukas, 2016-07-21 rašyta žinute informavo atsakovą, jog 2016-09-06 vyks teismo posėdis dėl tėvystės ir vaiko išlaikymo (b.l. 94, 89), atsakovas 2015-09-03, 2016-01-01, 2016-01-08, 2016-03-24, 2016-08-23 atsakovei rašytomis žinutėmis pripažino, kad P. Z. yra jo sūnus (b.l. 64,65, 68, 69-71, 93). Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti atsakovo M. K. tėvai I. K. ir R. K. kartu su P. Z. (b.l. 72-74, 76), taip pat pati ieškovė kartu su atsakovu (b.l. 95-96).

Dėl tėvystės nustatymo

Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir proceso koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.

Atsakovas M. K. teismo posėdyje nedalyvauja. Neįteikus atsakovui dokumentų ieškovės nurodytu adresu, 2016 m. sausio 19 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, sustabdytas bylos nagrinėjimas (b.l. 24-25, 30). Atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jis informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b.l. 39-41, 42, 52, 84). Pažymėtina ir tai, jog iš ieškovės pateiktų jos ir atsakovo M. K. susirašinėjimo mobiliuoju telefonu žinutėmis, naudojantis internetine „Sype“ programa, išklotinių matyti, kad ieškovė 2016-07-21 rašyta žinute informavo atsakovą, jog 2016-09-06 vyks teismo posėdis dėl tėvystės ir vaiko išlaikymo (b.l. 94, 89). Išnaudojant visas galimybes atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti ir procesiniams dokumentams įteikti, užsitęsė bylos procesas, todėl nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Atsakovo tėvai buvo kviečiami liudytojais, teismo šaukimus yra gavę asmeniškai, tačiau į posėdį neatvyko.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.148 str. 1 d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus – nei atsiliepimo į ieškinį, nei prieštaravimų nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdžius neatvyko.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 494/2013).

Ieškovė nurodė, o liudytojos S. I. ir D. N. bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino įrodomuosius faktus, patikimai patvirtinančius atsakovo M. K. tėvystę, t.y. patvirtino bendrą vaiko motinos I. Z. ir atsakovo M. K. gyvenimą ir bendro ūkio vedimą iki vaiko P. Z. gimimo bei atsakovo tėvystės pripažinimą bei kitus faktus. Minėti įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių, t.y. minėtų įrodomųjų faktų, buvimą. T.y. ieškovė nurodė, o liudytojos S. I. ir D. N. patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai, tačiau ieškovė su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2014 m. birželio mėnesio, 2014 m. gruodžio mėnesį pastojo ir iki 2015 m. vasario mėnesio, ieškovei jau esant nėščiai, gyveno kartu su atsakovu, kuris 2015 m. vasario mėnesį išvyko dirbti į užsienį. Nepilnamečio P. Z. gimimo liudijime duomenys apie tėvą neįrašyti, t.y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Sūnaus P. Z. gimimo metu jo motina I. Z. nebuvo susituokusi, t.y. vaikas gimė ne santuokoje. Atsakovas žinojo apie jos nėštumą, pripažino, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, tuo džiaugėsi, laukė vaiko gimimo. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas ja ir bendru vaiku pasirūpins. Ieškovė lig šiol bendrauja su atsakovu mobiliojo ryšio priemonėmis. Iš ieškovės pateiktų jos ir atsakovo M. K. susirašinėjimo žinutėmis mobiliuoju telefonu naudojantis internetine „Skype“ programa išklotinių matyti, jog ieškovė 2015-09-03 atsakovui siųsta žinute pranešė atsakovui sūnaus gimimo datą, ieškovė 2015-11-18, 2016-04-24 rašytomis žinutėmis siuntė atsakovui sūnaus P. nuotraukas, 2016-07-21 rašyta žinute informavo atsakovą, jog 2016-09-06 vyks teismo posėdis dėl tėvystės ir vaiko išlaikymo, atsakovas 2015-09-03, 2016-01-01, 2016-01-08, 2016-03-24, 2016-08-23 atsakovei rašytomis žinutėmis pripažino, kad P. Z. yra jo sūnus, juo džiaugėsi, rašė ieškovei, kad jam reikia sūnelio, nori matyti, kaip šis auga. Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti atsakovo M. K. tėvai I. K. ir R. K. kartu su P. Z., taip pat pati ieškovė kartu su atsakovu. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, ieškovės mobiliojo ryšio priemonėmis informuotas apie bylos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iškėlimą ir teismo posėdžio laiką, neatvyko į teismo posėdžius, nepateikė atsiliepimų ir prieštaravimų dėl tėvystės nustatymo, neginčijo tėvystės. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė gyvendama su M. K., turėjo kitų vyrų ir intymių santykių su kitais vyrais. Nėra pagrindo netikėti ieškovės parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ieškovė lig šiol bendrauja su su užsienyje gyvenančiu atsakovu mobiliojo ryšio priemonėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų S. I. ir D. N. parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei tarpusavyje, nekelia abejonių objektyvumu, liudytojos patvirtino bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą iki pastojimo, atsakovo tėvystės pripažinimą, savo žinių šaltiniu nurodė ne tik ieškovės pasakojimus bet ir jų pačių tiesioginį patyrimą. Be to, teismo posėdyje apklausus liudytoją S. I., institucijos, duodančios išvadą Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. nurodė, kad skyriaus atstovui lankantis ieškovės namuose, pas ieškovę tuo metu buvo S. I., kas patvirtina aplinkybę, jog ieškovė su minėta liudytoja artimai bendrauja.

Pažymėtina, jog liudytojos R. Z. parodymus teismas vertina kritiškai kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja, nes jie prieštaringi, be to prieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai ir galimai, kaip nurodė ir pati liudytoja R. Z., dėl pastarosios prastos dėl sveikatos būklės atminties yra akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės, tokia išvada darytina ir iš to, kad liudytoja painiojo visas aplinkybes, datas, kalbėjo apie 1914 metus).

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, ir kt.). Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės bei liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytais faktus, kad 2014 m. birželio – 2015 m. vasario mėnesiais, t.y. ir prieš devynis mėnesius iki vaiko P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ieškovė artimai bendravo su atsakovu M. K., gyveno kartu apie septynis mėnesius laiko iki pastojimo ir dar apie du mėnesius ieškovei jau pastojus, kitų vyrų ir intymių santykių su kitais vyrais ieškovė nurodytu laikotarpiu neturėjo, atsakovas tiek prieš vaiko P. Z. gimimą, tiek ir šiam gimus pripažino, kad jis yra P. Z. tėvas, o P. Z. yra jo sūnus, todėl darytina išvada, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė tapo nėščia nuo atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus P. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas M. K. (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, jog vaikas yra labai mažas, nuo pat gimimo gyvena su motina, jų tarpusavio emocinis ryšys labai stiprus, jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ieškovės sugebėjimą rūpintis sūnumi nėra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir P. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove I. Z. (CK 3.174 str.).

Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.). Be to, CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas - tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (CK 3.175 str.). Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, bei kad nepilnamečio sūnaus P. Z. bendravimas su atsakovu kenktų nepilnamečio vaiko interesams.

Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, mažą vaiko amžių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi P. Z. tvarka atitinka vaiko interesus, nenustatyta, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels jam neigiamus emocinius išgyvenimus, todėl nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. Z. tvarka.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). CK 3.155 str. įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str.). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti nekilnojamojo turto bei automobilių neturi (b. l. 10, 11), gyvena jos motinai R. Z. priklausančiame bute (b.l. 8), nedirba, jos mėnesio pajamos apie 116,25 Eur (b.l. 9). Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažamečiui sūnui, pagal galimybes užtikrina jo teisę į maistą, apavą, drabužius, į jo ugdymą, išlaikyti sūnų jai padeda mama R. Z.. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 150 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodytos 300,00 Eur išlaidos per mėnesį vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, yra pakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir yra protingos. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, duomenų apie išlaikytinius nėra, be to gyvena ir dirba užsienyje, todėl gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas P. Z. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-12-28 iki sūnaus pilnametystės, nes tiek motinai, tiek tėvui vaikui skiriant po 150,00 Eur per mėnesį, bus užtikrintas vaikui reikalingas minimalus išlaikymo poreikis (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 600,00 Eur sūnaus P. Z. išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo vaiko gimimo būtų bent kokiu būdu prisidėjęs prie jo išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. gruodžio 27 d., t.y. nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos, skaičiuojant už vieną mėnesį po 150,00 Eur, iš viso už 4 mėnesius, t.y. 600,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-11-20 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2016-11-20 (b.l. 12).

Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo, iš atsakovo priteistinas 41 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), o patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 72 Eur ((150 Eur x 12 mėn.+ 600,00) x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.). Iš viso iš atsakovo priteistina 113 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 9,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b.l. 1) (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista 100 procentų (b.l. 12). Todėl patenkintus ieškinį, iš atsakovo M. K. valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 150,54 Eur (b.l. 47) (CPK 96 str. 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o jis – M. K. sūnus.

Nustatyti P. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: su nepilnamečiu sūnumi P. Z. atsakovas M. K. bendrauja ieškovės I. Z. gyvenamojoje vietoje neribojant laiko.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui P. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2015-12-28 iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui P. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-12-27.

Nepilnamečiui sūnui P. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jo motinai I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 150,54 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 54 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų 00 ct) žyminio mokesčio bei 9,81 Eur (devynis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.